Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

D. J. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

ATPK 50 straipsnis, numatantis atsakomybę už smulkaus svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.

Visų pirma pažymima, jog D. J. nubaustas pagal ATPK 50 straipsnį dėl administracinio teisės pažeidimo, kurį jis padarė 2014 m. sausio 4 d. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro R. M. nutarimu ikiteisminis tyrimas D. J. atžvilgiu nutrauktas, nustačius, kad pagrobtų prekių vertė yra per maža baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d. kilti.

Apelianto argumentai, jog administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nutraukta suėjus administracinės atsakomybės senaties terminui, nepagrįsti. ATPK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nutraukus baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar atsisakyti skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą ar Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos ekonominės sankcijos skyrimo ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl svetimo turto pagrobimo, kuris padarytas 2014 m. sausio 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2015 m. sausio 7 d. nutrauktas, skundžiamas nutarimas priimtas 2015 m. sausio 29 dieną, taigi, nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo iki administracinės nuobaudos paskyrimo įstatyme numatytas dviejų mėnesių senaties terminas nepraėjo. ATPK 35 straipsnio 4 dalyje nustatytas nuobaudos skyrimo 2 metų terminas taip pat nėra suėjęs. Todėl nuobaudos skyrimo terminai numatyti ATPK 35 straipsnyje nebuvo pažeisti.

Nors apeliaciniame skunde kaltė dėl paties svetimo turto pagrobimo fakto neginčijama, tačiau nurodoma, kad dalies nurodytų daiktų D. J. nepagrobė, prašoma įvertinti apžiūros protokolą ir išreikalauti filmuotą medžiagą. Tačiau šis apeliaciniame skunde dalies daiktų pagrobimo neigimas nėra pagrįstas. Byloje esantys duomenys, tai – vaizdo įrašas, jo apžiūros protokolas, UAB „E.“ pareiškimas, liudytojo T. K. apklausos protokolas patvirtina, pagrobtų prekių kiekį ir kokios tiksliai prekės buvo pagrobtos. Liudytojas T. K. paaiškino, kad dirba UAB „E.“ apsaugos darbuotoju, atlikus inventorizaciją nustatyta, kokias tiksliai prekes pagrobė D. J. ir koks jų kiekis. Vaizdo įraše matyti, jog D. J. lankėsi higienos reikmenų skyriuje ir buitinių prekių skyriuje, matyti, jog iš lentynų paima prekes, jas kažkur įsideda, o pro kasas praeina su tuščiu pirkinių krepšeliu. Pagrobti daiktai yra kūno priežiūros priemonės, jie atitinka skyrių prie kurių buvo priėjęs ir rinkosi prekes D. J. pobūdį. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad 2015 m. sausio 15 d. asmenį supažindinus su protokolu, kuriame nurodytos pagrobtos prekės, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. J. parašė paaiškinimą, kuriame jis pripažįsta pagrobęs administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas prekes, nurodo jog gailisi. Pagrindo abejoti, kad D. J. pagrobė visas administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame apylinkės teismo nutarime nurodytas prekes nesuteikia ir apeliacinio skundo argumentai, kuriuose nenurodoma, kokių konkrečių prekių, kurių pagrobimu apkaltintas apeliantas, jis nepagrobė.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, pagrobus administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus daiktus.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą.

ATPK 50 straipsnis, numatantis atsakomybę už smulkaus svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra BK 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Kaip matyti iš ATPK 50 straipsnio sankcijos, joje numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas, tai yra baudą arba administracinį areštą. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti vertinama, kokia nuobaudos rūšis pažeidėjo atžvilgiu būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo skundžiamu nutarimu D. J. paskirta nuobaudos rūšimi, kuri parinkta įvertinus visas būtinas ir svarbias aplinkybes. Teismas atsižvelgė, kad byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau yra paskirta nuobauda.

Nors apeliantas tvirtina, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau pažeidėjo elgesys rodo, jog jo gailėjimasis yra tik deklaratyvus. Pagal teismų praktiką, gailėjimasis pasireiškia kaip asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Šiuo atveju pažeidėjo elgesys nepatvirtina, kad jis nuoširdžiai apgailestautų dėl padaryto pažeidimo, nes jis jau nebe pirmą kartą padaro analogišką teisės pažeidimą – išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenimis (b. l. 31-35), 2014 metais D. J. net šešiolika kartų nubaustas pagal ATPK 50 straipsnį ir visi pažeidimai susiję su smulkiomis vagystėmis iš parduotuvių. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad toks elgesys yra būdingas pažeidėjui, analogiškus pažeidimus jis daro neatsitiktinai, o nuolat ir sistemingai.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad parinkdamas nuobaudos rūšį, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę, tai, kad jis už tos pačios rūšies pažeidimus administracine tvarka baustas jau daug kartų, byloje nėra jokių duomenų, kad būtų sumokėta nors viena paskirta bauda, nėra duomenų ir, kad D. J. dirbtų ar gautų kitų nuolatinių teisėtų pajamų, kuriomis galėtų apmokėti skirtas baudas. Smulkias turto vagystes jis daro nuolat ir sistemingai. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, D. J. už svetimo turto pagrobimą vien tik per 2014 metus ne kartą buvo taikyta ir baudžiamoji atsakomybė – 2014-06-18 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. 22 paroms arešto; 2014-08-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1d, BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu subendrinus su 2014-06-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme galutinė subendrinta bausmė 60 parų arešto; 2014-09-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. - 20 parų arešto, BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu šios bausmės dalis pridėta prie 2014-08-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 75 paros arešto; 2014-09-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. 4 mėnesių laisvės atėmimo; 2014-09-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. 9 mėn. 10 d. laisvės atėmimo; 2014-10-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d., 64¹ str. 4 mėn. laisvės atėmimo su 100 Lt konfiskavimu; 2014-11-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo, pagal BK 178 str. 1 d. ir pritaikius BK 64¹ str. 1 d. paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

Visos šios aplinkybės ypač neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jam taikytos švelnesnės rūšies, nei administracinis areštas, poveikio priemonės nėra efektyvios, kad jis ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, pažeidinėja įstatymus. Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas D. J. už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą ir nustatė maksimalų ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatytos trukmės – 30 (trisdešimties) parų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinė nuobauda D. J. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam pažeidimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus bei ja bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių jam paskirta nuobauda turėtų būti švelninama.

Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yrateisingas, teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo - nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarimą nepakeistą ir D. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.