- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- 1S-27-202/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Ernesta Montvidienė, Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- E. M.
- Advokatai
- Mindaugas Bliuvas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. M. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties, kuria 3 mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kratos metu rastas ir paimtas lėšas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, be kitų fizinių ir juridinių asmenų, E. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 189¹ straipsnio 1 dalyje.
2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2017 m. sausio 17 d. ir 2017 m. balandžio 24 d. nutarimais, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, laikinai buvo apribotos E. M. nuosavybės teisės į lėšas – 242 410 Eur, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1600 JAV dolerių, rastas ir paimtas 2016 m. gegužės 12 d. atliekant kratą E. M. gyvenamojoje vietoje. Vėlesnėmis teismų nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi 3 mėnesiams pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pirmiau aptartas lėšas, nes konstatavo, kad nėra išnykę ir (ar) pasikeitę procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindai ir sąlygos.
4. Skunde kaltinamojo E. M. gynėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi, prašo panaikinti nutarties dalį, kurioje laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas į E. M. ir I. M. priklausančias lėšas – 1 490 Eur, 1 600 JAV dolerių ir 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų. Gynėjas, vadovaudamasis nacionalinių bei tarptautinių teismų praktika, teigia, kad toks ilgas nuosavybės teisių apribojimo terminas (daugiau nei 2 metus) į teisėtai įgytas lėšas (šeimos lėšas), akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo, ekonomiškumo principus, asmens teisę į nuosavybę. Teismas apskųstoje nutartyje nenurodė jokių naujų argumentų, tik formaliai atkartojo ankstesnių nutarčių motyvus. Byloje nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ar jo sutuoktinė būtų negalėję teisėtai įgyti lėšų, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Gynėjas pažymi, kad 690 Eur buvo paimti iš E. M. piniginės, 800 Eur I. M. pateikė STT pareigūnams iš savo delninės, o kitos lėšos buvo skirtos kelionėms ar likusios po jų. Byloje nėra ir duomenų, kad šios būtų nusikalstamos veikos priemonė, įrankis ar rezultatas. Taigi, nuosavybės teisė į aptartas lėšas apribotos ir apribojimo terminas tęsiamas nepagrįstai.
Atsiliepimas
5. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras atsiliepime į gynėjo skundą nurodo, kad atsižvelgiant į baudžiamojo proceso stadiją, laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą bei šios procesinės prievartos priemonės taikymo trukmę, nėra pagrindo manyti, jog apribojimai kaltinamajam taikomi neproporcingai ilgai, todėl prašo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. M. gynėjo skundas atmestinas
6. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Teismas teisingai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – 3 mėnesių terminui pratęsti, nepažeidė nei BK 72, 72³ straipsnio reikalavimų, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 ir 152 straipsnio normų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo.
7. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad E. M. galbūt padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti: liudytojų, kitų kaltinamųjų parodymuose, kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose, kratos, apžiūros protokoluose, specialistų išvadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. E. M. kaltinimai suformuluoti ne tik dėl apysunkių nusikalstamų veikų padarymo, bet ir dėl sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4–5 dalys). Todėl darytina išvada, kad teismas, vertindamas aptartus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo turtui taikyto laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo, laikėsi bendrųjų ir specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę ir (ar) pasikeitę procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindai ir sąlygos, o galimam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas būtinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).
8. Lėšos, kurioms yra taikomas nuosavybės teisės apribojimas, atitinka konfiskuotino turto požymius. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 ir 72³ straipsniai), o ar lėšos gautos nusikalstamu būdu, ar tai yra E. M. šeimos teisėtos lėšos, bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant teismui galutinį baigiamąjį aktą.
9. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais. Aptariamu atveju, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Be to, kaltinamojo nuosavybės teisės apribotos tik į tas bei tokio dydžio lėšas, kurios sudaro E. M. inkriminuotų nusikaltimų dalyką (BK 189¹ straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisių suvaržymai į E. M. turtą yra laikino pobūdžio, jų taikymas galioja iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad dėl visiško nuosavybės teisių apribojimo į anksčiau aptartas lėšas, jis patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas. Nors apribojimas trunka jau pakankamai ilgą laiką, atsižvelgiant į suformuluotų kaltinimų sunkumą ir bylos apimtį, konfiskuotų lėšų dydį, teisėjų kolegijos nuomone, taikoma procesinės prievartos priemonė nepažeidžia proporcingumo principo.
10. Tai, kad apskųstoje nutartyje pasikartoja argumentai ir motyvai iš ankstesnių teismo priimtų nutarčių, kuriomis buvo sprendžiamas klausimas dėl procesinės prievartos priemonės taikymo termino pratęsimo, nereiškia, jog aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstyti ir neįvertinti. Tuo atveju, kai tam tikri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti, gali susiklostyti tokia situacija, jog teismo išvados grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais.
11. Aplinkybė, kad apygardos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau kaltinamajam ir jo gynėjui, taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo naikinti apskųstą teisėtą nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti kaltinamojo E. M. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.