- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- eAS-865-968/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01751-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė, Rytis Krasauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybės admnistracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) atnaujinti terminą 2018 m. rugpjūčio 22 d. skundui paduoti, jeigu jis būtų praleistas, nes jis galėjo būti praleistas dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių ir aplinkybių; 2) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl blogos dabartinės turtinės padėties; 3) jeigu sprendžiant skundo priėmimo klausimą paaiškėtų, kad šis skundas turės / turėtų būti nagrinėjamas kitame apygardos administraciniame teisme, perduoti šį skundą tiesiogiai nagrinėti kitam apygardos administraciniam teismui; 4) įtraukti visas reikalingas bylos šalis, kurių dėl savo nežinojimo galėjo nenurodyti pareiškėjas, taip pat teismo iniciatyva pakeisti atsakovo procesinę padėtį į trečiojo asmens ir atvirkščiai, jeigu tai yra reikalinga, siekiant teisingai išnagrinėti bylą; 5) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje administracinėje byloje; 6) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl šiame skunde nurodytų teisės aktų tikėtino prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 19, 21, 23, 29, 38, 39, 48, 52, 150 straipsnių normoms; 7) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (33.205)2-2277; 8) įpareigoti Administraciją sumokėti pareiškėjui susidariusią socialinės išmokos skolos sumą nuo 2017 m. balandžio 1 d. (t. y. nuo kada pareiškėjas faktiškai kreipėsi į Administraciją dėl socialinės išmokos pareiškėjui ir jo nepilnametei dukrai skyrimo) iki 2018 m. birželio 30 d. už 15 (penkiolika) mėnesių, kuri yra 4 470 Eur; jeigu teismas nuspręstų, kad ši suma turi būti priteista ne iš Administracijos, šią sumą teismo solidariai priteisti iš Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos valstybės (toliau – ir Valstybė), atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija); 9) įpareigoti Administraciją sumokėti pareiškėjui po 400 Eur socialinę išmoką už kiekvieną kalendorinį mėnesį, skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 1 d. iki tol, kol pareiškėjas faktiškai pradės dirbti ir gaus savarankiškas su darbo santykiais susijusias pajamas; jeigu teismas nuspręstų, kad ši suma turi būti priteista ne iš Administracijos, šią sumą solidariai priteisti iš Seimo, Vyriausybės, Valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, ir juos įpareigoti sumokėti pareiškėjui po 400 Eur už kiekvieną kalendorinį mėnesį; 10) iš Seimo, Vyriausybės ir Valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, solidariai priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už patirtus išgyvenimus, stresą, pažeminimą ir kt.; 11) panaikinti / pakeisti Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 62-2-1549, įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo administracinio teismo sprendimo paskelbimo suteikti pareiškėjui socialinį būstą arba įpareigoti atsakovus skirti ir pervesti pareiškėjui kiekvienam kalendoriniam mėnesiui 500 Eur bendrą sumą būsto nuomai ir išlaidoms už komunalines paslaugas susimokėti Lietuvos Respublikoje; 12) iš Kauno miesto savivaldybės, Seimo, Vyriausybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, solidariai priteisti pareiškėjo patirtų nuostolių, išlaidų ir žalos atlyginimą, t. y.: procesinio dokumento – 2018 m. rugpjūčio 22 d. skundo surašymui patirtas 500 Eur (50 val. × 10 EUR) išlaidas ir, jeigu byla bus perduota į Vilnių, patirtas 14 Eur kelionės išlaidas iš Kauno į Vilnių ir atgal į teismo posėdį (bilietai kainuoja po 7 Eur), transporto išlaidas miesto transportu 2,68 Eur (Vilniaus miesto transportu du bilietai po 0,64 Eur, Kauno miesto transportu du bilietai po 0,70 Eur, papildomai 60 Eur (po 10 Eur už kiekvieną valandą, kurios buvo sugaištos atvykti į teismą Vilniaus mieste ir sugrįžti iš teismo į Kauną, po 10 Eur už kiekvieną valandą už dalyvavimą teismo posėdyje pagal faktinį laiką.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. rugsėjo 20 d. pašalinti skundo trūkumus. Nustatydamas pareiškėjo skundo trūkumus teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog teisinis ginčo dalies, susijusios su 7 skundo reikalavimu, pagrindimas nurodytas prie skundo pateiktame priede, todėl skunde nekartojamas, tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 7 punktą aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas skundo reikalavimas, turi būti nurodytos skunde, o ne jo prieduose. Pareiškėjas 11 (2018 m. rugsėjo 4 d. nutartyje padaryta techninė klaida, turėtų būti 10 reikalavimas) skundo reikalavimu prašo teismą iš Seimo, Vyriausybės ir Valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, solidariai priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau iš skundo turinio nėra aišku, iš kokių konkrečių Vyriausybės bei Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas kildina jam padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjo 8, 9 ir 11 skundo reikalavimai suformuluoti netinkamai, jie yra nekonkretūs ir sąlyginiai. Administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, pagal kuriuos nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui siūlė patikslinti nurodytus skundo reikalavimus, nurodant, kokius konkrečius patvarkymus ir dėl kokio atsakovo prašoma atlikti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2018 m. rugsėjo 20 d. gautas pareiškėjo pradinio skundo trūkumų šalinimas. Šiame rašte pareiškėjas nurodė, kad jis jokių esminių pradinio skundo trūkumų nerado ir pateikė paaiškinimus. Pareiškėjas teigė, kad įstatyme nenustatytas įpareigojimas bylos šaliai ieškinio pareiškime nurodyti juridinį ieškinio pagrindą, nes jį privalo identifikuoti bylą nagrinėjantis teismas. Įstatyme taip pat neribojama ieškovo teisė į ieškinio dalyką, t. y. atsakovui pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą grįsti ne vienu, bet keliais skirtingais pagrindais. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo iš pareiškėjo ieškinio nėra aiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas arba ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Skundo priede „Teisinis 2018-08-22 skundo administraciniam teismui pagrindimas“ pareiškėjas pateikė savo surinktus duomenis apie ginčo teisinį reguliavimą, nors savo pozicijos dėl teisinio pagrindimo pareiškėjas apskritai neprivalo pateikti. Aplinkybės dėl 10 skundo reikalavimo yra išdėstytos pradinio skundo 30–42 punktuose. Dėl pradinio skundo 8, 9 ir 11 reikalavimų pareiškėjas pažymėjo, kad skundo trūkumų šalinimas šioje stadijoje yra netinkama procedūra, kadangi tikėtini pradinio skundo netikslumai turėtų būti šalinami parengiamojo teismo posėdžio metu, nes įstatyme įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Išdėstęs visa tai, pareiškėjas teismo prašė 2018 m. rugsėjo 20 d. trūkumų šalinimą laikyti kaip 2018 m. rugpjūčio 22 d. pagrindinį ir pradinį skundą papildančiu, paaiškinančiu dokumentu.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. spalio 25 d. pašalinti skundo trūkumus. Nurodė, kad dėl skundo priėmimo ar nepriėmimo, atitikimo įstatyme keliamiems reikalavimams vertintinas paskutinis gautas skundas, kuriame turi atsispindėti skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų visuma, todėl nagrinėjamu atveju teismui turi būti pateiktas pareiškėjo skundas, kuris būtų vertintinas kaip savarankiškas skundas, atitinkantis skundo formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Šalindamas skundo trūkumus pareiškėjas turi pateikti teismui skundą, kuriame būtų nurodyti visi skundo elementai, t. y. skundo dalykas (pareiškėjo reikalavimai) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus). Pareiškėjas patikslintu skundu nesuformulavo reikalavimų pagal 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, todėl teismas pareiškėjui pakartotinai išaiškino tokią teisę. Dėl pareiškėjo pirminiame skunde suformuluoto reikalavimo priteisti 10 000 neturtinei žalai atlyginti pirmosios instancijos teismas pakartotinai pažymėjo, kad pareiškėjas turi nurodyti, iš kokių konkrečių Vyriausybės bei Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) jis kildina jam padarytą neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pakartotinai atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo 8, 9 ir 11 skundo reikalavimai suformuluoti netinkamai, yra nekonkretūs ir sąlyginiai, todėl turi būti patikslinti. Administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, pagal kuriuos nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą, teismas negali priimti sąlyginių sprendimų, t. y. tokių, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikrų sąlygų atsiradimo ar neatsiradimo. Žodis „Jeigu“ žymi sąlygą ir toks reikalavimas negali būti priimtas nagrinėti. Pagal tokius pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus byloje negalės būti priimtas teismo sprendimas, kuris sukeltų teisines pasekmes kitai bylos šaliai. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui siūlė skundo reikalavimus formuluoti vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką. Dėl skundo 11 reikalavimo teismas taip pat nurodė, kad šis reikalavimas turi būti tikslintinas, kadangi teismui neaišku, kokio konkretaus rezultato pareiškėjas siekia, t. y. jis nori, kad Administracijos 2018 m. liepos 26 d. sprendimas būtų panaikintas ar pakeistas, pareiškėjas turėtų šį reikalavimą sukonkretinti – nurodyti tik įpareigotiną įvykdyti veiksmą ar skundžiamą aktą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašo panaikinti tik vieno atsakovo Administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimą, todėl įpareigojimą gali reikšti tik šiam atsakovui. Pareiškėjas pirminiame skunde reiškė prašymą dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (12 skundo reikalavimas), tačiau dalis nurodytų bylinėjimosi išlaidų dar nėra patirtos, todėl teismas pareiškėjui siūlė patikslinti šį prašymą, prašant priteisti tik patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl bylos nagrinėjimo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2018 m. spalio 25 d. gautas pareiškėjo pareiškimas dėl trūkumų šalinimo, kuriame prašė: 1) atnaujinti terminą 2018 m. rugpjūčio 22 d., 2018 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. spalio 25 d. skundams paduoti; 2) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje administracinėje byloje dėl blogos turtinės padėties; 3) jeigu sprendžiant šio skundo priėmimo klausimą paaiškėtų, kad skundas turėtų būti nagrinėjamas kitame apygardos administraciniame teisme, šį skundą tiesiogiai perduoti nagrinėti kitam apygardos administraciniam teismui; 4) įtraukti visas reikalingas bylos šalis, kurių dėl savo nežinojimo galėjo nenurodyti pareiškėjas, taip pat teismo iniciatyva pakeisti atsakovo procesinę padėtį į trečiojo asmens ir atvirkščiai, jeigu tai yra reikalinga, siekiant teisingai išnagrinėti šią bylą; 5) kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje administracinėje byloje; 6) kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šiame skunde nurodytų teisės aktų galimo prieštaravimo Konstitucijos 5, 18, 19, 21, 23, 29, 38, 39,48, 52, 150 straipsnių normoms; 7) panaikinti Administracijos 2018 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (33.205)2-2277; 8) priteisti iš Administracijos, Seimo, Vyriausybės ir Valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, solidariai pareiškėjui sumokėti susidariusią socialinės išmokos skolos sumą nuo 2017 m. balandžio 1 dienos (t. y. nuo kada pareiškėjas faktiškai kreipėsi į Administraciją dėl socialinės išmokos jam ir jo nepilnametei dukrai skyrimo) iki 2018 m. birželio 30 d. dienos už 15 (penkiolika) mėnesių, kuri yra 4 470 Eur, ir šią sprendimo dalį nukreipti vykdyti skubiai; 9) įpareigoti Administraciją, Seimą, Vyriausybę ir Valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, solidariai sumokėti pareiškėjui už kiekvieną kalendorinį mėnesį 400 Eur dydžio socialinę išmoką, skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 1 d. iki tol, kol pareiškėjas faktiškai pradės dirbti ir gaus savarankiškas su darbo santykiais susijusias pajamas; 10) iš Seimo, Vyriausybės ir Valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, solidariai priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už patirtus išgyvenimus, stresą, pažeminimą ir kt.; 11) panaikinti / pakeisti Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 62-2-1549, kuriuo yra siūloma pasinaudoti 30,34 Eur per mėnesį (vienam asmeniui ar šeimos nariui) būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija; priimti naują sprendimą šiuo klausimu: įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per 1 (vieną) mėnesį nuo pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo paskelbimo suteikti pareiškėjui 2 (dviejų) kambarių socialinį būstą arba įpareigoti Kauno miesto savivaldybę skirti ir pervesti pareiškėjui kiekvienam kalendoriniam mėnesiui 500 Eur bendrą sumą būsto nuomai ir išlaidoms už komunalines paslaugas su(si)mokėti Lietuvos Respublikoje; šią sprendimo dalį nukreipti vykdyti skubiai, nes dar papildomai laukti 1,5–2 metų apeliacinės instancijos teismo sprendimo pareiškėjui su mažamečiu vaiku yra per ilgas trukdymas ir nepatogumas; 12) įpareigoti Seimą, Vyriausybę ir Valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, solidariai per 1 (vieną) mėnesį nuo pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo paskelbimo suteikti pareiškėjui 2 (dviejų) kambarių socialinį būstą arba įpareigoti Seimą, Vyriausybę ir Valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, skirti ir pervesti pareiškėjui kiekvienam kalendoriniam mėnesiui 500 Eur bendrą sumą būsto nuomai ir išlaidoms už komunalines paslaugas susimokėti Lietuvos Respublikoje; šią sprendimo dalį nukreipti vykdyti skubiai; 13) iš Administracijos, Seimo, Vyriausybės ir Valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, solidariai priteisti atlyginti pareiškėjo patirtus nuostolius, išlaidas ir žalą: procesiniam dokumentui (skundui) surašyti patirtas 500 Eur (50 val. × 10 Eur) išlaidas, ir, jeigu byla bus perduota į Vilnių, patirtas 14 Eur kelionės išlaidas iš Kauno į Vilnių ir atgal į teismo posėdi (bilietas iš Kauno į Vilnių ir atgal kainuoja po 7 Eur), transporto išlaidas miesto transportu 2,68 Eur (Vilniaus miesto transportu du bilietai po 0,64 Eur, Kauno miesto transportu du bilietai po 0,70 Eur), papildomai 60 Eur (po 10 Eur už kiekvieną valandą, kurios buvo sugaištos atvykti į teismą Vilniaus mieste ir sugrįžti iš teismo į Kauną, kur gyvena pareiškėjas (nuvykti ir sugrįžti užima mažiausiai 6 valandas), po 10 Eur už kiekvieną 1 valandą už dalyvavimą teismo posėdyje pagal faktinį laiką).
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi nutarė: priimti pareiškėjo 2018 m. spalio 25 d. patikslinto skundo dalį, kuria prašoma: panaikinti Administracijos 2018 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (33.205)2-2277; priteisti iš atsakovo Administracijos sumokėti pareiškėjui susidariusią socialinės išmokos skolos sumą nuo 2017 m. balandžio 1 d. (t. y. nuo kada pareiškėjas faktiškai kreipėsi į Administraciją dėl socialinės išmokos pareiškėjui ir jo nepilnametei dukrai skyrimo) iki 2018 m. birželio 30 d. už 15 (penkiolika) mėnesių, kuri yra 4 470 eurų; įpareigoti atsakovą Administraciją sumokėti / pervesti pareiškėjui už kiekvieną kalendorinį mėnesį 400 Eur dydžio socialinę išmoką, skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 1 d. iki tol, kol pareiškėjas faktiškai pradės dirbti ir gaus savarankiškas su darbo santykiais susijusias pajamas Teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi nutarė atsakovu byloje laikyti Administraciją, atsakovais nelaikyti Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, Seimo, Vyriausybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, galutinai šį klausimą spręsti teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Aptariama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2018 m. spalio 25 d. patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų: iš Seimo, Vyriausybės ir Valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, solidariai priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinės žalos už patirtus išgyvenimus, stresą, pažeminimą ir kt.; panaikinti / pakeisti Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 62-2-1549, kuriuo siūloma pasinaudoti 30,34 Eur per mėnesį (vienam asmeniui ar šeimos nariui) būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija; įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per 1 (vieną) mėnesį nuo pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo paskelbimo suteikti pareiškėjui 2 (dviejų) kambarių socialinį būstą arba įpareigoti Kauno miesto savivaldybę skirti ir pervesti pareiškėjui kiekvienam kalendoriniam mėnesiui 500 Eur bendrą sumą būsto nuomai ir išlaidoms už komunalines paslaugas susimokėti Lietuvos Respublikoje; įpareigoti Seimą, Vyriausybę ir Valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, per 1 (vieną) mėnesį nuo pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo paskelbimo suteikti pareiškėjui 2 (dviejų) kambarių socialinį būstą arba įpareigoti Seimą, Vyriausybę ir Valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, skirti ir pervesti pareiškėjui kiekvienam kalendoriniam mėnesiui 500 Eur bendrą sumą būsto nuomai ir išlaidoms už komunalines paslaugas susimokėti Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
Pagrįsdamas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė aplinkybių, kuriomis remdamasis prašo priteisti 10 000 Eur iš atsakovų, nepatikslino reikalavimo, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas nepašalino 2018 m. spalio 11 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų, todėl šią reikalavimo dalį teismas laikė nepaduota. Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti / pakeisti Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 62-2-1549 teismas pažymėjo, kad pareiškėjas suformulavo tokį patį reikalavimą kaip ir pirminiu skundu, kuriam buvo nustatyti trūkumai, ir konstatavo, kad pareiškėjas neįvykdė teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi nustatytos pareigos patikslinti šį skundo reikalavimą, todėl šią reikalavimo dalį teismas laikė nepaduota. Atsisakęs priimti šį pareiškėjo reikalavimą, teismas atsisakė priimti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per 1 (vieną) mėnesį nuo pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo paskelbimo suteikti pareiškėjui 2 (dviejų) kambarių socialinį būstą arba įpareigoti Kauno miesto savivaldybę skirti ir pervesti pareiškėjui kiekvienam kalendoriniam mėnesiui 500 Eur bendrą sumą būsto nuomai ir išlaidoms už komunalines paslaugas susimokėti Lietuvos Respublikoje. Vertindamas 12 pareiškėjo 2018 m. spalio 25 d. patikslinto skundo reikalavimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovus su analogišku reikalavimu, o nesant atsakovų atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės dėl to nėra ginčo, todėl šis reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
II.
Pareiškėjas D. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti 2018 m. spalio 25 d. pareiškėjo pateikto patikslinto skundo dalį, ir perduoti šios pareiškėjo patikslinto skundo dalies priėmimo klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams spręsti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas nepriimti dalies pareiškėjo skundo reikalavimų yra skubotas, nepagrįstas ir priimtas neįsigilinus į faktines bei teisines aplinkybes. Pasak pareiškėjo, jo reikalavimai šioje byloje yra keldinami iš Europos Sąjungos teisės normų, ESTT bei Europos žmogaus teisių teismo sprendimų. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinių dokumentų priėmimo procedūrą ir dar nepriėmęs skundo ir jo neišnagrinėjęs realiai ėmėsi spręsti materialiuosius reikalavimus. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat laikosi pozicijos, kad įstatyme nenustatytas įpareigojimas bylos šaliai ieškinio pareiškime nurodyti juridinį ieškinio pagrindą, nes jį privalo identifikuoti bylą nagrinėjantis teismas, įstatyme taip pat neribojama ieškovo teisė atsakovui pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą grįsti ne vienu, bet keliais skirtingais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškina valstybės institucijų ir valstybės civilinės atsakomybės institutą. Konstitucinis Teismas byloje Nr. 11/2018 išaiškino, kad bylas dėl ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 16 str. 2 d.) nustatytų subjektų veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia (be kita ko), žalos atlyginimo, administraciniai teismai nagrinėti gali. Pareiškėjas pažymi, jog prašo solidariai iš visų atsakovų priteisti padarytą žalą, o kaip administracinis teismas ją paskirstys, šio skundo priėmimo stadijoje, kol net nėra gauti atsakovų atsiliepimai ir nebuvo parengiamojo teismo posėdžio, pareiškėjui nurodyti labai sunku. Be to, gavęs atsakovų atsiliepimus, pareiškėjas dar turės teisę tikslinti 2018 m. spalio 25 d. skundą. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad 11 skundo reikalavimu prašo teismo 30,34 Eur per mėnesį sumą padidinti iki 500 Eur per mėnesį. Kaip teismas procesiniame sprendime tai turi juridiškai suformuluoti – pakeičiant Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 62-2-1549 dalį ar ją panaikinant ir nurodant naują sumą – yra administracinio teismo, o ne pareiškėjo kompetencija. Dėl 12 skundo reikalavimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis nepriimtinas, nes byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovus su analogišku reikalavimu, tačiau 2018 m. rugsėjo 4 d. bei 2018 m. spalio 11 d. nutartyse tokio trūkumo teismas nebuvo nustatęs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjo 2018 m. spalio 25 d. skundo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus). Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, akcentuoja, jog skunde pareikšti pareiškėjo reikalavimai apibrėžia inicijuojamos administracinės bylos ribas. Todėl kiekvieną kartą sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą turi būti atsižvelgiama į tai, kokius reikalavimus yra pareiškęs pareiškėjas ir kokiu aspektu jis nurodo savo tariamai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjo 2018 m. spalio 25 d. skundo, teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies pirmame punkte pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šia nutartimi atsisakoma priimti pareiškėjo 2018 m. spalio 25 d. patikslinto skundo dalį dėl šių reikalavimų:
(1) iš atsakovų – Seimo, Vyriausybės ir Valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos – solidariai priteisti pareiškėjui D. S. 10 000 (dešimties tūkstančių) eurų neturtinės žalos už patirtus išgyvenimus, stresą, pažeminimą ir kt. (toliau – reikalavimas Nr. 1);
(2) panaikinti / pakeisti 2018 m. liepos 26 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimą Nr. 62-2-1549, kuriuo yra siūloma pasinaudoti 30,34 eurų per mėnesį (vienam asmeniui ar šeimos nariui) būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija (toliau – reikalavimas Nr. 2);
(3) įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę per 1 (vieną) mėnesį nuo pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo paskelbimo suteikti pareiškėjui D. S. 2 (dviejų) kambarių socialinį būstą arba įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę skirti ir pervesti pareiškėjui D. S. kiekvienam kalendoriniam mėnesiui 500 eurų bendrą sumą būsto nuomai ir išlaidoms už komunalines paslaugas susimokėti Lietuvos Respublikoje (toliau – reikalavimas Nr. 3);
(4) įpareigoti atsakovus Seimą, Vyriausybę ir Valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, per 1 (vieną) mėnesį nuo pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo paskelbimo suteikti pareiškėjui D. S. 2 (dviejų) kambarių socialinį būstą arba įpareigoti atsakovus Seimą, Vyriausybę ir Valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, skirti ir pervesti pareiškėjui D. S. kiekvienam kalendoriniam mėnesiui 500 eurų bendrą sumą būsto nuomai ir išlaidoms už komunalines paslaugas susimokėti Lietuvos Respublikoje (toliau – reikalavimas Nr. 4).
Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju bus vertinama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai skundžiama 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo 2018 m. spalio 25 d. patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų Nr. 1–4.
Skundžiamos 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties rezoliucinės dalies 1 punkte nurodyta, jog patikslinto skundo dalis dėl reikalavimų Nr. 1, 2 atsisakoma priimti, tačiau šios nutarties motyvuojamoje dalyje teigiama, kad pirmosios instancijos teismas patikslinto skundo dalis dėl šių reikalavimų laiko nepaduotomis ir grąžintinomis jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 33 str. 1 d.). Patikslino skundo reikalavimą Nr. 3 pirmosios instancijos teismas įvertino kaip išvestinį ir tiesiogiai susijusį su reikalavimu Nr. 2, o atsisakymą priimti patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo Nr. 3 motyvavo tik tuo, kad 2018 m. lapkričio 6 d. nutartyje jau buvo atsisakyta priimti patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo Nr. 2.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumams pašalinti. Skundo trūkumų nepašalinimas per teismo nustatytą terminą sukelia ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-131-438/2016).
Atsisakymo priimti skundą pagrindų sąrašas įtvirtintas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu: 1) skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka; 2) byla nepriskirtina tam teismui; 3) pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį; 5) yra priimtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį ir šis sprendimas nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą; 6) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 7) skundą (prašymą, pareiškimą) paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo; 8) skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo; 9) skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Teismas nutartimi atsisakydamas priimti skundą privalo nurodyti konkretų tokio atsisakymo pagrindą ir jį motyvuotai pagrįsti.
Konstatuotina, kad teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartyje nenurodė konkrečių atsisakymo priimti patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų Nr. 1–3 pagrindų, jų motyvuotai nepagrindė. Todėl ši skundžiamos nutarties dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
Sprendžiant dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai skundžiama 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą Nr. 4, paminėtina, kad šią patikslinto skundo dalį teismas atsisakė priimti konstatavęs, kad šis reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovus su analogišku reikalavimu, ir nurodė, kad, nesant atsakovų atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo Nr. 4, nurodė, kad dėl įpareigojimo viešojo administravimo subjektui atlikti veiksmus į teismą pareiškėjas gali kreiptis tik tada, kai tarp jo ir atitinkamo viešojo administravimo subjekto yra kilęs ginčas dėl prašomų veiksmų neatlikimo, netinkamo atlikimo ar vilkinimo juos atlikti.
Konstatuotina, kad skundžiamoje 2018 m. lapkričio 6 d. nutartyje nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad tarp jo ir atsakovų yra kilęs ginčas dėl prašomų veiksmų neatlikimo, netinkamo atlikimo ar vilkinimo juos atlikti, nagrinėjamu atveju laikytinos skundo turinio neatitikimais ABTĮ reikalavimams, trukdančiais pradėti administracinės bylos teiseną. Kita vertus, nustatyta, kad reikalavimą Nr. 4 pareiškėjas galutinai suformulavo tik 2018 m. spalio 25 d. patikslintame skunde, o teismas šį reikalavimą atsisakė priimti prieš tai nepasiūlęs pareiškėjui pašalinti jo trūkumų. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju skundo priėmimo klausimą nagrinėjęs teismas pirmiausiai turėjo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu, t. y. prieš 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakydamas priimti patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo Nr. 4, turėjo nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 str. 1 d.). Šiame kontekste paminėtina, kad pagal LVAT praktiką, skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu tuomet, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neteisingai taikė proceso teisės normas, dėl to nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų Nr. 1–4. Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties dalis tiek, kiek ja atsisakyta priimti reikalavimus Nr. 1–4, naikintina ir šios pareiškėjo patikslinto skundo dalies priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2018 m. spalio 25 d. patikslinto skundo dalį, panaikinti ir klausimą dėl šios 2018 m. spalio 25 d. patikslinto skundo dalies priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.