Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. 2016 m. birželio 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10NT-63501481-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis D. K. 2016 m. birželio 2 d. surašė A. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2016 m. birželio 2 d. 09.37 val. Vilniuje, Kalvarijų g. 98, vairuodamas automobilį ir prieš pradėdamas važiuoti buvo neatidus, atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį, apgadino abu automobilius. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. birželio 14 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, nesant galimybės objektyviai įrodyti A. Ž. kaltės dėl kilusio eismo įvykio.

Skundą padavęs asmuo ir institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Kadangi apie teismo posėdžio laiką ir vietą nurodytiems asmenimis buvo pranešta, o J. J. pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (ATPK 300 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. birželio 2 d. 09.37 val. Vilniuje, Kalvarijų g. 98, įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo dvi transporto priemonės: autobusas MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. Ž., ir automobilis Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. J..

Teismo posėdyje A. Ž. paaiškino, kad 2016 m. birželio 2 d. vairavo autobusą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo Kalvarijų gatve, kurioje vyko remontas, todėl autobusų juosta A buvo užimta. Tai žinodamas nuo Giedraičių stotelės persirikiavo į antrą eismo juostą ir važiavo link Žalgirio stotelės. Buvo piko valanda, daug automobilių. Pamatė iš dešinės pusės bandančius persirikiuoti automobilius, gatvės apačioje buvo ženklai, kad persirikiuotų į antrą eismo juostą. Pro dureles matė automobilio Chrysler vairuotoją, stovėjo lygiagrečiai, tada užsidegė žalia šviesa, jam (A. Ž.) automobilių nebuvo, todėl paspaudė pedalą ir sunkus autobusas pajudėjo, o automobilis Chysler įvažiavo į autobusą iš dešinės pusės, kirsdamas ištisinę liniją. Nuotraukose matosi, kad po susidūrimo automobilio Chrysler ratai pasukti į dešinę, o autobuso – į kairę. Automobilis Chrysler susidūrimo metu judėjo. Iš karto po eismo įvykio pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose A. Ž. nurodė, kad važiavo link centro Kalvarijų gatve antra eismo juosta. Iš dešinės pusės persirikiuodamas automobilis Chrysler nepraleido jo vairuojamo autobuso. Šis automobilis staigiai persirikiavo, todėl nebuvo galimybės išvengti susidūrimo.

J. J. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2016 m. birželio 2 d. vairavo automobilį Chrysler, važiavo Kalvarijų gatve, ruošėsi persirikiuoti iš pirmos juostos į antrą, pajuto, jog į automobilio kairės pusės galines dureles atsirėmė autobusas. Prieš pajudant „kamščiui“, jis stovėjo įvažiavęs į gretimą juostą ir laukė kol pajudėjus mašinoms galės įvažiuoti į antrą juostą. Pravažiavo dvi lengvosios mašinos, po jų autobusas, kuris įsirėmė į jo automobilio kairės pusės dureles.

Kartu su J. J. automobilyje važiavę keleiviai savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, t. y. kad važiavo automobilyje Chrysler Kalvarijų gatve, pateko į automobilių spūstį. Vairuotojas (J. J.), įjungęs posūkio signalą, iš pirmos juostos dalinai įvažiavo į antrą ir laukė kol jį praleis persirikiuoti kiti automobiliai. Pajudėjus automobilių srautui, juos aplenkė du automobiliai, tada pajuto, kad į automobilį įsirėmė autobusas.

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio ir jų apgadinimai. Šios aplinkybės papildomai užfiksuotos prie skundo pateiktuose skaitmeninėse nuotraukose ir byloje esančiose nuotraukose. Eismo įvykis taip pat užfiksuotas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateiktame vaizdo įraše.

Nagrinėjamu atveju esminis klausimas šioje byloje yra tai, ar automobilis Chrysler susidūrimo metu stovėjo ar judėjo, t. y. ar autobuso vairuotojas A. Ž., važiuodamas antra eismo juosta, įvažiavo į kitą automobilį, kuris ketino persirikiuoti iš pirmos eismo juostos į antrą, jam stovint ar judant.

Atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai dėl A. Ž. parodymų prieštaringumo. A. Ž. jau rašytiniuose paaiškinimuose buvo nurodęs, kad matė persirikiuojantį automobilį Chrysler, kuris staigiai pradėjo rikiuotis, tačiau neturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Tokias pačias aplinkybes jis patvirtinto ir teismo posėdyje.

J. J. skunde nurodo, kad priimant skundžiamą nutarimą nebuvo įvertinti jo ir liudytojų parodymai, jog autobusas įvažiavo į stovintį automobilį. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas įvertino eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų J. J. ir A. Ž. paaiškinimus, pažymėdamas, kad jie yra prieštaringi. Skunde nepagrįstai teigiama, kad pareigūnas nemotyvuotai atmetė eismo įvykį mačiusių keturių liudytojų parodymus. Priešingai nei teigia skundą padavęs asmuo, iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad minėti liudytojų paaiškinimai nebuvo įvertinti kaip objektyvūs, nes šie liudytojai važiavo automobilyje Chrysler kartu su J. J.. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, J. J. ir minėti liudytojai yra bendradarbiai, o kitų liudytojų, mačiusį eismo įvykį, byloje nenustatyta, todėl, esant prieštaringiems eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų paaiškinimams, suteikti prioritetą J. J. paaiškinimams vien dėl to, kad juos patvirtina kartu su J. J. automobilyje važiavę bendradarbiai, nėra objektyvu.

Nesutiktina su skundo argumentais, kad aplinkybę, jog kontakto metu automobilis Chrysler nejudėjo, patvirtina byloje pateiktas vaizdo įrašas. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime ir atsiliepime į skundą, iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateikto vaizdo įrašo nėra galimybės spręsti apie eismo įvykio aplinkybes, nes įraše eismo įvykio nesimato – įvykis įvyksta gana toli nuo sankryžos, transporto priemonių kontakto nesimato.

Skunde taip pat akcentuojami į įvykio vietą iškviestų policijos pareigūnų, kuriems, J. J. teigimu, nekilo abejonių dėl avarijos kaltininko, paaiškinimai. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad, ar asmuo yra kaltas padaręs administracinį teisės pažeidimą, sprendžia ne į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, o nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priimti įgalioti asmenys. Antra, byloje yra policijos pareigūno D. K., kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, tarnybinis pranešimas. Šis pareigūnas eismo įvykio nematė, o tarnybiniame pranešime nurodė, kad vaizdo įraše matyti, kaip automobilio Chrysler vairuotojas dalinai persirikiuoja iš pirmos į antrą eismo juostą bei sustoja, nes tuo metu sankryžoje dega raudonas šviesoforo signalas; sankryžoje užsidegus žaliam šviesoforo signalui, automobilių srautas pajuda, automobilis Chrysler stovi vietoje, o autobusas pajuda ir atsiremia į automobilį. Tačiau, peržiūrėjus vaizdo įrašą, kaip minėta, jame šių aplinkybių nesimato, todėl šios policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai.

Priešingai nei nurodyta skunde, eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimai ir jų pobūdis neleidžia vienareikšmiškai nustatyti įvykio mechanizmo.

Įvertinus tai, kad abiejų eismo įvykio dalyvių paaiškinimai yra prieštaringi, kitų liudytojų, nevažiavusių kartu su eismo įvykio dalyviais, nenustatyta, vaizdo įrašas yra neinformatyvus, transporto priemonių apgadinimų pobūdis taip pat neleidžia vienareikšmiškai nustatyti tikslaus eismo įvykio mechanizmo, nėra pagrindo daryti išvados, jog būtent A. Ž. pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas nutarimas, kuriuo nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, nesant galimybės objektyviai įrodyti A. Ž. kaltės dėl kilusio eismo įvykio, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. 2016 m. birželio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. J. skundo netenkinti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.