Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant E. S., dalyvaujant nukentėjusiajam N. Z., jo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, kaltinamajai I. M. K., jos gynėjai advokatei Angelei Fominienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Kaune, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 154 str. 2 d., 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. K. buvo kaltinama tuo, kad per ,, (duomenys neskelbtini)“ televizijos kanalo 2012-07-09 ištransliuotą laidą ,, (duomenys neskelbtini)“ interviu metu sakydama: ,,šuo uždarytas savaitėm“, ,,čia purvų purvas“, ,,per dešimt metų nesu mačiusi, kad būtų plovęs jis, dezinfekavęs ar ką sterilizavęs“, ,,šuo savo išmatas suėda, nereikia valyt jam nieko“ viešai žodžiu užgauliai pažemino ir paskleidė tikrovės neatitinkančią, pažeminančią, paniekinančią bei pasitikėjimą pakertančią informaciją apie VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorių N. Z..

Kaltinamoji I. M. K. kalta neprisipažino ir parodė, kad priešais jos namą yra įsikūręs ,, (duomenys neskelbtini)“. Gyvendama 6-ame aukšte, per savo buto langus mato (duomenys neskelbtini) teritoriją. Uždaroje (duomenys neskelbtini) teritorijoje yra pririštas šuo, jo būda stovi be užuovėjos. Ji per savo balkoną matė, kad šuo neprižiūrėtas, nepagirdytas. Dar birželio mėnesį skambino į Šančių policijos nuovadą prašydama gelbėti uždarytą šunį, pareigūnai sakė nieko negalintys padėti, nukreipė skambinti į ,,Nuarą“. Iš savo telefono paskambino ,,Nuarui“ ir prašė gelbėti šunį. Sužinoję, kad tai N. Z. šuo, jie sakė nenorintys turėti su juo reikalų. Liepė skambinti Veterinarijos tarnybai, nes ji dirba ir išeiginėmis dienomis. Antrą kartą pagalbos šuniui ji ieškojo 2012 m. liepos mėnesio ilgąjį savaitgalį (liepos 6-8 d.), nes buvo dideli karščiai, šuo neturėjo vandens. Ji vėl skambino ,,Nuarui“, jai sakė, kad su N. Z. nesusitvarkys, sakė reikia viešumo. ,,Nuaro“ atstovai sakė praneš ,, (duomenys neskelbtini)“. Liepos 7 d. ji sulaukė ,, (duomenys neskelbtini)“ žurnalistės E. N. skambučio. Žurnalistei ji pasakė, kad reikalinga pagalba šuniui, kuris už vartų ir prie kurio negalima prieiti, prašė gal operatorius galėtų kaip nors nuleisti tam šuniui vandens. E. N. nieko negalėjo padėti. Kitas skambutis buvo liepos 9 d., 12 val. žurnalistė pakvietė ją ateiti prie (duomenys neskelbtini) vartų. Žurnalistė jai pasakė, kad pakvietė savivaldybės atstovą, Veterinarijos tarnybos atstovus, policiją jei reikės, bus operatorius. Ji reporterei sakė, kad jau palijo ir šunys gavo vandens, tačiau vis tiek nuėjo prie teritorijos, nes buvo įdomu, ką jie ras už antrų vartų, kur yra tas šuo. Ji žinojo, kad reportažas rengiamas apie be priežiūros paliktą šunį. Tik atėjus, pripuolė operatorius, ji nenorėjo kalbėti, tačiau E. N. paprašė pradėti interviu, o ji ir pasakė, kad šuo neprižiūrimas, kad nešvaru. Duodama interviu įžeisti N. Z. nenorėjo, apie jį kalbos nebuvo, tik konstatvo kaip gyvena šunys. Antrojoje teritorijoje yra kaupiamos atmatos, o šuo parištas laksto po tas atmatas. Kad šuo neprižiūrimas, ji mato per savo balkoną, be to, kad N. Z. neprižiūri gyvūnų, yra sakiusi ir jo žmona, apie cirko gyvūnų gyvenimą yra rašiusi ir spauda.

Nukentėjusysis N. Z. parodė, kad I. M. K. butas yra apie 100 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini), o nuo antrosios komposto teritorijos – apie 300 m. Kaltinamoji jį seka, trukdo jo įstaigos veiklai. Jis asmeniškai šeria gyvūnus, kartais padeda sūnus, kiti (duomenys neskelbtini), o jam išvykus ateina žmogus, anksčiau pas juos laikęs balandžius. 2012-07-07 ir 2012-07-09 jis pašėrė gyvūnus. Kai veterinarijos tarnyba paskambino ir paprašė atvykti į (duomenys neskelbtini), jis buvo jau prie Raudonės pas klientus, todėl paprašė susitarti kitai dienai. Po kelių minučių paskambino Šančių-Panemunės policijos nuovados pareigūnas, paprašė sugrįžti, pasakė, kad yra I. M. K. pareiškimas apie mirštančius gyvūnus, todėl jie turi įeiti į cirko teritoriją. Po 20 minučių jis jau buvo vietoje. Prie cirko vartų buvo kaltinamoji, korespondentė, Veterinarijos tarnybos atstovė B., dar vienas žmogus iš tarnybos, policininkai. Į teritoriją buvo įleisti tik Veterinarijos tarnybos atstovai ir policininkai. Pradėjo tikrinti kates, balandžius, šunį pažiūrėjo, nustatė, kad jiems nieko netrūksta. Kitą dieną buvo surašytas patikrinimo aktas, kad pažeidimų nėra. Jis matė per televiziją ištransliuotą laidą, visa tai buvo šmeižtas, I. M. K. įžeidė jį savo viešais pasisakymais, kad jis neprižiūri gyvūnų.

Liudytoja E. N., ,, (duomenys neskelbtini)“ televizijos žurnalistė, parodė, kad ruošiant reportažus bendradarbiauja su gyvūnų globėjų asociacija. Vasarą sulaukė skambučio, neprisimena iš ko konkrečiai, bet paprastai jai skambina L. G., J. G., V. G., ir pasakė, kad žinomas žmogus turi turi gyvūnus, kurie yra kankinami. Jai davė I. M. K. telefono numerį, ji su ja susisiekė. I. M. K. telefonu sakė, kad cirko teritorijoje yra šunys, kurie ne tik nešeriami, bet ir negirdomi. Reportažui buvo iškviesti ir Veterinarijos tarnybos atstovai ir I. M. K., ją reikėjo įkalbinėti ateiti, taip pat reikėjo įkalbinėti duoti interviu. 2012-07-09 atvykus prie cirko teritorijos, į vidų jų niekas neįleido. Jie brido per nenupjautą žolę, situacija ten buvo prasta. Reportažo metu į kamerą I. M. K. uždavė tą patį klausimą apie tų gyvūnų problemas, ji papasakojo.

Liudytojas V. G., Gyvūnų globėjų asociacijos prezidentas, parodė, kad skambino moteris dėl N. Z. gyvūnų nepriežiūros, jis pasakė, kad reikia skambinti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nes ši tarnyba gali įeiti į privačią teritoriją, jų asociacija tokių įgaliojimų neturi. Skambinusi moteris sakė, kad gyvūnai palikti be priežiūros, negirdomi, nešeriami, ji juos stebi. ,, (duomenys neskelbtini)“ televizijos asmeniškai jis nekvietė, gal iškvietė koks kitas darbuotojas.

Liudytoja G. P., Gyvūnų priežiūros komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos pirmininkės pavaduotoja, parodė, kad jai paskambinusi J. G. pranešė, kad gautas pranešimas, jog blogai prižiūrimi N. Z. gyvūnai. Kadangi jie turi karčią patirtį su Veterinarijos tarnyba t.y. abejojama jų atliktų patikrinimų objektyvumu, nusprendė pasikvieti žiniasklaidą ir paviešinti galimus gyvūnų gerovės pažeidimo faktus. Žino, kad liepos mėnesį per karščius I. M. K. buvo susirūpinusi, nes kelias dienas nematė, kad būtų šeriami ar girdomi gyvūnai. Po šio patikrinimo, I. M. K. buvo pakviesta į Gyvūnų priežiūros komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-08-03 posėdį.

Liudytoja J. G., Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos ,,Nuaras“ direktorė, parodė, kad dėl N. Z. gyvūnų nepriežiūros yra buvę labai daug pranešimų, net jo žmona A. buvo atėjusi. 2012 m. liepos ilgąjį savaitgalį (Mindaugo karūnavimo) galėjo sulaukti skambučio ir iš I. M. K., prisimena, kad skambino keli asmenys, buvo kalbama apie gyvūnų nepriežiūrą ,, (duomenys neskelbtini)“. Buvo sakoma, kad žmogus nemato, kad kas nors šertų ar girdytų cirko gyvūnus. Ji pasiūlė kreiptis į Veterinarijos tarnybą, skambinti 112, apie skambučius pranešė G. P.. Ar N. Z. gyvūnai prižiūrimi tinkamai, vertina Veterinarijos tarnyba, bet visuomenėas nuomonė apie N. Z. gyvūnų priežiūrą yra neigiama.

Liudytoja O. L. parodė, kad 2012 m. buvo Gyvūnų priežiūros komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos pirmininkė. 2012-07-09 Kauno miesto mero patarėjas pavedė nuvykti į ,, (duomenys neskelbtini)“, nes Kauno miesto savivaldybė yra viena iš šios viešosios įstaigos steigėjų. 2012 m. liepos 7-9 d. buvo labai karšta. Atvykus prie teritorijos, matėsi tuščias dubenėlis, kuris buvo pasiekiamas katinui, bet šuniui ne. Nesimatė jokio indo, iš kurio būtų galėjęs lakti šuo. Ji į cirko teritoriją įleista nebuvo, N. Z. pasakė, kad sanitarinė diena ir įsileido tik Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovus. Tos dienos patikrinimo išvadų ji nežino, išėję Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai nelabai komentavo.

,, (duomenys neskelbtini)“ televizijos 2012-07-09 ,, (duomenys neskelbtini)“ laidos įraše kompaktiniame diske užfiksuota, jog reporterė praneša: ,,cirko teritorijos pašonėje gyvenanti ponia I. tikina kelias dienas stebėjusi besikankinančius šunis. Esą jų šeimininkas N. Z. kurį laiką nesirodė, nešėrė ir negirdė gyvūnų“. Po to I. M. K. sako: ,,ten šuo uždarytas savaitėm, kaulas numestas per penkias dienas vieną kartą ir...ir...ir...be...be ėdalo, be gėralo, be nieko saulėkaitoj, būda be dugno, tik stogelis ir tas pats sugriuvęs, subuvęs...ir čia purvų purvas, šuo niekda nelenda į būdą. Per 10 metų nesu mačiusi, kad būtų plovęs jis, dezinfekavęs ar ką sterilizavęs. Šuo savo išmatas suėda, nereikia valyt jam nieko“. (b.l. 14).

,, (duomenys neskelbtini)“ televizijos 2012-07-09 žinių laidos stenogramoje užfiksuotas žodinis laidos turinys (b.l. 11-12).

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2012-07-09 akte Nr. 685 nurodyta, kad tikrinimo metu gyvūnų gerovės pažeidimų nenustatyta (b.l. 6-9).

Telefoninių skambučių išskaidymo ataskaitoje 2012-07-07 13.41 val. ir 2012-06-09 16.25 val. užfiksuoti telefoniniai skambučiai iš I. M. K. Nr. (duomenys neskelbtini) į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 52-53).

Animal.lt internetiniame puslapyje nurodytas Gyvūnų globėjų asociacijos telefono numeris (duomenys neskelbtini).

Straipsnyje ,, (duomenys neskelbtini)“, atspausdintame iš internetinio puslapio balsas.lt, anonsuojama (duomenys neskelbtini) televizijos laida apie nežmonišką elgesį su gyvūnu (b.l. 82-83). Straipsnyje ,,Vienintelė Lietuvos šimpanzė R. pagaliau pateko į savo gentainių rezervatą“, atspausdintame iš internetinio puslapio (duomenys neskelbtini) rašoma, kad po septynių mėnesių teisminių procesų dėl R. konfiskavimo ir jos šeimininko N. Z. nuolatinių bandymų apskųsti priimtus teismo sprendimus, šių metų liepos mėnesį teismas priėmė galutinį sprendimą ir konfiskavo šimpanzę (b.l. 88-89). Straipsnyje (duomenys neskelbtini) atspausdintame iš internetinio puslapio grynas.delfi.lt, rašoma, kad Kauno apygardos teismas konstatavo, jog R. buvo laikoma kenksmingomis sąlygomis ir konfiskuota teisėtai (b.l. 92-93). Straipsnyje (duomenys neskelbtini), atspausdintame iš internetinio puslapio 15min.lt, rašoma, kad istorija parodo, jog (duomenys neskelbtini) vadovai nesirūpindami gyvūnais gali sukelti didžiulę grėsmę (duomenys neskelbtini) lankytojams. Straipsnyje ,, (duomenys neskelbtini)“, atspausdintame iš internetinio puslapio 15min.lt, rašoma apie prastą N. Z. reputaciją, nurodoma, jog ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl netinkamų gyvūnų laikymo sąlygų ne kartą buvo sulaukęs gyvūnų globėjų organizacijų priekaištų (b.l. 84-85). Straipsnyje ,, (duomenys neskelbtini)“, atspausdintame iš internetinio puslapio 15min.lt, Kauno miesto politikė I. M. pareiškė, kad ten gyvūnai laikomi baisiomis sąlygomis (b.l. 86-87). Straipsnyje ,, (duomenys neskelbtini)“, atspausdintame iš internetinio puslapio gt7.pl, rašoma, kad (duomenys neskelbtini) gyvūnai laikomi pasibaisėtinomis sąlygomis, kalbama senokai. Skundų nuolat gaudavo ir veterinarijos specialistai ir policija (b.l. 94-95).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad I. M. K. veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų LR BK 155 str. 1 d., 154 str. 2 d., sudėties.

LR BK 155 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Pagrindinis įžeidimą apibūdinantis požymis – užgaulumas, kuris suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendro pobūdžio žmogaus moralės reikalavimams. Įžeidimas yra viešas tuomet, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje arba per visuomeninės informavimo priemonę, spaudinyje, internete. Įžeidimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo viešai paskleista informacija, kuri užgauliai pažemino kitą asmenį bet ir tai, kad kaltininkas suvokia, kad jo veiksmai, žodžiai ar raštu pateikta informacija užgauliai žemina kitą asmenį į ir nori taip veikti t.y. siekia jį įžeisti.

LR BK 154 str. 2 d. numatyta atsakomybė tam, kas šmeižė kitą asmenį, neva šis padarė sunkų arba laibai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė I. M. K. tyčios viešai įžeisti ir apšmeižti nukentėjusįjį N. Z.. Tokia išvada padaryta įvertinus pačios kaltinamosios, liudytojų V. G., O. L., J. G. ir G. P. parodymus, laidos ,, (duomenys neskelbtini)“ 2012-07-09 ištransliuotos per ,, (duomenys neskelbtini)“ televizijos kanalą vaizdo įrašą, televizijos laidos stenogramą, į bylą pateiktas fotonuotraukas, informaciją apie VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ gyvūnus iš ,,15 min.lt“, ,,gamtos patruliai. grynas. delfi.lt“, balsas.lt“. Nors televizijos laidos ,, (duomenys neskelbtini)“ metu kaltinamoji nė karto neįvardijo nukentėjusiojo, nepaminėjo nei jo vardo, pavardės ar pareigų, ir teisme teigė kalbėjusi apie N. Z. padėjėją, tačiau iš reporterės E. N. įžangos ,, (duomenys neskelbtini) teritorijos pašonėje gyvenanti ponia I. tikina kelias sienas stebėjusi besikankinančius šunis. Esą jų šeimininkas N. Z., kurį laiką nesirodė, nešėrė ir negirdė gyvūnų“ ir iš kaltinamosios parodymų visumos, darytina išvada, jog reportažo metu kaltinamoji kalbėjo būtent apie šį asmenį. I. M. K. savo kaltės dėl N. Z. įžeidimo ir šmeižimo per ,, (duomenys neskelbtini)“ televiziją, kategoriškai nepripažino. Teisme ji neneigė, jog per ,, (duomenys neskelbtini)“ televiziją išsakė žodžius, kurie užfiksuoti televizijos laidos ,, (duomenys neskelbtini)“ įraše, nurodė žinojusi, kad ši laida yra ruošiama apie uždaroje (duomenys neskelbtini) teritorijoje esantį šunį, kuris karštą vasaros savaitgalį neturėjo vandens, tačiau duodama interviu įžeisti ar apšmeižti N. Z. nenorėjo.

Kaltininko tyčia baudžiamajame procese įrodinėjama ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir kitais įrodymais. Šiuo atveju teismas vertina kaltinamosios veiksmus ir iki interviu, duoto televizijos reporterei. Priešingai negu nurodyta nukentėjusiojo N. Z. skunde, nustatyta, kad ,, (duomenys neskelbtini)“ televiziją prie(duomenys neskelbtini) teritorijos 2012-07-09 išsikvietė ne kaltinamoji. Iš telefoninių skambučių išklotinės nustatyta, kad 2012-07-07, 13.41 val. I. M. K. skambino Gyvūnų globėjų asociacijai. Apie tokį skambutį patvirtino ir liudytojai V. G. ir J. G.. Liudytojai patvirtino, kad skambinusi moteris prašė padėti N. Z. (duomenys neskelbtini) gyvūnams, kurie per karščius negirdomi ir nešeriami. Iš G. P. parodymų nustatyta, kad ją kaip Gyvūnų priežiūros komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos pirmininkės pavaduotoją, J. G. informavo apie gyvūnų nepriežiūrą VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“. Iš liudytojos O. L. parodymų nustatyta, kad ją informavo Kauno miesto mero patarėjas. Liudytoja E. N. patvirtino, kad signalą apie gyvūnų nepriežiūrą minėtoje įstaigoje gavo iš kažkurios institucijos, ginančios gyvūnus, ir negalėjo tiksliai įvardinti kas konkrečiai jai skambino ar V. G. ar J. G. ar L. G.. Liudytoja parodė iš jų gavusi I. M. K. telefono numerį ir susisiekusi su pastarąja. Pokalbio metu kaltinamoji išsakė, jog cirko teritorijoje yra šunys, kurie ne tik nešeriami, bet ir negirdomi. Į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad I. M. K. gyvendama šalia VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, per balkoną, esantį 6-ame aukšte turi galimybę stebėti (duomenys neskelbtini) teritoriją, šią aplinkybę pripažino ir nukentėjusysis privataus kaltinimo skunde nurodydamas, kad ji gyvena priešais esančiame name ir pro savo buto langą gerai mato (duomenys neskelbtini). Taigi, kaltinamoji matydama (duomenys neskelbtini) teritoriją ir stebėdama karštą vasaros savaitgalį be vandens paliktą šunį, ėmėsi aktyvių veiksmų, ieškodama pagalbos už gyvūnų priežiūrą atsakingoje institucijoje (skambindama Gyvūnų globėjų asociacijai), o ne kreipdamasi į ,, (duomenys neskelbtini)“ televiziją. Televizijos reporterė pati susirado kaltinamąją, susisiekdama su ja telefonu. Tokie I. M. K. veiksmai patvirtina, jog ji neieškojo priemonių ar būdų kaip viešai įžeisti ir apšmeižti N. Z., ji ieškojo realios pagalbos per karščius be vandens paliktam šuniui.

Nukentėjusysis N. Z. kaltinimą įžeidimu ir šmeižimu grindė į bylą pateiktu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2012-07-09 atlikto patikrinimo aktu Nr. 685, kuriame aiškiai nurodyta, jog gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų nenustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti šio patikrinimo akto obektyvumu ir įvertina tą aplinkybę, kurią patvirtino nukentėjusysis teismo posėdžio metu, jog 2012-07-09 ryte jis pats pašėrė gyvūnus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atlikto patikrinimo metu buvo konstatuota gyvūnų sveikatingumas ir gerovė 2012-07-09 dienai, tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad I. M. K. dėl šuns palikimo be vandens susirūpino dar savaitgalį (liepos 6-8 d.) ir jos į kamerą išsakytus žodžius negalima vienareikšmiškai traktuoti, jog buvo kalbama tik apie liepos 9 dienos gyvūnų padėtį (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Tai patvirtina ir kaltinamosios žodžių analizė: ,,..šuo uždarytas savaitėm...“, ,,...kaulas numestas per penkias dienas vieną kartą...“, iš jų matyti, kad kalbama ne apie vieną kankretų atvejį, bet apie tam tikrą laikotarpį, todėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2012-07-09 atlikto patikrinimo aktas Nr. 685 patvirtina tos dienos padėtį, tačiau nėra įrodymas, galintis pagrįsti gyvūnų padėtį ankstesniu laikotarpiu ir iš to spręsti, kad I. M. K. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Kaltinamosios žodžiai ,, per 10 metų nesu mačiusi, kad būtų plovęs jis, dezinfekavęs ar ką sterilizavęs. Šuo savo išmatas suėda, nereikia valyt jam nieko“ ptvirtina, kad buvo išsakyta subjektyvi kaltinamosios nuomonė. Ji nekonstatvo fakto, jog jis neplovė, nedezinfekavo ar nesterilizavo, tiesiog nurodė, jog per 10 metų ji nėra mačiusi, kad jis tai darytų. Jau yra aptartos aplinkybės, jog kaltinamoji turi galimybę matyti (duomenys neskelbtini) teritoriją per savo buto langus, balkoną ir duodama interviu laidai ,, (duomenys neskelbtini)“, pasakė, kad ,,per 10 metų nesu mačiusi, kad būtų plovęs jis, dezinfekavęs ar ką sterilizavęs“ t.y. pasakė, ko ji per 10 metų nėra mačiusi. Taip pat kaip subjektyvi nuomonė vertinami ir kaltinamosios interviu metu pasakyti žodžiai ,,čia purvų purvas“, nes tvarka ir švara yra vertinamasis požymis, ką patvirtina ir liudytojos E. N. parodymai, jog ,,situacija ten buvo prasta, teko bristi per nenupjautą žolę“, tuo tarpu kaltinamosios nuomone, ten yra purvų purvas. Teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą) (kasacinė nutartis 3K-3-328/2003). Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 str. 2 d. nekyla.

Nukentėjusiojo N. Z. į bylą pateiktame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-05-24 sprendimu Nr. T-250 sudarytos Kauno gyvūnų globos ir priežiūros tarybos 2012-08-03 posėdžio protokole Nr. 67-4-71 nurodyta, jog posėdyje dalyvavo kviestiniai asmenys: J. J. ir I. M. K., kuri pasisakė: ,,aš gyvenu šalia cirko ir matau kaip tų gyvūnėlių niekas neprižiūri, neišleidžia jų pasivaikščioti, pati juos maitinu. Kai atvažiuoja tikrinti Veterinarijos tarnyba, tie gyvūnai būna jau pamaitinti. Vieno gyvūnėlių maitinimo metu, mane užpuolė pats įstaigos direktorius N. Z., dėl jo padarytų veiksmų kreipiausi į Viešąją policiją“ (b.l. 75-79). Šiame posėdyje kaltinamoji dalyvavo jau po ,, (duomenys neskelbtini)“ televizijos 2012-07-09 ištransliuotos laidos ,, (duomenys neskelbtini)“ ir posėdyje jos pasakyti žodžiai nesietini su privataus kaltinimo skunde nurodytomis aplinkybėmis, todėl pateiktas protokolas nelaikytinas įrodymu, siekiant pagrįsti kaltinamosios tyčią viešai įžeisti ir apšmeižti nukentėjusįjį.

Nukentėjusiojo N. Z. privataus kaltinimo skunde nurodytas teiginys, kad I. M. K. prieš skleisdamas informaciją, privalėjo įsitikinti jos tikrumu, nepagrindžia kaltinamosios tiesioginės tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją buvimo, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tyčios turinį sudaro šio požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją, o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra (kasacinė nutartis Nr. 2A-3/2012). Be to, į bylą pateikti straipsniai iš ,,15 min.lt“, ,,gamtos patruliai.grynas.delfi.lt“, balsas.lt“. apie gyvūnų padėtį VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, liudytojų V. G., J. G., G. P., O. L. parodymai apie nusiskundimus dėl gyvūnų priežiūros minėtoje viešojoje įstaigoje, leidžia daryti išvadą, kad tai taip pat turėjo įtakos I. M. K. nuomonės susiformavimui apie netinkamą gyvūnų priežiūrą VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis įtvirtina asmens saviraiškos laisvę, t. y. teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. Tiek Konvencijoje, tiek Konstitucijoje nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei viešuosius interesus. Kiekvieną kartą ginant vieną šių vertybių (saviraiškos laisvę bei asmens garbę ir orumą), neišvengiamai apribojama kita, todėl, nagrinėdamas bylą, teismas privalo priimti tokį sprendimą, kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų šių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrą (kasacinė nutartis Nr. 2A-3/2012). Šiuo atveju atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį baudžiamoji atsakomybė nėra proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teises ir reputaciją. Aptartų įrodymų pagrindu nenustačius kaltinamosios veiksmuose tiesioginės tyčios viešai įžeisti ir apšmeižti nukentėjusįjį, negalima konstatuoti, jog yra visi privalomi nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 155 str. 1 d., 154 str. 2 d., sudėties požymiai, būtini apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Atsižvelgiant į tai, priimamas išteisinamasis nuosprendis, pažymint, kad pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis).

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas nukentėjusiojo N. Z. pareikštą 50 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palieka nenagrinėtą, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nukentėjusysis N. Z. prašė iš kaltinamosios priteisti 300 litų atstovavimo išlaidas (b.l. 121-122), tačiau priimant išteisinamąjį nuosprendį, toks nukentėjusiojo prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. M. K. pagal LR BK 155 str. 1 d., 154 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo N. Z. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nukentėjusiojo N. Z. prašymą priteisti atstovavimo išlaidas, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.