Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Be to, R. D. 2011-09-09 apie 13 val. 45 min. prie Taikos pr. 70A namo, Kaune, veikdamas kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu - mažamečiu E. M., gim. (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudojus prieš nukentėjusįjį mažametį, pagrobė svetimą - I. K. priklausantį, 200 Lt vertės turtą - mobilaus ryšio telefoną „NOKIA“, kuriuo naudojosi mažametis R. K., o būtent: kartu siekiant bendro tikslo - pagrobti svetimą turtą, abiems priėjus prie nukentėjusiojo mažamečio R. K., E. M. stovint šalia, R. D. paklausus, kiek valandų, ir pagrasinus, jei sumeluos, panaudoti fizinį smurtą - „paštyrinti“, R. D. apieškojo nukentėjusiojo mažamečio R. K. kišenes. Dešinėje nukentėjusiojo mažamečio R. K. švarko kišenėje apčiuopęs mobilaus ryšio telefoną, R. D. jį išsiėmė. Nukentėjusiajam mažamečiui R. K. sugriebus už savo telefono, R. D. užlaužė nukentėjusiojo mažamečio R. K. dešinės rankos riešą ir minėtą telefoną atėmė.

Be to, R. D. 2011-09-22 apie 15 val. 30 min. prie V.Krėvės pr. 105A namo, Kaune, veikdamas kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu - mažamečiu E. M., gim. (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais atimant galimybę nukentėjusiesiems priešintis, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius mažamečius, pagrobė svetimą - E. B. priklausantį, 70 Lt vertės turtą - mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2610“, kuriuo naudojosi mažametis E. B., ir D. K. priklausantį, 400 Lt vertės turtą - mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson W810I“, kuriuo naudojosi mažametis R. K., o būtent: kartu siekiant bendro tikslo - pagrobti svetimą turtą ir abiems priėjus bei prisėdus prie nukentėjusiųjų mažamečių ant suolo - R. D. prisėdus prie mažamečio R. K., o E. M. - prie mažamečio E. B., R. D., pagrasinęs sumušti, iš nukentėjusiojo mažamečio R. K. pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson W810I“, o E. M., pasinaudodamas situacija, kuri nukentėjusiajam buvo bauginanti ir kelianti nerimą, iš nukentėjusiojo mažamečio E. B. pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2610“.

Be to, R. D. 2011-09-27 apie 17 val. prie Pramonės pr. 6 - to namo, Kaune, veikdamas kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu - mažamečiu E. M., gim. (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą - V. R. ir V. P. priklausantį, 200 Lt vertės turtą - dviratį „Skaut“, kuriuo naudojosi mažametis D. P., o būtent: R. D. netikėtai iš už nugaros priėjus prie su dviračiu stovinčio nukentėjusiojo mažamečio D. P. ir įsakmiu tonu paliepus atiduoti dviratį, o įbaugintam mažamečiui D. P. dviratį atidavus, tuomet R. D. užsėdus ant dviračio ir pradėjus važiuoti, pribėgusiam mažamečiui E. M. taip pat užsėdus ant to dviračio rėmo, abu nuvažiavo.

Be to, R. D. 2011-10-04 apie 13 val. 45 min. prie Rytų g. 25-to namo, Kaune, veikdamas kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu - mažamečiu E. M., gim. (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais atimant galimybę nukentėjusiesiems priešintis, pagrobė svetimą - G. F. priklausantį, 189 Lt vertės turtą - mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2300“, kuriuo naudojosi mažametis P. F., o būtent: kartu siekiant bendro tikslo - pagrobti svetimą turtą ir abiems priėjus prie nukentėjusiojo mažamečio P. F., E. M. prisėdus ant gatvės borto ir stebint, R. D., paklausęs, kiek valandų, apieškojo nukentėjusiojo mažamečio P. F. kuprinės kišenes bei, suradęs mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2300“, jį išsitraukė ir pasiėmė. Prie nukentėjusiojo mažamečio P. F. priėjęs E. M. liepė šiam dingti nurodyta kryptimi.

Be to, R. D. 2011-10-08 apie 18 val. 30 min. prie V.Krėvės pr. 61-o namo, Kaune, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas, pagrobė svetimą - Š. J. priklausantį, 449 Lt vertės turtą - mobilaus ryšio telefoną „Nokia Express music“, kuriuo naudojosi mažametis N. J., o būtent: R. D. priėjęs prie nukentėjusiojo mažamečio N. J., paklausęs kiek valandų, sugriebė ranka nukentėjusiajam mažamečiui N. J. už kairės rankos, reikalaudamas parodyti mobilaus ryšio telefoną. Nukentėjusiajam mažamečiui N. J. pasipriešinus, R. D., pagrasinęs išsitraukti iš kišenės peilį ir papjauti, taip įbaugindamas mažametį nukentėjusįjį, pagriebė už mažamečio mobilaus ryšio telefono ir pabėgo.

Be to, R. D. 2011-10-29 apie 13 val. 30 min. prie V.Krėvės pr. 115-to namo, Kaune, veikdamas kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiais asmenimis - mažamečiais E. M., gim. (duomenys neskelbtini), I. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais atimant galimybę nukentėjusiesiems priešintis, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius mažamečius, pagrobė svetimą - V. L. priklausantį, 100 Lt vertės turtą - mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6111“, kuriuo naudojosi mažametis E. L., ir T. B. priklausantį, 500 Lt vertės turtą - mobilaus ryšio telefoną „Nokia 7373“, kuriuo naudojosi mažametis M. B., o būtent: L. B. ir I. M. stovint už namo kampo ir stebint aplinką, E. M. priėjus prie mažamečių nukentėjusiųjų E. L. bei M. B. ir paklausus kiek valandų, o mažamečiams nukentėjusiesiems išsitraukus turėtus mobiliuosius telefonus, R. D., priėjęs prie nukentėjusiųjų mažamečių, įsakmiu tonu pareikalavo atiduoti telefonus, grasindamas papjauti, jei telefonų neatiduos. Įbaugintiems nukentėjusiesiems mažamečiams atidavus turėtus telefonus, visi pasišalino.

Be to, R. D. 2011-11-07 apie 13 val. 30 min. prie Pašilės g. 39-to namo, Kaune, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas, pasikėsino pagrobti svetimą - mažamečiui I. J. priklausantį, 100 Lt vertės turtą - mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT-E1081T“, o būtent: R. D., priėjęs prie mažamečio nukentėjusiojo I. J., grasindamas jį sumušti, įsakmiu tonu pareikalavo atiduoti mobilaus ryšio telefoną, o jei neatiduos, grasino papjauti. Nukentėjusiajam mažamečiui I. J. išsigandus ir, pasinaudojant galimybe, pabėgus, R. D. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Be to, R. D. 2011-10-28 apie 17.00 val., Kaune, prie Naujakurių g. 31 namo, būdamas nepilnametis, veikdamas kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiais asmenimis - mažamečiais E. M., gim. (duomenys neskelbtini), I. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini), tuščioje tamsioje gatvėje priėjęs prie nukentėjusiųjų nepilnamečių M. V. ir M. M., pareikalavęs parodyti jų turimus mobiliojo ryšio telefonus, sakydamas jiems, jog turi „štyrą“, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiesiems baimę ir tuo atimdamas jiems galimybę priešintis, nukentėjusiesiems padavus jam savo turėtus mobiliojo ryšio telefonus, juos pagrobė, t. y., iš nukentėjusiojo nepilnamečio M. V. pagrobė jo motinai nukentėjusiajai D. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W910i“ su SIM bei atminties kortelėmis, bendros 180 litų vertės, o iš nukentėjusiojo nepilnamečio M. M. – jo motinai nukentėjusiajai D. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2700 Clasic“ su SIM kortele, bendros 300 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. R. 180 litų turtinę žalą, o nukentėjusiajai D. M. 300 litų turtinę žalą.

Be to, R. D. 2011-10-28 laikotarpiu nuo 15.10 iki 15.30 val., prie Panerių g. 51 namo, Kaune, būdamas nepilnametis, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą – t. y., nukentėjusiajam mažamečiui K. N. grasindamas peiliu, reikalaudamas duoti telefoną, po to atimdamas galimybę priešintis - laikydamas nukentėjusiajam paėmęs už rankos riešo, ragindamas atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, nukentėjusiajam K. N. pačiam iš kelnių kišenės išėmus mobiliojo ryšio telefoną, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „LG KP 500“, 420 litų vertės, su jame buvusiomis SIM kortele „Labas“, 7 litų vertės, ir atminties kortele, 24 litų vertės, priklausantį V. N..

Kaltinamasis D. P. parodė, kad kartą, būdamas pabėgęs iš „Pastogės“, jis, jo sesuo N. P., R. D. ir E. M. nuvažiavo į Draugystės parką, prie „Atžalyno“ mokyklos. Visiems reikėjo pinigų pavalgyti. Pamačius vaiką, prie jo priėjo E. M., kažką su juo kalbėjo, pamojo ranka ir pašaukė kaltinamąjį su likusiais draugais. Priėjęs R. D. pas vaiką rado piniginę, bandė atimti, bet pro šalį ėjo dvi moterys ir juos sudrausmino. Tada jie išsibėgiojo. Prieš nubėgdamas, R. D. dar sudavė vaikui į ausį. Kaltinamasis tik stovėjo šalia, viską darė R. D. su E. M., tačiau kaltinamasis nurodė žinojęs, kas vyksta, suprato, kad ir jis kaltas dėl to, kas vyko. Jo draugai jokio peilio neturėjo, juo tik buvo gąsdinama.

Kaltinamasis R. D. prisipažino padaręs nusikaltimus, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodė, kad (pasikėsinimas apiplėšti P. U.) 2011-09-08 apie 13 val. 30 min. prie prekybos centro „Molas“ susitikus su E. M., D. P. ir jo sese N., E. M. pasiūlė eiti vogti telefono, nes jam reikėjo pinigų. Kaltinamasis sutiko. Nuvažiavę iki „Draugystės“ parko, išlipę ėjo link Kauno „Atžalyno“ mokyklos. Važiavo būtent ten, nes E. M. ten dažniausiai būna. Būnant prie stadiono, pamatė ateinantį vaiką (apie 12 metų amžiaus). Kaltinamasis pasakė, kad galima eiti prie to vaiko. Visiems sutikus, visi nubėgo prie vaiko, jį apsupo, kad vaikas išsigąstų. E. M. liepė atiduoti telefoną, priešingu atveju grasino papjauti. Nors E. M. jokio peilio neturėjo, tačiau laikė ranką kišenėje. Vaikas sakė, kad telefono neturi. Tada E. M. apieškojo vaiko kišenes, norėjo pažiūrėti ir kelnių kišenes, bet vaikas neleido, laikė rankom savo kišenes. E. M. per jo rankas užčiuopė kišenėje buvusią piniginę ir pasakė, kad jis turi piniginę. E. M. liepė kaltinamajam, kad šis vaikui trenktų, tačiau kaltinamasis atsisakė. E. M. dar kartą liepus kaltinamajam trenkti, kaltinamasis tam vaikui rankos delnu vieną kartą nestipriai trenkė į veidą, o kitą smūgį - į dešinį petį. Smūgiai buvo silpni. Tai pamatė kažkokios moterys, buvusios apie 10 metrų atstumu nuo jų, kurios pradėjo rėkti bei eiti link jų. Tai pamatę, kaltinamasis su draugais išsigando ir pradėjo bėgti link buvusios parduotuvės „Rėda“. Jei būtų ką nors pavogę, pinigus būtų leidę bendrai. D. P. ir N. tik buvo šalia, bet nieko nedarė ir nieko nesakė. Jie neturėjo ką veikti, todėl ėjo kartu su jais. Šiuo metu nepamena nukentėjusiojo parodymų. Gali būti, kad nukentėjęs galėjo būti apklaustas teisme. Kaip vykdavo nukentėjusiųjų apklausos teisme, kaltinamajam nekildavo jokių klausimų, kad nukentėjusieji pasakoja netiesą.

Be to, (plėšimas R. K. atžvilgiu) 2011-09-09 apie 13 val. 45 min. su draugu E. M. vaikštinėjo po Dainavos rajoną, žinodami, kad reikia kažką atimti ar pavogti, nes jiems reikėjo pinigų. Viską sugalvojo kaltinamasis vienas, E. M. tam pritarė. Jiems būnant prie Taikos pr. 70A namo, Kaune, kaltinamasis pamatė einančius tris berniukus. E. M. kaltinamasis pasakė eiti prie jų dviese – gal pastarieji išsigąs. Nuėjus prie tų berniukų, kaltinamasis jiems visiems liepė atiduoti telefonus. Du berniukai sakė, kad neturi, vienas kažką dar bandė sakyti, bet kaltinamasis pasakė, kad, jei šie telefonų neduos - „paštyrins“, nors jokio peilio ar kito įrankio ar daikto neturėjo. E. M. neturėjo taip pat. Taip kaltinamasis sakė tik todėl, kad norėjo berniukus išgąsdinti. Tas berniukas labai išsigando ir telefoną atidavė. Kaltinamasis neprisimena, ar jis berniukui užsuko rankos riešą. E. M. jiems nieko nesakė, tik stovėjo šalia jo. Paėmus minėtą telefoną, kaltinamasis su E. M. pabėgo link 6-to forto. Telefoną tą pačią dieną kažkam pardavė, už kiek - neprisimena.

Be to, (plėšimas R. K. bei E. B. atžvilgiu) 2011-09-22 apie 15 val. 30 min. kaltinamasis vėl su E. M. vaikštinėjo po Dainavos rajoną ir galvojo, kur ir ką galima būtų pavogti, kad pardavus būtų pinigų. Jiems beeinant pro vaikų darželį „Etiudas“, esantį V.Krėvės prospekte, kaltinamasis pamatė ant suolo sėdinčius du berniukus ir žaidžiančius su mobiliais telefonais. Tada pasiūlė E. M. atimti iš jų telefonus. E. M. pritarus, jie susitarė, kad kaltinamasis atsisės iš vienos pusės prie vieno berniuko, o E. M. - iš kitos pusės. Jiems prie berniukų prisėdus, kaltinamasis paprašė vieno berniuko duoti pažaisti telefoną. Berniukas davė. E. M. padarė taip pat. Kai kaltinamasis pažaidė su telefonu, jį grąžino berniukui, paskui vėl prašė duoti pažaisti ir berniukas vėl jam davė. Prisimena, kad berniukui grasino jį sumušti. Kaltinamajam ir E. M. paėmus telefonus, jie pabėgo. Kaltinamasis paėmė telefoną „Sony Ericsson“, E. M. – telefoną „Nokia“. Telefoną “Sony Ericsson“ pardavė dar tą pačią dieną, neprisimena kur, lyg už 40 ar 50 litų, pinigus pasidalino.

Be to, (atviroji vagystė iš D. P.) 2011-09-27 apie 17 val. su E. M. buvo prie parduotuvės „Prisma“, esančios Pramonės pr., Kaune. Netoli „Prismos“ pamatė stovint berniuką apie 13 metų amžiaus, o šalia jo - dviratį. Kaltinamasis labai norėjo labai pasivažinėti dviračiu, todėl, priėję prie to vaiko, kurio vardas lyg yra Darius, paprašė duoti pavažiuoti dviračiu, o berniukas jam pats dviratį davė. Tada kaltinamasis atsisėdo ant dviračio ir pradėjo važiuoti. Pradėjus važiuoti, pribėgo E. M., užsėdo ant dviračio rėmo, ir jie abu nuvažiavo. Prašydamas duoti dviratį, kaltinamasis žinojo (nes taip jau galvojo), kad dviračio negrąžins, tačiau E. M. apie tai nieko nežinojo. Atvažiavus iki kioskelio prie PC „Molas“, jie stovėjo už kioskelio. Už kelių minučių atvyko policija. E. M., pamatęs policiją, pradėjo bėgti link Panemunės tilto. Kaltinamasis irgi išsigando, kad už pavogtą dviratį jį gali sulaikyti policija, todėl taip pat pradėjo bėgti link „Molo“. Tačiau jį sulaikė policijos pareigūnai ir atvežė į Dainavos PK.

Be to, (plėšimas P. F. atžvilgiu) 2011-10-04 apie 13 val. 45 min. kaltinamasis su E. M. vaikštinėjo po Dainavos rajoną ir galvojo kaip prasimanyti pinigų, kažką pavogus ar atėmus. Jiems priėjus prie Rytų g. 25 namo, Kaune, pamatė einantį berniuką, kuriam apie 10 metų, todėl sugalvojo iš jo atimti telefoną. Kaltinamasis pasiūlė E. M., šis sutiko, ir jie susitarė, kad E. M. bus kiek atokiau, o paskui prieis prie jų. Kaltinamasis viską atliks vienas. Todėl E. M. atsisėdo ant bortelio apie 2 m atstumu, o kaltinamasis priėjo prie to vaiko. E. M. buvo užsidėjęs žalios spalvos stiklais akinius, kad būtų taip įdomiau. Kaltinamasis vaiko paklausė, kiek valandų. Vaikui atsakius, kad jis nežino, kaltinamasis liepė jam pažiūrėti į telefoną, galvodamas, kad, kai vaikas išsiims telefoną, kaltinamasis jį paims. Vaikas atsakius, kad telefono neturi, kaltinamasis liepė pažiūrėti kuprinėje, kurią vaikas buvo užsidėjęs ant pečių. Vaikas pasižiūrėjęs iš kuprinės ištraukė telefoną „Nokia“. Kaltinamasis neprisimena, ar jis grasino vaikui. Paėmus telefoną, kaltinamasis liepė vaikui bėgti nurodyta kryptimi, o pats pradėjo bėgti link parduotuvės „Šilas“. Telefoną tą pačią dieną kažkur, kažkam pardavė, pinigus pasidalino, išleido rūkalams. Galėjo būti, kad, darant šį nusikaltimą, rankose laikė žiebtuvėlį.

Be to, (plėšimas Š. J. atžvilgiu) 2011-10-08 apie 18 val. 30 min. eidamas pro V.Krėvės pr. 61-tą namą, Kaune, pamatė kelis berniukus, kurie iš telefono klausėsi muzikos. Eidamas link jų, jau žinojo, kad pavogs iš jų telefoną. Priėjęs prie berniukų, paklausė, kiek valandų, sugriebė už kairės rankos. Berniukas iš kišenės išsitraukė telefoną ir pasakė, kiek valandų. Pamatęs telefoną, kaltinamasis paprašė, kad duotų jam jį pažiūrėti. Matė, kad berniukas telefono duoti nenorėjo. Tada kaltinamasis jam pasakė, kad atiduotų, nes išsitrauks peilį ir jį papjaus, nors nieko nei rankose, nei kišenėse neturėjo, norėjo tik pagrasinti, kad išsigąstų ir tiek. Berniukas telefoną atidavė, ir kaltinamasis su telefonu nubėgo. Telefoną pardavė, kur ir už kiek - neprisimena. Visada telefonų SIM korteles išmesdavo bet kur.

Be to, (plėšimas E. L. bei M. B. atžvilgiu) 2011-10-29 apie 8 val. prie prekybos centro „Molas“ susitikus su draugais E. M., jo broliu I. M. bei L. B., jie planavo ką nors atimti ar pavogti. Vaikštinėjo po Dainavos rajoną, ieškodami vaikų, iš kurių, juos pagąsdinus, galima būtų atimti telefonus. Beeinant prie V.Krėvės pr. 115 namo, Kaune, jis pamatė du berniukus ir pasiūlė prieiti prie jų. Jie sugalvojo, kad E. M. nueis paklaust, kiek valandų ir, jei šie pasakys, tai reiškia jie turi telefonus. E. M. nuėjus paklaust bei grįžus ir pasakius, kad turi telefonus, jie abu – kaltinamasis su E. M. nuėjo vėl prie tų berniukų. I. M. ir L. B. buvo už daugiau nei 5 metrų nuo jų ir laukė. Kaltinamasis abiem berniukams liepė atiduoti telefonus, nes „paštyrins“, nors rankose ir kišenėse nieko neturėjo. Taip pasakė, kad juos pagąsdinti. Berniukai išsigando ir abu atidavė telefonus. Telefonai buvo abu „Nokia“. Paėmęs abu telefonus, kartu su E. M. nubėgo per gatvę. L. B. ir I. M., pamatę juos bėgant, pradėjo bėgti paskui juos. Panašiai po 10 minučių pastebėjęs greitai link jų važiuojantį BMW automobilį, kaltinamasis suprato, kad juos vejasi tų berniukų tėvai, todėl pradėjo bėgti per žoles ir stadioną, esantį už Kauno maisto pramonės mokyklos. Bebėgant jis ir E. M. žolėse pametė tuos telefonus. Tuo metu jis buvo likęs tik su E. M., nes I. M. ir L. B. bėgo į skirtingas puses. Vėliau iš nuogirdų sužinojo, kad I. M. sulaikė vienas iš tėvų ir nuvežė į policiją. Kadangi telefonus pametė, todėl jų nepardavė, pinigų nesidalino, nors planavo.

Be to, (pasikėsinimas apiplėšti I. J.) prisimena, kad važiuojant su draugu nuo Lampėdžių, išlipo prie Kauno Pilies ir nuėjo po tiltu, kur juos sulaikė policija ir nuvežė į komisariatą, ir tas berniukas pasakė, kad ne jie iš jo paėmė daiktus. Kaltinamasis nurodo neprisimenąs, kad būtų padaręs šį nusikaltimą, tačiau teigia galėjęs padaryti nusikaltimą, apie kurį kalba nukentėjusysis I. J., tik kaltinamasis nurodo nepamenąs, nes buvo daugiau nusikaltimų, ir kaltinamasis ne visus juos atsimena.

Be to, (plėšimas M. V. bei M. M. atžvilgiu) galėjo būti 2011-10-28 apie 17 val., temstant, kartu su L. B. bei pažįstamais E. ir I. M., kurie buvo pabėgę iš Vilniaus raidos centro, vaikščiojo po Šilainius. Einant link stotelės, pamatė du vaikus, ir kaltinamasis sugalvojo tuos vaikus „patikrinti“, t.y. pažiūrėti, ar jie turi mobiliojo ryšio telefonus, ir jei turi, juos atimti. Apie savo sumanymą jis pasakė visiems, bet L. B. ir I. M. nesutiko to daryti, todėl prie tų vaikų nuėjo tik kaltinamasis ir E. M.. L. B. ir I. M. laukė jų šiek tiek toliau. Kaltinamasis su E. M. priėjo prie tų vaikų, kai jie buvo netoli parduotuvės „Norfa“, gali būti, jog tai Naujakurių g. 31, Kaune. Tai vyko kitoje gatvės pusėje, nei yra „Norfa“. Kaltinamasis vaikų paklausė, ar jie žino kiek valandų. Vienas iš jų pasakė, kad nežino. E. M. pamatė pas vieną vaiką kišenėje telefoną kišenėje ir apie pasakė kaltinamajam. Tada kaltinamasis vaikams pasakė, kad šie nemeluotų, kad duotų telefoną, nes kitaip „gaus į galvą“. Kaltinamasis nesakė, kad turi „štyrą“, nors tokį žodį jis vartoja. Tada minėtas vaikas padavė kaltinamajam savo telefoną „Sony Ericsson“. Telefonas buvo atstumiamas, aplūžęs. Kaltinamasis telefoną įsidėjo į kišenę. Tada jis liepė ir kitam vaikui atiduoti savo telefoną, bet pastarasis pasakė, kad neturi. Tada E. M. vaiką patikrino, tiesiog paliesdamas viršutinius rūbus ties kišenėmis, bet rankų į kišenes nekišo, ir rado pas jį telefoną. Tada tas kitas vaikas pats išėmė iš savo kišenės E. M. užčiuoptą telefoną ir jį padavė E. M., kurį pastarasis įsidėjo į kišenę. Tai buvo telefonas „Nokia“. E. M. tiems vaikams negrasino, jis beveik nieko ir nekalbėjo. Aplink žmonių nebuvo. Kai telefonai jau buvo paimti, kaltinamasis su kitais trim savo draugais nubėgo. Atvažiavę prie parduotuvės „Molas“, susitiko J. B., L. B. sesę. Visi apžiūrėjo tuos telefonus. Čia išmetė ir SIM korteles. „Sony Ericsson“ telefone buvusios atminties kortelės neišmetė. Nepamena, ar J. B. sakė, iš kur tie telefonai. E. M. telefoną „Sony Ericsson“ atidavė J. B.. Kaltinamasis antrą telefoną „Nokia“ kartu su E. M. tą patį vakarą prie „Molo“ pardavė kažkokiam nepažįstamam atsitiktinai pamatytam vyrui, kuris sėdėjo mašinoje, aikštelėje prie parduotuvės „Molas“. Už kiek telefoną pardavė, ką jie darė su gautais pinigais, jis nepamena.

Be to, (plėšimas K. N. atžvilgiu) 2011 m., vėlyvą rudenį, prieš pietus, netoli stotelės ir parduotuvės „Dobilas“, eidamas nuo Lampėdžių g. 10 namo kartu su L. B., kaltinamasis iš nugaros priėjo prie nepažįstamo vaikinuko, jo paklausė, kiek valandų. Specialiai klausė, kiek valandų, kad vaikinas išsitrauktų mobiliojo ryšio telefoną. Dar vaikinukui pasakė, kad mato, jog jis turi mobiliojo ryšio telefoną. Nurodo negrasinęs, kad turi peilį ir jam durs, su savimi jokio peilio ar į jį panašaus daikto neturėjo. Tačiau mano, kad gali būti, jog ne visas aplinkybes prisimena - gali būti, kad neprisimena, jog sakė apie peilį, “štyrą“, kad papjaus. Kažkuriuo momentu buvo paėmęs vaikinui už rankos, kad šis nepabėgtų. Dar kartą liepė parodyti telefoną. Tada vaikinukas išsitraukė iš kišenės mobiliojo ryšio telefoną LG, liečiamu ekranu, o kaltinamasis, pačiupęs telefoną vaikinui iš rankų, pabėgo. Prieš nubėgdamas liepė vaikinui eiti tiesiai, ir vaikinas taip pat nubėgo. L. B. nieko vaikinui nesakė ir nedarė, jis stovėjo toliau nuo jų, kaltinamasis jam apie telefono atėmimą nieko nesakė, iš anksto dėl atėmimo nesitarė. Telefono SIM kortelę kaltinamasis išmetė į šiukšlių konteinerį, atminties kortelę paliko telefone. Mobiliojo ryšio telefoną pardavė nepažįstamai moteriai, už kiek - neprisimena. Pinigus išleido savo reikmėm.

Kaltinamųjų kaltė be jų pilnų prisipažinimų pilnai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais.

PLĖŠIMAS P. U. ATŽVILGIU

Nukentėjusysis G. U. parodė, kad praeitais metais rugsėjo mėn., apie 13:30 val., sūnui iš mokyklos grįžtant pas senelius, gyvenančius Savanorių pr., ir einant pro Atžalyno stadioną, jį pašaukė trys vaikinai, kurie pribėgę pareikalavo telefono ir pinigų, pagrasindami papjauti, kažkuris iš jų bandė apieškoti sūnaus kišenes, bandė sūnų sulaikyti - griebė už rankos ar peties, trenkė per ausį, kuri buvo sumušta. Pamatęs einančią moterį iš baseino, sūnus bandė ją pašaukti, todėl vaikinai sūnų paleido. Tada sūnus pradėjo bėgti. Ta moteris sustabdė kaltinamuosius. Pastarieji dar lyg norėjo vytis, bet nesivijo. Sūnus labai išsigando, visą mėnesį jį reikėjo lydėti į mokyklą. Iš jo nieko neatėmė. Telefono jis neturėjo, turėjo 50 Lt, piniginę, kurios vertė 14 Lt. Komisariate sūnui rodė kaltininkų nuotraukas, ir jis vieną vaiką atpažino. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja V. R. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji dirba plaukimo mokykloje, baseino „Daiva“ bendrosios praktikos slaugytoja. Galėjo būti, kad 2011 metų rugsėjo 9 dieną, apie 13 val. 30 min. kartu su kolege O., kuri yra plaukimo trenerė, ėjo pėstute į darbą. Beeidamos pro Kauno „Atžalyno“ vidurinės mokyklos stadioną, pamatė būrelį (iki 5 asmenų) vaikų. Praeinant pro juos, girdėjo, kad jie tarpusavy barėsi, lyg vyko kažkokios grumtynės, stumdymasis. Tuo metu net nesuprato, kad galėjo būti daroma vagystė ar kas nors panašaus. Pagalvojo, kad jie kvailioja, todėl nieko nesakė ir nuėjo toliau, pabarusios tuos vaikus žodžiu, kad baigtų ir ramintųsi. Matė, kad vaikai išsigando, nes jie pabėgo į skirtingus šonus. Vieną iš berniukų nuramino.

Liudytoja A. M. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji dirba plaukimo mokyklos baseine „Daiva“ plaukimo trenere. Galėjo būti, kad 2011 metų rugsėjo 9 dieną, apie 13 val. 30 min. kartu su kolege Vale, kuri yra bendrosios praktikos slaugytoja, ėjo pėstute į darbą. Jos ėjo pro Kauno „Atžalyno“ vidurinės mokyklos stadioną. Beeinant pro stadioną, pamatė būrelį vaikų. Praeinant pro juos, matė, kad jie tarpusavy stumdėsi. Ką jie kalbėjo, kokie buvo žodžiai, ji negirdėjo. Nesuprato, kas ten vyksta, todėl tik pabarė tuos vaikus žodžiu, kad baigtų ir ramintųsi ir nuėjo. Bet matė, kad vaikai išsigando, nes jie pabėgo į skirtingas puses. Taip pat prisimena, kad vienas vaikas verkė. Jos jį ramino. Vaikas pasakė, kad iš jo bandė ar norėjo atimti telefoną. Ar atėmė, ji nežino.

Liudytojas E. M. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011-09-08 apie 13 val. 30 min. prie „Atžalyno“ vidurinės mokyklos, esančios adresu Partizanų g. 46, Kaune, pamatė nepažįstamą berniuką. Susitarė, kad pavogs jo telefoną. Jis su R. D., D. P., N. P. priėjo prie berniuko, paklausė, kiek valandų. Berniukas atsakė, kad nežino. Tada jis liepė duoti telefoną, berniukas atsakė, kad telefono neturi. Tada berniukas pradėjo šauktis pagalbos, todėl liudytojas trenkė jam į petį, ir berniukas pabėgo.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Partizanų g., prie 46-to namo, Kaune (2 t., b.l. 4-6).

Nukentėjusysis mažametis P. U. (apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo) parodė, kad 2011-09-08 apie 13 val. 30 min. jam einant per „Atžalyno“ mokyklos stadioną, prie jo pribėgo nepažįstamas nepilnametis berniukas, apie 9 metų amžiaus, kuris įsakmiu tonu liepė atiduoti mobilaus ryšio telefoną, o jei neduos - papjaus su peiliu, nors jokio peilio rankoje nelaikė. Atsakius, kad mobilaus ryšio telefono neturi, minėtas berniukas patikrino nukentėjusiojo kišenes, bei, pastarojo kelnių kišenėje radęs piniginę, pasišaukė dar du nepilnamečius berniukus, kurie stovėjo toliau stadione. Kai atbėgo dar du berniukai, atbėgo ir mergaitė. Atbėgęs aukštesnis berniukas nukentėjusiajam įsakmiai liepė atiduoti piniginę. Nukentėjusiajam atsisakius, minėtas aukštesnis berniukas jam pagrasino, kad jį sumuš. Tuo metu nukentėjusysis pamatęs prie mokyklos einančias plaukimo trenerę O. ir administratorę, pradėjo bėgti link jų. Tada vyresnis berniukas nukentėjusįjį pasivijo ir su ranka iš nugaros pusės sudavė vieną kartą į kairę ausį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Pribėgęs prie tų moteriškių, jis pasakė joms apie įvykį. Tuo metu minėti berniukai pabėgo. Iš jo jokių daiktų neatėmė (2 t., b.l. 16 – 17, 21 - 22).

2011-12-13 Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusiojo mažamečio atstovė N. U. savo iniciatyva tyrimui pateikė piniginę, kurią buvo pasikėsinta pagrobti (2 t., b.l. 26), kurios apžiūra, požymiai fiksuoti 2011-12-13 Piniginės apžiūros protokole (2 t., b.l. 27 - 29), bei kuri buvo grąžinta nukentėjusiajam (2 t., b.l. 30).

2011-10-03 Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, kad 2011-10-03 nukentėjusysis P. U. pateiktoje policijoje parengtoje asmenų, linkusių nusikalsti nuotraukų kartotekoje nurodė nuotrauką, kurioje užfiksuotas asmuo - E. M.. Nurodė, kad šis asmuo priėjo pirmas ir liepė atiduoti telefoną (2 t., b.l. 49 - 50).

2011-12-13 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis P. U. 2011-12-13 iš jam parodytų atpažinti asmenų nuotraukų, kurios suklijuotos fotolentelėje Nr. 1, kurioje yra 30 vnt. nuotraukų su vyriškos lyties ir 6 vnt. nuotraukų su moteriškos lyties asmenimis, jis atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4, bei paaiškino, kad šis asmuo 2011-09-08 apie 13 val. 30 min. prie Kauno „Atžalyno“ mokyklos, esančios Partizanų g. 46, Kaune, pribėgęs prie jo įsakmiu tonu liepė atiduoti mobilaus ryšio telefoną. Atsakius, kad telefono neturi, jis patikrino kišenes. Kelnių dešinėje kišenėje suradęs piniginę, jis pasikvietė dar du berniukus. Nuotraukoje užfiksuotas E. M. (2 t., b.l. 51 – 59).

Įtariamojo parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu 2011-09-29 įtariamasis R. D. parodė vietą, kur jis pasikėsino pagrobti piniginę su pinigais (2t., b.l. 64 - 68).

Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamieji R. D. ir D. P., veikdami bendrai bei kartu su tuo metu mažamečiais asmenimis E. M., N. P., pagrasinus nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą, galimai sužaloti peiliu, R. D. sudavus nukentėjusiajam, ir tokiais žodžiais bei bendru buvimu visiems kartu sudarant baugią, nerimą keliančią situaciją nukentėjusiajam P. U., dėl ko nukentėjusysis patyrė nesaugumo jausmą, baimę būti sumuštam, sužalotam visų juos užpuolusių asmenų, patyrė stresą, kėsinosi pagrobti nukentėjusiojo turėtą piniginę su joje buvusiais pinigais. Vis tik kaltinamieji su kitais asmenimis šio nusikaltimo nepadarė iki galo, kadangi nukentėjusysis pradėjo šauktis pagalbos, ir kaltinamieji buvo sudrausminti pašalinių asmenų bei išsigandę pabėgo. Taigi nusikaltimas nebaigtas, tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamųjų valios. Taigi kaltinamieji R. D. ir D. P. šį nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe, ir jų tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d.

PLĖŠIMAS R. K. ATŽVILGIU

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2011 m. rugsėjo mėn. po 14.40 val., po pamokų su draugais ėjo namo, link Kovo 11-osios gatvės. Iš nugaros pribėgo du nepažįstami asmenys - vienas apie 14 metų, kitas apie 10 metų amžiaus, ištraukė iš kišenės telefoną „Nokia“, R. D. patikrino kišenes, grasino, kad jei nukentėjusysis šauks, jį papjaus. Nukentėjusiajam atsiėmus telefoną, R. D. užlaužė nukentėjusiajam ranką ir su telefonu pabėgo. Kitas vaikinas buvo šalia ir nieko nedarė. Nukentėjusysis nepažįstamų vaikinų išsigando iš karto. Kitų žmonių ten nebuvo, nes ten buvo kiemas.

Nukentėjusioji I. K. parodė, jog 2011-09-09 prie sūnaus pribėgo du vaikinai, pareikalavo telefono, pagrasino peiliu, apkraustė ir atėmė telefoną. Sūnus išsigando. Telefonas buvo atgautas, jo vertė 200 Lt. Civilinio ieškinio nereiškia. Policijoje gražino telefoną.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad sūnus apie įvykį papasakojo tą pačią dieną, kad jam grasino, užlaužė ranką, atėmė telefoną „Nokia“.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Kaune, prie Taikos pr. 70A namo (1 t., b.l. 14 – 16).

Liudytojas mažametis L. M. (apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo) parodė, kad 2011-09-09 po 5 pamokų, apie 13 val., jis su M. R., R. K. iš S.Daukanto vidurinės mokyklos ėjo namo pro kepyklą-mėsinę, esančią prie parduotuvės Pašilės g., Kaune. Tada prie jų pribėgo du vaikinai: vienas didesnis, kitas mažesnis. Mažesnysis vaikinas buvo mažesnis ir už nukentėjusįjį. Abu vaikinai, atsistoję priešais, pareikalavo jų, kad jie parodytų telefonus, priešingu atveju žadėdami papjauti. Aukštesnis atsistojo priešais nukentėjusįjį, o žemesnysis - prieš R.. Nukentėjusysis su R. K., kai vaikinai atbėgo, stovėjo priekyje, o M. R. stovėjo už jų nugarų. Nukentėjusysis sakė, kad telefono neturi, nesinešioja į mokyklą. R. K. išsitraukė iš savo moksleivio uniformos šoninės kišenės savo telefoną. Vaikinai paklausė R., ar jam reikalinga jo kortelė. Peilio vaikinai jiems nerodė. Nukentėjusysis viską gerai matė, nes buvo šalia. Labai išsigando, kaip vaikinai jam pasakė, kad turi peilį ir papjaus. R. kalbėjo su aukštesniu vaikinu. R. sakė, kad jam reikalinga kortelė, nes nori paskambinti mamai. Vaikinai pasakė, kad jei kalbės, tai papjaus, ir pabėgo. R. telefonas buvo rožinis, „Nokia“, atstumiamu dangteliu. Vaikinai patikrino, ar yra SIM kortelė, bet jos neatidavė. Vaikinui R. sakė, jei kam nors pasiskųs, tai papjaus. Jiems nubėgus link Taikos pr., M. R. pradėjo juos vytis. Nukentėjusysis su R. nubėgo pas jo tėtį ir viską papasakojo. Prie gerklės R. peilio niekas nebuvo pridėjęs, niekas peilio nebuvo išsitraukęs. Jam kišenių nekraustė. Jie nesigynė, nes labai bijojo peilio. Jis pagalvojo, kad vaikinai tikrai turi peilį (1 t., b.l. 39 – 41, 43).

2011-10-17 Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, kad liudytojas L. M. 2011-10-17 iš jam parodytų atpažinti asmenų nuotraukų atpažino du berniukus, kurie 2011 metų rugsėjo 9 d. apie 13 val. 45 min. prie Taikos pr. 70A-to namo, Kaune, iš jo klasės draugo R. K. atėmė mobilaus ryšio telefoną, taip pat jie grasino jį papjauti. Berniukai kartotekoje įvardinti E. M., tai mažesnis ir jaunesnis, bei R. D., tai aukštesnis ir vyresnis berniukas (1 t., b.l. 44 – 46).

2011-12-16 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas L. M. 2011-12-16 iš jam parodytų atpažinti asmenų nuotraukų, kurios suklijuotos fotolentelėje Nr. 1, kurioje yra 30 vnt. nuotraukų su vyriškos lyties asmenimis ir 6 vnt. nuotraukų su moteriškos lyties asmenimis, jis atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4. Nuotraukoje užfiksuotas E. M.. Taip pat atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 29. Nuotraukoje užfiksuotas R. D.. Šiuos vaikinus atpažino, kaip asmenis, kurie iš jo klasės draugo R. K. atėmė mobilaus ryšio telefoną, taip pat jie grasino jį papjauti. Atpažindamas dar kartą nupasakojo minėtų asmenų atliktus veiksmus. Atpažino neabejodamas, kadangi labai gerai juos įsidėmėjo (1 t., b.l. 49 – 50, 2 t., b.l. 52 - 59).

Liudytojas mažametis M. R. (apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo) parodė, kad jis, R. K. ir L. M. tarp pirmos ir pusę dviejų valandų ėjo po pamokų namo iš mokyklos ir prie parduotuvės Dainavos rajone Pašilės g. esančios kepyklėlės atėjo R. ir pastarojo draugas, kurio vardo nežino. Jie R. pradėjo klausinėti, kiek valandų, ar jis turi telefoną paskambinti, kokia pas jį telefono kortelė. Visą tai klausinėjo R.. R. atsakė, kad nieko nežino, kad nieko neturi, tačiau R. įkišo ranką į R. dešinės pusės striukės kišenę ir bandė ištraukti telefoną, tačiau R. jam neleido. Tada R. draugas, kuris kartu su juo buvo, išsitraukė peilį ir pridėjo R. prie kaklo, lyg bandydamas pjauti. R. tada paleido telefoną, o R. jį pagriebė ir kartu su savo draugu pabėgo link Vyturio mokyklos. Jie bandė vytis, bet neišėjo. R. jam matytas iš anksčiau, nes anksčiau teko bendrauti. Jis vyresnis už jį. R. laukdavo prie mokyklos ir klausinėdavo jo ir kitų vaikų, ar šie turi pinigų, juos atiminėdavo. Iš jo R. pinigų nėra atėmęs. Jie norėjo apginti R., bet, kai pamatė peilį, jie nežinojo ką daryti, išsigando. R. nematė, kad jo draugas ištraukė peilį. R. draugo vardą ir pavardę sužinojo policijoje per atpažinimą, kai policininkai jam parodė vaikų nuotraukas kompiuteryje. Atpažino iš veido ir nė kiek neabejojo. Tai buvo E. M. (1 t., b.l. 54 – 55).

2011-10-17 Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, kad liudytojas M. R. 2011-10-17 iš jam parodytų atpažinti asmenų nuotraukų atpažino du berniukus, kurie 2011 metų rugsėjo 9 d. apie 13 val. 45 min. prie Taikos pr. 70A namo, Kaune, iš jo klasės draugo R. K. atėmė mobilaus ryšio telefoną, taip pat jie grasino jį papjauti. Berniukai kartotekoje įvardinti E. M., tai mažesnis ir jaunesnis, bei R. D., tai aukštesnis ir vyresnis berniukas. Atpažino iš veido bruožų, patvirtino, kad tai tikrai tie patys berniukai (1 t., b. l. 58 – 60).

2011-12-14 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas M. R. 2011-12-14 iš jam parodytų atpažinti asmenų nuotraukų, kurios suklijuotos fotolentelėje Nr. 1, kurioje yra 30 vnt. nuotraukų su vyriškos lyties asmenimis ir 6 vnt. nuotraukų su moteriškos lyties asmenimis, jis atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4. Nuotraukoje užfiksuotas E. M.. Taip pat atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 29. Nuotraukoje užfiksuotas R. D.. Šiuos vaikinus atpažino, kaip asmenis, kurie iš jo klasės draugo R. K. atėmė mobilaus ryšio telefoną, taip pat jie grasino jį papjauti. Atpažino neabejodamas, kadangi labai gerai juos įsidėmėjo. Atpažindamas dar kartą nupasakojo minėtų asmenų atliktus veiksmus (1 t., b. l. 62 – 63, 2 t., b.l. 52 - 59).

2011-10-13 Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. M. savo iniciatyva tyrimui pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 7100s-2“ (IMEI Nr. 35194203693894) juodos ir raudonos spalvų deriniu korpusu (1 t., b.l. 75), kurio apžiūra, požymiai fiksuoti 2011-10-13 Paimtų daiktų apžiūros protokole (1 t., b.l. 76 - 77), bei kuris grąžintas nukentėjusiajai I. K. (1 t., b.l. 78, 79).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu 2011-09-22 įtariamasis R. D. parodė vietą, kur jam būnant kartu su E. M., pagrasinęs panaudoti fizinį smurtą, pagrobė mobilaus ryšio telefoną (1 t., b. l. 180 – 183) .

Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis R. D., veikdamas kartu su mažamečiu E. M., pagrasinę panaudoti fizinį smurtą, sužaloti, kartu sudarant baugią, nerimą keliančią situaciją, dėl ko nukentėjusysis patyrė nesaugumo jausmą, stresą, užlauždami nukentėjusiojo rankos riešą ir atimdami telefoną, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą. Pavojingų pasekmių atsiradimas buvo vieningų kaltinamojo bei su juo buvusio mažamečio asmens veiksmų rezultatas. Taigi kaltinamojo R. D. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu buvo disponuojama pagal kaltinamojo valią.

PLĖŠIMAS R. K. ir E. B. ATŽVILGIU

Nukentėjusysis G. B. parodė, kad sūnus papasakojo, kad du asmenys atėmė telefonus iš jo ir klasiokų. Kitą dieną nuvykę į Dainavos PK, pamatė bevedamą vieną iš kaltinamųjų, ir sūnus iš karto nurodė, kad nusikaltime buvo ir minėtas asmuo. Taip pat buvo rodomos nuotraukas, ir sūnus nurodė ir kitą asmenį, todėl tada jie parašė policijai pareiškimą. Klasiokas buvo išsitraukęs telefoną, todėl jo telefoną paėmė iš karto, po to paprašė telefono pas sūnų ir telefoną paėmė. Telefonas buvo „Nokia 260“, apie 70 Lt vertės. Sūnus buvo išsigandęs, nes jam grasino, liepė nesiskųsti.

Nukentėjusioji V. B. parodė, kad įvykis įvyko apie 2011-09-22 16 val., jiems pranešė uošvienė. Sūnui su kitais vaikais einant prie darželio, buvo atimtas telefonas iš klasioko, po to iš sūnaus. Sūnus pats išėmė telefoną, nes bijojo, kad nebūtų blogiau. Sūnui ir draugui buvo prigrasinta, kad jie nepasakotų tėvams. Ieškinio nereiškia, telefonas negražintas.

Nukentėjusioji D. K. parodė, kad 2011-09-22 apie 16 val. jos sūnus su klasioku ėjo pro darželį „Etiudas“, esantį Partizanų g. Prie jų priėję du berniukai - vienas buvo didesnis, kitas mažesnis - liepė parodyti telefoną. Vienas vaikinas, paėmęs iš sūnaus rankų telefoną, jo negražino. Iš klasioko E. B. telefoną taip pat lyg paėmė. Vaikinai grasino, kad sūnų su draugu sumuš, jei šie pasiskųs. Taip pat sūnui ir jo draugui buvo liepta nusiimti bliuzoną ir atsigulti. Apie įvykį nukentėjusioji sužinojo iš klasioko E. B. krikšto mamos. Iš sūnaus atėmė telefoną „Sony Ericsson“ 400 Lt vertės. Sūnus kaltininkus komisariate iš karto atpažino iš nuotraukų. Telefono neatgavo, civilinio ieškinio nereiškia. Sūnus patyrė labai didelį stresą.

Liudytojas E. M. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad maždaug prieš savaitę laiko (apklaustas liudytoju 2011-09-28) jis kartu su R. D., siekdami gauti pinigų, sugalvojo nuvažiuoti už „Saulėtekio“ prekybos centro, esančio V.Krėvės pr., į vaikų darželio teritoriją ieškoti vaikų, iš kurių būtų galima atimti telefonus, o vėliau juos parduoti, t. y., taip gauti pinigų pramogoms ir maistui. Darželyje, kurio pavadinimo nežino, bet jis gali būti V.Krėvės pr. 105, Kaune, pamatė du vaikus, kurie rankose turėjo mobilaus ryšio telefonus. Abiems priėjus prie tų vaikų, R. D. prašė vieno vaiko parodyti telefoną, pažiūrėti, kokie jame žaidimai ir muzika. Vaikas padavė savo telefoną „Sony Ericsson“. R. D. kurį laiką jį apžiūrinėjo. Antrojo vaiko taip pat prašė parodyti telefoną. Antrasis vaikas jam padavė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. R. D. vaikui, iš kurio paėmė telefoną, pasakė, kad telefoną pasiims, o jeigu jis rėks ar bandys priešintis, bus sumuštas. Jis asmeniškai nė vienam vaikui nieko nesakė. Kai R. D., paėmęs telefoną pradėjo bėgti, liudytojas taip pat pradėjo bėgti iš paskos, neatidavęs telefono. Telefoną „Sony Ericsson“ R. D. pardavė prie 6-to forto atsitiktiniam vyrui už 30 litų, o „Nokia“ - už 15 litų pardavė N. P.. Gautus pinigus išleido maistui ir gaiviems gėrimams.

2011-09-22 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Kaune, prie V.Krėvės pr. 105A namo (1 t., b.l. 91 – 93).

Nukentėjusysis mažametis E. B. (2011-11-09 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo) parodė, kad gali būti rugsėjo 22 dieną, jam einant daželyje „Etiudas“ (Dainavos rajone, arti V.Krėvės pr. 99 namo) su draugu Renaldu ir žaidžiant telefone esantį žaidimą, prie jų priėjo du asmenys - didesnis ir mažesnis. Jie nukentėjusiojo draugo klausė, ką jis žaidžia, taip pat mažesnis vaikinas liepdamas sakė, kad ir nukentėjusysis duotų savo telefoną pažaisti. Nukentėjusiojo draugas Renaldas pirmas R. D. davė telefoną pažaisti. Nukentėjusiajam prašant, kad jam atiduotų jo telefoną, mažesnysis vaikinas neatidavė, sakė, kad dabar tai jo telefonas. Jie abu sakė jam ir jo draugui. Pabaigoje vaikinai pagrasino, kad, jei nukentėjusysis su draugu kam nors pasakys, tai jie bus sumušti. Abu vaikinai su telefonais pabėgo, smurto nenaudojo. Nukentėjusysis tėčiui papasakojo, kaip minėti vaikinai atrodė, ir tėtis mažesnįjį vaikiną pagavo. Po įvykio buvo baisu, įvykio metu bijojo, kad vaikinai trenks ir muš. Mažesnis vaikinas vienas telefono nebūtų atėmęs, labiausiai nukentėjusysis su draugu bijojo didesniojo vaikino (1 t., b.l. 97 - 98).

2011-12-14 Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis mažametis E. B. 2011-12-14 iš jam parodytų atpažinti asmenų nuotraukų, kurios suklijuotos fotolentelėje Nr. 1, kurioje yra 30 vnt. nuotraukų su vyriškos lyties ir 6 vnt. nuotraukų su moteriškos lyties asmenimis, atpažino asmenis nuotraukose Nr. 4 ir Nr. 29. Paaiškino, kad būtent šie berniukai 2011-09-22 apie 15 val. 35 min., jam ir jo draugui R. K., būnant vaikų darželio „Etiudas“ teritorijoje ir sėdint abiems ant suolo, prie jų priėjo berniukas, esantis nuotraukoje Nr. 4, ir atsisėdo šalia jo, o berniukas, esantis nuotraukoje Nr. 29, - šalia R. K.. Prašė jo duoti telefoną pažaisti, o po to grasino, kad, jei pasiskųs - primuš. Juos abu atpažino iš jų veido bruožų, nes gerai juos įsidėmėjo. Nuotraukoje Nr. 4 užfiksuotas E. M., Nr. 29 – R. D. (1 t., b.l. 114 - 116).

Mažametis nukentėjusysis R. K. (2011-11-25 apklausto ikiteisminio tyrimo teisėjo) parodė, kad, 2011-09-22 apie 15 val. eidamas su draugu E. B. darželio „Etiudas“ teritorijoje, prie jų priėjo du berniukai. Vienas iš jų (didesnis) ištraukdamas iš nukentėjusiojo rankų atėmė telefoną, liepdamas, kad jam duotų pažaisti. Didesnis berniukas užsiminė, kad lanko boksą. Didesnis berniukas, atėmęs telefoną, pradėjo žaisti su ten esančiais žaidimais. Nukentėjusiojo draugas taip pat išsitraukė telefoną ir pradėjo žaisti. Tada mažesnis berniukas paprašė nukentėjusiojo draugo pažaisti telefonu, ir nukentėjusiojo draugas jam savo telefoną davė. Nukentėjusiajam prašant atiduoti telefoną, didesnis berniukas nukentėjusiajam pasakė, kad telefoną jis iš nukentėjusiojo jau atėmė. Nukentėjusysis išsigando. Abu berniukai su paimtais telefonais atsistojo, ir didesnis berniukas piktu tonu liepė nukentėjusiajam likti sėdėti, pagrasindami, kad, jei šis kam nors papasakos apie įvykį, juos primuš. Nukentėjusysis labai išsigando. Prieš pabėgant, didesnis berniukas liepė nukentėjusiajam nusiimti bliuzoną. Nusiėmus didesnis berniukas, paėmęs bliuzoną, numetė jį ant žemės, ir abu minėti berniukai pabėgo. Minėti berniukai nukentėjusiojo su draugu nelietė. Nukentėjusysis išsigando tų berniukų, nes šie grasino, kad primuš. Nukentėjusiajam atrodė, kad jie norėjo nukentėjusįjį primušti. Didesnis berniukas, prieš grasinimą buvo prieš nukentėjusįjį užsimojęs kumščiu (1 t., b.l. 124 – 125).

2011-12-19 Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis mažametis R. K. iš jam parodytų atpažinti asmenų nuotraukų, kurios suklijuotos fotolentelėje Nr. 1, kurioje yra 30 vnt. nuotraukų su vyriškos lyties ir 6 vnt. nuotraukų su moteriškos lyties asmenimis, jis atpažino asmenis nuotraukose Nr. 4 ir Nr. 29, paaiškino, kad būtent šie berniukai 2011-09-22 apie 15 val. 35 min., jam ir jo draugui R. K. būnant vaikų darželio „Etiudas“ teritorijoje ir sėdint abiems ant suolo, prie jų priėjo. Berniukas, esantis nuotraukoje Nr. 29, paklausė jo, ar jis turi telefone žaidimų, paprašė pažaisti, o po to telefoną grąžino. Vėliau jis vėl paėmė telefoną, pasakė, kad telefoną iš nukentėjusiojo jau atėmė. Po to liepė jiems tylėti, grasino sumušti. Iš E. B. telefoną atėmė berniukas, esantis nuotraukoje Nr. 4, nes jis prie jo ir sėdėjo. Nuotraukoje Nr. 4 užfiksuotas E. M., Nr. 29 – R. D. (1 t., b. l. 137 – 139).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu 2011-09-29 įtariamasis R. D. parodė vietą darželio, esančio V.Krėvės pr. 105 A, teritorijoje, kur, jam būnant kartu su E. M., iš dviejų vaikų abu atėmė mobilaus ryšio telefonus (1 t., b.l. 176 - 179).

Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis R. D., veikdamas kartu bei su mažamečiu E. M., prisėdus prie mažamečių nukentėjusiųjų, pagrasinus fiziniu smurtu, nukentėjusiesiems sukeliant realios grėsmės įspūdį, baimės jausmą, stresą, tuo palaužiant nukentėjusiųjų valią, dėl ko pastarieji nesipriešino užpuolikams, vykdė jų reikalavimu, tokiu būdu kaltinamasis kartu su kitu asmeniu pagrobė svetimą turtą. Pavojingų pasekmių atsiradimas buvo vieningos kaltinamojo bei mažamečio asmens veiksmų rezultatas. Todėl kaltinamasis R. D. padarė nusikaltimą, ir jo tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu buvo disponuojama pagal kaltinamojo valią.

ATVIROJI VAGYSTĖ IŠ D. P.

Nukentėjusysis D. P. parodė, kad, 2011 m. rugsėjo mėn. važiuojant dviračiu nuo PC „Prisma“, sutiktas R. D., kuris buvo su draugu, paprašė dviračio, tačiau nukentėjusysis iš karto jam nedavė. Kai antrą kartą paprašė, nukentėjusysis pats nulipo ir atidavė, nes pagalvojo, kad jam bus blogai – yra girdėjęs kalbas apie R. D., kad jis vagia daiktus, yra blogas, kad kartais muša ir atima daiktus. Duodamas dviratį žinojo, kad gali jo nebeatgauti. Įvykis įvyko netoli kelių policijos, todėl nukentėjusysis iš karto kreipėsi į policiją ir su pareigūnais prie VI forto prie parduotuvės pamatė stovintį R. D. bei jį pagavo. Dviratį atgavo, trūko tik kelių dviračio dalių. Antras vaikas, buvęs su R. D., tuo metu sakė, kad nukentėjusysis su dviračiu jau prisivažinėjo, jam jau užteks. Jis buvo mažesnis, visą laiką buvo šalia R. D., bet viską darė R. D..

Nukentėjusioji V. P. parodė, kad, išvažiavęs į parduotuvę, sūnus ilgokai negrįžo. Paskui buvo paskambinta iš policijos ir jiems buvo pranešta apie įvykį. Sūnus papasakojo, kad važiavo iš parduotuvės, bijojo sutikto vaikino smurto, todėl dviratį ir atidavė. Ieškinio nereiškia.

Liudytojas E. M. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011-09-27 apie 17 val. jo draugas R. D. prie prekybos centro „Prisma“ iš vaiko atėmė mėlynos spalvos bėginį dviratį. Kodėl R. D. jį atėmė, liudytojas nežino, nes atimti dviračio jie nesitarė. Pamatęs vaikiną, R. D., nieko nesakęs, nubėgo link jo, su tuo vaiku kurį laiką kažką kalbėjosi. Liudytojas bėgo link R. D., kuris, kol liudytojas atbėgo, pradėjo važiuoti su vaiko dviračiu. Pasivijęs R. D., liudytojas užšoko ant dviračio rėmo, ir jie nuvažiavo iki VI forto. Būnant Baršausko gatvėje, prie kioskų, pamatė atvažiuojančius policijos pareigūnus. Tada R. D. metė dviratį ir pasileido bėgti, o paskui jį - ir pareigūnai. Liudytojas, pareigūnams nematant, perėjo į kitą Baršausko gatvės pusę ir nubėgo iki PC „Prisma“.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Pramonės pr., prie 6-to namo, Kaune (2 t., b.l. 85 – 86).

Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis mažametis D. P. 2011-12-14 iš jam parodytų atpažinti asmenų nuotraukų, kurios suklijuotos fotolentelėje Nr. 1, kurioje yra 30 vnt. nuotraukų su vyriškos lyties ir 6 vnt. nuotraukų su moteriškos lyties asmenimis, jis atpažino asmenis nuotraukose Nr. 4 ir Nr. 29, kurie 2011-09-27 apie 17 val. prie prekybos centro „PRISMA“, esančio Pramonės pr. 6, Kaune, iš jo atėmė dviratį, paaiškino, kad vaikinas, esantis nuotraukoje Nr. 29, priėjo prie jo iš už nugaros ir įsakmiu tonu pareikalavo duoti dviratį, atsakius, kad neduos, įsakmiai reikalavimą pakartojo. Atbėgęs antrasis berniukas, esantis foto Nr. 4, pasišaipė iš nukentėjusiojo ir, prisivijęs vaikiną, esantį nuotraukoje Nr. 29, užšoko ant dviračio rėmo, po ko jie abu nuvažiavo link prekybos centro „Molas“. Nuotraukoje Nr. 4 užfiksuotas E. M., Nr. 29 – R. D. (2 t., b.l. 124 – 125).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad 2011-09-28 įtariamasis R. D. parodė vietą, kur jam būnant kartu su E. M., iš D. P. pagrobė dviratį, bei vietą, kur jį surado policijos pareigūnai, iš kur jis, palikęs dviratį, pradėjo nuo pareigūnų bėgti ( 2t., b.l. 138 - 143).

Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis R. D., paimdamas iš nukentėjusiojo D. P. dviratį pasivažinėjimui ir iš karto dviračiu nuvažiuodamas bei jo neatiduodamas nukentėjusiajam, tyčia atvirai pagrobė svetimą turtą. Nusikaltimas baigtas, nes kaltinamasis R. D. pagrobtu daiktu disponavo savo nuožiūra. Todėl kaltinamasis R. D. padarė nusikaltimą, teisingai kvalifikuotą pagal BK 178 str. 2 d.

PLĖŠIMAS P. F. ATŽVILGIU

Nukentėjusioji B. P.-F. parodė, kad spalio pradžioje jai paskambino mokytoja iš mokyklos, kad sūnus parbėgo į mokyklą, verkia, isterikuoja, nes iš jo pavogė telefoną. Sūnus papasakojo, kad einant iš Varpelio pradinės mokyklos, už mokyklos stadiono prie jo priėjo vienas vaikinas, kuris už sūnų buvo aukštesnis, o kitas vaikinas sėdėjo ir saugojo, ar kas neateina. Priėjus vienam, neužilgo priėjo ir kitas - pastarasis buvo su akiniais, ir sūnus jo neatpažino. Paklausus, kiek valandų, pirmasis berniukas iškraustė sūnaus kuprinę, rado telefoną ir jį pasiėmė, dar kažką pagrasino ir liepė iš ten dingti. Berniukai buvo gerokai didesni, pas vieną buvo žiebtuvėlis. Sūnus atpažinimo metu atpažino kaltinamąjį R. D.. Telefonas buvo „Nokia“, 189 Lt vertės, negražintas. Po įvykio sūnus buvo labai išsigandęs, tą vietą net apeidavo.

Nukentėjusysis G. F. parodė, kad paskambinusi mokytoja pranešė, jog iš sūnaus yra atimtas telefonas. Vaikas papasakojo, kad buvo du vaikinai: vienas sėdėjo, o kitas priėjo ir iškraustė kuprinę, kuri buvo ant pečių. Sūnus bandė išsisukti, tačiau buvo pagrasinta. Paklausus, kodėl nesipriešino, sūnus sakė, kad vaikinai buvo didesni ir jis nebūtų spėjęs pabėgti. Be to, kitas vaikinas laikė žiebtuvėlį, todėl sūnus galvojo, kad gali būti ir kitos pasekmės. Reiškia civilinį ieškinį dėl patirtos žalos.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta - Kaune, Rytų g., prie 25-to namo (2 t., b.l. 149 – 151).

Nukentėjusysis mažametis P. F. (2011-11-11 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo) parodė, kad spalio 4 dieną, kai pamokos jau buvo pasibaigę, jam einant iš mokyklos, Rytų gatvėje prie 25-to namo, jį sustabdė R. D., paklausė, kiek valandų, prašė atsiųsti žaidimą. O kitas berniukas su keistais akiniais žaliais stiklais sėdėjo už kokių 2 metrų ant bortelio ir žiūrėjo, ar niekas neina pro šalį, tuo metu nieko nesakė. R. D. tada liepė duoti telefoną, įkišo ranką į nukentėjusiojo kuprinės kišenę ir paėmė telefoną. Tada tas kitas berniukas nukentėjusiajam liepė dingti iš čia ir parodė, į kurią pusę eiti. Nukentėjusysis nuėjo į mokyklą ir viską pasakė mokytojai, kuri paskambino jo mamai. Telefono pavadinimas „Nokia 23“ ir dar du kažkokie skaičiai, atrodo 00. Telefonas buvo su kortele. R. vardą ir pavardę sužinojo, kai policijoje jam parodė nuotraukas, kur jį atpažino. Nesigynė, nes bijojo, kad sumuš, nes R. D. vyresnis, laikė rankoje žiebtuvėlį. Tačiau jam negrasino kažką padaryti. Toje vietoje aplinkui jokių kitų žmonių nebuvo (2 t., b.l. 162 – 163, 167).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis P. F. 2011-12-20 iš jam parodytos policijoje sukauptos asmenų, linkusių nusikalsti kartotekos, atpažino asmenį, kuris 2011-10-04 apie 13 val. 45 min. jam einant iš mokyklos, prie Rytų g. 25-to namo, Kaune, atėmė iš jo telefoną. Atpažintasis asmuo – R. D. ( 2t., b.l. 169 - 170).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis P. F. 2011-12-14 iš jam parodytų atpažinti asmenų nuotraukų, kurios suklijuotos fotolentelėje Nr. 1, kurioje yra 30 vnt. nuotraukų su vyriškos lyties, ir 6 vnt. nuotraukų su moteriškos lyties asmenimis, jis atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 29, kuris 2011-10-04 apie 13 val. 45 min. jam einant iš mokyklos, prie Rytų g. 25-to namo, Kaune, atėmė iš jo telefoną. Atpažintasis asmuo – R. D. (2 t., b.l. 178 - 181).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu 2011-12-22 įtariamasis R. D. parodė vietą prie Rytų g. 25-to namo, kur jam būnant kartu su E. M., kuris buvo užsidėjęs žalios spalvos stiklais akinius, paklausęs, kiek valandų, bei apieškojęs vaiko kuprinę, ištraukė iš jos mobilaus ryšio telefoną (3 t., b.l. 10 – 13).

Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis R. D., veikdamas kartu su mažamečiu E. M., savo buvimu mažamečiui nukentėjusiajam P. F. sukėlė realios grėsmės įspūdį, baimės jausmą, stresą, tuo labiau, kad nukentėjusysis buvo mažametis, vienas, aplinkui jokių kitų suaugusiųjų žmonių nebuvo, tuo palauždami pastarojo valią, dėl ko nukentėjusysis nesipriešino kaltinamajam T. B. ištraukiant iš nukentėjusiojo kuprinės telefoną. Tokiu būdu kaltinamasis kartu su kitu asmeniu pagrobė svetimą turtą. Pavojingų pasekmių atsiradimas buvo vieningos kaltinamojo bei mažamečio bendro veiksmų rezultatas. Todėl kaltinamasis R. D. padarė nusikaltimą, ir jo tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu buvo disponuojama pagal kaltinamojo valią.

PLĖŠIMAS Š. J. ATŽVILGIU

Nukentėjusysis mažametis N. J. (2011-11-14 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo) parodė, kad 2011 metų rudenį, šeštadienį arba sekmadienį, stovint kieme su draugais ir klausantis muzikos per jo telefoną „Nokia Express Music“, kurį jam pirko močiutė artėjančio gimtadienio progą, prie jų priėjo trys berniukai. Vienas buvo jo ūgio, kitas - pusė galvos už jį aukštesnis, o trečias - dar aukštesnis. Jų nepažinojo. Po to du lėtai nuėjo, o aukščiausiasis jo klausė, kiek valandų, koks telefono modelis, ir paėmė už telefono kampučio, kurio vieną kamputį laikė pats nukentėjusysis. Tada šis vaikinas liepė atiduoti telefoną, priešingu atveju grasino papjauti su peiliu, bei pradėjo skaičiuoti iki trijų. Tada nukentėjusysis telefoną iš rankų paleido. Vaikinas pagriebė telefoną ir nubėgo prie likusių savo dviejų draugų. Kai pirko telefoną, jo vertė buvo 700 litų. Sąskaitas už telefoną gauna jo močiutė. Iš pradžių nukentėjusysis norėjo pabėgti, bet kai jam pagrasino, jis išsigando, bijojo, kad prieš jį panaudos peilį ir jį užmuš. To berniuko, kuris jį užpuolė, elgesys buvo agresyvus, jis laikė nukentėjusįjį už striukės, kad šis nepabėgtų ir buvo užsimojęs dešinės rankos kumščiu. Kiti nukentėjusiojo draugai taip pat buvo išsigandę. Užpuolikas ir jo draugų klausė, kuris iš jų dar turi telefonų, tačiau jie tylėjo, nes buvo išsigandę. Šis įvykis jį sukrėtė (3 t., b.l. 32 – 33, 22 - 23).

Nukentėjusysis Š. J. parodė, kad apie įvykį jam pranešė žmona, jog rugsėjo ar spalio mėn., apie 16 val., iš sūnaus buvo atimtas telefonas. Pagal sūnaus pasakojimą, vaikinai buvo trise ar keturiese, tačiau trys pasišalino, o kaltinamasis priėjo prie sūnaus ir paklausė, kiek valandų. Pamatęs telefoną, pareikalavo jį atiduoti, priešingu atveju grasino pripjauti. Sūnus išsigandęs telefoną atidavė. Sūnus atpažinime būtent R. D. ir atpažino. Telefonas buvo „Nokia 5130“, muzikinis, raudonas su juodu, apie 700 Lt vertės. Telefonas negražintas, žala neatlyginta, reiškia ieškinį dėl 2000 Lt moralinės žalos ir 700 Lt turtinės žalos. Dėl įvykio sūnus patyrė išgąstį, pasidarė labiau išsiblaškęs, apie mėnesį laiko jautė sukrėtimą dėl įvykio, pasidarė nervingas. Šiuo metu lyg yra aprimęs.

2011-10-08 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta – V.Krėvės pr., prie 61-ojo namo, Kaune (3 t., b.l. 19 – 21).

2011-10-14 Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis N. J. 2011-12-13 iš jam parodytos policijos kartotekos asmenų, linkusių nusikalsti, atpažino nuotrauką asmens (fotografija R. D.), kuris 2011-10-08 apie 15 val. 15 min., grasindamas panaudoti peilį, iš jo atėmė telefoną (3 t., b.l. 72 – 73).

2011-12-13 Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis mažametis N. J. iš jam parodytų atpažinti asmenų nuotraukų, kurios suklijuotos fotolentelėje Nr. 1, kurioje yra 30 vnt. nuotraukų su vyriškos lyties, ir 6 vnt. nuotraukų su moteriškos lyties asmenimis, atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 29, kuris, jam būnant su draugais, prie V.Krėvės pr. 67 namo, Kaune, priėjęs vienas paklausė, kiek valandų, sugriebęs ranka jam už kairės rankos, pagrasino išsitraukti iš kišenės peilį ir papjauti, jei nukentėjusysis neduos telefono. Atpažintasis asmuo – R. D. (3 t., b.l. 74 – 76, 2 t., b.l. 52 - 59).

2011-12-22 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamasis R. D. parodė vietą netoli V.Krėvės pr. 61 namo paskutinės laiptinės, kur jis, pagrasinęs panaudoti peilį, iš mažamečio N. J. pagobė mobilaus ryšio telefoną (3 t., b.l. 84 - 88).

Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis R. D., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, tyčia, grasindamas panaudoti fizinį smurtą – papjauti peiliu, sukėlė realios grėsmės įspūdį, baimės jausmą, stresą, tuo labiau, kad nukentėjusysis buvo mažametis, aplinkui suaugusiųjų žmonių, kurių būtų galima prašytis pagalbos, nebuvo, ir tokio grasinimo įtakoje palauždamas nukentėjusiojo valią (dėl ko nukentėjusysis nesipriešino), pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiojo N. J. turėtą mobiliojo ryšio telefoną. Padaryta veika yra baigta, kadangi pagrobtu turtu kaltinamasis disponavo pagal savo valią. Todėl kaltinamasis R. D. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 180 str. 1 d.

PLĖŠIMAS E. L. ir M. B. ATŽVILGIU

Nukentėjusysis E. L. parodė, kad savaitgalį dienos metu su draugu Matu prie namų vedžiojo jo šunį. Priėję du vyresni vaikinai paklausė, kiek valandų. Atsakius liepė atiduoti telefonus, priešingu atveju grasindami pripjauti. Jo ir draugo telefonai buvo „Nokia“. Nukentėjusysis su draugu jų išsigando, bijojo, todėl telefonus ir atidavė patys. Vaikinams nuėjus, nukentėjusysis su draugu nuėjo pasakyti tėvams. Grįžus su tėčiu ir broliu važiavo minėtų vaikinų ieškoti. Juos pamačius, pastarieji pradėjo bėgti. Vieną pagavo, kiti pabėgo. Buvo daugiau nei du vaikinai, buvo ir kaltinamieji, salėje nėra to vaikino, kurį jie pagavo.

Nukentėjusioji V. L. parodė, kad 2011-10-29 vaikai apie pietus buvo kieme, vedžiojo šunį. Grįžęs namo, sūnus labai verkė, nes iš jų abiejų atėmė telefonus. Sūnaus tėtis su broliu apvažiavo rajoną ir vieną iš vaikinų pagavo bei pristatė į policiją. Užpuolusieji buvo keturi, didesni už sūnų, iš pradžių klausė, kiek valandų, to po buvo pagrasinta, ir sūnus su draugu patys atidavė telefonus. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis M. B. parodė, kad 2011 metų rudenį su draugu E. L. vedžiojo nukentėjusiojo šunį. Prie jų priėjo vienas berniukas ir paklausė, kiek valandų. Po to priėjo dar keturi vaikinai, iš jų vienas buvo nukentėjusiojo ūgio, kitas - didesnis. Nukentėjusysis su draugu, pasižiūrėję į telefonus, pasakė, kiek valandų. Tada vaikinai nubėgo už namo. Nukentėjusiajam su draugu einant už namo, jie vėl atėjo, paprašė parodyti telefonus. Nukentėjusysis su draugu parodė, padavę vaikinams telefonus į rankas. Vaikinai pasakė, kad, jei jie neduos telefonų, tai juos papjaus. Vaikinai peilių nerodė. Nukentėjusysis išsigando jų, kad pastarieji gali padaryti kažką blogo. Vaikinams nubėgus, nukentėjusysis su draugu nubėgo pranešti E.o tėvams. Važinėdami ir ieškodami vaikinų, vieną iš jų surado, ir E.o tėtis nuvežė jį į policiją. Nukentėjusiojo telefonas buvo „Nokia“, rožinės su ruda spalvų. Telefonas negrąžintas. Nukentėjusysis su draugų juos užpuolusių vaikinų išsigando, bijojo, pasipriešinti negalėjo, nes vaikinai buvo vyresni ir keturiese. Vaikinai prie jų priėjo iš priekio. Su nukentėjusiuoju ir jo draugu kalbėjo vyriausiasis, kiti stovėjo. Kai vaikinai su nukentėjusiųjų telefonais norėjo nueiti, nukentėjusieji suprato, kad jų telefonus pavogė. Paprašius grąžinti, jie grasino, kad nukentėjusiuosius pripjaus.

Nukentėjusioji G. B. parodė, kad sūnus M. B. jiems pranešė, jog 2011-10-29 apie 15 val., vedžiojant šunį, juos apvogė. Papasakojo, kad priėjo vaikas, paklausė, kiek valandų. Tada iš toliau atėjo keturi kiti vaikinai. Sūnus buvo išsitraukęs telefoną. Buvo grasinama vaikams juos papjauti, jei jie neatiduos telefonų, taip pat jei skųsis tėvams. Užpuolikai buvo vyresni. Prie sūnaus buvo priėjęs mažesnis vaikinas. Telefonas buvo „Nokia“, apie 500 Lt vertės. Telefonas negražintas. Sūnus atpažino užpuolusiuosius pagal nuotraukas. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis T. B. parodė, kad, po kiemą vedžiojant šunį, prie sūnaus su draugu priėjęs mažesnis vaikinas paklausė, kiek valandų, tada pribėgo kiti trys vaikinai bei pareikalavo atiduoti telefonus, grasindami pripjauti.

Liudytojas I. M. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011-10-28 jis su broliu E. M. buvo pabėgę iš vaikų globos namų ir miegojo pas jų bendrą draugę N.. Galėjo būti, kad 2011-10-29, apie 12 val. jis, brolis E., L. B. ir R. D. susitikę sutarė važiuoti link Saulėtekio, nes R. D. sakė, kad nori pavogti telefoną. Viename iš kiemų, V.Krėvės prospekto gale, E. M. pamatė du berniukus. E. M. trumpam nubėgo ir atbėgęs R. D. pasakė, kad yra du berniukai, iš kurių galima paimti telefonus. Liudytojas su L. B. nesutiko su jais, todėl su jais nėjo, liko stovėti už namo. E. M. su R. D. nubėgo prie tų berniukų. Pažiūrėjęs iš už kampo, liudytojas matė, kaip R. D. parodė ranka, kad reikia bėgti, todėl jis su L. B. nubėgo paskui draugus. Bėgo per kiemus, į skirtingas puses, kad nesusigaudytų, ką gaudyti. Pamatė mėlynos spalvos BMW, kuri greitai prie liudytojo privažiavo. Iš mašinos išlipo vieno iš berniukų tėvas ir brolis. Tas brolis liudytoją pagavo, nuvežė į Dainavos PK. Dainavos PK jam iškvietė greitąją pagalbą, nes labai skaudėjo nosį. Jį nuvežė į klinikas, kur, suteikus pagalbą, jis pabėgo. Vakare, apie 17-18 val., prie „Molo“ susitiko E. M. ir R. D.. Tada E. M. papasakojo, kad jis pavogė iš vieno vaiko telefoną, o R. D. - iš kito, bebėgant jis telefoną išmetė, o R. D. pagrobtą telefoną pardavė už 15 litų prie „Molo“.

2011-10-29 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra prie V.Krėvės pr. 115 namo, Kaune (3t., b.l. 99 – 101).

2011-12-22 Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamasis R. D. parodė vietą, kur jis, būdamas kartu su E. M., pagrasinęs fiziniu smurtu, pagrobė iš mažamečių mobilaus ryšio telefonus (3 t., b.l. 163 - 167).

Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis T. B. veikdamas kartu su mažamečiais bendrais – E. ir I. M., L. B., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, tyčia, grasindamas panaudoti fizinį smurtą - papjauti, tokiu grasinimu bei visų kartu buvusių asmenų sudaryta grėsminga, bauginančia aplinka palauždamas nukentėjusiųjų valią (dėl ko nukentėjusieji nesipriešino, bei, bijodami būti sumušti, būdami stresinėje situacijoje, patys atidavė savo turtą), pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiųjų E. L. bei M. B. turėtus mobiliojo ryšio telefonus. Padaryta veika yra baigta, kadangi pagrobtu turtu T. B. disponavo pagal savo valią. Todėl kaltinamasis T. B. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 180 str. 1 d.

Iš kaltinimo kaltinamajam šalintina aplinkybė, kad nusikaltimas buvo padarytas ir panaudojant fizinį smurtą. Šios aplinkybės nenurodė nei nukentėjusieji, nei kaltinamasis, o ir pačiame kaltinime, toliau smulkiau aprašant kaltinime dėstomas aplinkybes, fizinis smurtas nėra inkriminuojamas.

PLĖŠIMAS I. J. ATŽVILGIU

Nukentėjusysis R. J. parodė, kad 2011m. lapkričio mėn. grįžo iš treniruotės sūnus papasakojo, kad iš jo bandė atimti telefoną - priėjęs vyresnis berniukas reikalavo atiduoti telefoną, grasindamas pripjauti. Tačiau sūnus atsakė, kad telefono neduos ir pabėjo. Sūnaus telefonas „Samsung“, vertė 100 Lt. Po kokių dviejų valandų važiuodami prie Vilijampolės tilto sūnus pamatė užpuolikus, todėl buvo iškviesta policija ir abu vaikinai buvo sugauti. Kiek žino, užpuolikai buvo dviese, prie sūnaus buvo priėjęs vienas R. D..

Nukentėjusysis I. J. parodė, kad 2011 m. lapkričio mėn., einant iš mokyklos Pašilės g., 20-30 metrų nuo jo matė stovint berniukus. Vienas vaikinas – R. D., priėjęs prie nukentėjusiojo, liepė atiduoti telefoną, grasindamas pripjauti. Nukentėjusysis, atsakęs, kad telefono neturi, pabėgo. Minėti vaikinai nukentėjusiojo nesivijo. Abu berniukai buvo vyresni. Nukentėjusysis šio berniuko išsigando, galvojo, kad šis berniukas būtų galėjęs kažką blogo padaryti. Nukentėjusysis telefoną turėjo kišenėje. Tą pačią dieną važiuodamas su tėčiu, prie Vilijampolės tilto, pamatė tuos pačius berniukus. Buvo iškviesta policija, ir abu asmenys sulaikyti. Policijoje atpažino užpuolusiuosius asmenis ir iš nuotraukų, ir per stiklą.

Liudytojas A. J. parodė, kad galėjo būti, jog 2011-11-07 jis patruliavo su kolega G.. Apie 16 val. jiems VPK budėtojas pranešė, kad vyriškis atpažino jo sūnų prieš parą apiplėšusius jaunuolius, kurie yra po tiltu. Nuvykus vyriškį rado ant tilto, kuris atpažino minėtus vaikinus, ir pasakė, kad vaikinai po tiltu. Liudytojas su kolega nusileidę vaikinus surado, vyriškis patvirtino, kad tai tie patys vaikinai. Vaikinus jie pristatė į komisariatą.

2011-10-29 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra prie Pašilės g. 39-to namo, Kaune (3 t., b.l. 174 – 176).

Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis R. D., tyčia, grasindamas panaudoti fizinį smurtą – papjauti peiliu, sukeldamas realios grėsmės įspūdį, baimės jausmą nukentėjusiajam I. J., kėsinosi pagrobti nukentėjusiojo turėtą mobiliojo ryšio telefoną. Vis tik kaltinamasis šio nusikaltimo nepadarė iki galo, kadangi nukentėjusysis pabėgo. Taigi nusikaltimas nebaigtas, tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios. Todėl kaltinamasis R. D. nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d.

PLĖŠIMAS M. V. ir M. M. ATŽVILGIU

Nukentėjusioji D. M. parodė, kad 2011 metais pavasarį buvo užpultas jos sūnus M. M. ir iš jo buvo atimtas telefonas. Vaikas pasakė apie įvykį po gerų poros savaičių. Sūnus papasakojo, kad būnant su draugu Volkovu, buvo sustabdytas vaikino, kuris reikalavo atiduoti telefoną, grasindamas panaudoti peilį. Tai įvyko Šilainiuose, prie PC ,,Norfa“ ar PC ,,Iki“ parduotuvių. Įvykio metu buvo atimtas MRT ,,Nokia“ vokišku meniu, jame galėjo būti „Teledemos“ kortelė. Telefono vertė tuo metu galėjo būti 300 Lt. Pareigūnai sūnų apklausė po kiek laiko, nes iš pradžių jos šeima į policiją nesikreipė. Sūnus sakė, kad buvo trys vaikai, jie stovėjo nuošaliau, o vienas viskam vadovavo. Telefoną policijoje atgavo, ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis M. V. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad galėjo būti 2011 m. spalio 28 d. apie 17.30 val. su klasioku M. M. ėjo Baltų pr., kur yra parduotuvė „Norfa“. Prie jų pribėgo R. D. ir dar penki maži vaikai. R. D. paklausė, kiek valandų, po to paprašė pažiūrėti telefoną. Kai R. D. paklausė, kiek valandų, nukentėjusysis išsiėmė telefoną „Sony Ericsson“ ir pasakė, kiek valandų bei davė telefoną R. D. apžiūrėti. Telefono prašė ir pas klasioką, tačiau šis pasakė, kad neturi, tačiau po to, kai R. D. užriko ant klasioko pikčiau, garsiau, sakydamas, kad suspardys, tada M. M. išsigandęs taip pat išėmė iš kišenės savo telefoną „Nokia“ ir atidavė. R. D. gąsdino, kad turi peilį, kažką su peiliu padarys. Paėmę telefonus, minėti asmenys visi pabėgo į miškelį.

Nukentėjusioji D. R. parodė, kad apie 20 val. grįžęs namo sūnus M. V. pasakė, kad iš jo ir klasioko M. M. atėmė telefonus. Papasakojo, kad jie buvo prie „Norfos“, pirmiau jų prašė, kad jie parodytų telefonus, o klasiokui griežtai liepė atiduoti. Minėti vaikinai kalbėjo, kad papjaus, bet peilio nerodė. Telefonas buvo „Sony Erecsson“ apie 180 Lt vertės. Telefonas gražintas.

Liudytojas E. M. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 tomas, b.l. 127), kad spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje jis su broliu pabėgo iš autobusiuko, kuris juos vežė iš Vilniaus vaiko raidos centro. Susitiko su pažįstamais vaikais R. D. ir L. B.. R. D. pasakė, kad reikia pagrobti telefoną, dar pakalbėjo, kaip pasidarys pinigų - kad reikia paieškoti kokių nors vaikų, iš kurių jie galėtų pagrobti telefoną. Jie netoli „Norfos“ pamatė einančius du vaikus, todėl liudytojas ir R. D. pribėgo prie tų vaikų. Jie buvo sutarę, kad pagąsdins vaikus, pasakys, kad turi „štyrą“, nors nieko neturėjo. Priėjus prie vaikų, R. D. paklausė kiek valandų. Vienas vaikas išsitraukė telefoną ir pasakė. Tada R. D. liepė telefoną duoti jam, vaikas nedavė, tada R. D. pasakė, kad turi „štyrą“, ir tada vaikas telefoną „Sony Ericsson“ atidavė. Tada R. liepė kitam vaikui atiduoti telefoną ir pastarojo telefoną „Nokia“ taip pat atėmė. Liudytojas nieko nesakė ir nedarė, tik stovėjo šalia. I. M. su L. B. buvo toliau, bet jam su R. D. nubėgus nuo vaikų, pastarieji prie jų prisijungė. Telefonus apžiūrėjo visi keturi ir tada nuvažiavo į Gravrogkų g. esantį bendrabutį. Čia sutiko J. B., Luko sesę, jai atidavė telefoną „Sony Ericsson“, o telefoną „Nokia“ pardavė prie „Molo“ parduotuvės kažkokiam vyriškiui už 40 litų. Jam R. D. davė 20 litų.

Liudytojas I. M. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 tomas, b.l. 130), kad rudenį, su broliu E. grįžtant autobusiuku iš Vilniaus vaiko raidos centro, Kaune prie Apuolės g. esančių globos namų jie pamačius pažįstamus R. D. ir L. B., pabėgo iš to autobusiuko bei susitiko su R. D. ir L. B.. Einant kartu, R. D. su E. M. susitarė, kad reikia pagrobti telefoną. Liudytojas ir L. B. su jais apie tai nekalbėjo, nesitarė. Netoli „Norfos“ kaip tik pamatė einant du vaikus, ir R. D. su E. M. iš karto prie jų nubėgo. Liudytojas suprato, kad jie nubėgo jau grobti telefonų, todėl jis su L. B. nubėgo toliau nuo jų. Kadangi jis su L. B. nebuvo arti, todėl nežino ką R. D. su E. M. tiems vaikams sakė. Liudytojas žino, kad draugai jokių peilių ar ko nors panašaus su savimi neturėjo. Po 2-4 min. liudytojas pamatė, kad minėti draugai jau bėga nuo tų vaikų, o tie vaikai dar juos šiek tiek vijosi. Kiek pabėgus, jie vėl visi keturiese susitiko. Tada visi kažkur dar Šilainiuose kažkokiame šlaite apžiūrėjo pagrobtus telefonus. Vienas telefonas „Nokia“ buvo pas E. M., kitas - „Sony Ericsson“ - pas R. D.. Toje vietoje jie išmetė tų telefonų SIM korteles. Tada jie visi nuvažiavo į bendrabutį, esantį Gravrogkų g. Čia dar buvo J. B., L. B. sesuo. Jai R. D. atidavė telefoną „Sony Ericsson“. Kitą telefoną tą patį vakarą R. D. su E. M. prie „Molo“ parduotuvės pardavė nepažįstamam žmogui už 40 litų, kuriuos visi tą patį vakarą išleido „Molo“ parduotuvėje.

Liudytojas K. M. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 tomas, b.l. 132), kad rudenį jo broliai E. ir I. M. bei pažįstami L. B. bei R. D. atvažiavo į bendrabutį, esantį Gravrogkų g., kur jie renkasi praleisti laiką. Čia dar buvo J. B.. Jo broliai Ignas ir E. M., L. B. bei R. D. turėjo du mobiliojo ryšio telefonus. Liudytojas suprato, kad vaikinai juos kažkur pavogė, bet šie nepasakojo, iš kur ir kaip juos gavo, liudytojas tik pats suprato, kad juos pavogė, nes daugiau niekur telefonų gauti jie negalėjo. Jis matė tik telefoną „Sony Ericsson“, o apie telefoną „Nokia“ tik girdėjo vaikinus kalbant, bet to telefono nematė. Telefoną „Sony Ericsson“ vaikinai atidavė J. B..

Liudytoja J. B. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 tomas b.l. 87-88), kad jog rudenį iš savo pažįstamo E. M. ji gavo telefoną. Jis sakė, jog jį pavogė iš kažkokio vaiko Vilijampolėje. Telefonas buvo be pakrovėjo, be SIM kortelės. Tuo metu, kai E. M. davė jai tą telefoną, dar buvo kartu E. broliai Klaidas ir I. M., bei vaikinai Elvinas ir Deividas. Su kuo E. pavogė tą telefoną, jis nesakė. Tą kartą jie turėjo ir dar vieną telefoną, bet koks tai buvo telefonas, nežino. Kažkuris iš vaikinų sakė, kad ir tą kitą telefoną tą patį kartą pavogė iš kito vaiko. Kadangi tas telefonas neveikė, kitą dieną ji telefoną davė M. Ž., kurį žino iš matymo. Tuo metu ji buvo su R. D.. M. Ž. tada paprašė, kad jis tą telefoną sutaisytų. Daugiau to telefono nematė.

Liudytojas L. B. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 tomas b.l. 147), kad vieną dieną kartu su R. D. atvažiavo į Šilainių mikrorajoną, ant kalno. Čia sutiko brolius Igną ir E. M.. R. D. ir E. M. priėjo prie kažkokių dviejų vaikų ir, kaip sužinojo vėliau, jie atėmė iš tų vaikų mobiliojo ryšio telefonus. Ar jo draugai buvo susitarę taip padaryti, L. B. nežino, negirdėjo. Jis su I. M. tuo metu buvo toliau, todėl negirdėjo, ką R. D. ir E. M. kalbėjo. Kai R. D. ir E. M. priėjo prie tų vaikų ir truputį pakalbėjo, tada jis išgirdo, kad R. D. sušuko bėgti, pamatė, kad R. ir E. bėga nuo tų vaikų, todėl paskui juos nubėgo ir L. B. bei I. M.. Kiek pabėgus, visi keturi kažkur sustojo, ir L. B. pamatė, kad R. D. su E. M. turi du telefonus. Tada ir suprato, kad draugai juos atėmė iš tų dviejų vaikų, bet jie to nesakė. Kokie tie telefonai, jis nežino. Tada visi keturi grįžo prie parduotuvės „Molas“, netoli jo namų. R. D. su E. M. kalbėjo, kad tuos telefonus parduos. Čia sutiko liudytojo sesę J. B., tai E. M. jai vieną telefoną davė. Vėliau, tą patį vakarą, vaikinai ėjo pardavinėti to kito telefono, bet liudytojas su jais nebuvo. Jis pats su jais telefonų pagrobti iš vaikų susitaręs nebuvo, prie tų vaikų net priėjęs nebuvo, jiems nieko nesakė.

Liudytojas D. M. parodė, kad 2011 lapkričio mėn., būnant prie „Molo“, priėję trys 13-16 metų amžiaus vaikinai pasiūlė nupirkti telefoną „Nokia“. Kadangi buvo angliškas meniu, tai galvojo, kad telefonas nevogtas ir jį įsigijo. Įsidėjus abonento kortelę, liudytoją iš karto surado policija. Telefone buvo atminties kortelė. Vaikinai jam pateikė pirkimui pasirinkti kelis telefonus, nes visi jie po vieną turėjo telefoną.

2011-11-21 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra prie Naujakurių g. 31 namo, Kaune (5 t., b.l. 20 – 24).

Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. V. atpažįsta įtariamąjį R. D., kuris iš jo pagobė mobilaus ryšio telefoną (6 t., b.l. 15-17).

Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. M. atpažįsta įtariamąjį R. D., kuris iš jo pagobė mobilaus ryšio telefoną (6 t., b.l. 18-20).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis R. D. parodė vietą, kurioje įvykdė mobilaus telefonų plėšimą iš M. V. ir M. M., paaiškino daryto nusikaltimo aplinkybes (6 t., b.l.9-13).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. D. savo iniciatyva tyrimui pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ (5 t., b.l. 58), kurio apžiūra, požymiai fiksuoti Apžiūros protokole (5 t., b.l. b.l. 59), nustatytas telefono IMEI Nr. 356233041461341, modelis 2700c-2, kuris grąžintas D. M. (5 t., b.l. 61).

Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis T. B. veikdamas kartu su mažamečiais bendrais – E. ir I. M., L. B., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, tyčia, grasindamas panaudoti fizinį smurtą - papjauti, tokiu grasinimu bei visų kartu buvusių asmenų sudaryta grėsminga, bauginančia aplinka palauždamas nukentėjusiųjų valią (dėl ko nukentėjusieji nesipriešino, bei, bijodami būti sumušti, būdami stresinėje situacijoje, patys atidavė savo turtą), pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiųjų E. L. bei M. B. turėtus mobiliojo ryšio telefonus. Padaryta veika yra baigta, kadangi pagrobtu turtu T. B. disponavo pagal savo valią. Todėl kaltinamasis T. B. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 180 str. 1 d.

Nukentėjusysis K. N. parodė, kad apie 15-15.30 val. einant į stotelę, prie jo pribėgo R. D. ir dar vienas jaunesnis vaikinas. R. D. pribėgo prie nukentėjusiojo ir kalbėjo, o kitas stovėjo šone. R. D. klausė, kiek valandų, sakė pasižiūrėt į telefoną, norėjo pats iš nukentėjusiojo kišenės ištraukti. Iš pradžių nukentėjusysis bandė telefono neduoti, tačiau R. D. sakė, kad turi peilį, kad juo durs, laikė ranką kišenėje, nors peilio nebuvo ištraukęs, todėl nukentėjusysis telefoną pats išsiėmė iš kišenės ir atidavė. Telefonas buvo „LG KP500“, jo vertė 400 Lt. Telefoną jam grąžino policijos tyrėja, jame tik nebuvo atminties kortelės ir pagaliuko, kuriuo reikia valdyti telefoną, bei SIM kortelės. Nukentėjusysis bijojo abiejų grobikų.

Nukentėjusysis V. N. parodė, kad du vaikinai užstojo sūnui kelią, klausė, kiek valandų, kišenėje pamatę telefoną, sakė, kad sūnus turi telefoną, pagrasino peiliu, ir sūnus telefoną atidavė. Sūnus sakė, kad peilio nematė, bet vaikino ranka buvo kišenėje, ir sūnus galvojo, kad vaikinas tikrai peilį turi. Telefonas buvo „LG 500“, apie 400 Lt vertės. Telefonas priklausė sūnui.

2011-11-21 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra prie Panerių g. 51 namo, Kaune (7 t., b.l. 4 – 8).

Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis K. N. atpažino įtariamąjį R. D., kuris, pagrasinęs peiliu, privertė nukentėjusįjį atiduoti pastarojo mobilaus ryšio telefoną (7 t., b.l. 31-33).

2012-03-22 Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis R. D. parodė vietą, kurioje jis pagrobė mobilaus telefoną, bei vietą, kur po to nubėgo (7 t., b.l. 59-61).

Kaltinamasis R. D. padarė dešimt apysunkių tyčinių nusikaltimų nuosavybei, iš jų du nebaigtus ir aštuonis baigtus, kaltinamasis teistas, tačiau šiuos nusikaltimus padarė būdamas neteistu, nusikaltimų padarymo bei šiuo metu yra nepilnametis, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (4 t., b.l. 90), administracine tvarka nebaustas (4 t., b.l. 82), Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklos charakterizuoja neigiamai, kaip uždaras, labai nenoriai bendraujantis, mokymosi motyvacija labai žema, nesugeba dirbti pamokų metu, negali susikaupti, neturi mokymosi įgūdžių, 5 klasės kursą kartojo 2 metus ir tik mamos pastangų dėka po papildomų darbų atlikimo buvo perkeltas į 6 klasę, mokyklą lanko blogai, pamokų metu šlaistosi su „Atžalyno“ globos namų auklėtiniais, linkęs bėgti iš namų. 2011-10-04 mokyklos Vaiko gerovės komisijos posėdyje buvo nuspręsta leisti mokytis pagal individualų ugdymo planą (4 t., b.l. 104), šeima Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje registruota nuo 2007 metų (4 t., b.l. 94 – 95), Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK VPS Girstupio PN rašte nurodoma, kad nuo 2010-07-08 R. D. įrašytas į nuovados rizikos vaikų grupės informacinės kortelės apskaitą, R. D. teisės pažeidimus pradėjo daryti nuo 2004 metų ir jo motina V. D. buvo baudžiama pagal ATPK 181 str., įrašytas į apskaitą, R. D. toliau vykdė nusikaltimus, pažeidinėjo paskirtą kardomąją priemonę (6 t., b. l. 42), motina V. D. laikotarpiu nuo 2009-12-09 iki 2011-06-20 bausta 17 kartų pagal LR ATPK 181 str. (Tėvų valdžios nepanaudojimas) už mažamečio sūnaus R. D. padarytus nusikaltimus.

Kaltinamojo įstatyminė atstovė V. D. parodė, kad ji viena augina tris vaikus. R. D. visada buvo išskirtinis, su juo visada buvo problemos, jos prasidėjo nuo 9 metų. Mano, kad sūnaus blogam elgesiui turėjo įtakos jos nėštumas – jai pastojus, sūnus pradėjo daryti teisės pažeidimus. Sūnus su ja nesikalbėdavo apie savo problemas. Ji pati ėmėsi visokių būdų vaikui pakeisti, ji pati buvo išvežusi sūnų į vaikų raidos centrą. Sūnui buvo nustatytas emocijų sutrikimas. Jei R. D. naudinga, jis sugeba būti geru vaiku. Kai jis būna kokiems trims mėnesiams išsivežamas į kaimą, jokių problemų su juo nekyla, būna vaikas kaip vaikas. Namuose vėl susitinka su draugais ir prasideda problemos. R. D. tėtis nuo vaiko gimimo dienos sėdėjo kalėjime. Dabar su sūnumi ji bendrauja laiškais. Pradžioje sūnui buvo nusivylimas ir pyktis, dabar aprimo, jai rašo, kad pergyvena, kad taip pasielgė, kad daugiau taip nesielgtų, tačiau ji negali garantuoti, kad taip ir bus. Sūnaus tėvui tėvystė nenustatyta. Ji vasarą užsidirba grybaudama ir uogaudama. Duoda sūnui pinigų kaip kiekvienam vaikui. Žino, kad sūnus rūko, jis sakė, kad negali mesti rūkyti. Mano, kad sūnus įvertino, kad ta vieta, kur jis dabar yra, nėra gerai. Šiuo metu ji baigia atlyginti žalą nukentėjusiajam F.. Dar turi atlyginti žalų, dėl kurių ieškiniai nebuvo rašyti. Pinigų žalų atlyginimui ji jau yra sumokėjusi daug. N. J. nieko neatlygino, nes didoka suma, mano, kad galėtų prašyti bent pusę tos sumos, gal ir telefonas tiek nevertas, tačiau materialinę žalą atlyginti sutiktų, tik moralinė - per didelė.

Kaltinamojo įstatyminio atstovo Jiezno vaikų globos namų atstovas R. J. parodė, kad vaikų globos namai kaltinamojo atstovu tapo 2011-11-11. Realiai D. P. atvyko 2012 m. sausio 18 d., pastarojo sesuo - dar vėliau. Atvykusio D. P. charakteristika, surašyta popieriuose, buvo baisi. Dabar D. P. jis gali charakterizuoti, kad vaikas sukalbamas, smalsus, mokslai sekasi gerai, jam labai gerai sekasi chemija, jis ieško mokslinių eksperimentų, skaito, bendrauja su suaugusiais. Dar liko spontaniškas, gali nevaldyti emocijų. Dėl elgesio priekaištų nėra, bėgti iš vaikų namų net nebandė. Vasarą važiavo į stovyklą už gerą elgesį. Mano, kad D. P. ateityje neturėtų įsitraukti į neteisėtus dalykus. Nebuvo buvę, kad kristų įtarimas, kad D. P. galėtų paimti ką nors svetimą. Šis įvykis atrodo taip, lyg būtų pasakojama apie kitą žmogų. Mano, kad neteisėtai elgtis jį privertė gyvenimas - gyvenimo sąlygos buvo blogos, juo ir seserimi niekas nesirūpino, daugiausia laiko vaikas turbūt praleisdavo gatvėje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Nukentėjusiojo mažamečio N. J. atstovas pagal įstatymą Š. J. ieškinyje nurodė bei paaiškino, kad dėl patirto įvykio sūnus patyrė išgąstį, pasidarė labiau išsiblaškęs, nervingas, sukrėtimą dėl įvykio jautė apie mėnesį laiko. Šiuo metu nusikaltimo pasekmių sveikatai nejaučia. Pats nukentėjusysis N. J. parodė, kad įvykis jį sukrėtė.