Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo

A. B. nuteistas pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimu10 (dešimčiai) metų bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2005 m. sausio 19 d., apie 19 val., Telšių m. (duomenys neskelbtini) buto durų ir pačiame nurodytame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia itin žiauriai suduodamas A. Bl. daugybinius smūgius rankomis, kojomis ir lazda-ramentu į įvairias kūno vietas, iš viso suduodamas jai apie 35 smūgius rankomis ir kojomis bei apie 45 smūgius lazda-ramentu, padarė nukentėjusiajai tokius sužalojimus: odos nubrozdinimus kaktos dešinėje ir kairėje, kairiame antakyje-paakio srityje - skruoste, poodinę kraujosruvą ir muštinę žaizdą kaktos kairėje, odos nubrozdinimą dešinės akiduobės išoriniame krašte, poodines kraujosruvas kaktos dešinėje ir dešinės akies viršutiniame voke-skruoste, odos nubrozdinimus nosyje ir jos pertvaroje, poodinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kaktoje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kaktos abipus-momeninėse srityse, poodinę kraujosruvą kairėje smilkininėje srityje-pažandėje-kakle bei kraujosruvą kaklo raumenyse kairėje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešiniame žande-pažandėje, muštinę žaizdą dešinėje momeninėje srityje, muštinę žaizdą, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus dešinėje momeninėje srityje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas ausų kaušeliuose, odos nubrozdinimus žanduose, kairėje pažandėje ir pasmakrės-kaklo dešinėje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą apatinės lūpos kairėje- smakro-pasmakrės srityje, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą kairėje momeninėje srityje, riboje su pakaušine sritimi, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose apie žaizdas tarpuakio srityje, kaktos kairėje-momeninėje srityje, dešinėje momeninėje srityje ir kairėje smilkininėje srityje, kairėje momeninėje srityje ir pakaušio kairėje, kraujosruvas liežuvio raumenyse, kaklo raumenyse abipus, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos priekinėje sienoje abipus, poodines kraujosruvas pilve, kairio klubo srityje-pilve, krūtinės ląstos užpakalinės sienos kairėje, dešiniųjų šešto, septinto ir vienuolikto šonkaulių lūžius, gaktikaulio sąvaržos išsiskyrimą ir jo dešiniosios šakos viršutinio krašto skeveldrinį lūžį, lydimą kraujosruvos pilvo raumenyse priekinėje sienoje-gaktoje ir poodinę kraujosruvą kairio pado srityje. Dėl šių sužalojimų nukentėjusioji nuo bendro kūno sumušimo, besikomplikavusio trečio laipsnio trauminiu šoku, koma ir bendru kūno atvėsimu, 2005 m. sausio 20 d., 16 val., Telšių apskrities ligoninėje mirė. Tokiu būdu nuteistasis A. B. A. Bl. itin žiauriai nužudė.

Teismo posėdyje nuteistasis A. B. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti, jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti ir sušvelninti nuteistajam A. B. paskirtą bausmę. Nukentėjusioji I. B. prašo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir sušvelninti nuteistajam A. B. paskirtą bausmę. Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matosi, kad jame dėstomi argumentai labai įvairūs ir netgi vieni kitiems prieštaraujantys. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis apie nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodo, kad padarė ne visus kaltinime išvardintus nusikalstamus veiksmus, nesutinka su išnagrinėtų įrodymų įvertinimu, nustatyta jo kaltės forma ir nusikalstamos veikos kvalifikavimu, o taip pat su jam paskirtąja bausme. Tačiau po to savo apeliaciniame skunde jau prašo tik sušvelninti paskirtą bausmę.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija visus apeliacinio skundo argumentus, išskyrus tuos, kurie susiję su paskirtos bausmės dydžiu, atmeta.

Iš bylos matosi, kad pirmosios instancijos teismas visas jos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, teisingai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino A. B. kaltu. Kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamą veiką, teismas baudžiamąjį įstatymą irgi taikė tinkamai.

Nors ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis A. B. kaltu neprisipažino arba prisipažino tik iš dalies, jo dalyvavimą A. Bl. nužudyme patvirtina visuma kitų išnagrinėtų įrodymų: įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto ir ekspertizės išvados bei kiti nuosprendyje išdėstyti bylos duomenys. Pažymėtina, kad teismo išvadas iš dalies patvirtina ir paties nuteistojo parodymai.

Iš bylos matosi, kad telefonu iškviesti GMP medikai sužalotą A. Bl. surado (duomenys neskelbtini) esančiame nuteistojo bute 2005 m. sausio 20 d. rytą, apie 9 val. Į ligoninę išvežta A. Bl. ten tą pačią dieną, apie 16 val., mirė. Teismo medicinos specialisto išvadose nurodyta, kad A. Bl. kūne nustatyta daugybė kūno sužalojimų įvairiose kūno vietose ir kad ji mirė nuo bendro kūno sumušimo, besikomplikavusio trečio laipsnio trauminiu šoku, koma ir bendru kūno atvėsimu. Kūno sužalojimai, kurių visuma sukėlė nukentėjusiosios mirtį, A. Bl. buvo padaryti prieš keletą valandų iki jos mirties. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad nurodytame nuteistojo A. B. bute rasta betvarkė, išvartyti baldai, visame bute rasta daugybė kraujo pėdsakų. Nuteistojo kaimynai liudytojai V. V. ir R. V. parodė, kad 2005 m. sausio 19 d. vakare girdėjo iš A. B. buto sklindantį triukšmą, trankymo garsus, o taip pat besibarančių A. B. ir jo sugyventinės A. Bl. balsus. V. V. parodė, kad girdėjo, kaip A. A. Bl. vadino vagile ir paleistuve, taip pat girdėjo A. Bl. aimanas. Išėjusi į laiptinės koridorių, pamatė ten A. Bl. gulint ant grindų, šalia matėsi kraujas, prie sugyventinės stovėjo A. B. . Jiems sugrįžus į savo butą, iš ten toliau girdėjosi triukšmas. R. V. parodė, kad iš pradžių į laiptinės koridorių žiūrėjo pro savo buto durų akutę, matė, kad A. Bl. guli ant grindų, o A. B. ją gulinčią spardo, daugiausia spardė į galvą, krūtinę ir pečius. Jų raminti buvo išėjusi jo žmona. Po to ir pats nuėjęs į laiptinę parūkyti, matė A. Bl. kruviną ir atsirėmusią į sieną. A. B. tą vakarą buvo girtas. Abu liudytojai V. taip pat parodė, kad ir A. B. , ir A. Bl. labai dažnai girtaudavo, o po to konfliktuodavo tarpusavyje. A. B. šiaip būdavo ramaus būdo, tačiau išgėręs tapdavo agresyvus. Nužudytosios dukra nukentėjusioji I. B. parodė, kad 2005 m. sausio 19 d. buvo atėjusi pas savo motiną į A. B. butą, abu juos bute rado girtus. Jos motina buvo apsiavusi tik vieną batą, buvo girta, tačiau jokių sumušimo žymių ant jos kūno, taip pat ir ant veido, ji nepastebėjo. Motina jai dėl nieko ir nesiskundė. Tuo metu tualete buvęs A. B. garsiai šaukė, kad jos motiną reikia užmušti. Visa tai pamačiusi, ji iš ten išėjo ir kas tame bute vyko toliau, nežino. Apie motinos mirtį sužinojo tik kitą dieną ligoninėje. Nukentėjusioji I. B. irgi patvirtino, kad jos motina kartu su sugyventiniu A. B. nuolat girtaudavo, tarp jų ir anksčiau dažnai kildavo konfliktai.

Jau aptarti įrodymai patvirtina, kad nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis A. Bl. buvo sumušta kaltinime nurodytu laiku būtent nuteistojo A. B. bute ir šalia to buto esančioje laiptinėje. Tie patys įrodymai patvirtina ir tai, kad visus kūno sužalojimus, dėl kurių visumos nukentėjusioji mirė, jai padarė tik pats nuteistasis A. B. . Kaip jau minėta, tai iš dalies patvirtina ir paties A. B. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą apklaustas įtariamuoju (b.l. 105-107) A. B. kaltu neprisipažino. Tada jis parodė, kad A. Bl. girta grįžo namo vakare, daužė buto duris ir jis ją rado nugriuvusią koridoriuje. Jis ją nutempė į butą, tačiau prieš tai gulinčiai kelis kartus spyrė jai koja į dubenį. Ar sudavė daugiau smūgių, neprisimena. Tuo metu jis rankoje turėjo lazdą, bet ar sudavė A. Bl. ta lazda, irgi neprisimena. A. B. tos apklausos metu prisipažino, kad tą dieną ir vakare buvo girtas. Iš esmės tokias pačias aplinkybes A. B. nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (b. l. 109-110). Tuomet jis vėl parodė, kad galėjo suduoti A. Bl. smūgius, bet to jau neprisimena. Dar parodė, kad bute A. Bl. daugybę kartų griuvinėjo ir taip galėjo susižaloti. Kai galiausiai ji pargriuvo ir liko gulėti kambaryje, jis ten ją apklojo ir taip palikęs gulėti, pats nuėjo miegoti. Pabudęs ryte ir pamatęs, kad sugyventinės savijauta bloga, iš kaimynų iškvietė greitąją pagalbą. Atvykusiems medikams sakė, kad A. Bl. pargriuvo ir susimušė pati. Dar vieną kartą apklaustas įtariamuoju (b. l. 115), A. B. vėl pripažino, kad kelis kartus A. Bl. įspyrė koja. Teisminio nagrinėjimo metu jis irgi neprisipažino kaltu, tačiau ir vėl davė parodymus, iš esmės nepaneigiančius, kad būtent jis padarė A. Bl. visus jai nustatytus sužalojimus ir taip ją nužudė. Jis parodė, kad tik kelis kartus įspyrė A. Bl. į sėdmenis, o po to ji griuvinėjo pati. Tačiau perskaičius jau paminėtus ankstesnius parodymus, nuteistasis jų nepaneigė, pripažino, kad jie teisingi ir kad jis gerai neprisimena, kur ir kada mušė sugyventinę ir kokius smūgius bei kaip juos sudavė nukentėjusiajai. Vertinant tokius paties A. B. parodymus, darytina išvada, kad daugelio savo suduotų smūgių jis tiesiog neprisimena, nes buvo girtas, arba dalį tų smūgių neigdamas, tokiu būdu tik bando palengvinti savo padėtį ir išvengti griežtesnės atsakomybės.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų įvertinimo kolegija atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Pirmiausia pažymėtina, kad tie apelianto argumentai patys yra prieštaringi ir tėra įvairūs paties nuteistojo niekuo nepagrįsti spėliojimai. Nuteistasis be jokio pagrindo prieštaringais vadina liudytojų V. parodymus. Jau aptarti šių liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu faktiškai sutampa ir juose jokių esminių prieštaravimų nėra. Šie liudytojai aiškiai parodė girdėję A. B. bute triukšmą ir muštynių garsus, taip pat parodė, kad patys matė A. B. , spardantį laiptinėje gulinčią A. Bl. . Šiais parodymais nėra jokio pagrindo abejoti, juo labiau, kad ir pats A. B. teisme prisipažino matęs abu liudytojus V. išėjusius į laiptinę raminti jo su A. Bl. konflikto. Apeliantas taip pat be jokio pagrindo prieštaringais vadina ir nukentėjusiosios I. B. parodymus. Nors I. B. yra nužudytosios A. Bl. dukra, abejoti jos parodymų objektyvumu taip pat nėra jokio pagrindo. Tokia išvada daroma jau vien dėl to, kad I. B. ir savo motinos ankstesnį elgesį apibūdino nepalankiai, pripažino, kad motina nuolat girtaudavo ir pati konfliktuodavo su savo sugyventiniu. Kita vertus, apie pačios jos motinos nužudymo aplinkybes I. B. nieko konkretaus ir neparodė. Tačiau iš jos parodymų matosi, kad dar iki įvykių kaltinime nurodytos dienos vakare, dar dieną ir A. Bl. , ir A. B. bute buvo tik dviese, abu buvo girti ir jau tuomet tarp jų vyko barniai. I. B. parodymai taip pat paneigia nuteistojo spėliones, kad A. Bl. galėjo būti sumušta kur nors kitoje vietoje ir kad tai galėjo padaryti kokie nors kiti asmenys. Nukentėjusioji I. B. parodė, kad dienos metu jos motina buvo stipriai girta, bet niekuo nesiskundė ir nesimatė jokių jos sumušimo žymių. Tas pačias aplinkybes nukentėjusioji patvirtino ir papildomai apklausta bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad tokias pačias aplinkybes patvirtino ir paties nuteistojo prašymu apklausta papildoma liudytoja O. S. . Ji parodė, kad tą dieną, pas ją, gyvenančią to paties namo ketvirtame aukšte, A. Bl. buvo atėjusi tris kartus: ryte, dieną ir vakare, apie 19 val. O. S. parodė, kad A. Bl. visus tris kartus buvo girta, atrodė netvarkingai, neapsiavusi, kiekvieną kartą siūlė kartu dar išgerti. Po apsilankymo vakare, daugiau ji A. Bl. nematė. O. S. irgi parodė, kad nors A. Bl. ir buvo girta, tačiau ji niekuo nesiskundė ir ant jos kūno, taip pat ir veido, nei kraujo dėmių, nei kitokių sumušimo pėdsakų nesimatė. Taigi O. S. parodymai, kartu su kitais jau aptartais įrodymai, tik dar kartą patvirtino, kad A. Bl. niekur iš bendrabučio išėjusi nebuvo ir jokie kiti asmenys kitoje vietoje jos sumušti negalėjo. Be to, iki 19 val. nukentėjusioji iš viso nebuvo sumušta ir tai jau apie 19 val. ir dar vėliau padarė būtent pats A. B. . Nuosprendyje nurodytas nusikaltimo padarymo laikas, apie 19 val., tik apytikslis. Iš tikrųjų A. Bl. galėjo būti mušama ir šiek tiek vėliau, tačiau toks nežymus netikslumas nėra nuosprendžio esminis trūkumas.

Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl teismo medicinos specialisto išvadų taip pat nepagrįsti. Jau paminėtose teismo medicinos specialisto išvadose konkrečiai išdėstyti A. Bl. nustatyti kūno sužalojimai, jų lokalizacija, padarymo laikas ir sunkumo laipsnis. Taip pat nurodyta A. Bl. mirties priežastis – bendras kūno sužalojimas, besikomplikavęs trečiojo laipsnio trauminiu šoku, koma ir bendru kūno atvėsimu. Šias išvadas tas pats specialistas patvirtino ir apklaustas teisminio nagrinėjimo metu. Specialistas teisme papildomai dar parodė, kad visi nustatyti sužalojimai A. Bl. buvo padaryti vienu metu, keleto valandų laikotarpiu, ji mirė nuo sužalojimų visumos, o trauminis šokas kilo dėl nukentėjusiosios patirto didelio fizinio skausmo. Specialistas taip pat paaiškino, kurie iš nustatytų kūno sužalojimų galėjo būti padaryti nukentėjusiajai pačiai griūnant, o kurie – suduodant smūgius rankomis, kojomis arba kietais bukais daiktais. Apeliantas be jokio pagrindo specialisto išvadas ir jo paaiškinimus vadina prieštaringais. Taip pat neteisingi nuteistojo teiginiai, kad specialistas nustatinėjo vis naujus A. Bl. kūno sužalojimus, nors ir rėmėsi tais pačiais tyrimo duomenimis. Iš bylos matosi, kad kaltinimai A. B. tikrai buvo tikslinami ir keičiami, tačiau tai įvyko ne dėl specialisto išvadų prieštaringumo, o tik dėl to, kad tas išvadas netinkamai įvertino pats ikiteisminis tyrimas. Iš ikiteisminio tyrimo pareigūno užduoties atlikti objekto tyrimą matosi, kad apie A. Bl. padarytų sužalojimų skaičių ir apie tai, kokiu būdu tie sužalojimai buvo padaryti (suduodant smūgius rankomis, kojomis ar kokiais nors daiktais) klausimai specialistui iš viso nebuvo užduoti. Tai ir paaiškina tą faktą, kad specialisto išvadose į tai tuo metu nebuvo atsakyta, nors visi konkretūs sužalojimai išvadose nurodyti labai tiksliai. Dėl šios priežasties kaltinamajame akte buvo nurodyti tik ne mažiau kaip 35 A. B. suduoti A. Bl. smūgiai rankomis ir kojomis. Daug išsamiau, nepaneigdamas, o tik patvirtindamas savo išvadas, tas pats specialistas A. Bl. sužalojimų aplinkybes išdėstė teisiamajame posėdyje. Pats teismas šioje byloje dar ir paskyrė teismo medicinos ekspertizę, kurios išvados irgi nepaneigė ankstesnių specialisto išvadų, o tik konkrečiau atsakė į klausimus apie A. Bl. padarytų sužalojimų skaičių ir jų padarymo būdą. Kaip tik dėl paaiškėjusių papildomų aplinkybių kaltinimas A. B. teisme buvo du kartus keičiamas BPK 256 str. nustatyta tvarka. Pakeičiant kaltinimą, procesiniai įstatymai pažeisti nebuvo. Įvertinęs jau paminėtas specialisto išvadas, specialisto paaiškinimus teisme ir teismo medicinos ekspertizės išvadas, teismas kaip tik ir padarė išvadas apie tikrąsias A. Bl. sumušimo, sužalojimo ir jos mirties aplinkybes. Buvo nustatyta, kad A. Bl. į įvairias kūno vietas buvo suduoti apie 35 smūgiai rankomis ir kojomis bei apie 45 smūgiai lazda-ramentu. A. Bl. buvo nustatyti ir dar 36 sužalojimai, kuriuos ji galėjo pasidaryti pargriūdama ir atsitrenkdama į įvairius daiktus, tačiau šių sužalojimų teismas pagrįstai kaltinime nenurodė. Nors dalis sužalojimų A. Bl. tikrai galėjo būti padaryti jai pačiai griūnant, nėra jokių abejonių, kad jos mirties priežastimi buvo ne šie, o tie sužalojimai, kurie nukentėjusiajai buvo padaryti sudavus tiesioginius smūgius. Tokia išvada daroma ir todėl, kad A. Bl. mirė nuo jai padarytų sužalojimų visumos, ir todėl, kad tik suduodant tiesioginius smūgius galėjo būti padaryti pagrindiniai sužalojimai: keleto šonkaulių lūžiai, gaktikaulio sąvaržos išsiskyrimas bei šio kaulo lūžiai ir kt. Tokių sužalojimų pati griūdama A. Bl. tikrai negalėjo pasidaryti. Kita vertus, net ir griūnant atsiradę kai kurie kūno sužalojimai galėtų būti siejami su neteisėtais nuteistojo A. B. veiksmais betarpiškai vartojant prieš savo sugyventinę fizinį smurtą. Apeliantas dar nurodo, kad tiksliai nenustatyta, kokiu įrankiu jis sudavė smūgius A. Bl. , nes namuose turi ir lazdą, ir ramentą. Tačiau jis pats buvo pripažinęs, kad laiptinėje galėjo suduoti smūgius lazda, o bute, kur A. Bl. buvo mušama toliau, turėjo ir ramentą. Bet kuriuo atveju, įrodyta, kad nuteistasis mušė sugyventinę ne tik rankomis ir kojomis, bet ir lazdos pavidalą turinčiu įrankiu.

Visos nustatytos ir jau aptartos bylos aplinkybės patvirtina, kad teismas išnagrinėtų įrodymų visumą įvertino tinkamai. Įrodyta, kad A. B. savo sugyventinę A. Bl. sumušė ir sužalojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis, o tarp nuteistojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiosios mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl įrodyta, kad A. A. Bl. nužudė.

Apelianto argumentus dėl teismo nustatytų nuteistojo A. B. kaltės formos ir tyčios rūšies, o taip pat dėl nusikaltimą kvalifikuojančio požymio nustatymo bei baudžiamojo įstatymo taikymo kvalifikuojant nusikalstamą veiką, kolegija irgi atmeta. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nužudyti A. Bl. nenorėjo, specialiai į gyvybiškai svarbias kūno vietas jai smūgių nesudavė, taip pat nesiekė sukelti nukentėjusiajai fizinio skausmo ir kančių. Apelianto nuomone, byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, todėl jo nusikalstama veika galėtų būti vertinama tik kaip gyvybės atėmimas dėl neatsargumo. Tačiau visos jau aptartos bylos aplinkybės tokius nuteistojo argumentus paneigia. Netiesa, kad smūgiai A. Bl. nebuvo suduodami į gyvybiškai svarbias kūno vietas. Iš teismo medicinos specialisto išvadų matosi, kad dauguma sužalojimų, t. y. įvairių kraujosruvų bei nubrozdinimų, A. Bl. buvo nustatyta būtent galvos ir veido srityse, daug smūgių suduota ir į kitas vietas, kur išsidėstę kiti žmogaus gyvybei svarbūs vidaus organai. Nukentėjusiajai sulaužyti šonkauliai, gaktos kaulai. Labai svarbi aplinkybė yra ir pats labai didelis suduotų smūgių bei padarytų kūno sužalojimų skaičius. Pažymėtina, kad nukentėjusioji mirė nuo bendro sumušimo ir jai padarytų sužalojimų visumos. Nuosprendyje teismas padarė pagrįstą išvadą, kad konkrečiai A. Bl. mirties A. B. nesiekė. Tačiau suduodamas jai į įvairias kūno vietas ne mažiau negu 80 smūgių rankomis, kojomis ir lazda-ramentu, nuteistasis tikrai suprato, kad tokiais savo veiksmais kėsinasi į A. Bl. gyvybę, numatė, kad gali jai atimti gyvybę ir, nors gyvybės atimti nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Kaip tik tokios aplinkybės nustatytos ir šioje byloje. Suduodamas nukentėjusiajai daugybę smūgių, taip pat ir mušdamas bei spardydamas A. Bl. gulinčią, tokiais veiksmais A. B. pademonstravo visišką abejingumą galimoms tokių savo veiksmų pasekmėms. Tas pats pasakytina ir apie nuteistojo elgesį jau po sugyventinės sumušimo. Iškviesti greitąją medicinos pagalbą jis nusprendė tik kitos dienos rytą. Tuo tarpu iš karto po fizinio smurto panaudojimo jis nesiėmė jokių priemonių A. Bl. gyvybės išsaugojimui. Apelianto teiginiai, kad jis užklojo nukentėjusiąją ir tokiu būdu rūpinosi jos sveikata, visiškai neatitinka bylos aplinkybių. Iš tikrųjų, nors ir užmetęs ant nukentėjusiosios kažkokį užtiesalą, jis ją paliko sumuštą gulėti ant šaltų grindų per visą naktį, o pats tuo metu nuėjo miegoti. Dėl visų šių aplinkybių teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. B. nužudė A. Bl. veikdamas netiesiogine tyčia.

Nužudymą kvalifikuojantį požymį teismas irgi nustatė pagrįstai, ir tai iš esmės patvirtina jau aptartos bylos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ išaiškinta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 str. 2 d. punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Tokios aplinkybės nustatytos ir šioje byloje, o jas patvirtina teismo medicinos specialisto išvados ir kiti įrodymai. Byloje nustatyta, kad A. Bl. buvo mušama gana ilgą laiko tarpą, jai buvo suduota labai daug smūgių ir padaryta labai daug sužalojimų. Be to, specialisto išvadose nurodoma, kad A. Bl. mirė nuo bendro kūno sumušimo, besikomplikavusio būtent trečiojo laipsnio trauminiu šoku. Tuo tarpu trauminį šoką sukelia kaip tik ypatingai didelis fizinis skausmas. Jau vien tik ši aplinkybė, t. y. pati mirties priežastis dėl trauminio šoko, neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusioji prieš mirtį jautė itin didelį fizinį skausmą. Apeliantas nurodo, kad pati A. Bl. niekaip nepademonstravo savo kančių, o iš specialisto išvadų matosi, kad ji sąmonės neteko ne iš karto po sužalojimų padarymo. Tokie nuteistojo argumentai ir neatitinka bylos aplinkybių, ir teismo išvadų nepaneigia, o kaip tik jas patvirtina. Tai, kad po sužalojimų padarymo iki sąmonės netekimo, o po to ir iki mirties praėjo nemažas laiko tarpas, kaip tik patvirtina, kad nukentėjusioji tikrai kentė didelį skausmą. Taip pat neaiškus apelianto argumentas apie tai, kad pati nukentėjusioji tariamai nepademonstravo savo kančių. Tai paneigia ir jau paminėtos nuteistojo kaimynės liudytojos V. V. parodymai apie girdėtas mušamos A. Bl. aimanas. Akivaizdu, kad mušdamas sugyventinę, savo veiksmų bei itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą suvokė ir pats nuteistasis. Kad A. B. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, patvirtina ir teismo psichiatrinės ekspertizės išvados. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. B. nukentėjusiąją nužudė itin žiauriai ir nuteistojo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.

Jau buvo paminėta, kad nors ir išdėstęs daug nesutikimo su nuosprendžiu argumentų, apeliaciniame skunde nuteistasis prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę. Būtent dėl šios nuosprendžio dalies dėstomus apelianto argumentus kolegija vertina iš dalies pagrįstais, todėl apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis savo noru atlygino padarytą žalą. Sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad A. B. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir to neginčija pats apeliantas. Taigi buvo nustatyta po vieną ir atsakomybę lengvinanti, ir ją sunkinanti aplinkybės. Nuosprendyje taip pat pažymėta, kad skiriant bausmę teismas atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį, kilusias neatstatomas pasekmes, o taip pat į kaltininko asmenybę, jo sveikatos būklę. Padaręs išvadą, kad yra pagrindas skirti bausmę, mažesnę už baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį, teismas paskyrė A. B. 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, kad nors nuosprendyje ir buvo paminėtos BK 54 str. nuostatos, vis dėlto teismas į šio baudžiamojo įstatymo reikalavimus atsižvelgė gana formaliai, neįvertino kai kurių konkrečių bausmės skyrimui reikšmės turinčių bylos aplinkybių, todėl nuteistajam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę dėl jos dydžio yra pagrindas laikyti aiškiai per griežta. Tokia išvada daroma dėl keleto aplinkybių, susijusių ir su paties kaltininko asmenybe, ir su konkrečiomis jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Apeliantas nurodo, kad nusikalto atsitiktinai, prisipažino kaltu ir dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Šie argumentai yra pagrįsti tik iš dalies. Jau buvo minėta, kad net ir teisminio nagrinėjimo metu A. B. kaltu neprisipažino, ir anksčiau, ir dabar jis tvirtina, kad sudavė A. Bl. tik kelis smūgius. Apie padaryto nusikaltimo atsitiktinį pobūdį irgi negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, nes konfliktai tarp A. B. ir A. Bl. , taip pat ir su fizinio smurto panaudojimu, kildavo ir anksčiau. Kita vertus, ir iš nuteistojo parodymų, ir net iš jo elgesio teisminio nagrinėjimo metu matosi, kad dėl savo sugyventinės nužudymo A. B. tikrai pergyvena ir dėl to gailisi. Be to, pats teismas nuosprendyje pažymėjo, kad A. B. anksčiau nebuvo nei teistas, nei baustas administracinėmis nuobaudomis. Galima sutikti su teismo išvada, kad A. B. charakterizuojamas neigiamai, kaimynai jį apibūdino kaip alkoholiu piktnaudžiavusį asmenį. Vis dėlto ir šią aplinkybę bent iš dalies galima pateisinti nuteistojo amžiumi ir sveikatos būkle. A. B. jau senyvo amžiaus, be to, jis invalidas dėl dešinės kojos amputacijos. Būtent nuteistojo sveikatos būklės, kolegijos nuomone, teismas pakankamai ir neįvertino skirdamas bausmę. Iš bylos matosi, kad ir pačiam teismui kilo abejonių tiek dėl nuteistojo fizinės, tiek ir dėl jo psichinės būklės, dėl to netgi buvo paskirtos ekspertizės. Nors teismo medicinos ekspertizės išvadose nurodoma, kad dėl kojos amputacijos A. B. laisvės atėmimo bausmę atlikti galėtų, tačiau tos išvados nepaneigia, kad tos bausmės atlikimas vis dėlto bus problematiškas. Pirmosios, ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės metu taip pat nepavyko nustatyti ir tikrosios A. B. psichinės būklės. Šios ekspertizės metu buvo nustatyta, kad A. B. netiksliai orientuojasi laike, jis nesugeba paaiškinti perkeltinės prasmės, sutrikusi jo atmintis, tiriamasis negalėjo papasakoti įvykių detalių. Tik paskirtos dar vienos, stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės išvadose jau nurodoma, kad A. B. lėtine psichikos liga nesirgo ir neserga ir kad jis galėjo nusikaltimo padarymo metu ir dabar gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Vis dėlto jam buvo nustatyta diagnozė – organinis asmenybės sutrikimas su atskirų intelekto funkcijų kritimu. Kolegijos nuomone, ši aplinkybė bent iš dalies gali paaiškinti ir nuteistojo parodymų nenuoseklumą. Be to, nors ši aplinkybė ir nekelia abejonių dėl paties A. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrįstumo, tačiau į ją irgi turėjo būti atsižvelgta skiriant bausmę. Atkreiptinas dėmesys ir į pačias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, šio nusikaltimo priešistorę bei pačios nužudytosios A. Bl. asmenybę ir jos elgesį. Byloje nustatyta, kad A. Bl. jau keletą metų gyveno A. B. bute ir buvo jo visiškai išlaikoma. Visi šioje byloje apklausti liudytojai ir netgi nužudytosios dukra nukentėjusioji I. B. parodė, kad ir pati A. Bl. nuolat girtaudavo, o po to konfliktuodavo su aplinkiniais, netgi ir pati pavartodavo smurtą prieš savo sugyventinį A. B. . Papildomai apklausta nuteistojo sesuo liudytoja A. Vaišienė A. Bl. apibūdino dar labiau neigiamai. Ji aprodė, kad dažnai įkalbinėdavusi A. Bl. išsikraustyti iš brolio buto, tačiau ši tik gerdavo už jo gaunamą pensiją. Ir A. Bl. , ir kiti brolio sugėrovai naudojosi tuo, kad po motinos mirties pardavus jos namus, A. B. buvo tekę nemažai pinigų. Ir iš šioje byloje nustatytų aplinkybių matosi, kad nusikaltimo dieną A. Bl. jau nuo ryto buvo girta ir elgėsi netinkamai. Be abejo, šios aplinkybės net ir iš dalies nepateisina A. B. nusikalstamos veikos. Vis dėlto reikia pripažinti, kad tai tikrai sukėlė nuteistojo pyktį ir bent jau iš dalies tikrai sąlygojo paskesnius jo neteisėtus veiksmus. Bausmės dydžiui, kolegijos nuomone, tai irgi turi reikšmės. Galiausiai, svarstant bausmės klausimą, kolegija šioje byloje atsižvelgia ir į nužudytosios dukters, nukentėjusiosios I. B. nuomonę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ši nukentėjusioji pati nurodė, kad A. B. nubaustas per griežtai ir paprašė jam paskirtą bausmę sušvelninti. Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistajam A. B. paskirta bausmė savo dydžiu yra aiškiai per griežta. Šio nuteistojo asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką atitiktų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu dar artimesnė baudžiamojo įstatymo sankcijos žemutinei ribai. Švelnesnės bausmės A. B. paskyrimas taip pat neprieštaraus ir teisingumo bei protingumo kriterijams, o taip pat ir nukentėjusiosios interesams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 19 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam A. B. paskirtos bausmės pakeisti.

Nuteistajam A. B. pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. paskirti bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.