Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. liepos 31 d. nutarimo, kuriuo atmestas nuteistojo skundas panaikinti Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro 2015 m. liepos 2 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžiu D. B. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei, subendrinęs bausmes, paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartimi nuteistojo D. B. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžio buvo atmestas. Kasacine tvarka nuosprendis nebuvo skųstas.

D. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis. Jis su M. B., veikdami bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą panaudojant svetimus prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis, nenustatytam asmeniui nuo 2012 m. balandžio 12 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. skambinant iš telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei telefonu bendraujant su nukentėjusiąja B. B. ir įgijus jos pasitikėjimą, 2012 m. balandžio 30 d. nuo 07.47 val. iki 12.20 val. nenustatytam asmeniui paprašius, nukentėjusioji telefonu jam padiktavo prisijungimo prie jai priklausančios banko AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) internetinės bankininkystės kodą ir slaptažodžių duomenis, nenustatytam asmeniui šiuos duomenis perdavus D. B., pastarasis 2012 m. balandžio 30 d. apie 12 val. telefonu šiuos duomenis perdavė M. B., taip D. B. neteisėtai įgijo ir perdavė, o M. B. neteisėtai įgijo B. B. vardu išduotus prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis. Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat D. B. nuteistas už tai, kad organizavo neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų panaudojimą atliekant finansines operacijas. D. B. perdavus M. B. B. B. sąskaitos internetinės bankininkystės kodą ir slaptažodžių duomenis bei nurodžius prisijungus prie nukentėjusiosios banko sąskaitos paimti nukentėjusiosios vardu kreditus, juos ir B. B. sąskaitoje esančius pinigus pervesti į T. L. banko sąskaitą, M. B. 2012 m. balandžio 30 d. apie 12.20 val. (duomenys neskelbtini), kompiuteriu, per kompiuteriui suteiktą interneto prieigą IP adresas 78.60.150.80, panaudojęs iš D. B. gautus prisijungimo duomenis prisijungė prie B. B. banko sąskaitos ir atliko šias finansines operacijas: apie 12.31 val. pervedė 250 Lt į T. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Swedbank; apie 12.20 val. pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį į UAB „4finance“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tvirtindamas registracijos duomenis ir kredito sutarties sąlygas; apie 12.27 val. pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį į UAB „Moment Credit“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tvirtindamas registracijos duomenis ir kredito sutarties sąlygas; apie 13.09 val. pervedė 1500 Lt į T. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Swedbank. Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat D. B. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą. Jis su M. B. 2012 m. balandžio 30 d. apie 12.20 val. D. B. paskambinus telefonu ir padiktavus neteisėtai iš nenustatyto asmens įgytus B. B. vardu išduotus prisijungimo prie jai priklausančios banko AB Swedbank sąskaitos internetinės bankininkystės kodą ir slaptažodžių duomenis bei D. B. nurodžius prisijungti prie minėtos banko sąskaitos ir sąskaitoje esančius pinigus pervesti į T. L. banko sąskaitą, M. B., būdamas (duomenys neskelbtini), kompiuteriu, per kompiuteriui suteiktą interneto prieigą IP adresas 78.60.150.80, apie 12.20 val. B. B. vardu prisijungė prie jos banko sąskaitos internetinės bankininkystės, pervedė minėtoje sąskaitoje buvusius 250 Lt į T. L. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Swedbank, po to T. L., D. B. nurodymu ir nežinodamas apie daromą nusikaltimą, 2012 m. balandžio 30 d. apie 13.14 val. išėmė iš banko AB Swedbank bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), 1750 Lt ir šiuos pinigus tą pačią dieną prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), perdavė D. B. nurodytiems, nenustatytiems asmenims ir D. B. motinai J. B., po to J. B. gautą pinigų dalį įnešė į D. B. nurodytą, nenustatytą banko sąskaitą, o 200 Lt ji tą pačią dieną perdavė M. B., taip apgaulės būdu įgijo B. B. priklausančius 250 Lt. Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat D. B. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą. Jis su M. B. 2012 m. balandžio 30 d. apie 12.20 val. D. B. paskambinus telefonu ir padiktavus neteisėtai iš nenustatyto asmens įgytus B. B. vardu išduotus prisijungimo prie jai priklausančios banko AB Swedbank sąskaitos internetinės bankininkystės kodą ir slaptažodžių duomenis bei D. B. nurodžius prisijungti prie minėtos banko sąskaitos ir paimti kreditus nukentėjusiosios vardu ir sąskaitoje esančius pinigus pervesti į T. L. sąskaitą, M. B., būdamas (duomenys neskelbtini), kompiuteriu, per kompiuteriui suteiktą interneto prieigą IP adresas 78.60.150.80, apie 12.20 val. B. B. vardu prisijungė prie banko sąskaitos internetinės bankininkystės, pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį į UAB „4finance“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), B. B. vardu tvirtindamas registracijos duomenis ir kredito sutarties sąlygas, po ko į B. B. banko sąskaitą UAB „4finance“ pervedė 1500 Lt, kuriuos jis apie 13.09 val. pervedė į T. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Swedbank, po to T. L., D. B. nurodymu, 2012 m. balandžio 30 d. apie 13.14 val. išėmė 1750 Lt, tame tarpe ir UAB „4finance“ pervestus 1500 Lt, iš banko AB Swedbank bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), ir šiuos pinigus tą pačią dieną prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), perdavė D. B. nurodytiems, nenustatytiems asmenims ir D. B. motinai J. B., po to J. B. gautą pinigų dalį įnešė į D. B. nurodytą, nenustatytą banko sąskaitą, o 200 Lt ji tą pačią dieną perdavė M. B., taip apgaulės būdu įgijo UAB „4finance“ priklausančius 1500 Lt. Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistasis D. B. 2015 m. birželio 10 d. pateikė prokuratūrai prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme jis teigė, jog nusikalstamų veikų nepadarė, o buvo apgautas kartu su juo Kybartų pataisos namuose kalėjusio ir šiuo metu Alytuje gyvenančio A. T.. Motyvuodamas tuo, kad nemoka naudotis komunikacinėmis priemonėmis, A. T. paprašė padėti jam užpildyti sesers vardu paraiškas dėl greitųjų paskolų gavimo. Jam sutikus ir užpildžius paraiškas, A. T. paklausė, ar jis turi banko sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti paskolos pinigus. Nuteistojo teigimu, jis davė A. T. savo draugo banko sąskaitos duomenis, į kurią buvo pervesti pinigai. Ankščiau A. T. neįvardino, nes bijojo jo keršto. Nors apeliacinės instancijos teismui buvo nurodytas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuris iš tikrųjų padarė nusikaltimą, jo gyvenamoji vieta, šis asmuo nebuvo surastas ir apklaustas. Nuteistojo nuomone, dėl nurodytų aplinkybių jis nuteistas nepagrįstai.

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras 2015 m. liepos 2 d. nutarimu netenkino nuteistojo D. B. prašymo ir atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, 2015 m. liepos 31 d. nutarimu atmetė nuteistojo D. B. skundą dėl Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro 2015 m. liepos 2 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2015 m. spalio 29 d. nutartimi atmetė nuteistojo D. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. liepos 31 d. nutarimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad D. B. aplinkybę, jog jį apgavo kartu su juo Kybartų pataisos namuose bausmę atliekantis A. T., nurodė apeliacinės instancijos teisme, kuris konstatavo, kad ši aplinkybė neleidžia abejoti dėl D. B. kaltės. Kitų naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios būtų buvusios nežinomos baudžiamąją bylą nagrinėjant apylinkės teisme ar apeliacine tvarka, nuteistasis nenurodė. Teismas sutiko su Generalinio prokuroro išvada, jo vien ta aplinkybė, kad D. B. atžvilgiu buvo priimtas jam nepalankus sprendimas, nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nuteistasis D. B. skunde prašo atnaujinti baudžiamąją bylą. Teigia, kad jis apeliacinėje instancijoje buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, kurio teismas nesugebėjo ar nenorėjo surasti. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme to nebuvo padaręs, nes tuo metu buvo Kybartų pataisos namuose ir bijojo dėl savo gyvybės. Kai buvo pervestas į Vilniaus pataisos namus, sutiko duoti teisingus parodymus.

Nuteistojo D. B. skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta teismui tinkamai įvertinus nuteistojo D. B. nurodytas aplinkybes ir motyvuotai konstatavus, kad šios aplinkybės buvo žinomos baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 443 straipsnio 1 dalį įsiteisėjęs nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos šio kodekso 444 straipsnyje. Iš nuteistojo prašymo dėl proceso atnaujinimo ir skundų matyti, kad jis prašymą grindžia BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, pagal kurį naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, laikomos tokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios rodo, jog nuteistasis yra nekaltas ar kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas. Taigi aplinkybės, kurios buvo žinomos priimant nuosprendį (nagrinėjamu atveju, apeliacine tvarka tikrinant nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą), negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.

Savo poziciją dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nuteistasis D. B. grindžia tuo, kad jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, nes buvo apgautas kartu su juo Kybartų pataisos namuose kalėjusio ir šiuo metu Alytuje gyvenančio A. T., t. y. padėdamas jam atlikti finansines operacijas nusuvokė, jog vykdo nusikalstamą veiką. Kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, šios nuteistojo nurodytos aplinkybės nėra naujos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad analogiška pozicija nuteistasis grindė savo gynybą apeliacinės instancijos teisme. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžio, nutarė atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir pavedė prokurorui nustatyti nuteistojo nurodytą asmenį ir jį apklausti apie įvykio aplinkybes (t. 3, b. l. 17–20). Nuteistasis D. B. skunde nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nenorėjo surasti ir apklausti A. T.. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad, išnaudojus visas galimybes, nuteistojo nurodyto asmens surasti ir apklausti nepavyko. Kita vertus, atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, net neapklausus nuteistojo nurodyto asmens A. T., D. B. kaltė visiškai įrodyta. Kad ir nustačius, jog nusikaltime dalyvavo dar ir kitas asmuo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, D. B. baudžiamosios atsakomybės ši aplinkybė nepašalina. Be to, apeliacinės instancijos teismas kaip neįtikinamą įvertino nuteistojo versiją, kad, būdamas ne kartą teistas ir šiuo atveju uždraustus veiksmus atlikdamas pataisos namuose, negalėjo suvokti, jog daro nusikaltimą, o buvo suklaidintas. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad šią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė įvertinęs byloje surinktus įrodymus: paties D. B. ir kito nuteistojo M. B., nukentėjusiosios B. B., liudytojų T. L. ir J. B. parodymus, telefonų numerių išklotines, banko sąskaitas ir kitus byloje surinktus duomenis. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo D. B. apeliacinį skundą, įvertino nuteistojo nurodytas aplinkybes dėl A. T. vaidmens šiame nusikaltime, todėl, D. B. prašant atnaujinti baudžiamąją bylą, šios aplinkybės nelaikytinos naujomis. Kaip minėta, pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą pagrindą atnaujinti baudžiamąją bylą sudaro tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį (nagrinėjamu atveju, apeliacine tvarka tikrinant nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą). Tai, kad teismai baudžiamojoje byloje ištirtus įrodymus įvertino ne taip, kaip to nori nuteistasis D. B., ir buvo priimtas jam nepalankus sprendimas, nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo D. B. skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir yra neskundžiama.