Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų registrą (duomenys neskelbtini)., gyveno (duomenys neskelbtini) (nakvynės namuose), šiuo metu be pastovios gyvenamosios vietos, teistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A.B., 2023 m. gruodžio 15 d. apie 7.10 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) nakvynės namų patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, girdint aplinkiniams, plūdo necenzūriniais žodžiais nakvynės namų individualiosios priežiūros darbuotoją A. L., tyčia ją pastūmė, dėl ko pastaroji krito ant dešinio šono ir susižalojo dešinės rankos plaštaką, po to, paėmęs šiukšlių dėžę, metė ją į A. L., o išėjęs iš laikino apgyvendinimo patalpų, trankė patalpų duris, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo laikino apgyvendinimo patalpos sienos nuplėšęs gesintuvą, įbėgo į kabinetą ir metė jį į A. L., o pastarajai pasitraukus, gesintuvas krisdamas išdaužė lango stiklą, po to, nuėjęs į laikino apnakvindinimo patalpą, sudaužė klozetą, vėl spardė laikino apgyvendinimo patalpų duris, o grįžęs į laikino apnakvindinimo patalpą, metaline lova bandė išdaužti lango stiklą, šiais nusikalstamais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. L. fizinį skausmą bei padarė jai poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, tai yra, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą bei sutrikdė nakvynės namuose gyvenančių asmenų rimtį, ir tvarką, bei padarė bendros 194,29 Eur vertės žalą (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti šie alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. B. savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jis viešoje vietoje – nakvynės namų patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), girdint aplinkiniams, plūdo necenzūriniais žodžiais nakvynės namų individualiosios priežiūros darbuotoją A. L., tyčia ją pastūmė, dėl ko pastaroji krito ant dešinio šono ir susižalojo dešinės rankos plaštaką, po to, paėmęs šiukšlių dėžę, metė ją į A. L., o išėjęs iš laikino apgyvendinimo patalpų, trankė patalpų duris, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo laikino apgyvendinimo patalpos sienos nuplėšęs gesintuvą, įbėgo į kabinetą ir metė jį į A. L., o pastarajai pasitraukus, gesintuvas krisdamas išdaužė lango stiklą, po to, nuėjęs į laikino apnakvindinimo patalpą, sudaužė klozetą, vėl spardė laikino apgyvendinimo patalpų duris, o grįžęs į laikino apnakvindinimo patalpą, metaline lova bandė išdaužti lango stiklą, šiais nusikalstamais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. L. fizinį skausmą bei padarė jai poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, tai yra, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą bei sutrikdė nakvynės namuose gyvenančių asmenų rimtį, ir tvarką, bei padarė bendros 194,29 Eur vertės žalą (duomenys neskelbtini).

Šias aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, bet ir nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, kiti rašytiniai įrodymai. Nukentėjusioji A. L. parodė, kad prižadinus A. B., šis buvo agresyviai nusiteikęs, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, ėjo link jos, kažką rėkė, po to, abejomis rankomis pastūmė ją į krūtinę ir ji nukrito ant grindų, susitrenkė dešinės rankos plaštaką ir dešinį šoną, dėl ko juto stiprų fizinį skausmą; tada kaltinamasis metė į ją metalinę šiukšlių dėžę, bet nepataikę, po to, metė į ją gesintuvą, bet ji pasitraukė ir gesintuvas pataikė į langą, jį išdauždamas; užsirakinus, A. B. dar spardė pagrindines duris; vėliau peržiūrint vaizdo kamerų įrašus matė, kad A. B. dar ir laikino apnakvindinimo patalpose pakėlęs metalinę lovą metė kelis kartus ją į langą - langas nesudužo, lova buvo aplankstyta. Liudytoja V. G. parodė, kad būdama darbe, persirengimo kabinete, išgirdo bendro naudojimosi patalpose didelį triukšmą ir atidariusi patalpų duris pamatė, kaip buvęs nakvynės namų gyventojas A. B. stipriai abejomis rankomis pastūmė A. L., kuri nuo pastūmimo parkrito ant grindų; ji iškart uždarė duris ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu, nes labai išsigando; A. B. sutrikdė viešąją rimtį ir nakvynės namų įstaigos darbą, sugadino nakvynės namų turtą, išdaužė langą, labai išgąsdino nakvynės namų gyventojus ir ją pačią. Liudytoja D. K. parodė, kad būdama rūkykloje, išgirdo kaip A. B. šaukė ant nukentėjusiosios; matė, kaip A. B. rankomis išstūmė A. L. iš bendrojo naudojimo patalpų į koridorių ir pastaroji nuo pastūmimo parkrito ant grindų, o šiai atsikėlus, A. B. metė į ją šiukšlių dėžę, po to nuplėšė nuo sienos gesintuvą ir metė į A. L., bet ši spėjo pasitraukti į šoną ir gesintuvas krisdamas išdaužė langą; ji tokio A. B. elgesio labai išsigando, bijojo, kad ir jai pastarasis nesuduotų kokių smūgių, toks A. B. elgesys išgąsdino ne tik ją, bet ir kitus nakvynės namų gyventojus, kurie išgirdę triukšmą, užsirakino savo kambariuose. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieša įvykio vieta – nakvynės namai, juose išmėtyti daiktai, išdaužtas langas. Vaizdo įrašų iš įvykio vietos turinys, kuriuose užfiksuotas kaltinamojo elgesys, patvirtina kaltinamojo įžūlius, vandališkus veiksmus. Specialisto išvadoje nustatytas nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mastas – nežymus sveikatos sutrikdymas.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. B. teistas, bausmės neatlikęs (nusikalstamos veikos padarymo metu nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs), baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs (1 t., b. l. 159-161), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (1 t., b. l. 164-165), neturi pastovios gyvenamosios vietos, naują šią nusikalstamą veiką padarė praėjus vos kelioms dienoms nuo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio paskelbimo. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nedirbančiam, pastovios gyvenamosios vietos neturinčiam kaltinamajam skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmė (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teistas, kaltę pripažino nuo pat tyrimo pradžios, gailėjosi, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, arešto bausmė skirtina didesnė nei vidutinio dydžio. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1) punktu b) papunkčiu prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama dalis Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir skiriama galutinė subendrinta arešto bausmė.

Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nėra faktinio pagrindo, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas 2 kartą, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankščiau paskirtos bausmės, ir naują nusikaltimą padarė po nuosprendžio paskelbimo praėjus vos kelioms dienoms, linkęs daryti nusikaltimus, nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos), šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam bei jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti gali būti efektyvus. Bausmė skirtina atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Civilinis ieškinys.

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 194,29 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 59-66).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. (duomenys neskelbtini) su civiliniu ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius prašomos priteisti turtinės žalos dydį – sąskaitas faktūras, pranešimą. Ieškinio dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti, nes juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko. Esant nustatytoms aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo A. B. priteistina 194,29 Eur turtinė žala (duomenys neskelbtini) (BPK 115 straipsnis).

Kiti procesiniai klausimai.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Byloje jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 118-122, 123-127), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena su vaizdo įrašais, saugoma byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A.B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1) punktu b) papunkčiu prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir A. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs A. B. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio nuteistojo sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Išaiškinti A. B., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefono Nr. 8 37 452 371, arba telefono Nr. 8 663 60132) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš A.B. 194,29 Eur (vieno šimto devyniasdešimt keturių eurų 29 ct) turtinės žalos atlyginimą (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktinį įrodymą – laikmeną su vaizdo įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.