Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo data (duomenys neskelbtini), gimusi Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, LR pilietė, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šiauliai, deklaruojama gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Šiauliai, aukštesniojo išsilavinimo, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2009 m. gegužės 5 dieną, apie 14 val. 30 min. Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini), esančio buto kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia durdama peiliu savo šeimos nariui kartu gyvenančiam buvusiam sutuoktiniui V. B. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip dvidešimt penkis kartus, tuo padarydama dvi kiaurymines durtines-pjautines žaizdas krūtinės dešinėje pusėje, sukėlusias 100 ml kraujo susikaupimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje, durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą priekinėje pilvo sienoje, sukėlusią 200 ml kraujo susikaupimą pilvo ertmėje, dvi nekiaurymines durtines-pjautines žaizdas krūtinės dešinėje pusėje, dvi durtines-pjautines žaizdas juosmens kairėje pusėje, tris durtines-pjautines žaizdas dešiniame petyje, keturias durtines-pjautines žaizdas kairiame petyje, šešias durtines-pjautines žaizdas nugaroje, tris pjautines žaizdas dešinėje plaštakoje, dvi pjautines žaizdas kairėje plaštakoje, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą dėl krūtinės ląstos ertmės ir pilvaplėvės ertmės kiauryminių sužalojimų, taip pasikėsino nužudyti savo šeimos narį V. B., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes atvykę policijos pareigūnai atėmė iš jos peilį.

Apklausta teisminio nagrinėjimo kaltinamoji kalta prisipažino iš dalies, parodė, kad neturėjo tikslo nužudyti V. B., apie padarytus sužalojimus paaiškinti negali. Mano, kad prieš įvykį kartu su stipriais raminamaisiais vaistais vartojo alkoholį, taip pat buvo labai susinervinusi, o jai dažnai nuo stipraus nervinio streso dingsta atmintis. Gailisi, kad sužalojo V. B.. Neatmena, kiek smūgių sudavė peiliu, mano, kad tyrėjas netinkamai užrašė, tyrėjas nusprendė, kad tyčia. Mano, kad ji dūrė peiliu, nes V. B. pirmas jai sudavė, ji gynėsi. Nurodė, kad iki įvykio V. B. kambaryje ją mušė, jai grasino, kad ji negyvens, tai vyko naktį iki ketvirtos ryto, negali įvardyti suduotų smūgių skaičiaus. Ryte kaimyne D. O. beldėsi į jos kambarį. Jai einant iš kambario į bendrą virtuvę V. B. griebė už krūtinės ir trenkė ją į sieną. Ji nugriuvo ant šiukšlių kibiro, skaudžiai užsigavo, atsipeikėjo tik areštinėje. Neatsimena, iš kur atsirado peilis, jai sakę, kad ji sužalojo V. B., ne kiti asmenys, nes jie matė. Mano, kad pareigūnai negali meluoti, vadinasi matė, kad ji „badė“ V. B.. Nurodė, kad kankinasi, nes myli savo vyrą, netiki pati, kad galėjo taip padaryti, gal tai buvo susikaupęs pyktis, nes jau kokie septyneri metai, kaip V. B. smurtauja prieš ją.

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. kalta prisipažino iš dalies, parodė, kad su buvusiu vyru V. B. yra išsituokusi, ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), tačiau po ištuokos apie 4 metus gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Gyvena Š. miesto savivaldybės suteiktoje gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Yra du kambariai, viename kambaryje, Nr. (duomenys neskelbtini), gyveno ji su V. B., o šalia, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena G. S. su trimis vaikais ir sugyventiniu. Nurodė, kad ji, V. B. daug metų vartoja vaistus nuo nervų ligų, depresijos, geria alkoholį. Būdamas neblaivus V. B., dažnai ją mušdavo, tačiau policiją yra iškvietusi tik keletą kartų. Dažniausiai dėl padarytų sužalojimų niekur nesikreipdavo, gydydavosi pati. 2009 m. gegužės mėnesio 4–5 dienos naktį, kiek tiksliai buvo valandų, neatsimena, į namus sugrįžo neblaivus V. B.. Mušė, smūgiuodamas į įvairias kūno vietas, tąsė už plaukų, tampė per grindis, plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Po to užmigo. Norėjo išeiti iš kambario ir pasikviesti pagalbą, tačiau negalėjo, nes nerado rakto. Ryte, t. y. 2009-05-05 apie 4 val. taip pat išgėrė raminančią tabletę „Klonazapam“ ir tabletę nuo depresijos „Seroksat“. Apie 9 val. į bendrabučio virtuvę susirinko kaimynai, kas tiksliai buvo, neatsimena. Kiek atsimena, buvo J. R., kuris yra D. O. sugyventinis. Žino, kad virtuvėje buvo dar kažkas, tačiau kas, neatsimena. Neatsimena todėl, kad tuo metu buvo labai sumišusi, išvargusi, primušta ir dėl to blogai jautėsi. Kažkas iš ten buvusių asmenų jai pasiūlė išgerti alkoholio, kad truputį apsiramintų. Virtuvėje buvę kaimynai ir ji gėrė alkoholinius gėrimus. Atsimena, kad gėrė sidrą, alų, degtinę. Po kurio laiko į virtuvę atėjo V. B., jis buvo neblaivus, atsisėdo prie stalo, ant kibiro, toliau nuo jos. Kas tiksliai vyko bendrabučio virtuvėje, neprisimena. Atsimena tik tai, kad nuolat labai verkė, ir kad atėjus į virtuvę V., jį nustūmė nuo kibiro, ant kurio jis sėdėjo. Tai padarė dėl to, kad jis vėl prie visų pradėjo ją įžeidinėti, plūsti visokiais necenzūriniais žodžiais. Praėjus kuriam laikui ji pavargo, todėl išėjo iš virtuvės į savo kambarį. Kiek tuo metu buvo išgėrusi alkoholio, neatsimena. Jautėsi mieguista, turbūt dėl to, kad prieš tai buvo išgėrusi vaistų, o po to gėrė alkoholį. Tuo metu V. jau buvo kambaryje. Kiek atsimena, jai įėjus į kambarį, V. stovėjo prie fotelio. Jis vėl pradėjo ją plūsti. Atsimena, kad jis suėmė už chalato ir naktinių ties krūtine ir iš visų jėgų trenkė į sieną. Krisdama užkliuvo už maišo, kuriame buvo sudėti batai, ir skaudžiai užsigavo, nes dar kliuvo už durų rankenos ir šiukšlių kibiro. Nurodė, kad nuo to momento, kai V. ją trenkė į sieną, kas vyko toliau, neatsimena. Atsipeikėjo būdama patalpoje su grotomis. Neneigia, kad tai galėjo padaryti, tačiau negali suprasti ir suvokti kaip ji tai galėjo padaryti. Mano, kad tai galėjo atsitikti tik dėl to, kad daug metų buvo mušama, o taip pat buvo sumušta ir naktį prieš įvykį (t. 1, b. l. 89–90,100–102).

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios V. B. parodymų jos kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis V. B. parodė, kad V. B. dėl sužalojimo jokių pretenzijų neturi ir ateityje nereikš. Atleido prašo nebausti, mano, kad jis kaltas. Nurodė, kad konfliktas vyko dvi–tris dienas. Neatmena, kaip buvo sužalotas, nes buvo girtas. Neprisimena, kaip jam buvo sužalota akis, nurodė, kad V. B. rankos nežalojo. Tačiau nurodė, kad, kai V. B. „badė“, kažką juto, bet skausmo nejautė, nes buvo labai girtas, kiti asmenys negalėjo jo sužaloti. Mano, kad tik iš dalies jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu teisingi, neteisingi jo parodymai duoti ligoninėje, nes buvo po narkozės. Pripažino, kad po santuokos nutraukimo su V. B. gyvena kartu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2009 m. gegužės 5 dienos įvykių tiksliai neatsimena. Mano, kad abu buvo neblaivūs. V. tuo metu labai apsvaigusi, nes kartu su stipriais raminamaisiais vaistais gėrė alkoholinius gėrimus. Tiksliai neatsimena dėl ko, bet jis su V. pradėjo konfliktuoti. Konfliktas buvo žodinis. Iš karto po konflikto pajuto smūgį į kairę galvos pusę, į kairės akies sritį. Mano, kad smūgis buvo suduotas kumščiu. Po šio smūgio apsvaigo. Atsipeikėjo tuo metu, kai V. už rankų laikė kaimynės D. ir G. Tuo metu V. stovėjo ir rankoje laikė peilį. Peilis buvo ruda rankena, jis būdavo nuolat naudojamas pjaustyti. Jis tuo metu buvo pusiau gulomis ant minkšto kampo, kuris tuo metu buvo ištiestas. Juto šilumą nuo iš jo kūno bėgančio kraujo. Vėliau atsipeikėjo jau būdamas Šiaulių ligoninėje. Supranta, kad jo buvusi žmona V. jį subadė peiliu, kad peiliu buvo suduota daug kartų. Didesni sužalojimai padaryti dešinės pusės krūtinėje, pilvo srityje, dešinės pusės nugaros srityje. Ar naktį prieš įvykį tarp jo ir V. buvo koks nors konfliktas, neatsimena, žino tik tai, kad 2009-05-04 vakare buvo truputį išgėręs. Su V. B. išsiskyrė (duomenys neskelbtini) metais, tačiau po skyrybų gyveno kartu. Maždaug prieš 15–20 metų V. susirgo psichine liga. Jos psichinė liga pasireikšdavo agresija, dažna nuotaikų kaita, ji ne kartą yra pakėlusi prieš save ranką, tai yra prigerdavo didelį kiekį vaistų, pjaustydavosi rankų venas. Su V. buvo sunku gyventi, tačiau gyveno iš įpročio. Gyvenant kartu dažnai konfliktuodavo, nes jis taip pat yra silpnų nervų, turi 2 gr. invalidumą (t.1 52–56,60–62).

Liudytoja G. S. parodė, kad 2009 m. gegužės 5 dieną, apie 13.30 val. Kaimynų, tai yra V. ir V. B., kambaryje nebuvo, pagal garsus suprato, kad jie, bei dar keletas kaimynų, yra bendro naudojimo virtuvėje. Netrukus ji išėjo pas savo kaimynę, gyvenančią ketvirtame aukšte, atsigerti kavos. Į namus sugrįžo apie 15 val. Jau eidama link savo bloko durų koridoriumi, pamatė prie bloko durų besibūriuojančius kaimynus, kurie šaukė, kad „V., atiduok peilį, nieko jam nebedaryk“. Koridoriuje buvo daug kaimynų, atsimena, kad buvo D. O., R. P., J. R.. Įėjusi pro bloko duris, pamatė, kad kambaryje, kuriame gyvena V. ir V. B., ant ištiestos lovos guli V. B., jo galva buvo arčiau durų, kojos į lango pusę, jis gulėjo nugara į siena, veidu į kambaryje stovinčią sekciją. Matė, kad jis buvo kruvinas. V. B. rankoje laikė peilį, matėsi, kad ji yra įtūžusi, agresyviai nusiteikusi. Nurodė, kad J. R. jos prašė atiduoti peilį. Netrukus ant lovos gulintis V. B. pradėjo V. plūsti, keikti ją įvairiais įžeidžiančiais žodžiais. Tuomet V. su peiliu puolė ant V. ir pradėjo badyti peiliu į įvairias kūno vietas. Kur tiksliai ji dūrė peiliu V., pasakyti negali, nes nematė, kadangi V. savo kūno dydžiu ir mase uždengė vaizdą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie kaip suprato, iš V. atėmė peilį. Po kurio laiko atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie aptvarstė V. žaizdas. V. B. į greitosios medicinos pagalbos automobilį nuėjo pats. Visi, tiek V., tiek V., tiek kaimynai, įvykio metu buvo neblaivūs. Patvirtino, kad V. ir V. B. yra seniai išsituokę, tačiau gyvena kartu. Juos gyvenančius kartu mato nuo to laiko, kai jie atsikraustė į bendrabutį, tai yra (duomenys neskelbtini), Šiauliai, maždaug prieš 4 metus. Tiek V., tiek V. naudoja stiprius raminamuosius vaistus. Naktį prieš įvykį, tai yra iš 2009-05-04 į 2009-05-05 girdėjo, kaip V. ir V. B. konfliktavo, jie tarpusavyje „koliojosi“. Girdėjo, kaip V. V. vadino įvairiais įžeidžiančiais žodžiais. Suprato, kad to konflikto metu V. buvo mušama. Vienu momentu V. ranka trenkė jai į sieną, sakydama, kad ji iškviestų policiją. Tačiau policijos iš karto nekvietė, nutarė truputį palaukti, galvojo, kad jie patys netrukus nurims. Netrukus jie ir nurimo. Kitą rytą, tai yra 2009-05-05 bendrame koridoriuje buvo sutikusi V., kuri skundėsi, kad naktį ją V. mušė, rodė mėlynuoti pradedančią ranką, minėjo, kad skauda galva.

Apklausta teisminio nagrinėjimo metu liudytoja R. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). V. B. ir V. B. – kaimynai. Gėrė alkoholį 2009-05-05 bendroje virtuvėje, buvo R. P., J. R., V. B. ir ji. Vėliau į virtuvę atėjo V. B.. Prieš jam ateinant V. B. skundėsi, kad naktį ją V. B. mušė, kad jai skauda vidurius. Ji nelabai ką atsimena, nes jai atlikta galvos operacija, išoperavo auglį. Operacija padaryta vasario mėnesį. Nurodė, kad parodymai, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. V. B. trenkė V. B. į akį. V. B. išėjo namo, o V. B. nuėjo iš paskos. Nuo virtuvės iki jų kambario yra apie 10 metrų. Neprisimena, ar V. B. buvo atbėgusi į virtuvę su peiliu rankoje, kruvinu chalatu, ar šaukė, kad iškviestų greitąją pagalbą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. P. parodė, kad 2009 m. gegužės 5 dieną, nuo ryto, tikslaus laiko neatsimena, ji, kartu su savo kaimynais J. R., D. O. bendroje bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, virtuvėje, penktame aukšte, gėrė alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko į virtuvę atėjo V. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kuris atsinešė du butelius alaus. Netrukus atėjo ir V. B., gyvenanti kartu su V. Begeriant alkoholinius gėrimus, tai yra alų ir degtinę, V. pradėjo su V. konfliktuoti. V. V. prikaišiojo už tai, kad jis jai naktį neleido miegoti, ją mušė. V. labai ramiai su ja kalbėjo, girdėjo kaip sakė, kad „aš tavęs, V., jau už tai atsiprašiau". Ant V. veido ir kūno jokių sužalojimų nematė. Kuo daugiau V. gėrė alkoholio, tuo agresyvesnė ji darėsi. V. metu, V. sėdint prie stalo, V. atsikėlė nuo užstalės, ji sėdėjo priešais V., ir priėjusi prie V. trenkė jam į kairę akį. Matė, kaip V. iš karto pradėjo tinti sumušta akis. Dar kurį laiką visi buvo virtuvėje ir gėrė alkoholinius gėrimus. V. nuolat V. sakė, kad jis išsikraustytų iš jos namų pas savo tėvus, jam grasino, kad jo neįleis į kambarį. Po kurio laiko V. iš virtuvės išėjo, paskui ją išėjo ir V. Jų kambarys yra maždaug už 10 metrų nuo virtuvės. Praėjus 15–30 minučių laiko tarpui, tiksliai laiko nurodyti negali, nes neatsimena, į virtuvę įbėgo V., kuri rankose laikė peilį, jos chalatas buvo visas kruvinas, ir pradėjo šaukti, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Tai pasakiusi išbėgo atgal į savo kambarį. Visi, kas buvo virtuvėje, nubėgo paskui V., į jos kambarį. Įbėgusi į kambarį pamatė, kad V. guli ant minkšto kampo, kuris buvo ištiestas. Jis gulėjo ant pilvo. Tai pamačiusi labai išsigando, pagalvojo, kad V. gali būti nužudytas, todėl iš to kambario išbėgo ir nubėgo į savo namus. Kas ten vyko toliau, nežino (t.1, b. l. 70–71).

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu liudytojas J. R. atsisakė duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu motyvuodamas, kad apkalbėjo V. B., nes ji negrąžino skolos. Nurodė, kad, jei žmogui nori pakenkti, galima bet ką sugalvoti. Tą dieną „baliavojo“: abu B., jo sugyventinė D. O., nepamena, ar R. P.. V. B. „kabinėjosi“ prie savo buvusios žmonos. Nurodė, kad V. B. naktimis dažnai atbėgdavo pas jį prašydama gelbėti. Tai kartojosi iki to įvykio, kai V. B. subadė V. B.. Nematė, kai badė, nes tai vyko jų kambaryje, nežino, kas iškvietė pareigūnus, nematė kraujo. Tik matė, kai pareigūnai išvežė V. B., greitoji išvežė V. B.. Dabar geriau prisimena įvykius, nei praėjusiųjų metų gegužės 12 d.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. R. parodė, kad tikslių įvykio, įvykusio 2009-05-05 aplinkybių neatsimena dėl girtumo, gali papasakoti tik tai ką atsimena, tačiau dėl parodymų tikslumo garantuoti negali. Atsimena, kad 2009-05-05 dienos metu jis, kartu su savo sugyventine D. O., kaimynais R. P. bei V. ir V. B., gėrė alkoholinius gėrimus bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, penkto aukšto bendrojoje virtuvėje. V. V. nuolat priekaištavo už tai, kad jis ją naktį mušė, neleido miegoti. Neatkreipė dėmesio ar pas V. ant veido ar kūno buvo kokie nors sužalojimai. V. V. atžvilgiu elgėsi agresyviai. Tuo tarpu V. buvo ramus, į V. agresiją nelabai kreipė dėmesio. Atsimena, kad vienu metu, V. atsistojo ir priėjusi prie V. trenkė jam į kairę akį, kuri tuoj pat pradėjo tinti ir mėlynuoti. V. vėl labai ramiai į tai sureagavo, prieš V. atgal nepuolė, tiesiog paprašė „V., baik“. Dar kurį laiką visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko V. su V. išėjo. Kuris pirmas išėjo, neatsimena. Kiek suprato iš V. judesių ir laikysenos, jis jau buvo labai girtas. V. tuo metu jau taip pat buvo neblaivi. Praėjus maždaug 15–20 minučių, į virtuvę įbėgo V., kurios chalatas buvo kruvinas. Ar ji ką nors turėjo rankose tuo metu, neatkreipė dėmesio. Taip pat neatsimena, ar ji ką nors įbėgusi į virtuvę sakė. Supratęs, kad kažkas atsitiko negero, jis, o taip pat ir visi kiti buvę virtuvėje, nubėgo pas V. į kambarį, kuris yra maždaug už 10 metrų nuo virtuvės. Įbėgęs į kambarį pamatė gulintį lovoje ant pilvo V. Matė, kad šalia jo, ant lovos yra daug kraujo. Supratęs, kad V. yra sužalotas, jis iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus bei policiją. Kiek atsimena, V. laikydama rankoje peilį dar kelis kartus puolė prie V., badė jį peiliu, o jis tik gynėsi mojuodamas rankomis. Apsaugoti V. nuo V. niekas neturėjo galimybės, nes tuo metu V. buvo labai agresyviai nusiteikusi, šaukė, rėkė, mojavo peiliu. Tik atvykusiems policijos pareigūnams pavyko iš V. atimti peilį. Netrukus atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie V. išvežė į ligoninę. V. išsivežė policijos pareigūnai. V. su V. yra seniai išsituokę, tačiau gyvena kartu. Žino, kad V. vartoja stiprius vaistus nuo nervų, depresijos. Tuo metu, kai ji blaivi, ją gali apibūdinti kaip ramią moterį. Kai V. kartu su išgertais vaistais pradeda vartoti alkoholinius gėrimus, ji tampa agresyvesnė, darosi pikta. V. yra sakiusi, kad V. ją kartais muša. V. gali apibūdinti kaip ramaus būdo vyrą tiek išgėrusį, tiek ir blaivų. Peilio, kurį matė pas V. rankose, atpažinti negali, nes jį matė trumpą laiko tarpą (t.1, b. 1. 72, 73).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja D. O. parodė, kad V. B. mėlynes ant kūno parodė, atėjusi į virtuvę. Ji buvo apsivilkusi chalatą. Tačiau nurodė, kad geriau prisimena, kai buvo apklausta pernai gegužės mėnesį. Per metus laiko niekas nepasikeitė. Kai ją apklausinėjo prokuratūroje ji sakė, matomai neužfiksavo jos žodžių. Pasirašė apklausos protokolą neperskaičiusi, nes pasitikėjo. Tą dieną virtuvėje buvo apie 2 valandas. V. B. pradėjo kolioti visokiais žodžiais V. B.. V. B. neiškentė ir nuėjo namo. Eidama pro šalį, trenkė V. B.. V. B. jai nieko nesakė. Po 10 minučių V. B. nuėjo namo. Ji taip pat greitai irgi nuėjo miegoti. Ją pažadino kaimynė G. S. ir pasakė, kad V. B. pripjovė V. B.. Ji užsimetė chalatą ir išbėgo į koridorių, matė kaip policija jau ėjo į V. B. kambarį. Jie norėjo užeiti, bet neįleido. Nematė, ką darė V. B., tik matė per durų tarpą, kad V. B. pusiau gulėjo ant lovos. Ji nematė, kaip V. B. dūrė V. B., nes ji stovėjo nugara į mus. V. B. rankoje matė peilį. G. S. tai matė, kaip dūrė, gal atpasakojo kaip jai G. S. sakė. Nurodė, kad su V. B. bendrauja jau 4 metai, todėl žino, kad ji vartoja stiprius vaistus. Ji ateidavo pas ją kavos atsigerti. Alkoholis susimaišo su vaistais, gal todėl įvyksta reakcija, ir ji pasidaro agresyvi. Jei V. B. jos neužkabintų, tai gal nieko ir nebūtų, nes V. B., kai prigerdavo, puldinėdavo ant V. B.. V. B. taip pat vartoja stiprius vaistus, alkoholį. Jie išsituokę, bet matyt, myli, kad kartu gyvena.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. O. parodė, kad 2009 m. gegužės 5 dieną apie 10 val. bendrabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, penkto aukšto bendrojoje virtuvėje, susirinko kaimynai, tai yra ji, jos sugyventinis J. R., R. P.. Susirinkę pradėjo gerti alkoholinius gėrimus. Netrukus į virtuvę atėjo V. B., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Praėjus maždaug penkioms minutėms į bendrą virtuvę atėjo V. B.. Tiek V., tiek V. tuo metu, kaip jai pasirodė, buvo blaivūs. Maždaug dvi valandas visi draugiškai sėdėjo ir gėrė alkoholinius gėrimus. Gėrė alų ir degtinę. V. sakė, kad naktį V. ją mušė, skundėsi, kad skauda pilvą. Ant V. kūno ir veido jokių sužalojimų nebuvo, ji pati jokių sužalojimų nerodė. Praėjus dvejoms valandoms, Vilija išėjo į namus, kaip ji sakė, išgerti vaistų nuo pilvo skausmo. Jai sugrįžus ir dar truputi išgėrus, V. pradėjo darytis agresyvi, pradėjo kabinėtis prie V. Ji konfliktavo su juo dėl to, kad naktį jai neleido miegoti, ją mušė, taip pat ir dėl kitų dalykų. Konfliktui įsiaudrinus V. atsistojo ir trenkė su kumščiu sėdinčiam V. į kairę akį, sakydama, kad „ir lik čia sėdėti, į kambarį nebeįeisi" ir pati nuėjo į namus. V. dar jos paklausė „už ką V.?". Matė, kaip V. akis iš karto pradėjo tinti. V. po suduoto smūgio dar kurį laiką pasėdėjo virtuvėje ir maždaug po 10 minučių išėjo į namus. Jis buvo ramus, tik labai girtas. Po 10 minučių ji taip pat išėjo į namus, nes jutosi neblaivi ir norėjo pamiegoti. Tik užmigus, po kokių 15–20 minučių, pas ją į kambarį įbėgo G. S., gyvenanti tame pačiame bloke su V. B., kuri šaukdama pasakė, kad „V. papjovė V.“. Ji išėjo iš savo kambario tuo pačiu metu, kai į V. kambarį įeidinėjo du policijos pareigūnai. Per durų tarpą matė, kad V. dar kelis kartus su peiliu dūrė gulinčiam V. į nugarą. V. gulėjo lovoje ant pilvo, nes tiksliai matė, kad jam buvo durta į nugarą. Nurodė, kad į bloką įėję policijos pareigūnai uždarė paskui save duris ir po kurio laiko į koridorių išvedė V. B. jau su antrankiais. V. labai drebėjo, buvo agresyviai nusiteikusi. Tai verkė, tai juokėsi. Po įvykio pas V. B. į kambarį užėjusi nebuvo, todėl nematė, kaip atrodė V., nematė įvykio vietos. V. su V. yra senai išsituokę, tačiau gyvena kartu. Žino, kad V. vartoja stiprius vaistus nuo nervų, depresijos. V. taip pat geria vaistus nuo nervų. Kai jie abu būna blaivūs, tai labai gražiai sugyvena, tačiau, jei V. išgėrusi vaistų pradeda vartoti alkoholinius gėrimus, ji tampa agresyvesnė, darosi pikta (t. 1, b. l. 76–78).

Liudytojas E. P. parodė, kad 2009 m. gegužės 5 dieną patruliuojant kartu su Šiaulių apskrities VPK patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu V. P., apie 14.25 vai, iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą kad (duomenys neskelbtini), Šiauliai yra perdurtas žmogus. Kadangi buvo netoli nurodyto adreso, į įvykio vietą atvyko labai greitai. Atėjus į (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kambaryje ant lovos rado vyrą, kuris gulėjo ant pilvo, veidu į duris. Vyriškio nugara buvo kruvina. Šalia lovos ant žemės sėdėjo moteris, kuri dešinėje rankoje laikė peilį ir jo akivaizdoje dar kelis kartus dūrė gulinčiam vyriškiui į nugaros sritį. Prie šios moters, ant žemės sėdėjo vyriškis, kuris kaip vėliau išsiaiškino, buvo kaimynas J. R., ir jis kalbino moterį, kad ši numestų peilį. Iš karto iš moters atimti peilio neturėjo galimybės, nes pabijojo, kad ji gali sužaloti arti jos sėdintį vyriškį, save, ar dar stipriau jau sužalotą vyriškį lovoje. Atsiradus pirmai galimybei, tai yra kai moteris dar kartą užsimojo durti peiliu į gulintį vyriškį, vyriausiasis patrulis V. P. griebė už rankos, kurioje moteris laikė peilį, jis griebė už kitos rankos ir šią moterį išvilko iš kambario. Peilis iš moters rankų iškrito jau bendrame bloko koridoriuje, nuo rankos spaudimo. Kaip matėsi iš moters elgesio, ji buvo nusiteikusi agresyviai vyriškio, kuris gulėjo lovoje sužalotas, atžvilgiu. Minėjo, kad ji naktį ji buvo sumušta. Vizualiai ant moters kūno ir veido jokių sužalojimų nesimatė. Buvo sužalota tik moters dešinė ranka, ji buvo kruvina, ir kokie ten buvo padaryti sužalojimai, nematė dėl bėgančio kraujo, mano, kad sužalojimai galėjo atsirasti nuo peilio ašmenų, nes būtent toje rankoje ji laikė peilį. Atvykus medikams, vyriškis, kuris buvo sužalotas, buvo išvežtas į ligoninę. Vyriškis į greitosios medicinos pagalbos automobilį nuėjo pats, jis buvo sąmoningas, tik labai girtas. Apie įvykio aplinkybes V. B. nieko neaiškino. Moteris, kurią sulaikė, taip pat buvo neblaivi.

Analogiškus parodymus davė liudytojas V. P..

Be šių įrodymų kaltinamosios V. B. kaltė nusikaltimo padarymu įrodoma rašytiniais įrodymais, esančiais baudžiamojoje byloje, teismo ištirtais ir įvertintais:

Įvykio vietos apžiūros protokolas 2007-09-03 ir fotolentelė rodo, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Apžiūros metu rastas peilis, kurio kriauna rudos spalvos, ant peilio geležinės dalies matėsi dėmės, panašios į kraują. kambaryje, stovėjo minkšta dalis, kurios sėdima dalis buvo kruvina, ant jos užtiesalas, kuriame matyti kraujo pėdsakai, be to, kambaryje rastas megztinis su kiauryminėmis skylėmis, kraujo pėdsakais(t. 1, b. 1. 7–16 ).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas liudija, kad V. B. detaliai (kiek pamena) parodo nusikaltimo padarymo aplinkybes, dalyvaujant gynėjai, prieštaravimų dėl įrašų protokole nėra (t.1, b. 1. 91–94 ).

Asmens blaivumo rodmenys rodo, kad V. B. 2009-05-05 15 val. 30 min. nustatytas 2.10 promilių (t.1, b. l. 84).

Dokumentų pateikimo 2009-12-17 protokole fiksuota, kaip V. B. savo iniciatyva pateikė ištuokos liudijimo kopiją, iš kurios matyti, kad 1991-03-08 santuoka tarp V. B. ir V. B., nutraukta (t. 1, b. 1. 96, 97).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato 2009-05-13 medžiagos matyti, kad 2008-03-21 šeimyninio konflikto metu V. B. sudavė į kairę akį. Dėl šio įvykio ikiteisminis tyrimas buvo nepradėtas, o V. B. patarta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, be to, 2009-03-02 gautas V. B. pareiškimas, kad išgertuvių metu V. B. jam sužalojo peiliu krūtinę (t.1, b. l. 131, 141).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad V. B. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (t.1, b. l. 139).

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto 2009-05-13 išvada Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad V. B. padaryti kūno sužalojimai: pjautinės žaizdos kairės plaštakos 3, 4 pirštuose, nubrozdinimas su kraujosruva dešiniame paakyje, kraujosruva dešinėje krūtyje, dešinės plaštakos pirštuose, dešinėje šlaunyje, nubrozdinimas ir kraujosruva kairiame pakinklyje, nubrozdinimai kairiame kelio sąnaryje, kairėje blauzdoje, kraujosruvos kairiame žaste, dešiniame dilbyje. V. B. sužalojimai, paėmus visumoje ir kiekvieną atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1, b. 1. 30).

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto 2009-08-12 išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. B. padaryti kūno sužalojimai: dvi kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje, sukėlusios 100 ml kraujo susikaupimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje, durtinė -pjautinė kiauryminė žaizda priekinėje pilvo sienoje, sukėlusi 200 ml kraujo susikaupimą pilvo ertmėje, dvi nekiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje, dvi durtines-pjautinės žaizdos juosmens kairėje pusėje, trys durtinės-pjautinės žaizdas dešiniame petyje, keturios durtinės-pjautinės žaizdas kairiame petyje, šešios durtinės-pjautinės žaizdos nugaroje, trys pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje, dvi pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje, kraujosruva kairės akies vokuose. V. B. durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės ir pilvo srityje, dešiniame ir kairiame petyje, nugaroje, juosmens kairėje pusėje, pjautinės žaizdos abiejose plaštakose padarytos duriančiai-pjaunančiu daiktu ar įrankiu, o kraujosruva kairės akies vokuose padaryta buku kietu daiktu. Tikėtina, kad V. B. durtinės-pjautinės ir pjautinės žaizdos galėjo būti padarytos apžiūrėjimui pateiktu peiliu. V. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl krūtinės ląstos ertmės ir pilvaplėvės ertmės kiauryminių sužalojimų (t.1, b. 1. 38, 39);

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto 2010-03-03 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. B. padarytos dvi kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje, sukėlusios 100 ml kraujo susikaupimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje, durtinė - pjautinė kiauryminė žaizda priekinėje pilvo sienoje, sukėlusi 200 ml kraujo susikaupimą pilvo ertmėje, sukėlė nukentėjusiojo gyvybei pavojingą būseną (t.2, b. 1. 56).

V. B. 2009-08-24 prašymas, kuriame ji prašo leisti gyventi kartu su V. B., nes ją skriaudžia kaimynai, o V. B. ją apsaugo, gina (t. 1, b. l. 117).

Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus komisija pateikė teismo psichologinės-psichiatrinės ekspertizės 2009-12-15 ekspertizės aktą, kuriame pateikta išvada, kad V. B. pažintiniai procesai nėra sutrikę, o jos emociniai procesai yra įtakojami specifinių asmenybės struktūros ypatumų: stresinių išgyvenimų hiperbolizavimo ir dramatizavimo. Atsižvelgiant į V. B. pakankamus bendruosius pažintinius gebėjimus, tikėtina, kad ji galėjo teisingai suvokti, įsiminti įvykio aplinkybes, gali duoti teisingus parodymus. Kita vertus, V. B. pažintinė veikla įvykio metu galimai buvo laikinai komplikuota girtumo būsenos, ir tai galėjo turėti įtakos situacijos suvokimui ir vertinimui. V. B. nusikalstamos veikos metu, t. y. 2009-05-05 nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikino psichinės veiklos sutrikimo ir galėjo pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti. V. B. šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra laikino psichinės veiklos sutrikimo, gali pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti. Ji gali dalyvauti su ja atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, gali dalyvauti teisme. V. B. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (t.2, b. 1. 23-26).

Teisėjų kolegija remiasi kaltinamosios, nukentėjusiojo liudytojų parodymais, surinktais rašytiniais įrodymais, gretina dėl jų įrodomosios reikšmės, liečiamumo, leistinumo ir tarpusavio ryšio su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Vertindama kaltinamosios V. B. parodymus, nukentėjusiojo V. B. esminių prieštaravimų neįžvelgia: abu patvirtino tas pačias įvykio aplinkybes, nurodė tuos pačius faktus, tik kiekvienas kiek skirtingai vertino savo veiksmus, jų apimtį ir atsakomybės laipsnį. Kaltinamoji V. B. savo kaltę iš dalies pripažino dėl suduotų smūgių skaičiaus, tačiau nepripažino kaltės dėl kilusių žalingų padarinių – kėsinimosi nužudyti nukentėjusįjį V. B..

Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojo J. R., R. P. parodymų, duotų byloje, nėra pagrindo įvertinti kaip vienodų ir nuoseklių, teisėjų kolegija įžvelgia sąmoningą siekimą nuslėpti kaltinamosios V. B. liečiančias nusikaltimo padarymo aplinkybes, todėl remiasi minėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš dalies atmesdama jų duotus parodymus teisminio nagrinėjimo metu, kiek jie neprieštarauja kitai bylos medžiagai. Minėtų liudytojų parodymus paneigia liudytojų G. S., D. O., E. P., V. P. liudijimai. Įvertinus visas šios bylos aplinkybes, nukentėjusiajam V. B. suduotų smūgių skaičių, badymą su peiliu į įvairias kūno vietas, darytina išvada, kad kaltinamoji V. B. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jos veikimo nukentėjusysis V. B. gali mirti. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, jog kaltinamoji V. B. nukentėjusįjį V. B. kėsinosi nužudyti gindamasi nuo jo pavojingo kėsinimosi į jos sveikatą ar gyvybę, kad kaltinamoji nukentėjusįjį V. B. žalojo peiliu staiga labai susijaudinusi dėl paties nukentėjusio V. B. neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininkę poelgio, kad tai jos greitas atsakas į tai. Teisėjų kolegija atmeta kaltinamosios V. B. duotus parodymus teisminio nagrinėjimo metu, kad nukentėjusysis V. B. pirmas sudavė, kad nuolat smurtaudavo, įžeidinėdavo, nes jos parodymai nėra paremti byloje esančiais patikimais įrodymais, kurie kaltinamosios aplinkybes patvirtintų. Teisėjų kolegija mano, kad atmestinas kaltinamosios V. B. teiginys dėl staigaus didelio susijaudinimo, kurį tariamai sukėlė neteisėti nukentėjusiojo V. B. veiksmai, tiek fizinis, tiek psichinis. Kaltinamoji teigia, kad ji buvo mušama, taip pat patyrė kūno sužalojimus. Tačiau tai paneigia liudytojos D. O. parodymai, kad ant V. B. iki įvykio kūno ir veido jokių sužalojimų nebuvo, ji pati sužalojimų nerodė. Be to, kaltinamosios V. B. ekspertizės akto išvados rodo, kad sužalojimai galėjo atsirasti, atimant iš jos peilį kai buvo žalojimas nukentėjusysis, ką ir matė atvykę policijos pareigūnai liudytojai E. P., V. P.. Mano, kad nėra byloje patikimų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad V. B. iki įvykio buvo mušama. Liudytoja G. S. parodo, kad girdėjo V. ir V. B. kambaryje triukšmą, girdėjo grasinimus, tačiau negali nurodyti aplinkybių, dėl ko ir kas triukšmavo ar mušėsi tą naktį iki įvykio. Tačiau byloje esančiame policijos rašte (t.1 b. l. 141) nurodoma, kad nėra duomenų dėl V. B. elgesio. Priešingai, šiame rašte teigiama, kad 2008-03-21 šeimyninio konflikto metu V. B. sudavė į kairę akį V. B., be to, 2009-03-02 gautas V. B. pareiškimas, kad išgertuvių metu V. B. jam sužalojo peiliu krūtinę. Byloje esantis kaltinamosios V. B. prašymas liudija, kad ji jautėsi saugi gyvendama su nukentėjusiuoju V. B., prašo pakeisti sąlygas draudžiančias nebendrauti, neieškoti V. B. (t. 1, b. l. 117). Staigus didelis susijaudinimas – tai fiziologinio afekto būsena, kai emocinis stresas stabdo intelektualinę veiklą, smarkiai susilpnėja asmens gebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, tvardytis, nors jis laikomas pakaltinamu. Patologinio afekto būsena reiškia, kad asmuo yra nepakaltinamas, nes dėl laikino psichinės veiklos sutrikimo jis visai negali valdytis. Kilus abejonei dėl kaltininkės V. B. būsenos, skirta teismo psichologinę ir psichiatrinę ekspertizė, kuri nustatė, kad ji galėjo teisingai suvokti, įsiminti įvykio aplinkybes, gali duoti teisingus parodymus. Kita vertus, V. B. pažintinė veikla įvykio metu galimai buvo laikinai komplikuota girtumo būsenos, ir tai galėjo turėti įtakos situacijos suvokimui ir vertinimui. V. B. nusikalstamos veikos metu, t. y. 2009-05-05 nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikino psichinės veiklos sutrikimo ir galėjo pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti. Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nebuvo didelio susijaudinimo ir būtinybės tyčia suduoti tiek smūgių nukentėjusiajam dėl nukentėjusiojo, kaip teigia kaltinamoji nevienkartinių smurto veiksmų ar įžeidinėjimų.

Teisėjų kolegija laiko, kad kvalifikuoti kaltinamosios V. B. veiką pagal padarinius, t. y. pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. nėra pagrindo. Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius tada, kai yra netiesioginė ar tiesioginė neapibrėžta tyčia. Tuo tarpu veika, kuria siekiama konkretaus rezultato, laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia. Apie kaltinamosios V. B. tyčios turinį teisėjų kolegija sprendžia atsižvelgdama į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltinamosios ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. savo veikai pasirinko pavojingą, sunkiai kūną žalojantį įrankį – peilį, nukentėjusiajam sudavė daug smūgių (iš viso ne mažiau 25), iš jų 3 durtiniai pjautiniai sužalojimai lokalizavosi tokiose kūno vietose: pilvą, krūtinę, nugarą, kur yra gyvybiškai svarbūs vidaus organai, sukėlė nukentėjusiojo gyvybei pavojingą būseną. K.altinamoji V. B. nenutraukė veikos ir atvykus policijos pareigūnams ir jų akivaizdoje dar keletą kartų dūrė gulinčiam nukentėjusiajam V. B. Ir tik panaudojus jėgą policijos darbuotojai iš kaltinamosios V. B. atėmė peilį ir nutraukė jos nusikalstamą veiką. Nukentėjusysis V. B. nemirė tik dėl to, kad jam laiku buvo suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. Taigi šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad kaltinamoji V. B. smurtaudama prieš nukentėjusįjį, siekė konkretaus rezultato – atimti jam gyvybę. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti. Taigi V. B. nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1 dalį ir 129 str. 2 dalį 3 punktą.

Kaltinamoji V. B. ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu tiksliai nurodė įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 89–90), kurias patvirtino parodymų patikrinimo metu (t.1 b. l. 91–94), jog gailisi įvykdžiusi nusikaltimą. Dėl šių aplinkybių jos veiksmuose pripažįstama atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1d.2p.).

Kaltinamosios V. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdama kaltinamajai V. B. bausmę teisėjų kolegija vadovaujasi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje ir taisyklėmis, numatytomis VIII Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso skyriuje. Teisėjų kolegija mano, kad kaltinamajai V. B. skirtina bausmė LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose. Teisėjų kolegija atsižvelgia į kaltininkės padaryto nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį: kaltės formą, padarytos veikos motyvą ir tikslą, kaltininkės asmenybę. Byloje esantys duomenys rodo, kad V. B. charakterizuojama neigiamai, neteista, administracine tvarka bausta, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritorinio skyriaus pateiktais duomenimis, V. B. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į nukentėjusiojo prašymą dėl skyrimo kaltinamajai V. B. švelnesnę bausmę, kad atleido jai.

Skiriant bausmę kaltinamajai V. B., atsižvelgiama į tai, kad kėsinimas tyčia nužudyti žmogų yra labai sunkus ir pavojingas nusikaltimas (BK 11 str. 6 d.), yra atsakomybę lengvinanti bei sunkinanti aplinkybės į tai, kad už nusikaltimą pagal BK 129 str. 2 d. 3p., įstatymo leidėjas numato tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias ir kitas bylos aplinkybes, kaltinamajai V. B. skiria terminuotą laisvės atėmimo bausmę, tačiau ženkliai mažesnę bausmę negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija laiko, kad taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 str. nuostatas bei paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, nėra teisinių argumentų, kolegija mano, kad nėra aplinkybių, sąlygų, kurios suteiktų galimybę taikyti BK 54 str. 3 d.

Nesant aplinkybių, kurios verstų teismą keisti Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2009-05-14 nutarimą, V. B. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti į griežtesnę iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina.

Nukentėjusysis V. B. civilinių ieškinių nepareiškė.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 2390 litų dėl nukentėjusiojo V. B. gydymosi išlaidų. Prašoma suma priteistina iš kaltinamosios V. B., nes dėl jos nusikalstamų veiksmų buvo sužalotas V. B..

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis sunaikintinas, V. B. sportinė palaidinė – grąžintinas V. B. arba jo įgaliotam asmeniui (BPK 94 str. 1 d. 2 p., 4 p.).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. B. turtą netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 str., 302-305, 307 str., 308 str. 2 d.

nusprendž i a:

V. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 3 p. už pasikėsinimą nužudyti buvusį sutuoktinį V. B. ir paskirti terminuotą laisvės atėmimą (8) aštuoneriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. B. nuosprendžio vykdymui dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str.1 d., 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2009 m. gegužės 5 d. iki 2009 m. gegužės 14 d

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Patenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 2390 litų civilinį ieškinį, priteisiant Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo V. B. gydymą stacionare iš V. B..

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį sunaikinti, V. B. sportinę palaidinę grąžinti jam arba jo įgaliotam asmeniui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.