- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-06
- Bylos Nr.
- 2S-516-275/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Neringa Švedienė, Henrichas Jaglinskis
- Skolininkas
- M. B.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Loreta Braždienė Procesinio sprendimo kategorija 32.5.; 110.1.;
122.4.; 128.17.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. balandžio 6 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB SEB banko 2010-05-18 pareiškimą Nr. 05.08.03-4377 dėl priverstinio skolos išieškojimo, taip pat prašymą dėl dokumentų prijungimo kartu su 2010-07-10 patikslintu pareiškimu Nr. 01.10.03.-6037 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko M. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pagal hipotekos lakštą Nr. 01120060005591, 2006-03-14 įregistruotą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, M. B., užtikrindamas iki 2021-02-10 suteikto kredito grąžinimą, įkeitė AB SEB Vilniaus bankui (pavadinimas pakeistas į AB SEB bankas) skolininkui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 0,1975 ha ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniu - kiemo statiniais (šuliniu), esančius (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjo pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodoma, kad hipoteka užtikrinta prievolė - 2006-02-11 kredito sutartis Nr. 1540618010062-19 su visais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais - nėra vykdoma, todėl kreditorius prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-07-13 nutartimi areštavo įkeistus M. B. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamus daiktus - 0,1975 ha ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniu - kiemo statiniais (šuliniu), esančius (duomenys neskelbtini), uždraudžiant įkeistų daiktų savininkui jais disponuoti. Išaiškino daiktų savininkui, kad areštavus įkeistus daiktus, jis netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę. Įspėjo skolininką (įkeisto turto savininką) M. B., kad negrąžinus kreditoriui AB SEB bankui skolos, t.y. 116 232,65 EUR negrąžinto kredito ir 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.
Teismas konstatavo, kad kreditorius, vadovaudamasis CK 6.217 str., 6.218 str. bei kredito sutarties bendros dalies 5.2 p., 5.2.1 p., nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, suėjus 15 dienų terminui nuo 2010-06-16 įspėjimo Nr. 01.10.03-5355 išsiuntimo skolininkui (įkeisto turto savininkui) M. B. dienos, vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį, kadangi skolininkas nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje, - kreditą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais. Iš kreditoriaus pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pranešimas siųstas skolininko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nurodytu minėtoje kreditavimo sutartyje bei lakšte. AB Lietuvos pašto 2010-07-09 pranešimo Nr. 3-5039 duomenimis, registruotoji pašto siunta buvo ne kartą nešama pristatyti adresatui, tačiau siuntos pristatyti nepavyko, paliktas pranešimas gavėjui. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2009-06-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-241/2009) nurodytas reikalavimas, jog apie kredito sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai šaliai, neturėtų būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas skolininkui ar įkeisto daikto savininkui. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d., 6.200 str.), dėl to negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan. Sutinkamai su CK 2.17 str. 3 d. fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Teismas nenustatė, kad skolininkas būtų pranešęs kreditoriui apie jo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, todėl laikė, kad kreditorius tinkamai informavo jį apie kreditavimo sutarties nutraukimą, išsiųsdamas pretenzinį laišką paskutiniu kreditoriui žinomu jo gyvenamosios vietos adresu. Teismas nurodė, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Byloje nenustatyta, kad skolininkas būtų pilnai atsiskaitęs su kreditoriumi. Kreditorius patikslintame pareiškime nurodė, kad skolą sudaro: 116 232,65 EUR (ekvivalentas litais 401 328,09 Lt) negrąžinto kredito ir 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų.
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Skolininkas M. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-07-13 nutartį, AB SEB banko 2010-07-10 pareiškimą Nr. 01.10.03.-6037 dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti kaip nepagrįstą bei neteisėtą. Nurodo, kad iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo skolininkas nieko nežinojo apie Kreditavimo sutarties nutraukimą bei apie AB SEB banko 2010-06-16 įspėjimą Nr. 01.10.03-5355. AB SEB bankas visiškai nepagrįstai nutraukė kreditavimo sutartį, kadangi įsiskolinimą skolininkas padengė laiku - per banko nurodytą terminą. Prie atskirojo skundo pridedama AB SEB banko 2010-05-25 įspėjimo dėl kreditavimo sutarties nutraukimo Nr. 01.10.03-4573 kopija, kuriuo skolininkas buvo įpareigotas ne vėliau kaip iki 2010-06-13 dienos padengti pradelstus įsipareigojimus, t.y. 5 647,07 EUR. Būtent šiame įspėjime buvo nurodyta, kad nesumokėjus nurodytos sumos laiku, bus kreiptasi dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vykdydamas banko nurodymus, skolininkas 2010-06-10 sumokėjo 20 000 Lt (5 797,10 EUR) pradelstų mokėjimų - mokėjimą atliko UAB „ARJA“, mokėjimo paskirtyje nurodydama „už M. B. pagal būsto paskolos sutarti Nr. 1540618010062-19“. Tą pačią dieną, t.y. 2010-06-10 skolininkas išsiuntė AB SEB bankui informacinį laišką, kuriame nurodė apie atliktą mokėjimą ir prašė šias lėšas nuskaityti nuo bendro įsiskolinimo pagal kreditavimo sutartį. Išdėstytos aplinkybės kreditavimo sutartį leidžia laikyti galiojančia, o jos nutraukimo pagrindus neegzistuojančiais. Kreditorius, hipotekos skyriui neatskleisdamas esminės informacijos, nesąžiningai, nepagrįstai ir neteisėtai jį klaidina dėl sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo ir prašo atitinkamų pasekmių taikymo. Skolininkas nurodo, kad be šio atskirojo skundo padavimo, svarstys akivaizdžiai pažeistų jo teisių ir įstatymų saugomų interesų teisminės gynybos, siekiant tariamo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu bei dėl to patiriamų nuostolių atlyginimo, inicijavimą.
Atsiliepimas
Kreditorius AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010-07-13 nutartį nepakeistą. Priteisti iš M. B. AB SEB bankas naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia tarp hipotekos šalių kilusių ginčų. Todėl ginčas dėl kredito sutarties vykdymo ar jos nutraukimo teisėtumo nagrinėtinas CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka. CPK 542 str. 1 d. ir teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kontekste darytina išvada, kad visi atskirojo skundo motyvai dėl kreditavimo sutarties nutraukimo neteisėtumo yra nenagrinėtini byloje dėl hipotekos teisinių santykių. Vien dėl šios priežasties atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. M. B. atskiruoju skundu ginčija kredito sutarties nutraukimą remdamasis tuo faktu, kad jis sumokėjo 20 000 Lt pagal kredito sutartį pradelstų mokėjimų bei kaltina banką teismo klaidinimu. Kreditorius pažymi, kad kredito sutartį bankas nutraukė ne dėl pradelstų mokėjimų pagal šią sutartį, bet dėl esminio jos pažeidimo, numatyto kredito sutarties 5.2.2. punkte. Minėtas kredito sutarties punktas įtvirtina banko teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį, iš anksto įspėjus, kai kredito gavėjas nevykdo finansinių įsipareigojimų, nustatytų kitose sutartyse, sudarytose tarp kredito gavėjo ir banko ar su juo susijusiomis įmonėmis, kai nors vieno tokio įsipareigojimo nevykdymo suma viršija 5 000 Lt ar ekvivalentą užsienio valiuta ir kredito gavėjas nepateikia bankui pakankamai įrodymų apie galimybes laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, t.y. kredito sutartyje yra numatyta „cross-default“ sąlyga, kuri inter alia reiškia, kad, kredito gavėjui nevykdant įsipareigojimų pagal kitas kredito sutartis, kredito sutartis gali būti vienašališkai nutraukta. M. B. pagal VSDC PLATINUM mokėjimo kortelės sutartį su banku iki šiol yra skolingas 12 802,68 Lt. Bankas kelis kartus įspėjo M. B., reikalaudamas sumokėti skolą bankui, tačiau M. B. vengė bendradarbiauti su banku, neatsakė į jam adresuotus raštus, iki šiol nėra sumokėjęs minėtos skolos, taip pat nėra pateikęs bankui jokių įrodymų apie galimybes laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį. M. B. yra žinoma, kad pagal kredito sutarties 5.2.2. p. minėtas įsiskolinimas ir jo nepadengimas yra esminis kredito sutarties pažeidimas, dėl kurio bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą. Dėl šios priežasties yra akivaizdu, jog bankas pagrįstai ir teisėtai įspėjo M. B. apie kredito sutarties nutraukimą ir vėliau ją nutraukė, o M. B. atskirajame skunde pateikiami argumentai dėl kredito sutarties galiojimo yra niekiniai ir neatitinkantys tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai, absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkas M. B. sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui yra skolingas 116 232,65 EUR (ekvivalentas litais 401 328,09 Lt) ir 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai areštavo skolininko įkeistus nekilnojamus daiktus.
CPK 558 str. 1 d. nurodo, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolininko įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas laikėsi civilinio proceso kodekse nurodytos procedūros, areštą taikė tinkamai ir procesinių reikalavimų nepažeidė.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad AB SEB bankas visiškai nepagrįstai nutraukė kreditavimo sutartį, kadangi įsiskolinimą skolininkas padengė laiku - per banko nurodytą terminą. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjant atskirąjį skundą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir įkeisto turto arešto nėra sprendžiamas klausimas dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo. Jeigu skolininkas mano, kad kreditorius sutartį nutraukė neteisėtai, tai turi teisę kreiptis į teismą ir spręsti ginčą ieškininės teisenos tvarka. Teisme nagrinėjant skolininko ieškinį dėl kreditoriaus neteisėto vienašališko sutarties nutraukimo nuginčijimo, būtų aiškinamasi, ar kreditorius pagrįstai vienašališkai nutraukė Kredito sutartį su skolininku, ar pagrįstai nepripažino apelianto atlikto įskaitymo. Tuo tarpu šiuo atveju kredito sutarties vienašališkas nutraukimas nėra nuginčytas, todėl ginčijama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi skolininko M. B. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-07-13 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl skolininko M. B. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 7,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus skolininko atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš skolininko į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš skolininko M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) 7,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.