Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. rugsėjo 18 d. apie 21 val. Mažeikių rajono Sovaičių kaime ant gyvenamojo namo laukujų durų slenksčio sėdinčiam A. B. sudavė ne mažiau penkis smūgius su ikiteisminio tyrimo nenustatytu kietu buku daiktu, padarydamas: galvos, krūtinės ląstos ir dešinio peties sąnario sumušimą, muštines galvos žaizdas, kraujosruvas krūtinės ląstoje, dešinio peties sąnario srityje, dešiniame dilbyje, kairėje šlaunyje, parietalinio kaulo lūžimą, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kairės ausies būgnelio plyšimą, kairės pusės VIII-IX- to šonkaulių lūžį, taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamasis D. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog kaltinime nurodytu laiku jo mama R. N. su drauge gėrė alkoholinius gėrimus. A. B. grįžo taip pat išgėręs ir nuėjo miegoti. Po kurio laiko mama jį pažadino, kad parvežtų draugę į namus. Jie susikivirčijo ir mano, jog A. B. mamą sumušė, nes ji sėdėjo ant lovos ir verkė. Tada jis išėjo į kiemą ir pasiėmęs pirmą pasitaikiusį daiktą, galimai guminę žarną, ja sudavė prie namo stovėjusiam A. B. į galvą. A. B. ėmus jį pulti, jis, gindamasis sudavė dar keturis smūgius į įvairias kūno vietas. Nurodė, jog maždaug vienuolika metų mama gyvena su A. B. jo sodyboje, kuri yra Mažeikių rajono Sovaičių kaime. Jis pats pas A. B. pradėjo gyventi nuo 2010 metų gegužės mėnesio taip susiklosčius jo gyvenimo aplinkybėms. Gyvendamas pas juos matė, kad B. prigėręs barasi su motina, prie jos kabinėjasi, įžeidinėja, ją muša. Pamatęs tą vakarą motiną verkiančią jis nebeteko kantrybės, nesusivaldė ir todėl sumušė A. B.. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, sutinka atlyginti A. B. padarytą žalą.

Be kaltinamojo D. V. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, o būtent:

- nukentėjusiojo A. B. parodymais, jog su R. N. kartu gyvena apie vienuolika metų kaip sutuoktiniai, nors nėra susituokę. 2010 metų pavasarį ar vasarą pas jį atėjo gyventi sugyventinės R. N. sūnus D. V.. Su D. V. jiedu nesipyko, bet ir nesibičiuliavo, nes pastarasis yra labai uždaro būdo. 2011 m. rugsėjo 18 d. apie 17 val. jis grįžo į namus po darbo būdamas išgėręs ir nuėjo miegoti. Po kurio laiko jį prižadinusi sugyventinė, kuri prašiusi parvežti jos draugę į namus. Jis supykęs, truputį ją pikčiau apšaukęs, išėjo į kiemą parūkyti. Sėdėdamas ant laukujų durų slenksčio ir rūkydamas matęs per kiemą einantį D. V. ir netrukus iš už nugaros pajuto smūgį į galvą, nuo ko pargriuvo kniūpsčias. Po to jis lyg bandęs vytis Dainių, bet gavęs dar kelis smūgius ir toliau nieko nebepamena, nes neteko sąmonės. Nurodė, jog D. V. atleido, su juo susitaikė ir susitarė dėl žalos atlyginimo;

- nukentėjusiojo A. B. protokolu - pareiškimu dėl jo sumušimo (b.l. 4);

- 2011 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvada Nr. G 229/11(13), kurioje nurodyta, jog A. B. nustatyta: galvos, krūtinės ląstos ir dešinio peties sąnario sumušimai, muštinės galvos žaizdos, kraujosruvos krūtinės ląstoje, dešinio peties sąnario srityje, dešiniame dilbyje, kairėje šlaunyje, parietalinio kaulo lūžimas, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kairės ausies būgnelio plyšimas, kairės pusės VIII-IX- to šonkaulių lūžis; sužalojimai padaryti ne mažiau penkių kontaktų su kietu buku daiktu metu; viršugalvio kaulo ir šonkaulių lūžiai sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu dešimt dienų, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 12-13).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Kaltinamajame akte D. V. inkriminuota, jog jis nesunkiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, t. y. patėviui. BK 248 straipsnyje, reglamentuojančiame sąvokų išaiškinimą, nurodyta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir LR baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsnyje, apibrėžiančiame šeimos narių sąvoką. Iš byloje esančių duomenų, kaltinamojo ir nukentėjusiojo paaiškinimų darytina išvada, jog minėtuose BK ir BPK straipsniuose išvardintos šeimos narių sąvokos neapima patėvio (nukentėjusysis) ir posūnio (kaltinamasis) sąvokų. Kita vertus, CK 3.136 straipsnyje, apibrėžiančiame svainystės santykius, nurodyta, jog svainystė – santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės ir t.t.) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers ir t. t). Nukentėjusysis A. B. parodė, jog su kaltinamojo motina santuokos nėra sudarę, todėl jų santykiai gali būti pripažinti partnerystės santykiais. Teismui nustačius, jog nukentėjusysis A. B. nėra kaltinamojo D. V. šeimos narys, D. V. veika iš BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos veikos perkvalifikuotina į BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

Kaltinamojo D. V. veiksmai tyčia sudavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu kietu buku daiktu nukentėjusiajam A. B. vieną smūgį į galvą ir keturis smūgius į įvairias kūno vietas, kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes pakaltinamas asmuo, kietu buku daiktu suduodamas smūgius, negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai nesukels pavojingų padarinių. Kaltinamasis D. V., tyčia sudavęs penkis smūgius A. B., suprato tokių veiksmų pavojingumą ir nors padaryto sveikatos sutrikdymo nekonkretizavo ir jo nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jam kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl D. V. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – nesunkiai sutrikdžius žmogaus sveikatą.

Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos trys būtinosios D. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos, nes: pirma, kaltinamasis D. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; antra, susitarė dėl A. B. padarytos žalos atlyginimo ir trečia, susitaikė su nukentėjusiuoju bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jis anksčiau nėra teistas bei baustas administracine tvarka ir nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, kaltinamasis D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką atleistinas, baudžiamoji byla nutrauktina ir patvirtintinas kaltinamojo ir nukentėjusiojo taikos sutartyje baudžiamajame procese sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo (LR BK 38 straipsnio 1 dalis, BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Išaiškintina D. V., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam D. V. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, išspręsdamas civilinį ieškinį, turi teisę visiškai patenkinti pareikštą ieškinį; iš dalies jį patenkinti, atmetant kitą dalį; visiškai atmesti civilinį ieškinį. Jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (LR Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29-34 straipsniai) pagal savo kompetenciją CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka.

Apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjusysis A. B. dėl kaltinamojo D. V. nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už jam VšĮ Mažeikių ligoninėje, UAB „Žemaitijos medea klinika“, VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta 4.364,31 Lt, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ikiteisminio tyrimo metu pareikštas ir prokurorės teisme palaikytas 4.364,31 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo D. V. (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254, 297 – 305, 306, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti kaltinamojo D. V. ir nukentėjusiojo A. B. taikos sutartyje baudžiamajame procese sudarytą susitarimą, kuriuo D. V. įsipareigoja per tris mėnesius sumokėti nukentėjusiajam A. B. 500 (penkis šimtus) Lt, tuo visiškai atlygindamas jam turtinę ir neturtinę žalą.

Išaiškinti D. V., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam D. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinį ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo D. V. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 4.364,31 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt keturis litus 31 ct) už nukentėjusiojo A. B. gydymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.