- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-26
- Bylos Nr.
- 1-134-443/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36760-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Civilinis ieškovas
- O. N.
- Kaltinamasis
- G. D.
- Kategorijos
- 1.2.14.6.1Turto pasisavinimas (BK 183 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) J. rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., skirta kardomoji priemonė suėmimas 1 mėn. terminui, skaičiuojamam nuo jo sulaikymo 2020 m. liepos 29 d.,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis G. D. 2019 m. liepos 22-23 dienomis, tiksliau ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), sutaręs su O. N., kad ši jam laikinai paskolins jai priklausantį automobilį „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1 200 eurų vertės, tačiau paėmęs automobilį jo negrąžino ir juo naudojosi iki 2019 m. spalio 1 dienos, taip pasisavindamas jam patikėtą automobilį, iš automobilio išėmė akumuliatorių – 80 eurų vertės, radijo imtuvą – 30 eurų vertės, veidrodį – 20 eurų vertės, priekabos paaukštinimus – 40 eurų vertės, bei nuplėšė automobilio priekinį bamperį – 40 eurų vertės, suraižė automobilio abejas dureles – 40 eurų vertės, ir tokiais savo veiksmais padarė O. N. 1 200 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis G. D. teisiamjame posėdyje visiškai prisipažino pagal pareikštą patikslintą kaltinimą padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 183 straipnio 1 dalyje. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų, nukentėjusiosios parodymais, daiktais, turinčiais reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo, daiktų apžiūros protokolu bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Kaltinamasis G. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltu prisipažįsta visiškai, savo nuožiūra paaiškino ir atsakė į procese dalyvaujančių asmenų klausimus, jog 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje susipažino su O. N. Jos telefono numerį kaltinamajam davė pažįstamas – ji vieniša, ir kaltinamasis vienišas. Pradžioje jiedu bendravo telefonu, o vėliau ji pasikvietė G. D. į svečius. Kadangi ji neturėjo galimybių pas kaltinamąjį atvažiuoti, tai jis pas ją atvažiavo. Dienos nepamena kada atvažiavo, susitikę pakalbėjo apie gyvenimą, apie darbus. Tarėsi apie bendrą gyvenimą, bet nė vienas nenorėjo išeiti iš savo gyvenamosios vietos. Ta tema nutrūko. Dar telefonu bendravo, dar kelis kartus buvo atvažiavęs. Ji papasakojo, kad pirko mašiną už 1 200 eurų. Bandė mašiną priregistruoti, bet nepavyko, kadangi buvo nenuimta nuo įskaitos, o ji nežinojo, kas mašinos savininkas. G. D. dar bandė per pažįstamus surasti, bet nerado – jam Š. R. pasakė, kad reikia atvaryti mašiną į Regitrą apžiūrai, ar dar ją įmanoma priregistruoti. Mašina techniškai netvarkinga, todėl viskas taip ir pasiliko. Kaltinamasis paprašė pusbrolio, kad tą mašiną parvaryti iki kaltinamojo namų. Tikėjosi, kad gal pavyks sutvarkyti dokumentus. Jis parvarė mašiną į kaltinamojo namus ir pastatė prie tvarto. G. D. tvarkėsi savo darbinius reikalus, vienas gyvena namie, darbų daug, su pinigais irgi sunku – ta mašina taip ir liko. G. D. namie kartais būdavo, kartais nebūdavo. G. D. civilinį ieškinį pripažįsta. Jokio įgaliojimo tvarkyti automašinos priregistravimo dokumentus neturėjo, automobilį reikėjo nuvaryti techninei apžiūrai. Ta mašina pats asmeniškai nepasinaudojo – ji pas kaltinamąjį prie tvarto stovėjo. Nukentėjusioji prašė kaltinamojo, kad jis sutvarkytų ir registracijos dokumentus. Buvo žodinis susitarimas, ar nukentėjusioji meluoja, ar ne – niekas nežino. Automobilį ji pati davė techniškai patvarkyti, buvo prašiusi ir dokumentus sutvarkyti. Automobilį jis ėmė trumpam laikui, bet negražino, nes neturėjo pinigų mašiną atvaryti. Jam automobilį davė gal mėnesiui laikui. Tarėsi, kad jis sutvarkys automobilį pagal galimybes. Informuoti nukentėjusiąją negalėjo, nes buvo pasibaigusi telefono sąskaita, o nuvažiuoti pas O. N. neturėjo pinigų. Jam nukentėjusioji galėjo skambinti, buvo radęs, kad skambino, bet G. D. nekalbėjo su ja. Buvo taip, kad nukentėjusioji skambino ir reikalavo atiduoti mašiną. G. D. jai pasakė, kad neturi pinigų atvažiuoti. Jis jai nesakęs, kad automobilį paėmė antstoliai. Patikslina, kad nukentėjusioji tikrai jam skambino ir reikalavo atiduoti automobilį. Nukentėjusioji neturi jokio pagrindo meluoti ar kaltinamąjį apkalbėti (2 t., b. l. 50).
Kadangi kaltinamojo parodymuose yra netikslumų ir kai kurių prieštaravimų, lyginant šiuos jo parodymus su ikiteisminiame tyrime duotaisiais, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaito G. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
G. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug mėnesį laiko iki jam pasiskolinant iš O. N. automobilį, jis su ja susipažino. Jam paskambinus ji noriai pradėjo su juo bendrauti. Iš pradžių bendravo telefonu, vėliau sutarė, kad jis pas ją atvažiuos. Susitikę jie net kalbėjo apie bendrą gyvenimą. Kalbantis O. N. jam papasakojo, kad ji turi nusipirkusi sunkvežimį, tačiau neranda automobilio savininko ir negali jo persiregistruoti. Jis sutiko jai padėti surasti savininką. Nusirašė iš automobilio dokumentų savininko vardą ir pavardę. Pamena, kad jo pavardė V. Ant techninio paso buvo užrašytas gyvenamasis adresas. Po pokalbio su O. N. jis važiavo į Š. miestelį ieškoti V. V. Nurodytu adresu jis jo nerado. Tada jis O. N. pasakė, kad ji jam tegul duoda minėtą automobilį, jis jį parsivarys pas save į namus ir jeigu netyčia atsirastų savininkas, tada būtų galima automobilį persiregistruot. Jis automobilį parsivaryti važiavo su savo pusbroliu R. D. Automobilį parsivarė pas save į kiemą. Ir nuo tos dienos kai parsivarė automobilį jis jo savininko, kurio vardu minėta mašina ir buvo registruota, neieškojo. Kaip tikėjosi jį rasti – paaiškinti negali. Iš pradžių su O. N. jie dar bendravo telefonu ir jis jai vis sakydavo, kad neranda savininko nors jo ir neieškojo. Tada jis jai pasakė, kad neturi pinigų ir jai automobilio parvaryti negali. O. N. jo prašė automobilį gražinti. Kažkuriuo metu jis apskritai nustojo jai atsiliepti, nes sąskaitoje neturėjo pinigų. Mašinos jis O. N. paskolinti neprašė, tai ji jam tą mašiną pasiūlė, kad jis sutvarkytų dokumentus. Kai automobilis dar buvo pas jį kieme ir jam paskambino O. N., tai jis jai apie tai, kad automobilio savininkas turi problemų su antstoliais tai sakė, bet apie tai, kad antstoliai atvažiavo pas jį į kiemą ir automobilį paėmė, tai taip jis tikrai nesakė. Kai jis automobilį parsivarė į kiemą, jis juo nesinaudojo, jis visą laiką stovėjo kieme. Akumuliatorius automobilyje nėra sukeistas, jis koks buvo, toks yra, jis yra senas ir jį reikia pastoviai krauti. Apie tai, kad akumuliatorius yra senas, jam pasakė pati O. N.. Ji jam sakė, kad jį reikia krauti kelis kartus per savaitę. Automobilio priekinis bamperis nulaužtas tikrai nebuvo, gali būti, kad jis buvo nuplėštas tada, kai pas jį atvažiavę policijos pareigūnai minėtą automobilį buksyravo, nes išvažiuojant iš kiemo buvo užklimpę. Kaip buvo nulaužtas automobilio veidrodis, tai jis nežino, ar jis buvo su dviem veidrodžiais, kai pasiėmė – pasakyti negali, to reikia klausti pusbrolio. Jis pats veidrodžio tikrai nenulaužė. Automobilio šonai jau buvo apibraižyti. Ar ant automobilio priekabos buvo paaukštinimai, jis dabar nepamena, bet jis jų tikrai nenuėmė. Radijos iš automobilio jis neturi, jos neėmė. Kai jis automobilį parsivarė iš O. N. pas jį į namus, tai automobilį vairavo jo pusbrolis, jis į jo vidų įlipęs nebuvo.
Papildomai apklaustas G. D. parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, tik nori pasakyti, kad kaltu prisipažįsta iš dalies tik dėl to, kad automobilio laiku negražino. Visa kita pagal pareikštus įtarimus yra neteisybė. O. N. jam automobilio neskolino, o davė sutvarkyti dokumentams, ir kai jis automobilį parsivarė į kiemą, tai juo nesinaudojo, jis tiesiog stovėjo jo kieme. Dėl dingusių ir sugadintų daiktų jis taip pat kaltu neprisipažįsta, nes automobilis yra senas ir jis jau buvo toks apgadintas, akumuliatoriaus jis nesukeitė, radiją ir veidrodį, kaip minėjo, galėjo kas nors iš jo kiemo pavogti (b. l. 113-116, 119-122, 127-129).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis G. D. patvirtino, kad tai tikrai jo parodymai ir jie yra iš dalies yra teisingi. Atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus kaltinamasis parodė, kad nukentėjusioji vieną kartą tikrai prašė jo grąžinti automobilį. Kitą kartą rado jos skambinta, bet atgal jai neatskambino, dar yra nekėlęs jai ragelio. G. D. padaręs blogai tai, kad pasiėmė automobilį ir jo negrąžino. Tą situaciją vertina negerai, jeigu policija būtų neatvažiavusi, tai ta mašina būtų taip ir stovėjusi pas kaltinamąjį, kai būtų atsiradę pinigų, tada būtų nuvaręs tą mašiną. Pas juos kaime nėra iš ko pasiskolinti pinigų. Su nukentėjusiąja buvo pokalbis, kad padėtų sutvarkyti dokumentus. Automobilį pasiskolino su tikslu parsivežti smulkiems kroviniams. Nuvažiavęs pas nukentėjusiąją prisistatė Ginto vardu, kadangi jo krikšto vardas yra G., jo kaime jį ir G., ir G. vadina – jis žmonės abiem vardais prisistatydavo. Su kaltinamuoju aktu susipažinęs, galėjo taip būti, kaip nukentėjusioji kalba. Ir pagal papildomą kaltinimą kaltu prisipažįsta visiškai. Nukentėjusiajai automobilio nenuvarė, kai ji to prašė todėl, kad neturėjo pinigų kurui. Negerai padarė. Iš esmės jis pasisavino automobilį ir jo negražino (2 t., b. l. 50-51).
G. D. paskutinio žodžio teise kreipdamasis į teismą atsiprašė nukentėjusiosios, apeliavo į savo gyvenimo sunkumą, atliktus sunkius darbus, patirtą vargą, pripažino, kad gyvenime visi suklysta, akcentavo, jog savo kaltę pripažino ir prašė teismo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės (2 t., b. l. 52).
Kaltinamajam G. D. visiškai prisipažinus kaltu, davus parodymus, jam, jo gynėjai, nukentėjusiajai bei prokurorui sutinkant, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, esant visoms įstatymo numatytos sąlygoms, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Be kaltinamojo parodymų, jo visiško prisipažinimo, kaltinimas jam taip pat grindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais bylos duomenimis – ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais:
nukentėjusi O. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. pavasarį per bendrus pažįstamus susipažino su vyriškiu, vardu Gintas. Jis kartais pas juos užvažiuodavo, kai jos nebūdavo, pabendraudavo su jos broliu. 2019 m. liepos 22 ar 23 dieną pas ją į namus atvažiavo Gintas ir jos paprašė, kad ji paskolintų jam “VW Transporter” automobilį, nes jam reikia parsivežti krovinį. Minėtą automobilį ji buvo nusipirkusi iš V. V., tačiau dar nebuvo spėjusi minėto automobilio užsiregistruoti savo vardu. K. G. jos paprašė paskolinti automobilį, tai jis dar pasakė, kad jį dar truputį paremontuos. Jie laiko, kuriam ji jam skolina automobilį, nesutarė, tik ji pasakė, kad kai parsiveš krovinį ir gražintų. G. automobilio tą pačią dieną neišsivarė. Atvažiavo sekančią dieną su dar vienu vyriškiu ir minėtą automobilį iš kiemo pasiėmė. Tada girdėjo, kad jo vairuotojas jį vadino G. Tada dar ji pagalvojo, kad žmogus turi du vardus. Jokios kalbos apie automobilio dokumentų sutvarkymą tai nebuvo, jis tik užsiminė, kad reiktų sutvarkyti automobilio variklį. Po keleto dienų, kai ji automobilio nesulaukė, paskambino G. ir paprašė, kad parvarytų automobilį. Tada jis jai pasakė "kam jums ta mašina reikalinga". Ji jam pasakė, kad jai jos reikia, nes reikia vežti grūdus. Jokios kalbos apie automobilio gražinimą nebuvo. Po keleto dienų ji vėl jam paskambino ir tada G. jai pasakė, kad pas jį į kiemą atvažiavo antstoliai ir už automobilio savininko skolas išsivežė minėtą automobilį. Tada ir suprato, kad yra apgauta. Jei gerai pamena, po to pokalbio daugiau G. ir neskambino. Brolis vis jai sakydavo, kad gal dar gražins. Kai suprato, kad negražins, tada kreipėsi į policiją. 2019 m. spalio 1 d. jai paskambino ir pasakė, kad reikia atvažiuoti į policiją, nes ten yra jos automobilis. Automobilį ji parsivarė į kiemą. Kieme apžiūrėjusi automobilį pamatė, kad yra nuplėšti automobilio priekabos paaukštinimo kraštai, automobilyje yra pakeistas akumuliatorius. Prieš tai buvo geras, o kai gražino, tai net nesikūrė automobilis. Automobilio viduje buvo radijas, kurios taip pat nėra. Yra nuplėštas priekinis kairės pusės buferis. Visas automobilis yra apibraižytas. Taip pat nėra dešinės pusė galinio matymo veidrodėlio. Šiuo metu negali pasakyti, kokia jai žala yra padaryta. Reikia dar detaliau viską apžiūrėti ir įvertinti žalą, todėl civilinį ieškinį pareikš vėliau (1 t., b. l. 17-20);
liudytojas R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasarą, tikslaus laiko nepamena, jam paskambino jo pusbrolis G. D. ir paprašė, kad gal galėtų iš Šakių parvaryti automobilį. Jis sakė, kad automobilis yra krovininis ir minėjo, kad jis jam reikalingas prie ūkio. Pusbrolis sakė, kad minėtą automobilį pirko, tačiau, kad pasirašinėtų kokią nors sutartį ar duotų pinigus, jis nematė. Kai jie nuvažiavo pasiimti automobilio, tai minėtame automobilyje dar buvo sukrautas šienas, kurį G. D. dar pats iškrovė. Kai jie susiruošė važiuoti namo, krovininį automobilį vairavo jis. Kai jis įsėdo važiuoti į minėtą automobilį, tai viduje tikrai buvo radijas. Jis gerai pamena, nes važiuodamas jis klausė muzikos. Minėto automobilio būklė tikrai nebuvo gera – ar buvo suraižytos automobilio durys, jis neatkreipė dėmesio. Kažkokių didelių suraižymų jis nematė. Automobilis buvo su abiem veidrodėliais. Dėl automobilio bamperio nieko negali pasakyti, jis neatkreipė dėmesio, kokia buvo jo būklė. Ar automobilio priekaba buvo su paaukštinimais – jis nepamena, jam atrodo, kad be, bet to tiksliai garantuoti negali. Jis iš Šakių automobilį parvarė pas savo pusbrolį G. D. į kiemą ir ten jį paliko. Automobilis tikrai buvo su radija ir su abiem veidrodėliais. D. G. Dravininkas jam apie šį automobilį nieko nepasakojo, tik sakė, kad jis jį perka. Jokios kalbos apie tai, kad G. D. reiktų vadinti kitu vardu nebuvo. Po to karto kai parvarė jam automobilį, pusbrolio namuose nesilankė ir apie automobilį nieko nežino (1 t., b. l. 63-66);
liudytoja J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Šaukoto mstl., Beržų g. 15 gyvena jau labai senai. Jų name gyvena jis su sutuoktiniu A. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), bei sūnumi D. D., gimusiu (duomenys neskelbtini). Ji daugiausiai būna namuose, jei išvyksta – tai jau kartu su kitais šeimos nariais. V. V., gyvenantį kaimynystėje, pažįsta, su juo bendrauja. 2019 metų liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje jie nebuvo niekur ilgiau išvykę. Tikrai nebuvo užėjęs joks vyriškis, kuris klausinėtų apie V. V. Atsiklausė ir kartu gyvenančių sutuoktinio ir sūnaus, jiedu taip pat nurodė, kad niekas nebuvo užėjęs klausinėti apie kaimyną V. V. (1 t., b. l. 74-76).
Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šioje baudžiamojoje byloje yra iš įtariamojo G. D. pagal Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą paimtas automobilis “VW Transporter”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 40-43), pagal Daiktų apžiūros protokolą apžiūrėtas (1 t., b. l. 44-50), pagal Pakvitavimą atiduotas jo savininkei O. N. (1 t., b. l. 51-52); pagal Apžiūros protokolą ši transporto priemonė, dalyvaujant O. N., apžiūrėta, O. N. nurodyti automobilio apgadinimai, atsiradę po jo gražinimo (1 t., b. l. 53-60).
Be to, kaltinamojo G. D. padarytą nusikalstamą veiką patvirtina:
O. N. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas dėl pasisavintos transporto priemonės; prie protokolo pridedama transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., b. l. 6-12);
ieškomos kelių transporto priemonės išrašas, kuriame matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. paskelbta automobilio “VW Transporter”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paieška, kuri 2019 m. lapkričio 19 d. nutraukta (1 t., b. l. 32-35);
raštas Š. seniūnijos seniūnui, siekiant patikrinti įtariamojo G. D. versiją (1 t., b. l. 67-68);
tarp nukentėjusios O. N. ir įtariamojo G. D. atlikta akistata, tačiau akistatos metu esminiai prieštaravimai nepašalinti (1 t., b. l. 81-84);
tarp liudytojo R. D. ir įtariamojo G. D. atlikta akistata, tačiau akistatos metu esminiai prieštaravimai nepašalinti (1 t., b. l. 89-92);
Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo iš įtariamojo G. D. paimtas automobilis “VW Transporter”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 40-43);
Daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta transporto priemonė (1 t., b. l. 44-50);
Pakvitavimas, kuriuo transporto priemonė atiduota jos savininkei O. N. (1 t., b. l. 51-52);
Apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog apžiūrėta transporto priemonė, dalyvaujant O. N., kuri nurodė, automobilio apgadinimus po jo sugražinimo (1 t., b. l. 53-60).
G. D. administracinių teisės pažeidimų nepadaręs ir administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 101), į psichiatrinio gydymo įskaitą neįrašytas (1 t., b. l. 103), nėra įtrauktas ir į priklausomybės ligų įskaitą (1 t., b. l. 103).
G. D. 2019 m. spalio 1 d. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 130-132); teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi ši kardomoji priemonė pakeista į suėmimą, nurodžius prokurorui ne vėliau kaip per 48 val. nuo G. D. sulaikymo momento pristatyti suimtąjį šią nutartį priėmusiam teismui apklausti dėl suėmimo pagrįstumo (2 t., b. l. 11-13); kaltinamasis sulaikytas 2020 m. liepos 29 d., teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi palikta galioti kardomoji priemonė suėmimas ir nustatyta 1 mėn. terminas, skaičiuojamas nuo kaltinamojo sulaikymo dienos (2 t., b. l. 28-30).
2019 m. lapkričio 5 d. priimtas nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. gegužės 5 d.
Byloje O. N. reiškiamas 240 eurų civilinis ieškinys (1 t., b. l. 29), kurį kaltinamasis visiškai pripažįsta.
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugpjūčio 17 d. pažyma Nr. (12.33) FG-3035, pagal kurią iš viso valstybės naudai iš kaltinamojo priteistini 185,48 Eur (advokato užmokestis ir advokato kelionės išlaidos) (2 t., b. l. 46).
Šioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų vertinimo klausimas. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, BPK 276 straipsnio 4 dalyje ir BPK 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.
Teismas sutinka su G. D. paskutiniame teisiamajame posėdyje pakeista pozicija – visiškai pripažinti savo kaltę pagal reiškiamą patikslintą kaltinimą, ir laiko, kad byloje visiškai įrodyta kaltinamąjį esant padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Teismas vertina, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu deklaravęs dalinį prisipažinmą, faktiškai visiškai neprisipažinęs kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, tuomet pateikė tik savo gynybinę įvykių versiją, kuri buvo bandyta suderinti su kitais byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Teismas kartu pažymi, kad be kaltinamojo visiško prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą veiką, jo kaltė įrodyta ir nukentėjusios O. N. bei liudytojų J. D. ir R. D. parodymais, kurie yra nuoseklūs, neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, juos patvirtina kiti objektyvūs bylos įrodymai. Teismas nenustatė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl ko minėti asmenys būtų galėtų apkalbėti kaltinamąjį, nenurodė tokių aplinkybių ir pats kaltinamasis.
Taigi, baudžiamojoje byloje, kaip teisiamajame posėdyje teigia pats kaltinamasis ir kaltinamojo gynėja, pakanka duomenų, įrodymų dėl kaltinamojo G. D. padaryto nusikaltimo, – įrodymai įvertinti ne tik kiekvienas atskirai, bet ir sąsajoje vieni su kitais, sistemiškai. Vertinant kaltinamojo G. D. parodymus, negalima laikyti, kad jie, lyginant juos su ikiteisminio tyrimo metu duotaisiais, yra nuoseklūs, logiški, patikimi – teismas tuos prieštaravimus išryškino, juos perskaitydamas balsu teisiamajame posėdyje, užduodamas papildomus klausimus kaltinamajam, analizuodamas jo atsakymus. Teismo nustatyti G. D. minėtų parodymų prieštaravimai kaip tarpusavyje, taip ir kitiems įrodymams, įpareigoja teismą vertinti kaltinamojo parodymus kaip duotus ikiteisminiame tyrime tik siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, bet ne padedant nustatyti byloje objektyvią tiesą ir laikyti, kad kaltinamojo teisiamjame posėdyje duoti parodymai yra teisingi, nes atitinka, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, civilių ieškinių ir bausmių skyrimo pagrindų
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo G. D. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta BK 183 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, sutaręs su O. N., kad ši jam laikinai paskolins jai priklausantį automobilį „VW Transporter“, 1 200 eurų vertės, tačiau paėmęs automobilį jo negrąžino ir juo naudojosi iki 2019 m. spalio 1 dienos, taip pasisavindamas jam patikėtą automobilį, iš automobilio išėmė akumuliatorių 80 eurų vertės, radijo imtuvą 30 eurų vertės, veidrodį 20 eurų vertės, priekabos paaukštinimus 40 eurų vertės, bei nuplėšė automobilio priekinį bamperį 40 eurų vertės, suraižė automobilio abejas dureles- 40 eurų vertės, ir tokiais savo veiksmais padarė O. N. 1 200 eurų turtinę žalą. Teismas vertina, kad kaltinamojo kaltė ne tik jo pripažinta, bet ir visiškai įrodyta.
Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Nukentėjusi ir civilinė ieškovė O. N. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ir teisme palaiko civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti – 240 Eur (ieškinį sudaro iš automobilio išimto akumuliatoriaus 80 eurų vertė, radijo imtuvo 30 eurų vertė, veidrodžio 20 eurų vertė, priekabos paaukštinimų 40 eurų vertė, nuplėšto automobilio priekinio bamperio 40 eurų vertė, suraižytų automobilio abejų durelių 40 eurų vertė).
Teismas vertina, kad civilinis ieškinys dėl nusikaltimu O. N. padarytos turtinės žalos atlyginimo – 240 Eur apimtyje, yra kaltinamojo visiškai pripažįstamas, pagrįstas, teisingas ir tenkintinas visiškai.
Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant apibrėžtai tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškumo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą, – pilnametis, ocialiai niekur nedirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą; į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje pareikštas nors kaltinamojo ir pripažįstamas, tačiau neatlygintas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos.
Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam, bausmės tikslams pasiekti ir sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirtina BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurio trukmė būtų artima bausmių vidurkiui. Bausmės vykdymas, atsižvelgus į tai, kad teismui yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamajam supratus savo nusikalstamo elgesio pragaištingumą, bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, atidėtinas (BK 75 straipsnio 2 dalis) su BK 75 straipsnio 5 dalies 7 ir 8 punktuose numatytais atitinkamais įpareigojimais ir draudimais (neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo).
Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. (vieniems metams šešiems mėnesiams).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 1 m. (vienus metus) laisvės atėmimo.
Taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir 5 dalies 7 punktą ir 8 punktą – paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 m. (dvejiems metams), įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – suėmimą, nedelsiant po nuosprendžio paskelbimo pakeisti į kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir palikti galioti šią kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo; nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju į bausmės laiką įskaityti G. D. laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikotarpį nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d., vieną laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš G. D. 240 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo O. N.
Priteisti iš G. D. 185,48 Eur bylinėjimosi išlaidų už jam Valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą (pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugpjūčio 17 d. pažymą Nr. (12.33) FG-3035. Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šioje baudžiamojoje byloje – iš G. D. paimtą automobilį “VW Transporter”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą atiduotą jo savininkei O. N., nuosprendžiui įsiteisėjus galutinai gražinti O. N..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.