Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-660-238/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-17
Bylos Nr.
1S-660-238/2015
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00648-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Nr. 1S-660-238/2015;
Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00648-2014-4;Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarties, kuria jam laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, jam paskirtos bausmės, ir, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu ir pritaikius LR BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 4 mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat, vadovaujantis LR BK 67 straipsniu, jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 4 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartimi buvo patenkintas Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimas ir A. K. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų areštą. Apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrius nuteistojo A. K. priežiūrą vykdo nuo 2014-07-22. Nuteistasis bausmės atlikimo metu naujų nusikaltimų nepadarė, Miroslavo seniūnijoje neatlygintinai išdirbo 60 val. darbų, dalyvavo elgesio pataisos programoje "Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas", tačiau 2014-11-04 baustas už administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 178 str. 1 d. įspėjimu, nes viešoje vietoje pasirodė neblaivus, taip pat jis nevykdo teismo jam skirto įpareigojimo - būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., kadangi 2014-09-18 23.50 val. probacijos ir policijos pareigūnų patikrinimo metu namuose nerastas, todėl 2014-09-23 skirta nuobauda - įspėjimas. Po nuobaudos paskyrimo nuteistasis jokių išvadų nepadarė, kadangi, 2014-11-06 23.00 val. probacijos ir policijos pareigūnų patikrinimo metu ir vėl nerastas naktį namuose, todėl 2014-11-10 skirta nuobauda - griežtas papeikimas, jam dar kartą paaiškintos laisvės apribojimo bausmės vengimo teisinės pasekmės. Po dviejų nuobaudų nuteistasis ir toliau piktybiškai vengia atlikti jam teismo skirtą laisvės apribojimo bausmę, nes be pateisinamos priežasties 2015-01-22 23.19 val. probacijos ir policijos pareigūnų patikrinimo metu ir vėl naktį nerastas namuose. Nustatytos aplinkybės duoda pagrindą spręsti, kad nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygų bei teismo nustatytų įpareigojimų, todėl teismas konstatavo, kad nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis A. K. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi jam subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Skunde nurodo, kad teismas priėmė nutartį remdamasis subjektyviais probacijos skyriaus atstovo parodymais, jam nesuteikus galimybės tinkamai pasiaiškinti dėl padarytų pažeidimų ir skirtų įspėjimų. Jam mėginant pasiaiškinti, jis buvo ignoruojamas, o proceso dalyvių buvo pasakyta, kad bet kokie jo pasiaiškinimai yra nepateisinami, nes jis neva piktybiškai vengia atlikti jam teismo skirtą laisvės apribojimo bausmę. Probacijos skyriaus atstovas tikino, kad jo padaryti pažeidimai yra be pateisinamų priežasčių, o teismas šališkai šiai probacijos skyriaus atstovo išvadai pritarė. Kiekvienam minėtam pažeidimui pateisinti turėjo išties svarbius paaiškinimus. 2014-09-18 apie 23.50 val. probacijos skyriaus ir policijos pareigūnų patikrinimo metu jo namuose nebuvo dėl to, kad tuo metu jo faktinė ir registruota gyvenamoji vieta buvo Dainavos g., Peršėkininkų k., Alytaus r. sav., o jis dirba UAB „Alkesta“, ekskavatoriaus mašinistu, esant remonte, šaltkalviu, ir jam buvo paskirta dirbti objekte, esančiame Vilkaviškio m. Kartu su juo dirba ir jo dėdė, kuris visuomet jį nuveža į darbo vietą, bet 2014-09-18 vakarą dėdė pasijuto blogai, jis susirgo, ir jie suprato, kad kitą dieną jis į darbą vykti negalės, taip pat negalės į darbo vietą nuvežti ir jo. Būdamas itin atsakingas, sąžiningas darbuotojas, į darbą dėl dėdės ligos nenuvykti ar vėluoti vos ne pusę darbo dienos jis negalėjo. Iš Peršėkininkų k. ankstų rytą nevyksta joks autobusas nei į Vilkaviškio m., nei į Alytaus m., iš kurio jis galėtų vykti į Vilkaviškį. Todėl pas jį viešėjęs draugas savo automobiliu jį nuvežė į Alytaus m., adresu: (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo teta L. M., kur jis išsimiegojęs ankstų rytą autobusu išvyko į Vilkaviškio m. dirbti. Kadangi visa tai vyko jau po darbo valandų, apie 21.30 val., jis tiesiog neturėjo galimybės pranešti apie tai probacijos skyriui. Probacijos skyriaus atstovas jam yra davęs tik skyriaus laidinio telefono numerį, o po darbo valandų juo niekas neatsako. Manė, kad praneš kitos dienos rytą. Atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymo leidėjas yra numatęs išimčių, nuteistąjį įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, o viena tokių išimčių yra būtent atvejai, susiję su darbu, kaip šiuo konkrečiu atveju ir buvo. Pabrėžia, kad tinkamai pasiaiškinti dėl šio pažeidimo jam nesudarė galimybės nei probacijos skyrius, nei pirmosios instancijos teismas. Skunde taip pat nurodoma, kad 2014-11-06 apie 23.00 val. ir 2015-01-22 apie 23.19 val. probacijos skyriaus ir policijos pareigūnų patikrinimo metu jis nebuvo rastas namuose todėl, kad jo draugė, su kuria kartu gyvena nuomojamame bute, yra ūmaus būdo, dažnai nervinga ir nenuspėjama, kartais, jiems susipykus dėl kokių nors nereikšmingų buitinių priežasčių, ji ima vyti jį iš namų, grasinti, kad iškvies policijos pareigūnus, jeigu jis pats neišeis. Stengdamasis situacijos neaštrinti, jis trumpam iš namų išeina. Jau po kelių valandų draugė būna nurimusi ir jo ima ieškoti, prašo sugrįžti į namus. Paprastai jie susitaiko per kelias valandas, ir tai jam netrukdo tinkamai vykdyti įpareigojimą nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose. Po to, kai 2015-01-22 apie 23.19 val. probacijos skyrius ir policijos pareigūnai patikrinimo metu jo nerado namuose, draugė jam pažadėjo daugiau niekada jo iš namų nevyti. Pažymi, kad 2014-11-06 apie 23.00 val., kuomet nebuvo rastas namuose, jį draugas nuvežė į kaimą Dainavos g., Peršėkininkų k., Alytaus r. sav., nes eiti pas tetą L. M. negalėjo, ji buvo išvykusi, o 2015-01-22 apie 23.19 val., kuomet nebuvo rastas namuose, buvo nuėjęs pas savo tetą L. M., kuri gyvena visai netoliese, t. y. adresu: (duomenys neskelbtini), kur ir nakvojo. Taip pat pažymi, kad dėl tokių nesusipratimų, kurie paprastai kyla vakare, kai būna grįžęs pavargęs po darbo dienos, ir kurie yra trumpalaikiai, jis neturėjo galimybės vėlų vakarą kreiptis į probacijos skyrių, kadangi jam yra duotas tik probacijos skyriaus laidinio telefono ryšio numeris, kuriuo atsakoma tik darbo valandomis. Apie tai ketindavo pranešti kitos dienos rytą, bet jie dar naktį, bendraujant telefonu, susitaikydavo ir jau kitą dieną jis grįždavo į namus. Pirmosios instancijos teismui tinkamai jo neišklausius, jis neteko galimybės paaiškinti, kad dėl tokios jam pakeistos bausmės jis praras darbą, kurį dirba dar mažiau nei metus, kuris jam labai patinka, kuriame jis yra vertinamas kaip geras ir atsakingas darbuotojas, kuriame gauna gana gerą darbo užmokestį ir kurį rasti jam užtruko ilgą laiką. Atėjus pavasariui darbo bendrovėje itin padidėja, todėl jis yra reikalingas savo darbdaviui. Dėl nutartimi jam pakeistos laisvės apribojimo bausmės jis neteks šio darbo. Sezono metu darbdavys tiek parų negalės jo laukti, jo vietą užims kitas darbuotojas. Esant tokiai šiandieninei darbų ir darbo užmokesčių pasiūlai, ypatingai Alytaus mieste, toks praradimas jam būtų itin didelis, skausmingas, o pasekmės jaučiamos ilgą laiką. Pažymi, kad tik dėl to, kad turi šį darbą, jis turėjo galimybę atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, gali nuomotis būstą, planuoti ateitį, kurti šeiminį gyvenimą, normaliai gyventi ir daugiau nusikaltimų nedaryti. Teigia, kad jis iš esmės atlieka bausmę tinkamai ir tinkamai vykdo jam skirtus įpareigojimus – yra neatlygintinai išdirbęs 60 valandų Miroslavo seniūnijoje, dalyvavo elgesio pataisos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, naujų nusikaltimų nepadarė. Taigi, jo elgesys iš esmės taisosi. Jam nepavyko tinkamai laikytis tik vieno nuosprendžio įpareigojimo, t. y. keletą kartų jis nebuvo rastas namuose po 23.00 val. Supranta, kad pasielgė netinkamai, tačiau dėl to labai gailisi ir yra tikras, kad taip daugiau nenutiks. Iki bausmės visiško atlikimo liko vos penki mėnesiai, būtų labai apmaudu ir neteisinga, jeigu šį laiką jis praleistų areštinėje, dėl ko netektų darbo, tikriausiai nutrūktų ir jo ryšys su drauge (sugyventine), ji viena nesugebėtų išlaikyti jų nuomojamo buto, todėl atlikęs arešto bausmę jis neturėtų kur ir pas ką sugrįžti, neturėtų darbo, stabilių pajamų. Sugrįžus iš areštinės jam vėl tektų savo gyvenimą kurti iš naujo. Nepavykus to padaryti, didėtų tikimybė, kad jis vėl gali pakliūti į netinkamų asmenų ratą, kad vėl gali pasielgti netinkamai, nusikalsti. Mano, kad bausmės tikslas yra ne toks. Arešto bausmė iš esmės sugriautų jo gyvenimą, kurį jis iki šiol kuria pakankamai sėkmingai. Teismas nepagrįstai jam paskyrė maksimaliausią bausmę – 90 parų areštą. LR BK 49 str. 3 d. numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, todėl mano, kad jo padaryti pažeidimai yra išties dėl svarbių priežasčių, ir skirti 90 parų areštą tikrai yra per didelė bausmė. Taip pat LR BK 49 str. 5 d. yra numatyta, kad jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Tik šiuo atveju tokia bausmė jam nepadėtų išsaugoti darbo vietos, kadangi neretai, ypač sezono metu, jam tenka dirbti ir savaitgaliais. Įstatyme nėra įvardijama, kurios padarytų pažeidimų priežastys laikytinos svarbiomis, todėl teismas dėl jų sprendžia atsižvelgdamas į konkrečias pažeidimo aplinkybes, nuteistojo asmens savybes, nuteistojo pastangas ir jų rezultatą, siekiant keistis į gerąją pusę, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, o svarbiausia tinkamai išklausius nuteistąjį. Priimant nutartį, teismas viso to nedarė. Teigia, jog apie tai, kad jis neprieštarauja, jog jam skirtas laisvės apribojimas būtų pakeistas areštu, jis perskaitė nutartyje. Teismo proceso metu proceso dalyviai, t. y. probacijos skyriaus atstovas, prokurorė ir teismas, į jį žvelgė piktais, smerkiančiais žvilgsniais, kaip į didžiausią nusikaltimą padariusį asmenį. Jis patyrė didelį stresą ir stiprų emocinį sukrėtimą, dėl ko negalėjo suprasti visų jam pateiktų klausimų ir į juos tinkamai atsakyti. Taip nutiko ir su klausimu, ar jis neprieštarauja, kad jam būtų skirtas 90 parų areštas. Nori pabrėžti, kad dėl patirto didelio streso, įtampos netinkamai atsakė į šį klausimą. Jis visiškai nesutinka, kad jam skirta laisvės apribojimo bausmė būtų pakeista į 90 parų areštą. Su tokia jam skiriama ženkliai sunkesne bausme, kuri iš esmės sugriauna visą jo kuriamą teisingą gyvenimą, jis negali sutikti dėl aukščiau nurodytų skundo motyvų ir pagrindų, todėl teismo prašo tinkamai įvertinti šio skundo motyvus ir pagrindus bei visą bylos medžiagą ir nutartį panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas tenkintinas, teismo nutartis naikintina.

Aukštesnysis teismas, išanalizavęs byloje esančią medžiagą, nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas nepagrįstai tenkino Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu A. K., nutartis priimta netinkamai įvertinus visas aplinkybes.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad laisvės apribojimas yra bausmė, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal LR BK 48 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal LR BK 49 straipsnio ir 65 straipsnio nustatytas taisykles.

Konstatuojama, kad vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistajam A. K. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei per 4 mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Alytaus rajono apylinkės teismas, tenkindamas Probacijos skyriaus teikimą ir pakeisdamas laisvės apribojimą areštu, rėmėsi tomis faktinėmis aplinkybėmis, kad A. K. netinkamai vykdė jam paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., kadangi tris kartus nebuvo rastas namuose.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis piktybiškai vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę. Sprendžiant klausimą, ar nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ar vengia vykdyti jam paskirtus įpareigojimus, būtina nustatyti, ar jis tai daro sąmoningai ir piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. K. tris kartus nevykdė įpareigojimo laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, namuose nebuvo rastas 2014-09-18, 23.50 val.; 2014-11-06, 23.00 val.; 2015-01-22, 23.19 val. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nors šie duomenys formaliai rodo, kad nuteistasis netinkamai vykdė teismo paskirtus įpareigojimus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant, ar asmuo laisvės apribojimo metu iš tikrųjų vengė jam nustatytų įpareigojimų vykdymo, negalima apsiriboti formaliu įstatymo taikymu. Kaip skunde nurodo nuteistasis, pirmą ir trečią kartą jo namuose nebuvo dėl to, kad susipykus jį iš nuomojamo buto išvarė sugyventinė, kitu atveju nakvojo ne namuose todėl, kad nebūtų turėjęs galimybių laiku nuvykti į darbovietę. Šie nuteistojo paaiškinimai, nors ir nėra besąlygiškai šalinantys jo kaltę dėl jam paskirtų įpareigojimų nevykdymo, tačiau savaime nesuponuoja išvados, kad jis vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę – nuteistasis paaiškino nebuvimo namuose priežastis, nustatytu metu būdavo ne viešose vietose, o apsistojęs kitur (tai patvirtina byloje esantis nuteistojo tetos L. M. paaiškinimas), tuo metu teisės pažeidimų nepadarė, taip pat jam dėl įvairių aplinkybių laisvės apribojimo metu teko keisti gyvenamąsias vietas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas apie tai, ar nuteistasis vengė atlikti bausmę, pagrindinį dėmesį kreipė į tai, kad tris kartus nevykdė įpareigojimo būti namuose, tačiau nepakankamai įvertino tą aplinkybę, jog nuteistasis visiškai įvykdė kitą jam paskirtą įpareigojimą – nuteistasis neatlygintinai išdirbo 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (asmens b. l. 38), taip pat įvykdė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos dalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis visiškai įvykdė vieną jam paskirtą įpareigojimą, taip pat jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, aukštesnysis teismas sprendžia, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis sąmoningai ir piktybiškai siekia išvengti jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 60 valandų nuteistasis atliko geranoriškai, nepraleidęs nustatyto termino. Be to, asmens byla patvirtina, kad visą bausmės laikotarpį nuteistasis bendravo su bausmės vykdymą prižiūrinčia institucija, vykdė jos nurodymus. Šios aplinkybės tik dar kartą sustiprina poziciją, jog A. K. veiksmuose nėra tyčios išvengti atsakomybės ir kitų jo atžvilgių priimtų įpareigojimų tinkamo įvykdymo.

Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis A. K. anksčiau neteistas, dirba, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (asmens b. l. 39), kartu su drauge nuomojasi butą, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, taigi darytina išvada, kad paskirtoji bausmė – laisvės apribojimas, duoda teigiamų rezultatų, o bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 straipsnyje, kuriais siekiama ne tik nubausti žmogų, bet ir paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra pasiekiami. Šiuo atveju įvertinus teigiamus nuteistojo elgesio aspektus nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis piktybiškai vengtų atlikti laisvės apribojimo bausmę, t. y. sistemingai ignoruotų paskirtos bausmės atlikimo tvarką, be pateisinamų priežasčių nevykdytų nustatytų įpareigojimų, dėl ko būtų pagrindas keisti jam paskirą laisvės apribojimo bausmę griežtesne.

Teismas taip pat pažymi, kad administracinės nuobaudos paskyrimas už administracinį teisės pažeidimą, padarytą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu, negali būti vienas iš pagrindų, leidžiančių keisti laisvės apribojimo bausmę į arešto bausmę, kadangi to nenumato įstatymas. Kartu pažymima ir tai, kad jeigu nuteistasis ir toliau nevykdys įpareigojimo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., tai sudarys pakankamą teisinį pagrindą Probacijos tarnybai dar kartą kreiptis į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo, taigi nuteistasis turi besąlygiškai vykdyti nustatytą įpareigojimą ir ateityje nedaryti laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarkos pažeidimų.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog A. K. vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ir nepagrįstai tenkino Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimą, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis yra naikintina, o teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo A. K. skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti, o Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam A. K. atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė