Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-30 · Civilinė byla Nr. 2A-863-173/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-30
Bylos Nr.
2A-863-173/2016
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00510-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas, Leonas Jachimavičius, Galina Blaževič
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
K. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A- 863-173/2016Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00510-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21; 2,5.29 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui K. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovas R. J. 2015-06-19 kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, išieškant iš atsakovo (skolininko) K. K. 4 345 Eur skolos ir 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškimo pagrindas - paprastasis neprotestuotinas vekselis išrašytas ir pasirašytas 2015-02-19 K. K..

2. Druskininkų miesto teismas 2015-07-02 priėmė teismo įsakymą dėl išieškojimo iš skolininko K. K. – 4 345 Eur skolą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. liepos 1 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 33 Eur žyminį mokestį ir 12 Eur antstolio išlaidas kreditoriaus R. J. naudai (b.l. 16;).

3. Atsakovas K. K. 2015-07-15 pateikė prieštaravimą dėl priimto teismo įsakymo (b.l. 22;).

4. Ieškovas R. J. 2015-07-22 pateikė ieškinį atsakovui K. K. dėl 4345 Eur skolos ir 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo (b.l. 25-26;).

5. Ieškovas nurodė, jog 2014 m. gruodžio mėn. pradžioje atsakovas K. K. paprašė paskolinti 15 000 Lt grynais. Atsakovą gerai pažinojo, prieš tris mėnesius jam buvo skolinęs 15 000 Lt grynais, kurie buvo grąžinti sutartu laiku, todėl pasitikėdamas sutiko paskolinti prašomą pinigų sumą. Žodžiu susitarė, kad pinigus atsakovas grąžins iki 2015-06-01. Tada 15 000 Lt grynais savo namuose perdavė atsakovui be jokio rašytinio dokumento. Be to, pinigų perdavimo metu žodžiu susitarė, kad atsakovas kaip pinigų grąžinimo sutartu laiku garantą įkeis savo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Perdavus pinigus, atsakovas savo įsipareigojimo įkeisti žemės sklypą neįvykdė. Tada susirado atsakovą, kuris 2015-02-19 pats parašė ir pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Šiuo vekseliu atsakovas įsipareigojo iki 2015-06-01 sumokėti ieškovui paskolintą pinigų sumą – 4 345 Eur. Atsakovas nustatytu terminu paskolintos pinigų sumos negrąžino.

6. Atsakovas K. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis į ieškovą dėl pinigų kreipėsi ne 2014 m. gruodžio mėn., o 2015 m. vasario pradžioje. Pinigų jam reikėjo įsigyti žemės sklypą.

7. Ieškovas buvo surašęs ir pasirašęs paprastą neprotestuotiną vekselį, bet pas notarą jis nebuvo patvirtintas, nes2015 m. vasario 19 d. notarė nedirbo. Vekselis liko pas ieškovą. Vėliau ieškovas atsisakė skolinti pinigų. Pinigų pasiskolino iš M. P..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 15d. sprendimu ieškinį atmetė, panaikino laikinąsias apsaugos priemones, kurios teismo nutartim buvo pritaikytos atsakovo K. K. turtui, priteista iš ieškovo R. J. valstybei 4, 32 Eur teismo turėtų išlaidų įteikiant procesinius dokumentus.Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalis nustato, jog paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo. Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš ĮPVĮ 77 straipsnyje išvardintų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios. Teismas sprendė, kad ieškovo pateiktas vekselis nėra patvirtintas notaro, todėl jis negali būti vertinamas vertybiniu popieriumi, todėl jam netaikomas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas ir vekselio turėtojas šiomis teisėmis negali pasinaudoti. Bet vekselis, kuris neatitinka paprastam vekseliui kaip vertybiniam popieriui keliamų reikalavimų, savaime nereiškia, jog jis apskritai neturi jokios teisinės reikšmės. Šalių ginčui spręsti taikytina paskolos teisnius santykius reglamentuojančios materialinės teisės normos bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės tokio pobūdžio bylose. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog CK 6.871 straipsnyje (galiojęs iki 2015 m. sausio 1d.) nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lr, turi būti rašytinė. Šalys tokios sutarties nesudarė. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad 2014 m. gruodžio pradžioje savo namuose perdavė atsakovui grynais 15 000 Lt., todėl ieškinį atmetė.

IV. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. J. prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį pilnai patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais. Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius, ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

Teismas ignoravo šalių tarpusavio santykius ir faktą apie prastą atsakovo finansinę padėtį. Ieškovas sutiko suteikti paskolą atsakovui, nes jie buvo gerai pažįstami. Ieškovas pasitikėjo atsakovu, nes dar 2014 m. rugsėjo mėn. atsakovas skolinosi iš ieškovo ir skolą grąžino. Kad atsakovo finansinė padėtis buvo prasta patvirtina aplinkybė, kad 2015 m. balandžio 15 d. atsakovas su M. P. sudarė paskolos sutartį dėl 13 160 Eur paskolos atsakovui suteikimo. Tai tik įrodo, , kad ieškovas atsakovui paskolino pinigų.

Vertindamas 2015m. vasario 19 d. vekselį, teismas suabsoliutino tai, kad vekselis nėra patvirtintas notaro ir nevertino fakto, kad vekselį, kaip paskolos raštelį surašė ir pasirašė būtent atsakovas.

Pinigų skolinimo faktą patvirtino liudytoja G. J.. Pinigus ieškovas perdavė savo namuose. Su atsakovu sutarė, kad paskolos užtikrinimui atsakovas įkeis žemės sklypą, bet tai nepadarė. Ieškovas 2015 m. vasario 19 d. atsakovas, reikalaujant ieškovui, savo namuose surašė ir pasirašė 2015 m. vasario 19 d. vekselį. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Pasirašytą vekselį atsakovas pats perdavė ieškovui, taip patvirtindamas besąlygišką įsipareigojimą nurodytu laiku grąžinti visą ieškovo paskolintą sumą.

2015 m. birželio 11 d. susitikimo su atsakovu metu, ieškovas įrašė pokalbį su atsakovu. Įrašas buvo pateiktas teismui. Bet teismas šiuo įrodymu nesivadovavo, nurodydamas, jog iš įrašo turinio neaišku apie kokius, kieno, kiek, kam ir kada perduotus pinigus kalbama.

Teismas formaliai vertino 2015 m. vasario 27 d. atsakovo ieškovui siųstą SMS žinutę, kuria atsakovas patvirtino skolos buvimą.

Atsakovas K. K. su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsakovas nurodo, kad ieškovas R. J. nepateikė jokių jo argumentus pagrindžiančių įrodymų ir duomenų, kurie neginčijamai leistų konstatuoti buvus paskoliniams santykiams. Nei 2015 m. vasario 19 d. vekselis, nei 2015 m. vasario 27 d. tekstinė žinutė, kurią ieškovas klaidingai interpretuoja jam naudinga linkme, nepatvirtina pinigų perdavimo fakto. Teismas teisingai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad 2014 m. gruodžio pradžioje jam perdavė 15 000 Lt, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl materialinės teisės normų taikymo paskolos teisiniuose santykiuose

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Ieškovas R. J. siekia įrodyti, kad jis 2014 m. gruodžio pradžioje atsakovui K. K. paskolino 15 000 Lt. Paskolos buvimą įrodinėja vekseliu, kurį 2015 m. vasario 19 d. surašė ir pasirašė atsakovas K. K., liudytojos G. J. parodymais. Ieškovu teigimu, teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus.

Ieškovas nurodo, kad jo pateiktas vekselis įrodo, kad atsakovas jam skolingas 15 000 Lt. Kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, 2015 m. vasario 19 d. vekselis neatitinka Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalies reikalavimo, jog paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo. Pateiktas vekselis nėra notarinės formos, todėl neturi vekselio galios.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog iki 2015 m. sausio 1 d. galiojo CK 6. 871 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Pateiktas vekselis neįrodo, kad ieškovas R. J. atsakovui K. K. perdavė 15000 Lt. Kitų įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimą, nėra.

CK 6.871 straipsnio 3 dalimi nustatyta, jog rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Tai reiškia, jog pinigų perdavimas gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, bet ieškovas tokių rašytinių įrodymų nepateikė, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas R. J. neįrodė, jog jis 2014m. gruodžio mėn. atsakovui K. K. perdavė 15 000 Lt. Taip pat pagrįstai nesivadovavo liudytojos G. J. parodymais, jog pinigai atsakovui perduoti.

Kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisakė, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi teisingai išspręstai bylai.

Teisėjų kolegija yra tos nuomonės, jog nėra pagrindo apeliacinį skundą tenkinti, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo atsakovui priteistina 450 Eur atsakovo turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. J. atsakovui K. K. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Galina BlaževičLeonas JachimavičiusArvydas Žibas