Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. U. 2020 m. gegužės 7 d., apie 18 val. 44 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį "O. V.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1.51 promilių, mažiausiai 2.34 promilių neblaivumas.

S. U. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad su sūnumi atvažiavo iki parduotuvės. Kai sūnus nuėjo, jis pasiėmė pinigus iš dėžutės ir nuėjo prie parduotuvės. Parduotuvė nedirbo, jis norėjau paklausti, tačiau nė vieno žmogaus aplink nebuvo tik su paspirtuku pravažiavo vaikas. Jis to vaiko paklausė, ar nėra kitos parduotuvės, vaikas nuvažiavo, o jis atsisėdo į automobilį, durys buvo praviros ir priėjo policijos pareigūnė, prisistatė, sako - „Jūs esate išgėręs“, jis su tuo sutikęs, bet pasakė, kad nevairuoja ir nevairavo. Pasak kaltinamojo, važiavo jo sūnus. Kaip nurodė kaltinamasis, sūnus atvežė iki parduotuvės jį ir jie susipyko. Sūnus išlipo iš automobilio ir nuėjo miško link. Miškas yra apie 1,5 km. nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės.

Be kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu betarpiškai buvo ištirti kiti rašytiniai įrodymai, apklausti liudytojai ir nukentėjusieji.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Nepaisant to, kad kaltinamasis neprisipažino vairavęs transporto priemonę, tačiau šis faktas bei nusikalstamos veikos sudėtis patvirtinta ir yra įrodyta liudytojų parodymais ir kitais rašytiniais įrodymais.

Liudytoja D. J. teismo posėdžio metu, vykusio (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tiksliai nepamena, kada viskas vyko, tačiau tai vyko pakankamai seniai, gegužės mėnesį. Kaip nurodė liudytoja, ji eidama nuo mokyklos (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) pastebėjo važiuojant (duomenys neskelbtini) automobilį, iš kurio išlipo asmuo, kurį buvo nurodžiusi, (duomenys neskelbtini) lygtai jo pavardė, ir nuėjo link parduotuvės. Jai pasukus link (duomenys neskelbtini), išgirdo kaip kažkas šaukia, ji atsisuko ir jos paklausė ar dirba parduotuvė. Jo kalba buvo nerišli ir tai sukėlė jai įtarimų, kad jis yra neblaivus ir ji tai priėjusi jam pasakė. Jis neneigė, kad esąs neblaivus, bet pasakė, kad mašinos jis nevairavęs, kad atvairavo sūnus, nors ji pareidama matė kaip jis nuo mokyklos gatve tiesiai važiavo ir išlipo iš automobilio, dėl to ir iškvietė pareigūnus. Kaip nurodė liudytoja, automobilis parvažiavo priešais ją ir sustojo aikštelėje ir išlipo tas vyriškis, jis išlipo iš vairuotojo pusės, tą ji aiškiai matė. Jokių kitų asmenų nei nueinančių, nei ateinančių iki automobilio ji nematė. Akistatos metu, kai ji pasakė, kad jo vairuojančio nematė, turėjo omeny, kad priešais nėjo ir nematė kaip jis važiuoja, tačiau kai tik automobilis sustojo, ji pakėlė galvą ir pamatė jį išlipantį iš mašinos. Kaip nurodė liudytoja, ji turėjo omeny, kad nematė vairuojančiojo veido bruožų. Mašina įvažiavo, buvo gal kokie penki žingsniai, kai ji perėjo į kitą gatvės pusę, jis jai sukėlė įtarimą, kai pradėjo šūkauti. Jis pripažino, kad esąs neblaivus, bet pasakė, kad nevairavęs mašinos, sakė sūnus vairavęs. Tada jis nuėjo į mašiną ir atsisėdo. Liudytoja jo paklausė, ar jis dabar važiuos su ta mašina? Jis jai atsakęs, kad nevažiuos. Pasak liudytojos, kai ji priėjo, jis raktelį laikė rankoje. Pasak liudytojos, jis paskambino sūnui, kuris atėjo tada, kai atvažiavus policijai ji nueidinėjo. Liudytojo negalėjo nurodyti, kiek laiko laukė ekipažo, tačiau jis atvažiavo pakankamai greitai gal per 15 minučių.

Liudytojas A. A. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, (duomenys neskelbtini)., nurodė, kad buvo gautas tarnybinis pavedimas, kad reikia išimti iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašą, kur yra pravažiuojantis pilkos spalvos „Opel“ automobilis. Jis su informatiku peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame matėsi, kad pravažiuoja automobilis, po kiek laiko pravažiuoja policijos automobilis su įjungtais švyturėliais ir jie tą vaizdo įrašą išėmė. Jokių pėsčiųjų einančių keliu jis nematė.

Akistatos protokole užfiksuota, kad akistatoje su įtariamuoju S. U. liudytoja D. J. patvirtino savo parodymus, kad (duomenys neskelbtini). prie parduotuvės iš automobilio Opel vairuotojo pusės išlipo (duomenys neskelbtini) ir ji jokių kitų asmenų nematė (t. 1, b. l. 96-99).

Neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio prietaiso teste užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini)., 19.34 val. S. U. nustatyta neblaivumo požymiai, prietaisu D. A. (duomenys neskelbtini), kurio patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) galioja iki (duomenys neskelbtini)., pirmu tikrinimu 18.57 val. nustatyta 2.43 prom., antru tikrinimu 19.18 val. 2.34 prom. girtumas (t. 1, b. l. 17-19).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje bei priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini). įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje per dvi stovėjimo vietas stovi ir buvo apžiūrėtas lengvasis automobilis "O. V.", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris už KET 14 p. taisyklių pažeidimą ir numatytą atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, priverstinai nuvežtas (duomenys neskelbtini) (t 1., b. l. 7-16, 20).

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus. Šios faktinės aplinkybės nepaneigia ir teisiamojo posėdžio metu duoti T. U. parodymai, kuriuose jis nurodė vairavęs transporto priemonę. Jo parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Vien tik tai, kad liudytojai D. B., J. U. ir (duomenys neskelbtini) nurodė, kad matė kaip iš miško išvažiavo (duomenys neskelbtini) su T. U. ir pastarasis vairavo transporto priemonę, nepatvirtina fakto, jog ir į parduotuvės aikštelę su transporto priemone atvažiavo T. U.. Pažymėtina tai, kad minėti liudytojai nematė paties įvykio ir nežino, kas nutiko kaltinamajam su sūnumi T. U. išvažiavus iš miško.

Pažymėtina, kad įvykio vietoje buvo liudytoja D. J., kuri iš arti matė kaip iš vairuotojo pusės išlipo kaltinamasis, daugiau jokių asmenų aplinkui ji nematė. Aplinkybę, kad iš vairuotojo pusės išlipo neneigė ir pats kaltinamasis. Kaip užfiksuota akistatos protokole, jis iš keleivio vietos į vairuotojo vietą perlipo neišlipant iš automobilio, nes norėjo pasiimti pinigų buvusių daiktadėžėje. Šie kaltinamojo poziciją teismas vertina kaip nelogišką ir išimtinai gynybinę. Kaip nurodė liudytoja D. J. kaltinamasis tiek būdams prie parduotuvės, tiek vėliau grįžęs į automobilį rankose laikė automobilio raktelius. Tai taip pat netiesiogiai patvirtina, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę. Be to, liudytoja D. J. daugiau jokių asmenų išlipančių iš transporto priemonės nematė, tai taip pat paneigia kaltinamojo versiją, kad transporto priemonę vairavo jo sūnus T. U.. Nagrinėjamų įrodymų kontekste svarbu pažymėti, kad jokių asmenų einančių keliu nematė ir vaizdo medžiagą peržiūrėjęs A. A.. Akcentuotina tai, kad šie liudytojai su kaltinamuoju nėra pažįstami ir nebuvo suinteresuoti jo apklabėti ar duoti tendencingus jį kaltinančius parodymus. Šių liudytojų parodymai aiškūs nuoseklūs bei sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Dėl to jie pripažintini pagrįstais ir patikimais.

Vertinant kaltinamojo ir jo sūnaus T. U. parodymų pagrįstumą pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodė liudytoja D. J., visų pirmiausia kaltinamasis skambino sūnui ir pranešė, kad jį sustabdė policija, nes liudytoja D. J. prisistatė jam esanti policijos pareigūnė, o tik paskui buvo kviečiama policija. Kaip matyti iš kaltinamojo ir liudytojos parodymų viskas vyko pakankamai greitai ir jeigu kaltinamojo nurodoma aplinkybė, kad T. U. vairavo transporto priemonę būtų pagrįsta, jis nebūtų galėjęs toli nueiti ir į įvykio vietą būtų atėjęs ženkliai greičiau, dar iki atvykstant policijos pareigūnams. Vis dėlto kaip matyti iš liudytojos D. J. parodymų, jie policijos laukė apie 15 min. ir tik atvykus policijos pareigūnams bei jai nueidinėjant, ji pamatė ateinantį vaikiną, kuris, kaip suprato liudytoja, buvo T. U..

Taip pat teismas nevertina ir gynybos pateiktos įvykio schemos, nes ji gauta ne BPK nustatyta tvarka

Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamasis S. U. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Kaltinamasis suvokė, jog yra neblaivus, tačiau nepaisant to vairavo transporto priemonę (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas)

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti nusikalstamos veikos padarymo būdas ir kitos su kaltinamuoju susijusios aplinkybės. Už nusikalstamą veiką, kurią padarė kaltinamasis gali būti skiriama bauda, areštas ir laisvės atėmimo bausmė. Pastarosios dvi paprastai neskiriamos tuo atveju, kai asmuo teisiamas pirmą kartą už nesunkų arba apysunkį tyčinį nusikaltimą, tačiau tai neatima iš teismo teisės tokią bausmės rūšį paskirti motyvuojant savo sprendimą (BK 55 straipsnis). Skirdamas bausmę kaltinamajam S. U. teismas atsižvelgia iš esmės į kaltinamojo asmenybę, per kurią geriausiai atsiskleidžia asmeniui skirtinos bausmės tikslai ir paskirtis. Kaip matyti iš bylos duomenų kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas už nusižengimus, kurie nėra susiję su šiukščiais kelių eismo taisyklių pažeidimais. Išdėstytos aplinkybės neabejotinai leidžia konstatuoti, kad kaltinamajam paskyrus švelniausią sanacijoje numatytą bausmės rūšį, šį padės pasiekti savo tikslų.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimalus baudos dydis yra 50 MGL, o maksimalus – 2 000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalis 2 punktas). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 1025 MGL dydžio bauda. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių kaltinamojo veiksmuose nenustatyta. Sunkinančių taip pat. Nepaisant to, kad byloje nenustatyta asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau bausmės paskyrimas, kuris yra artimas sankcijos vidurkiui nebūtų adekvatus, todėl teismas įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybę, kad žalos padaryta nebuvo, skiria kaltinamajam artimą sankcijos minimumui bausmės dydį 75 MGL baudą.

Įvertinus tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė transporto priemone, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto definiciją, kaltininkui taikytina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Įvertinus tai, kad transporto priemonė priklauso kaltinamajam ji iš jo konfiskuotina kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis.

Teismas nagrinėjamu atveju pagal padarytos veikos pobūdį turi skirti asmeniui BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Teismas įvertinęs tai, kad asmuo padarė pirmą kartą tokio pobūdžio nusikalstamą veiką baudžiamojo poveikio priemonės galiojimo laiką nustato dvejiems metams. Šis terminas skaičiuojamas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro (duomenys neskelbtini). nutarimu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju prokuroras prašė pripažinti proceso išlaidomis (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 50.34 EUR išlaidas (duomenys neskelbini)" už O. V. v/n (duomenys neskelbtini) transportavimą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad šios išlaidos buvo patirtos. Pažymėtina, kad proceso išlaidos nėra žala, kurią teismas gali nustatyti ir priteisti. Proceso išlaidos turi būti realiai patirtos ir į bylą turi būti pateikti tai patvirtinantys įrodymai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

S. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL dydžio baudą.

Paskirti S. U. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 8 d.

Paskirti S. U. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį O. V., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)),

S. U. Šiaulių apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą.