Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-09 · Administracinė byla Nr. I-1259-331/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-09
Bylos Nr.
I-1259-331/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04022-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
T. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1259-331/2017Proceso Nr. 3-61-3-04022-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,dalyvaujant atsakovo atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu (I t., b. l. 1-5) kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad nuo 2011 m. iki šiol buvo ir yra konvojuojamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus. Nurodo, kad buvo konvojuojamas planiniais maršrutais specialiosios paskirties transporto priemonėmis VW Crafter, spec. paskirties sunkvežimiais Mersedes Benz bei MAZ. Be žmonių vežami ir jų asmeniniai daiktai sudėti ant kelių (2,48 m² patalpa). Specialiosios paskirties sunkvežimių kamerose nėra nei vėdinimo sistemos, nei lango. Dėl to žiemą kamerose yra labai šalta, o vasarą – karšta, trūksta oro. Taip pat nebuvo atsarginio išėjimo iš kiekvienos kameros, dėl saugos diržų nebuvimo jautė grėsmę dėl savo gyvybės. Pareiškėjo teigimu, į konvojaus pareigūnus kreipėsi ne kartą, pareikšdamas pretenzijas, nusiskundimus, bet pareigūnai nei karto neregistravo jo skundų, tyčiojosi. Daug kartų buvo priverstas kvėpuoti kitų nuteistųjų bei pareigūnų tabako dūmais, nors yra nerūkantis.

Dėl šių atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinį išgyvenimą, papildomus nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, negali ramiai miegoti. Dėl oro drėgmės ir šalčio susilpnėjo imunitetas, dažnai suserga peršalimo ligomis, gripu).

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.).

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime (I t., b. l. 13-16) su skundu nesutinka, prašo atmesti, dėl pareiškėjo reikalavimų dėl atsakovo veiksmų iki 2013 m. spalio 5 d. prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Atsiliepime paaiškino, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2016 m. spalio mėn. pareiškėją konvojavo 80 kartų planinio konvojaus maršrutu: Vilnius-Marijampolė-Vilnius, Vilnius-Klaipėda-Vilnius, Pravieniškės-Vilnius-Pravieniškės, Kaunas-Pravieniškės-Kaunas, Kaunas-Marijampolė-Kybartai-Kaunas. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos specialiosios paskirties transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti.

Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Visam Viešojo saugumo tarnybos specialiosios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialiosios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Pareiškėjas teigia, kad konvojavimo automobiliuose nebuvo saugos diržų, tačiau pareiškėjas buvo konvojuotas ir specialiosiomis transporto priemonėmis VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriose saugos diržai yra įrengti.

Konvojuojant pareiškėją specialiosios paskirties automobiliais nebuvo viršytas leistinas asmenų skaičius. Visuose specialiuosiuose automobiliuose yra įspėjamieji ženklai apie tai, kad rūkyti draudžiama, konvojaus pareigūnai stebi ir drausmina pažeidėjus. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime (b. l. 10-11) pažymėjo, kad Viešojo saugumo tarnyba nėra pavaldi Kalėjimų departamentui. Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra vidaus reikalų ministrui atskaitinga įstaiga (Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 278 1 p.). Prašo teismą pašalinti Kalėjimų departamentą iš šios administracinės bylos proceso šalių.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų konvojavimo sąlygų nuo 2011 m. iki šiol.

Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo iki 2013 m. spalio 6 d. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d., ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 1 ir 5 dalys). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui paštu išsiuntė 2016 m. spalio 7 d. (b. l. 6), todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo šioje byloje gali būti reiškiamas už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 7 d. Šiuo atveju pareiškėjas dalį reikalavimo dėl žalos atlyginimo reiškia už laikotarpį nuo 2011 m., todėl darytina išvada, kad senaties terminas šiuo laikotarpiu yra praleistas.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, teismas pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą daliai pareiškėjo reikalavimų taip pat nenustatė. Tuo remdamasis teismas laiko, kad yra pagrindas tenkinti prašymą ir pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą taikyti ieškinio senaties terminą ir už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2013 m. spalio 6 d. skundo dalį atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2011 m. kovo 24 d. nutartį Nr. A-261-1027/2011).

Taigi, teismas šiuo atveju spręs, ar yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2016 m. spalio 7 d. (iki skundo padavimo teismui dienos) dėl konvojavimo sąlygų.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisykles konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Konvojavimo taisyklėse nustatyta, kad specialiosios priemonės – statutinių ar kitų specialiųjų tarnybų arsenale esantys įvairių modifikacijų antrankiai, lazdos, dujos, tramdomieji marškiniai, surišimo priemonės, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita (3 punktas); konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis atitinkamų reikalavimų: vyrai – atskirai nuo moterų; nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; konvojuojamieji toje pačioje byloje prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimu gali būti konvojuojami kartu; konvojuojamieji, dirbę valstybės valdžios, valdymo ar teisėsaugos institucijose, – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; nuteistieji – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje) (103 punktas); specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų (109 punktas); bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus (142 punktas).

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas 2013 m. spalio 17 d., 2013 m. lapkričio 28 d., 2013 m. gruodžio 5 d., 2014 m. sausio 16 d., 2014 m. sausio 23 d., 2014 m. sausio 30 d., 2014 m. vasario 6 d., 2014 m. vasario 20 d., 2014 m. vasario 27 d., 2014 m. kovo 20 d., 2014 m. kovo 27 d., 2014 m. balandžio 10 d., 2014 m. balandžio 17 d., 2014 m. balandžio 24 d., 2014 m. gegužės 2 d., 2014 m. gegužės 15 d., 2014 m. rugsėjo 16 d., 2014 m. lapkričio 20 d., 2014 m. gruodžio 4 d., 2015 m. kovo 18 d., 2015 m. kovo 19 d., 2015 m. kovo 26 d., 2015 m. kovo 27 d., 2015 m. kovo 30 d., 2015 m. balandžio 2 d., 2015 m. balandžio 13 d., 2015 m. balandžio 23 d., 2015 m. balandžio 27 d., 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2015 m. gegužės 27 d., 2015 m. gegužės 28 d., 2015 m. birželio 2 d., 2015 m. birželio 11 d., 2015 m. birželio 22 d., 2015 m. birželio 25 d., 2015 m. birželio 29 d., 2015 m. liepos 9 d., 2015 m. liepos 9 d., 2015 m. rugsėjo 3 d., 2015 m. rugsėjo 10 d., 2015 m. spalio 1 d., 2015 m. spalio 8 d., 2015 m. spalio 26 d., 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. lapkričio 4 d., 2015 m. lapkričio 5 d., 2015 m. lapkričio 12 d., 2015 m. lapkričio 13 d., 2015 m. lapkričio 23 d., 2015 m. lapkričio 26 d., 2015 m. gruodžio 3 d., 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 18 d., 2015 m. gruodžio 28 d., 2016 m. sausio 5 d., 2016 m. sausio 5 d., 2016 m. sausio 14 d., 2016 m. sausio 15 d., 2016 m. vasario 8 d., 2016 m. vasario 11 d., 2016 m. vasario 15 d., 2016 m. vasario 23 d., 2016 m. vasario 25 d., 2016 m. vasario 26 d., 2016 m. kovo 16 d., 2016 m. kovo 17 d., 2016 m. kovo 24 d., 2016 m. kovo 25 d., 2016 m. balandžio 20 d., 2016 m. balandžio 22 d., 2016 m. liepos 8 d., 2016 m. liepos 20 d., 2016 m. rugsėjo 14 d., 2016 m. rugsėjo 16 d. (I t., b. l. 41-198, t. II, b. l. 1-95).

Pareiškėjas buvo vežamas automobiliais Iveco, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (30 sėdimų vietų, II t. b. l. 102-103), MAZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (33 sėdimos vietos, II t., b. l. 109-110), MAZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (43 sėdimos vietos, II t., b. l. 114-115), MAZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (43 sėdimos vietos, II t., b. l. 118, 120), Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (36 sėdimos vietos, II t. b. l. 122-125), Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (36 sėdimos vietos, II t., b. l. 128-136), Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (29 sėdimos vietos, II t., b. l. 140-150), VW Crafter 50, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų, II t., b. l. 172, 174-173, 175-176178-179,181-182, 184-185), VW Crafter 50, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų, II t., b. l. 187-188, 190-191, 193-194, 196-197, 199, III t., b. l. 1), VW Crafter 50, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų, III t., b. l. 3-4), VW LT46, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (12 sėdimų vietų, III t., b. l. 8). Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Atsakovo pateikti konvojuojamųjų sąrašai, duomenys apie automobilius patvirtina, jog automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų. Tai patvirtina atsakovo nurodytus teiginius, kad Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius - tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Iš atsakovo pateiktos medžiagos matyti, kad praktikoje šios tvarkos atsakovas laikosi (I t., b. l. 57-58).

Konvojavimo taisyklių 146 punkte, nustatančiame specialiojo automobilio, autobuso reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2015 m. gegužės 8 d. protokolo Nr. F-A-77 (II t., b. l. 96-97), 2015 m. gegužės 8 d. protokolo Nr. F-VE-4 (II t., b. l. 98-100), 2013 m. kovo 27 d. protokolo Nr. F-A-46 (II t., b. l. 101), 2013 m. kovo 27 d. protokolo Nr. F-M-67 (II t., b. l. 105), 2014 m. rugsėjo 9 d. protokolo Nr. F-VE-275 (II t., b. l. 107-108), 2013 m. sausio 29 d. protokolo Nr. F-M-16 (II t., b. l. 117), 2013 m. sausio 3 d. protokolo Nr. F-A-313 (II t., b. l. 133), 2013 m. sausio 3 d. protokolo Nr. F-M-312 (II t., b. l. 134), 2015 m. liepos 3 d. protokolo Nr. F-A-170 (II t., b. l. 157-158), 2015 m. liepos 3 d. protokolo Nr. F-VE-8 (II t., b. l. 159-160), 2014 m. gegužės 12 d. protokolo Nr. F-A-167 (II t., b. l. 164-165), 2014 m. rugpjūčio 8 d. protokolas Nr. F-A-287 (II t., b. l. 166-167), 2014 m. gegužės 12 d. protokolo Nr. F-M-175 (II t., b. l. 168-169), 2014 m. rugpjūčio 8 d. protokolo Nr. F-M-283 (II t., b. l. 170-171) matyti, kad konvojavimo automobiliuose įrengta pritekamoji ventiliacija, apšvieta atitinka nustatytus reikalavimus. Automobilių kėbulo kamerų schemos patvirtina, kad juose įrengti šildymo įrenginiai ir sistemos, ventiliacija, bagažo skyriai. UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (t. II, b. l. 126, 132, 186, 189, 198, t. III, b. l. 2, 7), Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (t. II, b. l. 104, 114, 116, 119, 142, 151, 163, 174, 177, 180, 193, 192, 195, t. III, b. l. 5), automobilių registracijos liudijimai (t. II, b. l. 103, 110, 115, 118, 124, 125, 130, 131, 136, 141, 150, 162, 173, 176, 179, 182, 185, 188, 191, 194, 197, t. III, b. l. 1, 4, 6) patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitinka techninius reikalavimus. Iš šių duomenų matyti, kad konvojavimo automobiliai yra tinkami ir saugūs, todėl konvojavimas jais negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamų pasekmių.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Kelių eismo taisyklių 196 punktą, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Remiantis šiomis nuostatomis, Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu nenustatyta.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pareigūnai neregistravo jo skundų, buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais yra nedetalizuotos, pareiškėjas nepaaiškino, kada konkrečiai pareigūnams teikė skundus, kada buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT adm. bylos Nr. A14-225/2007, A575-662/11). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo remdamasis teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Iš to seka, kad pareiškėjo abstraktūs teiginiai dėl antisanitarinėmis sąlygomis daromų kratų negali būti laikomi pagrįstais ir atmestini.

Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojaus pareigūną. Deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai, nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovės atstovo į bylą pateiktų įrodymų dėl automobilių atitikimo techniniams reikalavimams, konvojaus pareigūnų veiklos atitikimo Konvojavimo taisyklėse nustatytoms nuostatoms. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT adm. bylos Nr. A14-225/2007, A575-662/11). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo remdamasis teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų ir jų įtakos jo sveikatai. Minėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo skunde nurodomi galimai atsiradę sveikatos, emociniai ir psichologiniai sutrikimai kilo dėl konvojavimo sąlygų ar kitų neteisėtų pareigūnų veiksmų.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, nenustatyta pareigūnų neteisėtų veiksmų konvojavimo metu laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2016 m. spalio 7 d. Nenustačius būtinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo T. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas