Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. V. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo N. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

N. V. nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio 26 d., apie 14 val. 40 min., būdamas neblaivus (girtumas 2,27 ‰), A. J. individualiai įmonei priklausančioje parduotuvėje, adresu ,,duomenys neskelbtini“, Telšiuose, iš anksto atsineštu specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu – betono gabalu suduodamas parduotuvėje dirbusiai pardavėjai S. J. ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį, ne mažiau penkių smūgių į rankas ir suėmęs rankomis ją už kaklo, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė A. J. IĮ priklausantį kasos aparatą „CASIO FE 2000“ už 2000 Lt su jame buvusiais 1030,15 Lt, viso pagrobė A. J. IĮ turto už 3030,15 Lt.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė N. V. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino N. V. kaltu padarius kvalifikuotą plėšimą ir teisingai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. Iš esmės to neginčija ir nuteistasis, kuris tik nesutinka su apylinkės teismo jam paskirta bausme.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę apeliantui pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Apylinkės teismas įvertino N. V. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir motyvuotai paskyrė Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatos.

Nuteistasis, skundu prašydamas skirti jam švelnesnę bausmę, apeliuoja į tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios dėl jai padarytos žalos, prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai apgailestauja dėl to. Be abejonės, N. V. pozityvus požiūris į nukentėjusiąją, į nusikaltimu padarytą žalą ir kritiškas savo paties poelgio vertinimas, apibūdina kaltininką teigiamai ir tai lengvina kaltininko atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ne tik į N. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), bet ir į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nors konkrečiai pastarosios skundžiamame nuosprendyje neįvardino. Savo nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad N. V. visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi dėl to, ką padarė. Todėl kolegija daro išvadą, kad skirdamas nuteistajam bausmę teismas atsižvelgė būtent į paminėtą aplinkybę, pastarąją įvardindamas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kita vertus, to paties prašė ir kaltinimą palaikęs prokuroras bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 181). Be to, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jie nenurodyti ir skundžiamame nuosprendyje, kurie leistų spręsti apie kitas apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Bylos duomenys patvirtina, kad N. V. iki sunkaus tyčinio smurtinio nusikaltimo nuosavybei, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo jau ne kartą buvo teisiamas už nusikalstamas veikas nuosavybei, tame tarpe ir už tyčinį nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Akmenės rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 7 d., 2002 m. spalio 11 d. ir 2003 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiais apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidedamas (t. 1, b. l. 98; 99-101; 103-104), o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, pritaikius 2002-11-07 Amnestijos įstatymą, jis nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės buvo atleistas (t. 1, b. l. 106-108). Nors teistumai pagal ankščiau paminėtus teismų nuosprendžius yra išnykę, tačiau N. V. 2002-05-27 – 2005-11-19 aktyviai pažeidinėjo administracinius įstatymus, o už tai skiriamų nuobaudų nevykdė (t. 1, b. l. 111-113). Maža to, N. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir norėdamas prasimanyti pinigų, užpuolė nukentėjusiąją ir betono gabalu trenkė pastarajai per galvą praėjus vos mėnesiui po to, kai Akmenės rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. kovo 4 d. prokuroro nutarimu (t. 1, b. l. 93-94) jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. ir 178 str. 2 d., buvo nutrauktas ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu (kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju).

Akivaizdu, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais ir prokuroro nutarimu N. V. taikyti jo teisinę padėtį lengvinantys baudžiamosios teisės institutai jam pozityvaus poveikio nepadarė, jis toliau dėsningai pažeidinėjo tiek administracinius, tiek baudžiamuosius įstatymus, dėl susiformavusio nebaudžiamumo įspūdžio jo nusikalstamas elgesys darėsi pavojingesnis – inkriminuotu nusikaltimu nuteistasis pasikėsino ne tik į svetimą turtą, bet ir į kito žmogaus sveikatą.

Kolegija, atsižvelgusi į visas paminėtas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo N. V. skirti švelnesnę, nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytą, bausmę, nes, kolegijos nuomone, kitomis bausmėmis bausmės tikslų (BK 41 str. 2 d.) pasiekti nepavyktų. Tokiu būdu, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui skirti apeliantui realią, artimą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytam vidurkiui (vidurkis 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų), laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos nuomone, N. V. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota ir nėra aiškiai per griežta, todėl mažinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Apelianto skunde deklaruojamas noras gydytis nuo alkoholizmo ir pažadas atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą apibūdina jį teigiamai, tačiau tai nemenkina jo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir savaime nėra pagrindas švelninti nuteistojo teisinę padėtį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. V. apeliacinį skundą atmesti.