- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-07
- Bylos Nr.
- 2A-98-267/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė, Petras Rimantas Brazys, Danutė Burbulienė (pran.)
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų, Lietuvos
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius, Drąsutis Narmontas
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio pirmininkui S. B. ir atsakovo atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-18 sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būreliui dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. P. kreipėsi į teismą ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovo Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos 2006 m. liepos 25 d. nutarimą dėl M. P. narystės medžioklės būrelyje sustabdymo; 2) pripažinti negaliojančiu atsakovo Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos 2006 m. liepos 25 d. nutarimą dėl M. P. elgesio svarstymo visuotiniame Ginkūnų medžiotojų būrelio narių susirinkime; 3) pripažinti negaliojančiu atsakovo Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos 2006 m. spalio 10 d. nutarimą patikslinti Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos 2006 m. liepos 25 d. nutarimą dėl M. P. narystės apribojimo ir apriboti M. P. narystę pagal Ginkūnų medžiotojų būrelio 2006 m. balandžio 25 d. priimtų įstatų redakcijos 4.11.10 punktą; 4) priteisti iš atsakovo Ginkūnų medžiotojų būrelio ieškovo turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Ieškovas nurodė, jog 2006 m. liepos 25 d. iš aplinkinių asmenų sužinojo, kad jo narystė Ginkūnų medžiotojų būrelyje yra apribota, ir 2006 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į atsakovą tikslu išsiaiškinti, ar iš tikrųjų jo narystė yra sustabdyta. 2006 m. spalio mėn. jis gavo tarybos susirinkimo protokolą, kurio metu buvo priimtas sprendimas apriboti jo narystę būrelyje ir perduoti svarstyti visuotiniam susirinkimui. Teigė, kad 2006 m. spalio 10 d. buvo priimtas patikslintas nutarimas, nurodantis, pagal kurį medžiotojų būrelio įstatų punktą narystė yra apribojama. Ieškovo manymu, šie nutarimai priimti pažeidžiant tiek būrelio įstatus, tiek protingumo bei sąžiningumo kriterijus. Nurodė, kad 2006-07-25 galiojusiuose atsakovo įstatuose neužsimenama, jog būrelio narių narystę galima sustabdyti, visuotinis reglamentas nepatvirtintas. Pažymėjo, kad buvo pažeistas ir protingumo principas, kadangi ieškovo brakonieriavimo faktas buvo visiškai neįrodytas, remtasi nuogirdomis, beverčiu apžiūros protokolu. Ieškovo manymu, jis buvo perduotas svarstyti neegzistuojančiam organui – visuotiniam būrelio narių susirinkimui, o ne tikrųjų narių visuotiniam susirinkimui. Teigė, jog toks atsakovo nutarimas nepagrįstas nei bendrąja prasme, nes ieškovas nieko nepažeidė, nei teisine prasme. Prašė panaikinti 2006-10-10 atsakovo sprendimą, nurodydamas, kad 2006-07-25 priimtas sprendimas yra neteisėtas, todėl ir jo patikslinimas yra neteisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino dalinai - panaikino Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos 2006 m. liepos 25 d. sprendimą dalyje, kur nutariama „Ginkūnų medžiotojų būrelio medžiotojui ir tarybos nariui M. P. apriboti narystę būrelyje“, bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos 2006 m. spalio 10 d. sprendimą dalyje, kur nutariama „apriboti M. P. narystę pagal Ginkūnų medžiotojų būrelio 2006-04-25 priimtų įstatų redakcijos 4.11.10 punktą“. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį teismas atmetė, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad, gavus informaciją apie neteisėtą medžioklę, buvo imtasi priemonių užfiksuoti padarytus pažeidimus, atlikta, dalyvaujant keliems būrelio nariams, įvykio vietos apžiūra, šis pažeidimas apsvarstytas 2006-07-25 Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos narių susirinkime, kur sprendimas priimtas vienbalsiai. Pažymėjo, kad dar kartą šis įvykis aptartas 2006-10-10 Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos narių susirinkime, įvertinta papildoma informacija, sprendimas priimtas, papildant ankstesnį sprendimą, vienam nariui iš septynių susilaikius. Teismas nurodė, kad Ginkūnų medžiotojų būrelio veiką reglamentuoja 1998-03-13 įregistruoti ir 2006-10-10 perregistruoti įstatai, kiti įstatymai. 1998-03-13 registruotuose įstatuose numatyta, jog medžiotojų būrelis priklauso Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijai. Atsakovo įstatų 5.1 p. numatyta, jog aukščiausias būrelio valdymo organas yra tikrųjų narių visuotinis susirinkimas, įstatų 5.3 p. numato, jog tarp visuotinių susirinkimų būrelio veiklai vadovauja taryba. Atsakovo tarybos reglamento teismui nebuvo pateikta. Todėl teismas laikė, kad Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos veiklą reglamentuoja CK 2.82 str., Asociacijų įstatymo 9 str., taip pat taryba vadovaujasi Medžioklės įstatymu, kitais norminiais aktais. Nurodė, kad atsakovo priimtas sprendimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, jis šiuo pagrindu ir neginčijamas. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį, jog Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 1.4 p. nurodyta, kad būrelio tikslas yra medžiojamos ir kitos faunos apsauga, globa ir reprodukcija, tiksli medžiojamos faunos apskaita, racionalus medžioklės ūkio organizavimas, savo narių interesų gynimas ir paslaugų jiems teikimas ir kt. Todėl teismas konstatavo, kad šiais tikslais Ginkūnų medžiotojų būrelis vadovaujasi savo veikloje, ši veikla negali būti priešinga tikslų įgyvendinimui, ir šiai veiklai tarp visuotinių susirinkimų vadovauja taryba. Padarė išvadą, kad, nesant tiesioginio draudimo, visa tarybos veikla, nukreipta į būrelio tikslų įgyvendinimą, laikytina neprieštaraujančia būrelio įstatams. Teismas pažymėjo, kad Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos 2006-07-25 sprendimas („Ginkūnų medžiotojų būrelio medžiotojui ir tarybos nariui M. P. apriboti narystę būrelyje ir jo elgesį svarstyti visuotiniame Ginkūnų medžiotojų būrelio susirinkime“) susideda iš dviejų dalių - tai, pirma, narystės apribojimas ir, antra, perdavimas svarstyti. Nurodė, jog priimant ieškovo skundžiamus sprendimus dalyvavo pakankamas tarybos narių skaičius, už sprendimų priėmimą balsavo daugiau kaip pusė tarybos narių. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Asociacijų įstatymo 14 str. nuostatomis, laikė, kad užfiksuotas neteisėtos medžioklės faktas ir jo tyrimo aplinkybės yra asociacijos, Ginkūnų medžiotojų būrelio, vidaus reikalas. Todėl teismas netikrino šių faktų bei įtarimo, jog neteisėtą medžioklę vykdė ieškovas M. P., pagrįstumo, o sprendė priimto sprendimo teisėtumą procedūrų atlikimo teisėtumo pagrindu. Teismas laikė, jog, esant įtarimams, kad asociacijos, Ginkūnų medžiotojų būrelio, dalyvis bei jos valdymo organo, tarybos, narys M. P. vykdė veiklą, nesuderinamą su šio būrelio tikslais, dėl medžiojamos faunos apsaugos ir globos, atsakovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, vykdant būrelio veiklą tarp susirinkimų, perduoti svarstyti tokį dalyvį aukščiausiam būrelio valdymo organui, kadangi tik šio organo įgalinimų pakanka tinkamai išspręsti dalyvio atsakomybės klausimą. Teismas konstatavo, kad pagal Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatus tik aukščiausias valdymo organas – tikrųjų narių visuotinis susirinkimas - gali priimti ar pašalinti narius, rinkti tarybos narius, tuo pačiu spręsdamas jų atsakomybės klausimą. Apylinkės teismas pripažino, kad atsakovo sprendime panaudota formuluotė - „svarstyti visuotiniame Ginkūnų medžiotojų būrelio susirinkime“ yra aiški ir suprantama, todėl laikė, jog tai yra formalus pažeidimas, nesukeliantis neigiamų padarinių. Tai konstatavęs, ieškovo ieškinį šioje dalyje teismas atmetė. Spręsdamas dėl ieškovo M. P. narystės būrelyje apribojimo, teismas laikė, jog įgyvendinant būrelio tikslus būrelio valdymo organas turi teisę imtis visų priemonių, leidžiančių pasiekti šiuos tikslus, tame tarpe stabdyti ar apriboti dalyvių narystę. Pažymėjo, jog narystės sustabdymas ir narystės apribojimas yra ne tapačios formuluotės, sukeliančios skirtingas pasekmes asmeniui, kurio atžvilgiu šios poveikio priemonės buvo taikytos. Teismas atkreipė dėmesį, jog pateikta narystės apribojimo formuluotė yra neaiški ir ne visai suprantama. Nurodė, kad atsakovo įstatai numato nariams teises ir pareigas, bei numato, kokių kitų, įstatuose nenumatytų, tačiau numatytų kituose įstatymuose ir teisės aktuose reikalavimų būrelio nariai turi laikytis bei kokius kitus įgalinimus turi. Todėl teismas padarė išvadą, kad tik apribojus narystę būrelyje ir nenurodžius tokio apribojimo ribų masto ir termino, tampa neaiškus pats sprendimas, jo ribos, jo įgyvendinimas ir nevykdymo pasekmės. Šį priimto atsakovo sprendimo neaiškumą teismas laikė pažeidžiančiu protingumo principą, kadangi kiekvienas asmuo turi teisę aiškiai žinoti savo teises ir pareigas, šiuo atveju juridinio asmens dalyvis turi teisę žinoti savo teises ir pareigas juridinio asmens veikloje, jų mastą bei jų galiojimą laike ir erdvėje. Todėl teismas ieškovo ieškinį šioje dalyje patenkino. Vertindamas atsakovo 2006-10-10 priimtą sprendimą apriboti ieškovo veiklą, nurodant įstatų punktą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tai nėra savarankiškas sprendimas, o tik 2006-07-25 sprendimo patikslinimas, nurodant, kokiu būrelio įstatų punktu vadovaujamasi apribojant asmens narystę būrelyje. Teismas konstatavo, kad iš atsakovo 2006-10-10 sprendimo turinio matyti, jog narystė būrelyje buvo apribota, įtariant ieškovą padarius tą patį nusižengimą, kuriuo ieškovas buvo įtariamas padarius ir 2006-07-25 tarybos susirinkime. Atsižvelgdamas į tai, kad niekas negali būti baudžiamas du kartus už tą patį nusižengimą, į tai, kad pačiame sprendime nurodoma, jog tai yra patikslinimas, tačiau šis patikslinimas nėra susijęs nei su narystės apribojimo mastu, nei terminu, o tik su naujai užregistruotais būrelio įstatais, šiam sprendimui įvertinti teismas konstatavo, kad galioja tie patys argumentai dėl sprendimo priėmimo bei protingumo principo, jį priimant, pažeidimo. Patenkinęs ieškinį iš dalies, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos 2006 m. liepos 25 d. sprendimas dalyje, kur nutariama „Ginkūnų medžiotojų būrelio medžiotojui ir tarybos nariui M. P. apriboti narystę būrelyje“, bei Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos 2006 m. spalio 10 d. sprendimas dalyje, kur nutariama „apriboti M. P. narystę pagal Ginkūnų medžiotojų būrelio 2006-04-25 priimtų įstatų redakcijos 4.11.10 punktą“ ir šioje dalyje ieškovo M. P. ieškinį atmesti. Tuo pačiu atsakovas prašo atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisiant visas jas iš ieškovo M. P., tame tarpe priteisiant atsakovo Ginkūnų medžiotojo būrelio išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Apelianto motyvai yra tokie:
1. Pirmosios instancijos teismas panaikindamas atsakovo tarybos 2006 m. liepos 25 d. sprendimą dalyje, kur nutariama „Ginkūnų medžiotojų būrelio medžiotojui ir tarybos nariui M. P. apriboti narystę būrelyje“, bei atsakovo tarybos 2006 m. spalio 10 d. sprendimą dalyje, kur nutariama „apriboti M. P. narystę pagal Ginkūnų medžiotojų būrelio 2006-04-25 priimtų įstatų redakcijos 4.11.10 punktą“, pažeidė rungimosi, dispozityvumo principus (CPK 12, 13 straipsniai), neteisėtai peržengė bylos nagrinėjimo ribas, todėl šioje dalyje 2007 m. gruodžio 18 d. teismo sprendimas yra neteisėtas. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovo sprendimas prieštarauja protingumo principui, kadangi nėra nurodytas narystės apribojimo mastas bei terminas. Tačiau šiomis aplinkybėmis, motyvais ieškovas atsakovo tarybos 2006 m. liepos 25 d. ir 2006 m. spalio 10 d. sprendimų apriboti ieškovo narystę būrelyje neskundė, apie tai pirmosios instancijos teisme aplamai nekalbėjo, šių teismo ginčijamame sprendime nurodytų pažeidimų neįrodinėjo. Dėl šių motyvų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai peržengė bylos nagrinėjimo ribas, tyrė faktus savo iniciatyva (taip pažeidžiant įrodinėjimo pareigos priskyrimą šalims).
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismo pasirinktas ieškovo ginčijamų atsakovo tarybos sprendimų, konkrečiai atsakovo tarybos sprendimuose pavartotos sąvokos „apribojimas“, aiškinimas, nenurodant teisės akto, kuriuo remiantis teismas daro skirtumą tarp sąvokų „apribojimas“ ir „sustabdymas“, kartu nevertinant to fakto, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas vienareikšmiškai suprato, jog atsakovo tarybos sprendimais ieškovo veikla būrelyje negalima iki visuotinio būrelio narių susirinkimo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas savo procesiniuose dokumentuose sąvokas „apribojimas“ ir „sustabdymas“ vartoja kaip tapačias, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme neapeliavo į tai, jog jam priimto atsakovo tarybos nutarimo turinys nėra aiškus, nėra tinkamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog juridinių asmenų valdymo organų nutarimai neturėtų būti pripažinti vien tik dėl formalių pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į anksčiau paminėtas aplinkybes, į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio ginčuose, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio apeliacinį skundą ieškovas M. P. prašo apeliacinį skundą atmesti.
1. Apelianto bandymai formalizuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį neatsižvelgiant į jo esmę yra neteisėti, o nurodomi sprendimo panaikinimo pagrindai, neva teismas peržengė savo kompetencijos ribas, negali būti laikomi pagrindu sprendimui panaikinti. Jei, apeliacinės instancijos teismas nustatytų teisinius pagrindus naikinti skundžiamą sprendimą ar jo dalį, ieškovas prašo grąžinti visą bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą.
Apeliacinėje instancijoje apeliantas ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais. Ieškovas ir jo atstovas prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovo narystės Ginkūnų medžiotojų būrelyje (toliau tekste – būrelis) sustabdymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovui narystė būrelyje tarybos nutarimu buvo apribota 2006-07-25. Ieškovas M. P. 2006 metų rugsėjo mėn. kreipėsi į būrelio tarybą, norėdamas sužinoti ar jo narystė būrelyje sustabdyta. Šią aplinkybę ieškovas nurodė, pareikštame teismui ieškinyje (t. 1 b. l. 1-3). Apie tai, kad narystė būrelyje sustabdyta ieškovas nurodo sužinojęs tik 2006 metų spalio mėnesio pradžioje, gavęs būrelio tarybos susirinkimo protokolą 06-Nr.07/P-01 (b. l. 5-6 t. 1). Tokiu būdu ieškovas pats pripažįsta, kad apie teisių suvaržymą, sužinojo tik spalio mėn. Tai patvirtina ir 2006-10-10 būrelio tarybos susirinkimo protokole 06-Nr.10/p-01 esantys duomenys, apie tai, kad taryboje buvo svarstoma M. P. pretenzija būreliui ir tikslinamas 2006-07-25 tarybos nutarimas dėl narystės apribojimo (b. l. 37-39 t. 1). 2007-03-10 Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo sprendimu ieškovas buvo pašalintas iš būrelio narių. Teisiškai ieškovo narystė būrelyje tarybos sprendimu buvo apribota nuo 2006-07-25 iki 2007-03-10, tačiau teisių suvaržymą M. P. realiai patyrė tik 5 mėnesius (nuo 2006 metų spalio 10 d. iki 2007-03-10). Šių aplinkybių tinkamai neįvertino pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ieškovui taikyto veiklos apribojimo galiojimą laike ir pripažindamas jį prieštaraujančiu protingumo principams. Konstitucijos 30 str. bei CPK 5 str. įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Tačiau konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Tuo tarpu toks ieškinys teismo sprendimu gali būti tenkinamas tik tuo atveju, kai teismo proceso metu, nepažeidžiant procesinės teisės normų, nustatomas ieškovo teisių pažeidimas. Be to ieškovas teisę kreiptis į teismą turi realizuoti laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą todėl, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu. Ieškovo pareiga kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.) turi būti aiškinama sistemiškai ne tik su norma, įtvirtinančia konstitucinę asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str.), bet ir su kitomis esminėmis proceso nuostatomis : rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo, teismo nešališkumo principais (CPK 6 str., 12 str., 17 str., 21 str.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog ginčijami tarybos sprendimai yra neaiškūs, nes nenurodytas taikytų apribojimų mastas. Ši teismo išvada formaliai yra teisinga, tačiau ji prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Ginčo šalys ir pirmosios instancijos teisme ir apeliacinėje instancijoje paaiškino, kad skundžiamu būrelio valdymo organo sprendimu buvo laikinai (iki visuotinio būrelio narių susirinkimo) sustabdyta ieškovo narystė būrelyje. Byloje nustatyta, kad toks sprendimas atitiko tikrąją daugumos būrelio tarybos narių valią, kurią jie išreiškė net du kartus apsvarstę 2006-07-19 brakonieriavimo Vidsodžio medžioklės plotuose atvejį. Ieškovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, jog nesuklydo dėl jam taikyto būrelio nario teisių suvaržymo turinio ir ribų, vertindamas jam skirtą narystės apribojimą kaip narystės būrelyje sustabdymą.
Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiais, kad „priimto sprendimo neaiškumas, kai narys, kurio atžvilgiu pritaikomas jo narystės apribojimas, nenurodant, nei šių apribojimų apimties, nei termino, laikytinas pažeidžiančiu protingumo principą“.
Bylos medžiaga leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju ginčijamų sprendimų turinys buvo neaiškus tik pačiam teismui, o ne ginčo šalims. Teismas, būdamas nešališka ginčo sprendimo institucija, negali perimti ieškovo funkcijų suformuluojant ieškinio dalyką, faktinį ieškinio pagrindą ir renkant ieškinį pagrindžiančius įrodymus, nes tokiu būdu būtų pažeisti teismo bešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į tinkamą teismo procesą principai.
Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 176 str., 177 str., 180 str., 185 str., nuostatas, vertindamas sąvokos „apriboti“ neaiškumą kaip ieškinį pagrindžiantį įrodymą. Tiesmukiškas sąvokų „narystės apribojimas“ ir „narystės sustabdymas“ vertinimas, neatsižvelgiant į jų ryšį su minėtomis konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis, kolegijos vertinimu, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).
Atsižvelgiant į Asociacijų įstatymo 14 straipsnio nuostatas ieškovo teisių medžiotojų būrelyje apribojimo teisėtumas teisme gali būti tikrinamas tik procedūriniu aspektu. Tokia teisminė praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/ 2006 pagal ieškovų R. B. ir V. B. ieškinį atsakovui Palangos medžiotojų būreliui „Pensininkas“ dėl visuotinio narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu).
Teismui pateikti būrelio tarybos susirinkimų protokolai, šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai leidžia konstatuoti, jog, sprendžiant ieškovo M. P. teisių Ginkūnų medžiotojų būrelyje apribojimą, nebuvo padaryta tokių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų lėmę ieškovo teisių pažeidimą.
Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo šalių pateiktus įrodymus, ir skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje konstatavęs, „jog, įgyvendinant būrelio tikslus, būrelio valdymo organas turi teisę imtis visų priemonių, leidžiančių pasiekti šiuos tikslus, tame tarpe stabdyti ir apriboti dalyvių narystę“, galėjo ieškinį tik atmesti, o ne analizuoti sąvokų, dėl kurių prasmės ginčo šalims nekyla abejonių, reikšmę. Todėl, kolegijos vertinimu, teisus yra apeliantas, teigdamas, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (t. y. sprendime negalima remtis tokiais faktais, kurių ieškovas nenurodė, kuriais nesirėmė).
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje sprendimo dalyje patenkinęs ieškinį, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo Aukščiausiojo teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į CPK 320 str. 2 d. nuostatą, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, kolegija apeliacinį skundą tenkina, pakeičia Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-18 sprendimą ir M. P. ieškinį reikalavimų dalyje dėl narystės būrelyje sustabdymo atmeta.
Vadovaujantis LR CPK 93 straipsnio nuostatomis iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui – 1000 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-18 sprendimą.
Reikalavimo dalyje dėl Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos 2006-07-25 sprendimo dalies, kuria Ginkūnų medžiotojų būrelio medžiotojui ir tarybos nariui M. P. buvo apribota narystė būrelyje, bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybos 2006-10-10 sprendimo dalies, kuria buvo apribota M. P. narystė pagal Ginkūnų medžiotojų būrelio 2006-04-25 priimtų įstatų redakcijos 4..11.10 punktą, ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui Ginkūnų medžiotojų būrelio tarybai (įmonės kodas 9344991, buveinė Basanavičiaus g. 41, Šiauliai) iš ieškovo M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 1000 Lt (tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.