Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. RV-25-3967,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta 75 parų arešto bausmė. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 20 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės atlikimo pradžia – 2022 m. gruodžio 4 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. liepos 2 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. lapkričio 29 d. – 7 mėnesiai 3 dienos.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. RV-25-3967 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti R. G. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. G. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų, pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo R. G. skundu, išnagrinėjęs Komisijos Nutarimą ir išanalizavęs R. G. asmens bylą, nustatė, kad Komisija 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. RV-25-3967 nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad Komisijos priimtas Nutarimas turi būti panaikintas, nes jį priimant nebuvo atsižvelgta į skunde nurodytas aplinkybes, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo. Komisija tokį savo motyvuotą ir išsamų sprendimą priėmė, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus, atliktą nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką bei smurtinio elgesio rizikos vertinimą, taikant HCR-20 metodiką. R. G. skunde išdėstytos aplinkybės, dėl ko turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, nesuponuoja išvados, jog Nutarimas nėra visapusiškai motyvuotas. Komisijos nutarime, kuriame yra priimtas sprendimas nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra atsižvelgta į R. G. charakterizuojančių aplinkybių visumą, jos tinkamai įvertintos ir remiantis visomis išanalizuotomis aplinkybėmis priimtas įstatymų reikalavimus atitinkantis Nutarimas.

Pabrėžtina, jog kiekvienu atveju, dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo, sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Formaliųjų įstatymų nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Tuo tarpu, šiuo atveju nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl vertintina jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir sprendžiama, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad R. G. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. G. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijoje svarstomas pirmą kartą. Duomenų, jog nuteistasis būtų dalyvavęs resocializacijos procese, būtų vykdęs individualaus socialinės reabilitacijos plano priemones ar dalyvautų elgesio pataisos programose, nėra. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu neskatintas, drausmine tvarka nebaustas. Tačiau 2023 m. spalio 2 d. gautas tarnybinis pranešimas, kad R. G. atsisakė keltis į būrį, žodžiu nurodęs, kad dėl asmeninių priežasčių negali, nuobauda nebuvo skirta. Teismas pažymi, kad nors nuteistasis ir nebuvo baustas drausmine tvarka bausmės atlikimo laikotarpiu, tačiau nedalyvavimas resocializacijos procese ir nevykdymas individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonių rodo nuteistojo apatiją savo elgesio gerinimui ir siekiui tinkamai resocializuotis.

Teismas taip pat įvertino nuteistojo skunde, Nutarime, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo 2023 m. lapkričio 16 d. išvadoje Nr. RV-25-3765 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) ir nuteistojo asmens byloje išdėstytas aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, jog R. G. anksčiau Lietuvoje teistas 6 kartus, Didžiojoje Britanijoje teistas 2 kartus. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 13 d. Vilniaus kalėjime buvo atliktas pirminis R. G. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. lapkričio 16 d. po atliktos smurtinio elgesio rizikos įvertinimo, taikant HCR-20 metodiką, nustatytą, jog R. G. pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė. Atkreipiant dėmesį į R. G. kriminogeninius veiksmus, socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad statiniai veiksniai yra didelis bendras atskirų teisės pažeidimų skaičius, nusikaltimams būdingas smurtinio elgesio modelis. Dinaminiai veiksniai nustatyti tokie kaip piknaudžiavimas alkoholiu, alkoholio vartojimo įtaka smurtinio elgesio pasireiškimui, maža motyvacija spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, emocinės gerovės sunkumai, impulsyvus ir agresyvus elgesys, savitvardos stoka, problemų indentifikavimo, sprendimo savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžių stoka. Apsauginis kriminogeninis veiksnys – nuteistasis yra įgijęs profesinę kvalifikaciją. Kriminogeniniai poreikiai, apimantys piknaudžiavimo alkoholiu, smurtinio elgesio apsvaigus, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio sritis, reikalauja tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamos elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis ir nebuvo baustas, tačiau tai, jog R. G. nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, patvirtina, kad nuteistasis stokoja iniciatyvos, orientuotos į kriminogeninių rizikos veiksnių valdymą ir teigiamą resocializacijos procesą. Be to, pažymėtina aplinkybė, jog tiek po pirminio nusikalstamos veikos vertinimo, tiek po pakartotinio elgesio rizikos vertinimo, nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika. Todėl spręsdamas Komisijos Nutarimo, dėl lygtinio paleidimo netaikymo R. G., teisėtumo klausimą, atsižvelgia į šią aplinkybę, kaip vieną iš vertinamųjų, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.

Teismas, spręsdamas nuteistojo R. G. lygtinio paleidimo klausimą, taip pat atsižvelgia į 2023 m. lapkričio 16 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-3765 nurodytas aplinkybes, jog R. G. turi žemės ūkio technikos mechaniko ir automobilių techninės priežiūros jaunesniojo inžinieriaus profesinę kvalifikaciją. Taip pat vykdė individualią veiklą, dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Sodros duomenimis, nuteistasis oficialiai dirbo laikotarpiais nuo 2003 – 2004 m. (6 mėn.), 2010 – 2011 m. (10 mėn.), 2013 – 2015 (15 mėn.), 2022 m. (1,5 mėn.). Nuteistasis nurodė, kad iš paskutinės darbovietės išėjo, nes nebuvo sumokėta alga. Bausmės atlikimo metu nedirbo, poreikio įsidarbinti neišsakė. Iš aukščiau pateiktos informacijos spręstina, kad dokumentuose nurodoma nedidelė oficialaus darbo patirtis. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis nedirba ir nerodo iniciatyvos įsidarbinti bei nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo galimybę dirbti lygtinio paleidimo atveju. Apibendrinant teigtina, jog R. G. turi profesinį išsilavinimą ir darbo patirties (dirbo tolimųjų reisų vairuotoju), tačiau iš esmės stokoja motyvacijos darbui, laisvės atėmimo metu nedirbo ir neparodė pastangų pradėti tinkamą resocializacijos procesą. Taigi, negalima teigti, jog vien deklaratyvūs teiginiai, apie norą dirbti lygtinio paleidimo atveju, būtų pakankamas pagrindas daryti išvadai, kad R. G. iš pataisos įstaigos paleistas lygtinai, galės tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinką, užsidirbdamas pragyvenimui teisėtais būdais ir priemonėmis.

Visa tai rodo, kad nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų bei pasiruošęs pavyzdingu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutinka su Komisijos Nutarime išdėstyta pozicija, jog atsižvelgiant į vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymą ir nepakankamą savo elgesio pasekmių įvertinimą, nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kartu teismas atsižvelgia ir teigiamai vertina tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo „Finansinio raštingumo“ ir „Viešojo kalbėjimo“ mokymuose, kas rodo norą ir siekį tobulinti finansinius ir socialinius įgūdžius. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl elgesio nėra gauta, deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2020 m. sausio 3 d. yra adresu (duomenys neskelbtini). Atlikęs bausmę planuoja grįžti gyventi tuo pačiu adresu, kartu su motina. Dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, grįžo į Lietuvą, nes tėvai yra vyresnio amžiaus ir jiems reikalinga pagalba. Turi sūnų, kuris su mama gyvena (duomenys neskelbtini), su sūnumi ryšius palaiko nuolat, kiek gali prisideda prie jo išlaikymo. Smurto atvejų artimoje aplinkoje nenurodyta. Pabrėžtina, jog ryšiai su šeimos nariais egzistavo ir nuteistojo nusikalstamų veikų metu, dėl ko spręstina, kad būnant laisvėje teigiami santykiai su artimaisiais nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuo nusikalstamo elgesio, tačiau ryšys su artimaisiais ir jų parama gali teigiamai paveikti ir palengvinti nuteistojo integracijos į visuomenę procesą.

Nepaisant to, teismo vertinimu, nuteistojo R. G. skunde nurodyti motyvai, dėl Komisijos 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. RV-25-3967 panaikinimo, nesudaro pagrindo nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija priimdama 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. RV-25-3967, dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei išnagrinėjusi visas aplinkybes, kurios turi reikšmės klausimo sprendimui, priėmė pagrįstą nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, paleidus R. G. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, galimybių adaptuotis laisvėje stoka, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog paleidus R. G. iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. G. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. RV-25-3967 netaikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.