- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-18
- Bylos Nr.
- 2A-206/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Vincas Verseckas (pran.), Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pakrijas“, "Pakrijas" Škotijos firma Forthmill Limited
- Ieškovas
- įmonės „Forthmill Limited“
- Trečiasis asmuo
- K. B.
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vinco Versecko (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pakrijas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-152-45/2005 pagal ieškovo įmonės „Forthmill Limited“ ieškinį atsakovui UAB „Pakrijas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui K. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Škotijos įmonė „Forthmill Limited“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Pakrijas“, prašydamas priteisti iš atsakovo 142 055,54 JAV dolerių, 44 724, eurų, 157 608,50 Lt skolos su priskaičiuotais delspinigiais, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 473,16 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2003 m. balandžio 4 d. pasirašė su atsakovu Jungtinės veiklos sutartį (1 t.,b. l. 10-16), kuria šalys siekė įgyvendinti bendrus projektus naftos produktų rinkoje. Atsakovas pateikdavo ieškovui užsakymą tiekti naftos produktus, o ieškovas, naudodamasis savo patirtimi, vardu už savo pinigus nupirkdavo naftos produktus, perduodavo juos atsakovui, kuris užtikrino naftos produktų realizavimą, jų vertės ir gauto pelno grąžinimą pagal sutarties prieduose aptartas sąlygas. Šalių 2003 m. gruodžio 8 d. jungtinės veiklos sutarties papildymu Nr. 1 (l t.,b. l. 56-57) ieškovui priklausančio 121 162,77 Lt (35 091,16 eurų) atlyginimo (pelno) dalis buvo restruktūrizuota, t.y. laikyta kaip ieškovo investicija į bendrą veiklą, vėliau ši suma buvo dar kartą panaudota naftos produktams įsigyti (sutarties priedas Nr. 52, l t., b. l. 53-54). Ieškovas nurodė, jog atsakovas pagal sutartį įsipareigojęs užtikrinti naftos produktų realizavimą bei jų vertės ir gauto pelno dalies grąžinimą ieškovui (sutarties 2.3 p.), o pagal sutarties 5.1 punktą atsakovas už sutarties vykdymą garantavęs savo nuosavybe, įsipareigojimus įvykdė pavėluotai ir tik iš dalies, t.y. už perduotus naftos produktus atsakovas ieškinio pareiškimo dienai buvo negrąžinęs 93 008,54 JAV dolerių ir 35 091,16 eurų pagrindinės skolos, nesumokėjęs 123 785 Lt premijos (pelno dalies). Atsakovui turi būti taikoma sutartyje numatyta atsakomybė už sutarties sąlygų nevykdymą arba netinkamą įvykdymą, t.y. jis turi sumokėti ieškovui 0,15 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (sutarties 9.1 p.). Atsakovui priskaičiuotų delspinigių suma sudaro: 49 047 JAV dolerių ir 9 633 eurų už pavėluotą skolos gražinimą bei 33 979 Lt už pavėluotą premijos (pelno dalies) išmokėjimą. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas pripažino skolą ir ieškovui neišmokėto atlyginimo sumą, ką patvirtina 2004 m. vasario 10 d. šalių pasirašytas susitarimas dėl skolos dengimo (l t., b. l. 67-69) bei atsakovo 2004 m. balandžio 2 d. (l t., b. l. 73-75) ir 2004 m. gegužės 10 d. garantiniai raštai (l t, b. l. 70-72)
Atsakovas priešieškiniu (2 t., b. l. 70-72) prašė pripažinti negaliojančiu šalių sudarytą 121 162,77 Lt skolos restruktūrizavimo sandorį pagal 2003 m. balandžio 4 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. H-03-01 2003 m. gruodžio 8 d. papildymą Nr. 1, priteisti iš ieškovo sumokėtą žyminį mokestį 3 423,30 Lt ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2003 m. balandžio 4 d. sutarties 2003 m. gruodžio 8 d. papildymu Nr. 1 (l t., b. l. 57) šalys sutarė dėl atlyginimo ieškovui išmokėjimo už faktiškai neatliktas paslaugas, t.y. šiuo sandoriu įteisinta faktiškai neegzistuojanti skola už paslaugas, o jo pagrindu vėliau sudarytas susitarimas, kad 121 162,77Lt neva panaudota naftos produktams įsigyti (2004-01-07 priedas Nr. 52). Atsakovas nurodė, kad pagal CK 6.976 straipsnio pirmą dalį pelnas, gaunamas iš jungtinės veiklos, paskirstomas proporcingai indėliui į bendrą jungtinę veiklą, jei ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Kadangi pelnas skaičiuojamas tik pasibaigus finansiniams metams, o atsakovo veikla buvo nuostolinga, todėl nėra ko paskirstyti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovui 142 055,54 JAV dolerių, 44 724,16 eurų ir 157 764 Lt skolos (93 008,54 JAV dolerių, 35 091,16 eurų ir 123 785 Lt pagrindinės skolos, 49 047 JAV dolerių, 9 633 eurų ir 33 979 Lt delspinigių), 11 104 Lt žyminio mokesčio, 1 200 Lt advokato išlaidų, 350 Lt dokumentų vertimo išlaidų, bei nuo 2004 m. rugpjūčio 26 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo šešių procentų dydžio metines palūkanas, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas motyvavo, kad šalys nuo 2001 m. sėkmingai bendradarbiavo naftos produktų prekybos sandoriuose. Naftos produktų realizavimo apyvartai vykdyti atsakovas neturėjo pakankamai savo lėšų, kurių mėnesinė apyvarta siekdavo apie 3 milijonus litų, iš jų apie 1 milijonas litų buvo ieškovo lėšos. 2003 m. balandžio 4 d. terminuotos Jungtinės veiklos sutarties (1 t., b. l. 10-16) pagrindu ieškovas, pagal atsakovo užsakymą už savo pinigus nupirkdavo sutarties prieduose nurodytą naftos produktų kiekį, organizuodavo jo pristatymą atsakovui, o atsakovas, pagal sąskaitas priėmęs prekes, patikrinęs jų kiekius, kokybę, įsipareigodavo per 30 kalendorinių dienų realizuoti gautą naftos produktų kiekį, grąžinti ieškovui prekės vertę (konvertavus ją į JAV dolerius) ir sumokėti dalį gauto pelno. Šalys susitarė, jog ieškovui bus mokamas fiksuoto dydžio atlyginimas, kuris sudarė 2,52 ct/1 naftos produkto. Atsakovas savo pasirinkimu turėjo teisę realizuoti ieškovo nupirktus degalus didmeninėje ar mažmeninėje prekyboje. Atsakovo realizuojamų prekių antkainis mažmeninėje prekyboje sudarė vidutiniškai 15 proc. Didesnė antkainio dalis 3,48 cento už litrą naftos produkto likdavo atsakovui. Produkto realizacija vykdavo greitai, tačiau pinigų konvertavimas ir siuntimas į Škotijos banką užimdavo laiko iki 15 dienų, todėl šalys raštu susitardavo, kad tam tikra pinigų suma bus nukreipta ne į ieškovo sąskaitą, o naftos produktų pirkimui (sutarties priedai). Šalys, susitarusios konkrečią pinigų sumą nukreipti naujos naftos produkcijos pirkimui, sutaupydavo pinigų konvertavimo, persiuntimo išlaidas, piniginės apyvartos laiką. Pajamos iš konkrečios sutarties ir jos sąnaudos, susijusios su šios sutarties vykdymu, yra tik dalis atsakovo pajamų ir dalis jo veiklos, todėl negali turėti įtakos kitų sutarčių vykdymas ar visas Įmonės pelningumas. Teismas konstatavo, kad susiklosčiusiems tarp šalių ilgalaikiams sąžiningos tarpusavio santykių, dalykinės verslo praktikos įpročiams įtakos turėjo atsakovo savininkų pasikeitimo faktas. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo reikalavimą dėl juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio pripažinimo negaliojančiu nėra pagrindo tenkinti, ir pripažino, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.), sukelia teisinius padarinius, turi būti vykdoma, laikantis sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 str.). Teismas nurodė, jog ieškovo prašomos priteisti sumos patikslintas paskaičiavimas (2t.,b.10-11) nėra ginčijamas. 2003 m. balandžio 4 d. sutarties 9.1 punktu šalys susitarė, jog prievolių įvykdymą užtikrina 0,15 proc. netesybomis. CK 6.71 straipsnio antra dalis nustato, jog netesybos gali būti užtikrinamos prievolės sumos procentu. Skolininkas (atsakovas) prievolės įvykdymo terminą praleido, todėl ieškovas netesybas skaičiuoja pagrįstai. Skolininkas, praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę, privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,Pakrijas“ apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 143-146) prašo: pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista 49 047 JAV dolerių, 9 633 eurų ir 33 979 Lt delspinigių, sumažinti priteisiamus delspinigius iki 5 000 JAV dolerių, 1 000 eurų ir 2 532,70 Lt; ieškinio dalį priteisti 44 047 JAV dolerių, 8 633 eurų ir 31 446,30 Lt delspinigių atmesti, t.y. sumažinti priteisiamą skolos dydį iki 98 008,54 JAV dolerių, 36 091,16 eurų ir 126 317,70 Lt; priteisti ieškovui iš atsakovo 8 216,96 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 888 Lt advokato pagalbos ir 259 Lt dokumentų vertimo išlaidų, o atsakovui iš ieškovo priteisti 910 Lt advokato pagalbos išlaidų; iš atsakovo valstybei priteisti 19,24 Lt, o iš ieškovo - 6,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; iš ieškovo priteisti 4 694,30 Lt apelianto sumokėtą žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai priteisė ieškovui aiškiai per didelius delspinigius. Ginčas tarp šalių kilo dėl 2003 m. balandžio 4 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. H-03-01 (1t.,b.l. 10-16) ir jos priedų bei papildymų (1 t., b. l. 17-18, 20-52, 53-55, 56-61) vykdymo. Atsakovas prievoles iš dalies jau buvo įvykdęs ir sumokėjęs didžiąją dalį pagrindinės skolos, sumokėjo ieškovui 74 102,69 JAV dolerių premiją nuo ieškovo investuotos sumos (2 t., b. l. l8-21,27), ką patvirtino ir ieškovas (2 t., b. l. 3-6,7-9), todėl ieškovo prašoma priteisti pagrindinė skola yra likusi 93 008,54 JAV dolerių, t.y. 260 693,64 Lt (2 t., b. l. 10-11), o kita skola (35 091, 16 eurų ir 123 785 Lt) yra apskaičiuota kaip ieškovo premija (pelno dalis) iš jungtinės veiklos už investuotą sumą. Bendrai apskaičiuotos netesybos sudaro dar 204 713,66 Lt (49 047 JAV dolerių, 9 633 eurų ir 33 979 Lt), o procentai su netesybomis sudaro 449 661,42 Lt (244 947,76 Lt + 204 713,66 Lt), apie l,7 karto daugiau už pagrindinę skolą (449 661,42 Lt/260 693,64 Lt). Pagal teismų praktiką, didelės netesybos laikytinos baudinio pobūdžio netesybomis, o CK 6.71-6.75 straipsniai baudinių netesybų nenumato. Netesybos turi atlikti kompensuojamąjį pobūdį, atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis c.b. UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, Nr. 3K-3-1070/2003). Be to, pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą, nes netesybos negali būti aiškiai per didelės arba neprotingai didelės. Teismas turi teisę sumažinti neprotingai ir nepagrįstai per dideles netesybas tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo (CK 6.73 str., 6.258 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 3 d. nutartis c.b. D. B. ir D.B. v. UAB „Mobusta“, Nr. 3K-3-163/2004). Teismas, spręsdamas klausimą dėl netesybų dydžio, privalo užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, todėl sutarčių laisvės principas turi būti derinamas su CK 1.5 straipsnyje nustatytais bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ir priteistinų delspinigių dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į šalių teisinius santykius, faktines bylos aplinkybes. Apeliantas nurodo, jog pagal CK 6.210 straipsnį minimalius nuostolius sudaro ne mažiau kaip 6 proc. dydžio metinės palūkanos, o tarp šalių sudarytos 2003 m. balandžio 4 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. H-03-01 9.1 punkte nustatytos 0,15 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną sudaro apie 55 proc. metinių palūkanų, todėl pirmosios instancijos teismo priteistas netesybų dydis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes bei į tai, kad prievolės iš dalies jau buvo įvykdytos, ir turi būti sumažintos.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. l50-155) prašo palikti nepakeistą apygardos teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodo, kad apeliantas pažeidė 2003 m. balandžio 4 d. jungtinės veiklos sutartį: nepagrįstai ir vienašališkai nutraukė atlyginimo mokėjimą, pažeidė sutarties prieduose numatytus pagrindinio įsiskolinimo bei atlyginimo mokėjimo terminus ir neteisėtai naudojo ieškovo pinigus savo verslo tikslais. Atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta ieškovui didelė tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Ieškovo patirtą turtinę žalą sudaro atsakovo gauta nauda ir ieškovo turto netekimas, susidaręs dėl JAV dolerio kritimo. Taip pat dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ieškovas neteko galimybių bendrauti su verslo partneriais, sudaryti bei vykdyti sandorius, kas turėjo neigiamos įtakos jo dalykinei reputacijai. Bendras ieškovo patirtų nuostolių dydis viršija 970 000 Lt, o pirmosios instancijos teismo priteista iš atsakovo delspinigių suma, kurią sudaro 198 289 Lt, tik iš dalies padengia patirtus nuostolius. Tai patvirtina ir ieškovo 2005 m. gegužės 2 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktas naujas atsakovui ieškinys, kuris bus koreguojamas atsižvelgiant į tai, kaip bus išnagrinėtas skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimas. Ieškovas nurodo, kad teismas gali sumažinti netesybas tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.73 str. 2 d.). Kadangi apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimu priteista delspinigių suma dengia tik 20 proc. ieškovo patirtų nuostolių, todėl nėra pagrindo mažinti priteistų delspinigių dydį, nes tai prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai ir pažeistų ieškovo interesus. Netesybos turi kompensuoti šalies praradimus dėl sutarties pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo priteista ieškovui skola: 93 008, 54 JAV doleriai, 35 091,16 eurai ir 123 785 litai, todėl kolegija, neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, dėl šios sprendimo dalies nepasisako.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sumažinti netesybas iki 20 000 litų. Nurodo, kad ieškovo paskaičiuotos ir teismo priteistos netesybos yra aiškiai per didelės, o atsakovas prievoles ieškovui yra iš dalies įvykdęs.
Pagal CK 6.71 straipsnyje įtvirtintą netesybų sampratą netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma, kuri, skolininkui neįvykdžius sutartinės prievolės, kompensuoja kreditoriaus interesą. Taigi netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Tačiau CK 6.73 straipsnio antra dalis, siekdama užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo principo įgyvendinimą, numato teismui teisę sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta.
Šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties 9.1 punkte numatyta, kad UAB ,,Pakrijas“, pavėlavusi grąžinti prekės apmokėtą vertę ir sumokėti už suteiktas paslaugas, sumoka firmai „Forthmill Limited“ 0,15 procento delspinigių (netesybų) nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną (1 t. 14 b. l.). Ieškovas, remdamasis šia sutartine nuostata, paskaičiavo, kad už šešis mėnesius delspinigiai nuo laiku nesumokėtos skolos JAV doleriais sudaro 49 047 JAV dolerius, skolos eurais – 9 633 eurus ir skolos litais 33 979 litus (2 t. 10 b. l.). Kolegijos nuomone, sutartyje numatyti ir ieškovo paskaičiuoti delspinigiai, kurie sudaro apie 55 procentus metinių palūkanų, yra aiškiai per dideli. Atsižvelgdama į priteistos skolos dydį, jos prigimtį, nesumokėjimo terminus bei tai, kad atsakovas dalį prievolės įvykdė, kolegija priėjo išvados, kad ieškovui iš atsakovo priteistini 10 procentų dydžio nuo priteistos skolos sumos delspinigiai. Tokio dydžio delspinigiai pagal susiformavusią teismų praktiką yra pakankami ir atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteistų delspinigių keistina, mažinant priteistus delspinigius iki 50 564,14 Lt.
CK 6.258 straipsnio trečia dalis nurodo, kad netesybos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo prievolės neįvykdymo patyrė daug didesnius nuostolius, negu paskaičiuoti delspinigiai, tačiau šioje byloje jų neįrodinėja. Dėl nuostolių priteisimo ieškovas yra pirmosios instancijos teisme užvedęs atskirą bylą. Kadangi netesybos yra įskaitomos į nuostolius, byla dėl nuostolių atlyginimo sustabdyta iki bus išnagrinėta ši byla. Dėl to kolegija, spręsdama priteistinų netesybų dydį, ieškovo nuostolių, patirtų dėl atsakovo prievolės neįvykdymo, dydžio klausimo nesvarsto ir nesprendžia.
Apeliantas nurodo, kad, vykdant pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteistos netesybos jau išieškotos, todėl negali būti mažinamos (CK 6.258 str. 3 d.). Iš bylos dokumentų matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, 2005 m. birželio 9 d. nutartimi buvo palikusi pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir nuo tos dienos iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2005 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria sustabdytas sprendimo dalies dėl delspinigių išieškojimo vykdymas, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo įsiteisėjęs bei vykdomas. Per tą laikotarpį iš atsakovo ieškovo naudai buvo išieškota 330 350,49 Lt ir antstolis, paskirstydamas išieškotą sumą, nurodė, kad 193 241 Lt išieškotos sumos yra delspinigių sumokėjimas (2 t. 240 b. l.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 m. sausio 26 d. nutartimi bylos dalį dėl netesybų priteisimo grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad atsakovas nesutiko su ieškovo prašomu priteisti netesybų dydžiu ir jų gera valia nemokėjo. Netesybas antstolis išieškojo priverstinai. Todėl CK 258 straipsnio trečios dalies nuostata, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, negali būti taikoma, kadangi netesybų išieškojimas neatitiko atsakovo valios.
Tenkinant ieškinį iš dalies ieškovui iš atsakovo turi būti priteistas proporcingai patenkintai ieškinio daliai 9 562,05 Lt žyminis mokestis, o atsakovui iš ieškovo turi būti priteistas proporcingai patenkintų apeliacinio ir kasacinio skundų daliai 7 365,98 Lt žyminis mokestis. Minusavus iš ieškovui tenkančio žyminio mokesčio atsakovui tenkantį žyminį mokestį, ieškovui iš atsakovo priteistinas 2196,07 Lt (9 562,05 – 7 365,98) žyminis mokestis (CPK 93 str.).
Bylos nagrinėjimo metu abi šalis atstovavo advokatai ir pagal bylos dokumentus abi šalys turėjo teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į bylos apimtį ir trukmę bei tai, kad ieškinys iš esmės pagrįstas ir didžioji reikalavimų dalis patenkinta, ieškovui iš atsakovo priteistina 700 Lt advokato atstovavimo išlaidų (CPK 98 str.). Kadangi, kaip minėta, ieškinys iš esmės pagrįstas, iš atsakovo priteistinos dokumentų vertimo išlaidos ieškovui ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės pajamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip: ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Pakrijas“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) firmos „Forthmill Limited“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) naudai 93 0008,54 JAV dolerių, 35 091,16 EUR bei 123 785 Lt pagrindinės skolos ir 50 564,14 Lt (penkiasdešimt tūkstančių penkis šimtus šešiasdešimt keturis litus 14 centų) delspinigių, viso 93 008,54 JAV dolerių, 35 091,16 EUR ir 174 349,14 Lt, taip pat 2 196,07 Lt žyminio mokesčio, 700 Lt advokato atstovavimo, 350 Lt dokumentų vertimo išlaidų.
Nuo 2004 m. rugpjūčio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš UAB ,,Pakrijas“
firmos „Forthmill Limited“ naudai skaičiuoti 6 procentų dydžio metines palūkanas.
Priteisti iš UAB ,,Pakrijas“ į valstybės pajamas 26 Lt pašto išlaidų.