Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atstovui S. Š., administracinėn atsakomybėn patrauktam A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. M. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriuje nutarimo administracinėje byloje Nr. A11-1173-91.1.56-SM3), panaikinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-03-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo gautas A. M. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriuje priimto nutarimo administracinėje byloje Nr. A11-1173-91.1.56-SM3), panaikinimo. Pastaruoju nutarimu A. M. buvo pripažintas kaltu, įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124⁵ ir nubaustas 110 Lt bauda. Skunde pareiškėjas nurodė, kad su jam paskirta nuobauda nesutinka, nes priimant skundžiamą nutarimą liko neįvertintos esminės faktinės aplinkybės, nes vieta, kurioje A. M. pastatė savo automobilį ,,Fiat Punto”, iš viso negali būti laikoma visaverte automobilių stovėjimo vieta, nes Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 ,,Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos” VI skyriaus ,,Automobilių aptarnavimo infrastruktūra” 4.2. p. nurodyta, kad mažiausios vietos lengviesiems automobiliams stovėti dydis, automobilį statant statmenai pravažiavimo ašies, yra 2,3 x 5,0 m. Pasak A. M., iš 2011-12-13 administracinio teisės pažeidimo byloje esančios pažeidėjo pateiktos nuotraukos, akivaizdžiai matyti, kad tarp medžio ir atsarginio įvažiavimo į A. S. g. 3 kiemą, kur jis pastatė automobilį, nėra 2,3 m, nes automobilio ,,Fiat Punto” plotis yra 1678 mm. Pažeidėjo teigimu, rinkliava už mokamą stovėjimo vietą, gali būti renkama tik jei tinkamai pažymėtos automobilių stovėjimo vietos, todėl A. M. manymu jis priparkuodamas automobilį adresu A. S. g. 3, Vilniuje, laikėsi KET reikalavimų ir jam ATPK protokolas surašytas nepagrįstai, todėl turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

A. M. skundas netenkintinas.

Teismas išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą, papildomai iškvietęs ir apklausęs A. M., Vilniaus m. savivaldybės atstovą S. Š., liudytojus – T. K. ir I. S., konstatuoja, jog A. M. 2011-12-13 apie 10.49 val. A. S. g. 3, Vilniuje, pastatė automobilį ,,Fiat Punto”, v/n (duomenys neskelbtini) mokamoje stovėjimo aikštelėje bei už šią paslaugą nesumokėjo vietinės rinkliavos nustatyta tvarka (nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę). Šiais savo veiksmais A. M. pažeidė Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr.1-127, patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti, nuostatų 17.1. punkto reikalavimus ir pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 124⁵ str.

Šios aplinkybės nustatytos administracinės teisės pažeidimo protokolu, įvykio registravimo pažymomis, tarnybiniais pranešimais, papildomai surinktų dokumentų duomenimis.

A. M. teisme parodymais nustatyta, kad 2011-12-13 apie 11.00 val. jis vairuojamą automobilį ,,Fiat Punto” paliko priparkuotą adresu A. S. g. 3, Vilniuje. Šioje Vilniaus miesto vietoje ties automobilių stovėjimo aikštele yra išstatytas kelio ženklas, kuris reglamentuoja, jog šioje vietoje yra mokamos vietos už transporto priemonių stovėjimą. A. M. teigimu, jis matė šį ženklą bei šalia stovintį įrengtą mokėjimo aparatą. Jis mano, kad savivaldybės darbuotojai netinkamai atlikdami savo pareigas neatliko automobilių stovėjimo vietų žymėjimo. Paprastai už automobilio stovėjimą Vilniaus miesto gatvėse jis naudodavosi mokėjimo aparatu. Pasak A. M., toje vietoje, kur buvo palikęs savo automobilį, niekada nebuvo mokamos stovėjimo vietos, nes ten per mažai vietos jai suformuoti - iš vienos pusės auga medis, iš kitos yra atsarginis įvažiavimas į A. S. g. 3, namo kiemą. A. M. teigimu, automobilių stovėjimo mokamos vietos turi būti pažymėtos ne tik kelio ženklais, bet ir atitinkamai turi būti pažymėtos ir ant kelio važiuojamosios dalies linijomis.

Vilniaus m. savivaldybės atstovas paaiškino, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 200 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių 8 punkto nuostatomis, jog eismą LR keliuose gali apriboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforais ir reguliuotojo signalai. Atstovo teigimu, jei kelio ženklai ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, tai reikia vadovautis kelio ženklu. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamos asmuo turėjo vadovautis kelio ženklais, kurie pastatyti mokamoje stovėjimo zonoje. Atstovas paaiškino, kad ties A. S. g. 3, Vilniuje, yra pastatytas kelio ženklas, kad šioje vietoje darbo dienomis automobilių stovėjimas yra mokamas, be to, ženklas nurodo, kaip turi būti priparkuotas automobilis (jo padėtis šaligatvio atžvilgiu), o mokamos aikštelės ženklinimas yra neprivalomas, nes vairuotojas turi vadovautis kelio ženklu (b.l. 14). Jei žymėjimo nėra, tai visa aikštelė vertinama, kaip apmokoma stovėjimo zona ir vairuotojai stato savo automobilį šalia kitos transporto priemonės.

Liudytojas T. K. parodė, kad jis dirba savivaldybės įmonėje ,,Susisiekimo paslaugos” vyr. kasininko-kontrolieriaus pareigose. 2011-12-13 darbo metu ties A. S. g. vairuotojas paliko savo automobilį nesumokėdamas už stovėjimą. Kadangi automobilis stovėjo mokamoje vietoje, kur transporto priemonių stovėjimas reglamentuotas pastatytu kelio ženklu, todėl liudytojas atidžiai apžiūrėjo minėtą automobilį norėdamas įsitikinti, ar sumokėta vietinę rinkliavą, už stovėjimą. Apmokėjimo būdai yra du – arba grynais pinigais į parkavimą aparatą arba mokėjimas SMS žinute. Mokant už parkavimo vietą SMS žinute automobilis patikrinamas pagal valstybinius numerius, nes kontrolierius interneto bazėje mato apmokėjimo faktą. Tokiu atveju tikrinama, ar ant automobilio priekinio stiklo iš vidaus yra priklijuotas lipdukas, kurio barkodas suteikia galimybę vairuotojui mokėti SMS žinute. T. K. teigimu, jam apžiūrėjus automobilį ,,Fiat Punto” salone lipduko bei mokėjimo kvito nebuvo, todėl jis padarė esamo pažeidimo nuotrauką bei išrašė pranešimą vairuotojui. Pasak liudytojo, minėtas automobilis stovėjo priešais mokėjimo aparatą, todėl vairuotojas turėjo suprasti, kad šioje vietoje automobilio stovėjimas mokamas.

Liudytojas I. S. parodė, kad jis dirba savivaldybės įmonėje ,,Susisiekimo paslaugos” automobilių stovėjimo priežiūros skyriaus vadovu. Nurodė, kad toje atkarpoje, ties A. S. g. 3, Vilniuje, yra ženklai su nuorodomis, kad paslaugos mokamos, laikas ir stovėjimo būdas. Viršutinis ženklas raidė P – stovėjimas, lentelė su monetomis – mokamos paslaugos, lentelė, kur nurodyta kuriomis dienomis ir valandomis yra mokamas stovėjimas ir lentelė, kur nurodytas stovėjimo būdas. Pagal KET pirmenybė yra teikiama kelio ženklui, vėliau vairuotojas gali vadovautis kelio ženklinimu. Byloje esanti schema (b.l. 20), suderinta su Vilniaus m. savivaldybės Eismo priežiūros tarnyba.

A. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124⁵ straipsnį už tai, kad pažeidė vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos reikalavimus. Vietinė rinkliava už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje renkama vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127, patvirtintais Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatais. Šių nuostatų 17.1. punktas numato, kad automobilio valdytojas (vairuotojas), pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, privalo iš karto sumokėti vietinę rinkliavą į bilietų automatą arba siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę, o 17.4. punktas numato, kad pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui, privalo nedelsdamas papildomai sumokėti nustatytą vietinę rinkliavą arba išvykti iš mokamos stovėjimo vietos. Bilietą, patvirtinantį papildomą apmokėjimą, privalo palikti automobilyje nuostatų 17.2. punkte nustatyta tvarka. Nuostatų 36 punkte įtvirtinta, jog automobilio valdytojas (vairuotojas), padaręs šiuose nuostatuose numatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus, atsako Administracinių teisės pažeidimų kodekso, kitų teisės aktų bei šių nuostatų nustatyta tvarka.

Teismas pažymi, kad ATPK 124⁵ straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 124⁵ straipsnį, pakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nustatyta.

A. M. neginčija nesumokėjęs vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą, tik mano, kad toje automobilio mokamoje stovėjimo vietoje vairuotojai yra nepakankamai informuoti apie pareigą sumokėti už automobilio stovėjimą. Pasak A. M., nežiūrint į tai, kad ties A. S. g. 3, Vilniuje, yra pastatytas kelio ženklas, jog automobilių stovėjimas yra mokamas ir yra įrengti mokėjimo aparatai, papildomai ta vieta turi būti paženklinta. Remiantis A. M. paaiškinimais ir veiksmais po pažeidimo padarymo galima daryti išvadą, kad A. M. sąmoningai siekė išvengti vietinės rinkliavos už automobilio stovėjimą. Pagal ATPK 10 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido jiems kilti.

Iš medžiagoje esančio A. M. paaiškinimo matyti, jog 2011-12-13 apie 10.49 val., t.y. darbo diena ir darbo valandomis, pastatė automobilį ,,Fiat Punto”, v/n (duomenys neskelbtini) mokamoje stovėjimo aikštelėje adresu A. S. g. 3, Vilniuje, bei už šią paslaugą nesumokėjo vietinės rinkliavos nustatyta tvarka, t.y. nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę. Iš byloje esančių nuotraukų (b.l. 14) matyti, kad automobilis „Fiat Punto”, v/n (duomenys neskelbtini) stovi vietoje, kur automobilių stovėjimas reglamentuotas kelio ženklais, kurie nurodo apie mokama stovėjimo aikštelė. Liudytojo T. K. teigimu, automobilio „Fiat Punto“ vairuotojas nebuvo sumokėjęs vietinės rinkliavos, t.y. automobilio salone nebuvo mokėjimo kvito bei prie priekinio stiklo pritvirtinto lipduko, patvirtinančio galimybę mokėti už stovėjimą SMS žinute. Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad A. M. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127, patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.4 punktą, t.y., pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje nedelsdamas nesumokėjo nustatytos vietinės rinkliavos. 2011-12-28 savivaldybės įmonės ,,Susisiekimo paslaugos” rašte Nr. MED-1912 nurodyta, kad kelio ženklai A. S. kelio atkarpoje nuo K. G. iki Jogailos g., įspėja vairuotojus apie mokamą stovėjimą (b.l. 19-20).

Teismas tiki ir remiasi šiais surinktais duomenimis, kurie patvirtinti ir kitais dokumentais, konstatuoja, kad A. M. pastatydamas savo automobilį „Fiat Punto“ mokamoje stovėjimo zonoje, kur automobilių stovėjimas yra mokamas vietine rinkliava, nedelsdamas nesumokėjo už stovėjimą, tuo jis pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų nuostatų 17.4 punktą. Pažymėtina, kad LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) 8 punktas reglamentuoja, kad „<...>jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu“. Sprendžiant iš medžiagoje esančių nuotraukų (b.l. 14), stovėjimo aikštelėje autotransporto priemonių stovėjimo vietų žymėjimo nėra, todėl A. M. privalėjo vadovautis Kelio ženklu Nr. 829 „Galiojimo laikas savaitės dienomis“ bei Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ reikalavimais bei sumokėti vietinę rinkliavą už automobilio stovėjimą. Todėl teismo manymu jis nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127, patvirtintų nuostatų 17.4 punkto reikalavimų, KET reikalavimų ir pažeidėjo teiginius, jog nesant žymėjimo jis negalėjo suprasti esamų kelio ženklų reikalavimų, teismas vertina tik kaip jo gynybinę poziciją, kuri paneigta kitais byloje išnagrinėtais duomenimis.

Teismas laiko, kad A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124⁵ str.

Skundžiamame nutarime A. M. paskirta nuobauda įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribose. Teismo vertinimu, paskirta administracinė nuobauda (bauda) savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus nutarimu administracinėje byloje Nr. A11-1173-91.1.56-SM3), priimtą sprendimą pažeidėją nubausti 110 Lt bauda, naikinti nėra pagrindo ir A. M. skundas yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M., a.k(duomenys neskelbtini) skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo, netenkinti.

Administracinę nuobaudą pagal ATPK 124⁵ str., paskirtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus nutarimu administracinėje byloje Nr. A11-1173-91.1.56-SM3), palikti nepakeistą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau, kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jai apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundą nepatenkinimo dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią banke „Swedbank“. Įmokos kodas 55813.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.