Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-138/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-03-21
Bylos Nr.: 2A-138/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vigintas Višinskis, Dalia Vasarienė, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Piliuona“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Šiltas namas“

Kategorijos

21.4pavadinimo nepavyko patikrinti
43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
52.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-138/2013

2-55-3-03824-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija: 21.4; 43.2; 52.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Piliuona“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Piliuona“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiltas namas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Piliuona“ pareikštu atsakovui UAB „Šiltas namas“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2008 m. spalio 7 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 20071026-1-A3 ir PVM sąskaitą – faktūrą serija SN7 Nr. 00054, priteisti iš atsakovo 100 000 Lt, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas (užsakovas) ir atsakovas (vykdytojas) 2007 m. spalio 26 d. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. SD-10-2-437 (toliau – Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo atlikti Sutartyje nurodytus Nemėžio logistikos sandėlio (8.9) projektavimo darbus, o ieškovas įsipareigojo apmokėti tinkamai ir laiku atliktus bei priimtus darbus. 2008 m. spalio 7 d. tuometinis ieškovo direktorius N. I. pasirašė atsakovo pateiktą 2008 m. spalio 7 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 20071026-1-A3 (toliau – Aktas) ir Akto pagrindu 2008 m. spalio 07 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija SN7 Nr. 00054 (toliau – Sąskaita) 219 680 Lt sumai. Ieškovas pagal Sąskaitą sumokėjo atsakovui 100 000 Lt sumą. Atsakovas iki šiol nėra įvykdęs Sutarties – neperdavė ieškovui sandėlio projektavimo dokumentų. Ieškovui pareikalavus vykdyti Sutartį, atsakovas atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, jog pasinaudoja CK 6.656 straipsnio numatyta savigynos priemone ir sulaiko darbų rezultatą (projektavimo dokumentų originalus). Tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti, nes atsakovas ieškovui faktiškai neperdavė parengtų projektavimo dokumentų, kurie būtų patvirtinti ieškovo parašais ir antspaudu. Iki Akto pasirašymo ieškovas buvo atsiskaitęs su atsakovu už atliktus ir faktiškai ieškovui perduotus darbus, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo pasinaudoti darbų rezultato sulaikymo teise. Ieškovas yra apmokėjęs už daugiau nei pusę atliktų projektavimo darbų, o ieškovui yra perduota tik 10 procentų šių darbų. Ieškovas 2010 m. spalio 15 d. informavo atsakovą, kad vienašališkai nutraukia Sutartį nuo 2010 m. lapkričio 15 d., nes atsakovas iš esmės pažeidė Sutartį ir laiku (iki 2008 m. spalio 13 d.) neįvykdė projektavimo darbų. Nors Aktą pasirašė tuometinis ieškovo direktorius, tačiau Akte nurodyti projektavimo dokumentai (nei originalai, nei jų kopijos) ieškovui perduoti nebuvo. Kadangi projektavimo dokumentai nebuvo suderinti su ieškovu, atsakovas negalėjo dokumentų pateikti tvirtinimui Vilniaus rajono savivaldybės nuolatinei statybos komisijai ir gauti statybos leidimą. Sutarties 5.3 punktu atsakovas buvo įsipareigojęs pataisyti parengtą projektą pagal ieškovo pastabas per tam pagrįstai reikalingą laiką. Taigi, visos Akte nurodytos sandėlio techninio projekto dalys turėtų būti pasirašytos ieškovo, kas patvirtintų, kad ieškovas neturi pastabų ir trūkumų dėl atsakovo atliktų darbų. Ieškovas nėra patvirtinęs minėtų projektavimo dokumentų, jie apskritai nebuvo pateikti susipažinimui ieškovui. Sutarties 6.1 punkte nurodyta, kad sutartinis darbas ar jo etapas yra atliktas, kai abi šalys pasirašo atlikto sutartinio darbo perdavimo ir priėmimo aktą. Tuo tarpu Sutarties 6.3 punkte nustatyta, kad užsakovas turi pasirašyti atlikto sutartinio darbo perdavimo – priėmimo aktą per 5 darbo dienas nuo pataisyto projekto ar jo dalies (pagal Sutarties 5.3 punkte išvardintas pastabas) dokumentacijos pateikimo. Kadangi atsakovas tokių dokumentų nepateikė, o ieškovas jų nepatvirtino, todėl ir Aktas negalėjo būti pasirašytas. Dėl išvardintų priežasčių Aktas turi būti pripažintas negaliojančiu. Sąskaita buvo išrašyta už realiai neatliktus darbus, ji neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo reikalavimų, todėl ji taip pat turi būti pripažinta negaliojančia. Pagal Sutarties 4.2 punktą atsakovas pirmiau privalo darbų rezultatą perduoti ieškovui, o tik po to reikalauti atlyginimo už tinkamai parengtus projektavimo dokumentus. Atsakovas neperdavė ieškovui projektavimo dokumentų, dėl ko ieškovo sumokėta atsakovui pinigų suma turi būti laikoma nepagrįstu atsakovo praturtėjimu ir grąžinta ieškovui (CK 6.237 str. 1 d.). Nors atsakovas teigia, jog negalėjo baigti darbų dėl to, jog ieškovas neatliko tam tikrų veiksmų, tačiau atsakovas niekada nebuvo pareiškęs jokių pretenzijų ieškovui, kad šis galimai nevykdo pareigų, kurios būtinos savalaikiams projektavimo darbams vykdyti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas yra atlikęs visus darbus, numatytus Sutarties 3.1.1 punkte, parengęs statybos techninį projektą, numatytą 3.1.2 punkte, už kurį ir reikalauja ieškovą atsiskaityti, netgi atlikęs 3.1.3 punkte numatytą darbų etapą, kurio atlikimas nebūtų įmanomas be 3.1.2 punkte nustatyto etapo užbaigimo. Atsakovas iš dalies įgyvendino ir Sutarties 3.1.4 punktą – yra atlikęs statinio projekto suderinimo darbus ir gavęs bendrosios ekspertizės aktą. Visiškai įvykdyti Sutarties 3.1.4 punkte nurodytų įsipareigojimų – atlikti statybos leidimo išėmimo procedūros ir perduoti galutinį projektavimo darbų rezultatą, atsakovas negali dėl ieškovo kaltės, nes šis neįvykdė Sutarties 2.3 punkte numatytos pareigos, t. y. ieškovas nesuderino projekto su kaimyninio sklypo savininku AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir nepateikė sklypo dalies servituto sutarties su skirstomųjų tinklų savininku. Ieškovas nepagrįstai savo prašymus grindžia aplinkybe, jog atsakovas nesudarė galimybės pareikšti pastabų ir trūkumų dėl atsakovo atliktų darbų, nes ieškovas trūkumų nepareiškė nei darbų priėmimo metu (CK 6.662 str. 1 d.), nei per protingą terminą po darbų priėmimo, todėl jis neteko teisės remtis jų faktu (CK 6.662 str. 2 d., 3 d.). Atsakovas visus darbus, už kuriuos ieškovas yra skolingas atsakovui 119 680 Lt, faktiškai atliko ir perdavė ieškovui projektavimo dokumentų kopijas, o originalus pasiliko tolimesniam darbų atlikimui ir statybos leidimui gauti. Be to, Aktas patvirtina ne konkrečių dokumentų perdavimą, o Sutartyje numatytų darbų atlikimo faktą. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog pagal Sutarties 5.3 punktą visos projektinės dokumentacijos dalys turi būti pasirašytos ieškovo ir tai patvirtintų, jog ieškovas neturi pretenzijų dėl atsakovo sukurtų projektinių sprendinių. Tokia procedūra nenumatyta nei Sutartyje, nei Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, be to, kaip minėta, pagal Sutarties 2.3 punktą už pasirinktus sprendinius atsako pats ieškovas. Pagal minėto STR 59 punktą projekto tvirtinimas – tai statytojo pritarimas parengtam projektui, o Sutarties 5.3 punktas įtvirtina ieškovo teisę paskutinėje darbų atlikimo stadijoje, kurios atsakovas negali atlikti dėl ieškovo kaltės, nurodytoje Sutarties 3.1.4 punkte, peržiūrėti ir pritarti parengtam projektui ar projekto sprendinių pakeitimams. Dėl šios priežasties ieškovas nepagrįstai dokumentų tvirtinimą ar pritarimą parengto projekto sprendinių pakeitimams sieja su Aktu. Ieškovui nesumokėjus 119 680 Lt už tarpinį atliktų darbų etapą, atsakovas teisėtai pasinaudojo CK 1.139, 4.229 – 4.235, 6.656 straipsniuose numatyta savigynos priemone, sulaikydamas tarpinį darbų rezultatą – projektavimo dokumentus. Kadangi darbai pagal Sutartį buvo atlikti ir priimti tinkamai, todėl nei šalių pasirašyto ir ginčijamo Akto, nei pasirašytos Sąskaitos nėra pagrindo pripažinti negaliojančiomis. Tiek Sutartis, tiek Aktas, tiek Sąskaita yra galiojantys dokumentai, darbai pagal Sutartį buvo atlikti, o pinigai buvo įgyti galiojančių sutartinių santykių ir sandorių pagrindu, todėl reikalavimas priteisti be pagrindo įgytą turtą (ir išvestinis reikalavimas priteisti palūkanas) neatitinka teismų praktikoje suformuotų nepagrįsto praturtėjimo teisinių santykių atsiradimo kriterijų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovo UAB „Piliuona“ ieškinį atmetė.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas nepaneigė atsakovo atliktų darbų fakto, todėl sprendė nesant pagrindui pripažinti ieškovo ginčijimą Aktą negaliojančiu.

Teismas, remdamasis CK 1.79 straipsniu, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas Akto neginčijo, jį pasirašė bei pagal jį iš dalies atsiskaitė, sprendė, kad ginčijamas sandoris buvo iš dalies įvykdytas, todėl jį nuginčyti ieškovas galėjo tik pateikęs neabejotinus įrodymus, paneigiančius CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą prezumpciją. Įvertinęs CK 6.662 straipsnio nuostatas, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad ieškovo nurodomos aplinkybės nebuvo žinomos ir negalėjo būti nustatytos Akto pasirašymo metu, o byloje nėra įrodymų, kad ieškovas per pakankamai ilgą laikotarpį būtų reiškęs atsakovui pretenzijas, tai prasidėjo tik atsakovui primygtinai pareikalavus visiškai atsiskaityti pagal Aktą. Tuo atveju, jei ieškovas būtų vertinęs situaciją taip, kad jam atsakovas, pateikdamas Aktą, turėjo pateikti ir darbų rezultatą, o to apskritai nepadarė, jis būtų turėjęs teisę (o CK 6.662 straipsnio reikalavimų kontekste – pareigą) nepasirašyti Akto. Tuo tarpu Sutarties 6.1 punktu šalys susitarė, kad sutartinis darbas ar jo etapas yra atliktas, kai abi šalys pasirašo atlikto sutartinio darbo perdavimo ir priėmimo aktą. Taigi, teismo vertinimu, Akto pasirašymo metu ieškovas nerado nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo atsisakyti pasirašyti Aktą, dar daugiau, jis sumokėjo dalį reikalaujamos sumos. Įvertinęs UAB „SPKT“ 2008 m. lapkričio 28 d. ekspertizės aktą, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai nurodo, jog jis galutinai nėra įvykdęs tik Sutarties 3.1.4 punkto. Šiame ekspertizės akte konstatuota vienintelė privaloma pastaba – pateikti gretimų sklypų savininkų sutikimus. Iš šalių susirašinėjimo teismas nustatė, kad ieškovas neneigė savo pareigos gauti gretimų sklypų sutikimus, kaip tai numatyta Sutarties 2.3 punkte, ir dėl to nereiškė atsakovui pretenzijų, bet šių sutikimų ieškovas negavo iki šiol, dėl ko projektavimo darbai ir nebuvo baigti. Remdamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Sutarties priedu Nr. 1, kuriuo numatyta atlikti papildomus darbus, teismas atmetė ieškovo argumentą dėl atsakovo neva praleisto termino (2008 m. spalio 13 d.) Sutarčiai įvykdyti, kaip vienos iš aplinkybių ieškinio reikalavimams pagrįsti, nes ieškovas tuo metu nekėlė tokio klausimo. Priešingai, po termino pabaigos praėjus mėnesiui šalys sudarė minėtą priedą Nr. 1, numatantį papildomus projektavimo darbus, o iš pateikto susirašinėjimo matyti, jog šalys ir toliau bendradarbiavo. Teismas pažymėjo, kad iki šalių ginčo kilimo ieškovas, net ir pasirašęs Aktą, šiais aspektais pretenzijų nekėlė, o ieškovo teiginiai, kad šiame projektavimo darbų etape jam turėjo būti perduoti dokumentų originalai, jis turėjęs pasirašyti kiekvieną dalį, nėra pagrįsti nei Sutartimi, nei normatyviniais aktais. Sutarties 6.3 punktas, kuriuo remiasi ieškovas, tokių sąlygų nenumatė, o iš bylos duomenų teismas nustatė, kad projektavimo dokumentų kopijos ieškovui buvo siunčiamos. Tuomet galiojusios redakcijos Statybos techninio reglamento STR. 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 59 punktas nustatė, kad projekto tvirtinimas – tai statytojo pritarimas parengtam projektui. Iki gaunant statybos leidimą, esant projekto ekspertizės išvadai, kad projektą galima tvirtinti (5.1), 5(28), privalo būti tvirtinamas: ypatingo statinio (5.25) ar statinio, įrašyto į valstybės investicijų programą, techninis projektas ar techninis darbo projektas, pakoreguotas pagal privalomąsias projekto ekspertizės išvadas. Kitais atvejais statytojas projektui su jame pateiktais bendraisiais statinio rodikliais (Reglamento 5 priedas) pritaria (žyma „pritariu“ ir parašu ant titulinio lapo ir šių rodiklių lentelės) arba tvirtina. Sutarties 5.3, 6.3 punktų sisteminė analizė taip pat leido teismui daryti išvadą apie ieškovo teisę paskutinėje darbų atlikimo stadijoje taisyti jau parengtą projektą, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo galutinai parengtas dėl paties ieškovo kaltės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas UAB „Piliuona“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas. Apeliacinį skundą apeliantas taip pat grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto atžvilgiu taikė CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teismas nepagrįstai nevertino esminę reikšmę turinčio fakto, kad apeliantas ginčijamą Aktą pasirašė ir sumokėjo atsakovui 100 000 Lt pagal šį Aktą išrašytą Sąskaitą suklaidinimo įtakoje. Teismas visiškai netyrė ir nepasisakė dėl apelianto į bylą pateikto šias faktines aplinkybes patvirtinančio įrodymo – 2008 m. spalio 7 d. atsakovo rašto Nr. SD08-184. Faktą, kad apeliantas sumokėjo 100 000 Lt atsakovui pagal Aktą, nors Akte nurodyti darbai apeliantui nebuvo realiai perduoti, teismas vertino kaip sandorio patvirtinimą, neatsižvelgdamas į iki Akto pasirašymo tarp šalių susiklosčiusią avansinių mokėjimų praktiką bei šalis siejusius pasitikėjimo santykius. Akto pasirašymas bei sandorio įvykdymas iš dalies negali būti laikomas sandorio patvirtinimu CK 1.79 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto prasme, nes tiek Akto pasirašymas, tiek dalinis apmokėjimas turi valios trūkumų. Atsakovas aktyviais klaidinančiais veiksmais, pasinaudodamas apelianto pasitikėjimu, suklaidino apeliantą dėl ginčo sandorio pasekmių (CK 1.91 str. 5 d.). Teismas skundžiamame sprendime nevertino šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytą visapusiško ir objektyvaus aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimo principą todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas, nenurodęs projektavimo darbų trūkumų, prarado teisę jais remtis (CK 6.662 str.). Apeliantas byloje neįrodinėjo fakto, kad Akto pasirašymo metu realaus projektavimo darbų neperdavimo aplinkybės jam nebuvo žinomos. Darbų trūkumų nenurodymas Akte esminės reikšmės, sprendžiant Akto negaliojimo klausimą, neturi. Aktas pripažintinas negaliojančiu bei nesukeliančiu teisinių pasekmių, dėl to, kad Akto pasirašymas susijęs su apelianto valios trūkumais. Teismas pirmiausia turėjo analizuoti ir pasisakyti būtent dėl apelianto suklaidinimo bei apsisprendimo pasirašyti Aktą aplinkybių, tačiau šio esminio klausimo visiškai netyrė, o skundžiamo sprendimo išvadas grindė šalutinėmis su bylos esme nesusijusiomis aplinkybėmis. Teismas nepagrįstai neanalizavo esminių bylos aplinkybių (apelianto suklaidinimas; CK 1.91 str.), susijusių su Akto ir Sąskaitos negaliojimo pagrindu ir nepagrįstai rėmėsi CK 6.662 straipsnio nuostatomis, kurios gali būti taikomos tik tokiu atveju, kai sandoris sudarytas be šalių valios trūkumų. Be to, teismas, spręsdamas apelianto pretenzijų reiškimo atsakovui per protingą terminą klausimą neatsižvelgė į šalių pripažintą reikšmingą faktą, kad apeliantas atsisakė pasirašyti dar 2008 m. lapkričio 14 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 20071026-1-A4 ir tokiu būdu išreiškė pretenzijas atsakovui dėl netinkamo Sutarties vykdymo.

3. Sprendime nurodyta, jog, atsižvelgiant į 2008 m. lapkričio 28 d. UAB „SPKT“ bendrosios ekspertizės akto Nr. 337-08 išvadas, galima manyti, kad atsakovas pagrįstai nurodo, jog jis galutinai nėra įvykdęs tik Sutarties 3.1.4 punkto. Tokia išvada prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai. Faktą, kad atsakovas neįvykdė dar Sutarties 3.1.2 punkte apibrėžto projektavimo darbų etapo, patvirtina: 2008 m. spalio 7 d. atsakovo raštas Nr. SD08-1-184; aplinkybė, kad atsakovas savigynos teise naudojasi nepagrįstai, nes atsakovo pareiga perduoti antrojo etapo darbų rezultatą apeliantui atsirado pirmiau nei apelianto pareiga atsiskaityti už antrojo etapo darbus (CK 6.58 str. 3 d., 6.655 str. 1 d.); aplinkybė, kad pats atsakovas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad projektavimo dokumentai apeliantui nebuvo pateikti; aplinkybė, jog Akte įvardintos techninio projekto susisiekimo dalis bei pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis nėra nurodytos nei 2008 m. spalio 8 d., nei 2008 m. lapkričio 28 d. bendrosios ekspertizės akte; 2008 m. gruodžio 4 d. projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės protokolas Nr. 12-2495. Visi šie dokumentai bei nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagristą išvadą, jog techninis projektas, kaip vientisas dokumentas, apimantis visas privalomas techninio projekto dalis (STR 6.9 p.), tiek Akto pasirašymo metu, tiek ir vėliau atsakovo parengtas nebuvo.

4. Teismo išvada, kad apeliantas neįvykdė Sutarties 2.3 punkte nustatytos pareigos suderinti projektavimo užduoties sprendinius su kaimyninių sklypų savininkais ir todėl atsakovas negalėjo įvykdyti Sutarties, neatitinka tiek Sutarties, tiek techninio projekto rengimo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatų. Sprendime teismas nepagrįstai nekvestionavo atsakovo argumentų dėl Sutarties 2.3 punkte nustatytos apelianto pareigos pažeidimo teisinio pagrįstumo, neanalizavo jų atitikimo Sutarčiai bei aktualiam teisiniam reguliavimui, todėl pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį, CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sisteminio sutarčių aiškinimo principą, techninio projekto rengimo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

5. Teismas nepagrįstai pripažino 2008 m. lapkričio 27 d. Sutarties priedą Nr. 1 tinkamu įrodymu ir juo remdamasis konstatavo, kad šalių susitarimas po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo (2008 m. spalio 13 d.) įrodo, jog apeliantas sutiko su termino praleidimu ir šalys toliau bendradarbiavo. Teismas minėtą Sutarties priedą nepagrįstai vertino kaip turintį įrodomąją galią, kadangi šis dokumentas yra su akivaizdžiais teisinės galios trūkumais, jis prieštarauja Sutarties 9.6 punkto nuostatoms bei imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir nesukelia teisinių pasekmių (CK 1.80 str., 1.78 str. 1 d.). Faktas, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi nurodytu dokumentu, patvirtina, jog įrodymų tyrimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atliktas paviršutiniškai ir pažeidžiant įrodymus bei įrodinėjimą reglamentuojančius civilinės teisės principus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Šiltas namas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliacinio skundo argumentas, kad neva tai apeliantą suklaidino atsakovo 2008 m. spalio 7 d. raštas, yra nepagrįstas. Suklaidinimas gali įvykti nutylint svarbias aplinkybes, o ne jas atskleidžiant. Minėtame rašte atsakovas nurodė, kad ekspertizei pateikti nori tokius projekto darbus, kuriems apeliantas pritaria, t. y. kuriuos apeliantas (užsakovas) jau priėmė, nes jeigu apeliantui darbai netiktų ar jis norėtų pakeitimų ar papildymų, tai reikėtų iš naujo atlikti ekspertizę, o tai netikslinga nei laiko, nei finansiniu požiūriais. Taigi atsakovas rašte nurodė, kad pirmiausiai tegul apeliantas įvertinta projektą ir priima projektavimo darbus ir tik tada dėl jų bus galima kreiptis į ekspertizę. Būtent tokia darbų priėmimo tvarka numatyta ir Sutarties 6.1. punkte. Be to, apeliantas yra nekilnojamojo turto projektus vystanti bendrovė, kuri vystė ne vieną statinių statybos projektą, t. y. bendrovė, kuri savo įprastinėje veikloje susiduria su projektavimo darbais, kuri turi projektavimo darbų priežiūrai samdomus asmenis, kas reiškia, kad ji puikiai žino ir išmano byloje nagrinėjamus klausimus ir teiginys, kad ją neva tai suklaidino atsakovas yra akivaizdžiai nesuderinamas su nurodytomis aplinkybėmis.

2. Iki darbų priėmimo akto pasirašymo apeliantui buvo pateikta viso projekto kopija, (originalo pateikti nenumatė nei sutartis, nei teisės aktai – STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 59 p.), apeliantas pateiktus dokumentus nagrinėjo mėnesį, jokių ieškinyje nurodytų pageidavimų gauti projekto originalą nepateikė, išnagrinėjęs projektą jis projektavimo darbus priėmė be jokių išlygų pasirašydamas Aktą. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas 2008 m. spalio 7 d. rašte nurodė, kad projekto originalą užsakovo tvirtinimui jis pateiks po ekspertizės akto, nes tik gavus ekspertizės aktą reikia teikti projekto originalą patvirtinimui prieš kreipiantis dėl statybos leidimo išdavimo, tačiau šis raštas tikrai nepatvirtina apelianto skunde pateikiamo išvedžiojimo, kad atsakovas neva tai šiuo raštu pripažino, kad jis visiškai nepateikė projekto kopijos užsakovui.

3. Visi apelianto mokėjimai atsakovui yra padaryti ne avansu ir ne apelianto gera valia, o vykdant sutartyje numatytus įsipareigojimus dėl mokėjimų terminų. Visa 192 320 Lt suma yra sumokėta už realiai atliktus ir apelianto priimtus darbus, todėl pasirašant Aktą apeliantas absoliučiai jokių avansinių mokėjimų nebuvo atlikęs. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad apeliantas iš dalies įvykdė pareigą pagal ginčijamus Aktą ir Sąskaitą, todėl jie negali būti nuginčyti (CK 1.79 str. 2 d. 1 p.).

4. Nuo Akto pasirašymo dienos pirmą kartą pretenzija atsakovui buvo pateikta praėjus net dviejų metų laikotarpiui, todėl pirmosios instancijos teismas dvejų metų laikotarpį be pretenzijų pagrįstai įvertinto kaip pagrindžiantį atsakovo poziciją, kad darbai buvo perduoti tinkamai, o ne apelianto poziciją, kad darbai perduoti su trūkumais. Vertinant ar dvejų metų terminas nereiškiant pretenzijų yra normalus, atsižvelgtina ir į tai, kad CK 6.667 straipsnio 1 dalis numato sutrumpintą vienerių metų terminą pretenzijoms dėl darbų trūkumų pareikšti. Be to, apeliantas pretenziją pareiškė tik po to, kai atsakovas pareikalavo sumokėti likusią skolą už jau atliktus ir perduotus darbus.

5. Atsakovas nėra praleidęs sutarties įvykdymo termino, kadangi darbus atliko ir juos apeliantas priėmė dar 2008 m. spalio 7 d. dieną, t. y. nesibaigus Sutarties nustatytam terminui, o tolimesnių darbų atsakovas atliki negali išimtinai dėl apelianto veiksmų, nes apeliantas negauna (nesirūpina) kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimų projekto sprendiniams.

6. Atsakovas sulaikė tik dokumentų originalų perdavimą, kuris privalėjo būti perduodamas tik po to, kai apeliantas sumokės visą sumą ir kai apeliantas gaus reikalingą AB „Lietuvos geležinkeliai“ sutikimą projektui, todėl akivaizdu, kad toks sulaikymas yra pagrįstas ir teisėtas. STR „Statinio projektavimas“ atsakovui nenumato pareigos perduoti projekto originalą apeliantui, tačiau jis tai sutinka padaryti gera valia, prieš tai apeliantui įvykdžius savo pareigą atsiskaityti už jau atliktus darbus.

7. Aplinkybę, kad atsakovas atliko visus darbus patvirtina ekspertizės aktas, kuris surašomas tik įvertinus visas projekto dalis. Be to, ekspertas patvirtino, kad jis gavo visas projekto dalis prieš surašant ekspertizės aktą.

8. Sutarties 2008 m. lapkričio 27 d. priedas Nr. 1 yra galiojantis. Jis yra tinkamai apelianto pasirašytas, o apelianto antspaudo jame nebuvimas nesudaro jo negaliojančio ir nepaneigia jo sudarymo fakto.

9. Atsakovas neatsako už apelianto buvusio vadovo N. I. veiksmus ar galimą jo nekompetenciją, galimas apelianto pretenzijas buvusiam vadovui dėl jo atliktų veiksmų, kurie netenkina apelianto. Jeigu apeliantas turi pretenzijų savo buvusiam vadovui dėl jo atliktų pareigų sudarant Sutartį, pasirašant Aktą ar priimant darbus, tai tas pretenzijas jis gali reikšti tik buvusiam vadovui, o ne atsakovui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl 2008 m. spalio 7 d. atliktų darbų pagal 2007 m. spalio 26 d. projektavimo darbų sutartį Nr. SD-10-2-437 priėmimo – perdavimo akto Nr. 20071026-1-A3 ir jo pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija SN7 Nr. 00054 nuginčijimo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo ginčijamą atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą bei jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą pripažinti negaliojančiomis. Tokią išvadą teismas priėjo įvertinęs ginčijamo akto pasirašymo aplinkybes, terminą, per kurį minėtas aktas buvo pasirašytas, aplinkybę, kad pasirašant aktą ieškovas jokių atliktų darbų trūkumų jame nenurodė, pretenzijų atsakovui dėl atliktų darbų kokybės nei per protingą laiką, nei per beveik dvejų metų laikotarpį nuo akto pasirašymo dienos atsakovui nereiškė, pagal ginčijamą sąskaitą faktūrą už priimtus darbus iš dalies atsiskaitė su atsakovu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, duotus teismo posėdžio pirmosios instancijos teise metu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų priėmimo – perdavimo akto reikšmės yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis – dokumentas, kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitikimą sutarties sąlygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Taigi atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, darbų rezultato pridavimą ir darbų rezultato priėmimą. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant rangos sutartį: jame turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbų rezultatus, nors toks darbų rezultatas ir turėtų trūkumų. Priimdamas atliktų darbų rezultatą užsakovas darbų trūkumus privalo aptarti bei nurodyti darbų priėmimo akte (CK 6.662 str.). Jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2 d.). Užsakovas taip pat netenka teisės remtis atliktų darbų trūkumų faktu tuo atveju, jeigu darbų perdavimas ir priėmimas buvo tinkamas, t. y. atitinka visas sutarties ar įstatymų nustatytas darbų priėmimo sąlygas. Esant ginčui, kad darbai nebuvo perduoti arba perduoti netinkamai, teismai turi tai įvertinti ne tik analizuodami darbų priėmimo aktą, bet ir pasisakydami, ar šie aktai atitinka sutarties ir įstatymo nustatytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).

Užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos sutarties sąlygą, todėl ieškovas turėjo pareigą priimti atsakovo perduodamų darbų dalį, o nustatęs jų trūkumus, juos nurodyti darbų priėmimo akte. Nagrinėjamu atveju ieškovo ginčijamo akto pasirašymas iš esmės reiškia, kad atsakovas atliko sutartimi sulygtų darbų dalį, o ieškovas juos priėmė, nenustatęs darbų trūkumų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, pagrįstai atsižvelgė į tas aplinkybes, kad ieškovas nuo atsakovo akto jam pateikimo iki pasirašyto akto grąžinimo atsakovui (nuo 2008 m. spalio 8 d. iki 2008 m. lapkričio 14 d.) turėjo pakankamai laiko susipažinti su atliktų darbų rezultatu, akte darbų trūkumai nurodyti nebuvo, ieškovo nurodomos aplinkybės, jo manymu patvirtinančios ginčo akto negaliojimą, turėjo ar galėjo būti jam žinomos akto pasirašymo metu, pretenzijų per pakankamai ilgą laiką ieškovas atsakovui nereiškė, o jas reikšti pradėjo tik po atsakovo reikalavimo visiškai atsiskaityti pagal aktą ir jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, ieškovas iš dalies atsiskaitė už ginčijamu aktu priimtus darbus. Ginčo aktas patvirtina šalių sudarytoje sutartyje numatytų darbų dalies atlikimo faktą, o ne konkrečių dokumentų originalų perdavimą ieškovui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad darbų perdavimas ir priėmimas buvo tinkamas, atitiko šalių sudarytos rangos sutarties ir įstatymų nustatytas darbų priėmimo sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ginčo atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą pripažinti negaliojančiu.

Pažymėtina, kad ieškovas yra įmonė (verslininkas), turintis pakankamai patyrimo sudarydamas rangos sutartis ir yra kompetentingas įvertinti riziką, galimą dėl tam tikrų įsipareigojimų prisiėmimo. Ieškovas ginčijamą aktą pasirašė be išlygų, darbų trūkumų jame nenurodė ir neaptarė, pretenzijų atsakovui dėl priimtų darbų rezultato per protingą laiką nuo akto pasirašymo nereiškė. Taigi jis savo valia nustatė atitinkamas teises ir pareigas. Ieškovo direktoriui, atstovaujančiam įmonę ūkinėje komercinėje veikloje, kaip verslininkui, keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo standartai, todėl jis, pasirašydamas ginčo sandorį, privalėjo suvokti savo veiksmų esmę, prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu ieškovo manymu dėl buvusio įmonės direktoriaus, pasirašiusio aktą, veiksmų įmonei buvo padaryta žala, tai savo pažeistas teises bei teisėtus interesus ieškovas turi teisę ginti pareikšdamas ieškinį buvusiam atsakovo direktoriui (CK 2.50 str., 2.87 str., 6.245 str., 6.263 str.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovo nurodomos aplinkybės apie netinkamai atliktus darbus, darbų atlikimo termino praleidimą, sutarties nutraukimą yra svarbios sprendžiant darbų trūkumų šalinimo bei ieškovo pareigos atsiskaityti su atsakovu ar sutarties kainos mažinimo, rangos sutarties nutraukimo klausimus (CK 6.662 str., 6.665 str., 6.703 str.), o ne atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto nuginčijimo klausimą.

Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai neanalizavo ir nevertino aplinkybės, kad ginčo aktas buvo pasirašytas dėl suklydimo, atsakovui aktyviais veiksmais klaidinant ieškovą dėl ginčo sandorio pasekmių. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas laikėsi pozicijos, kad atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas yra apsimestinis sandoris (b. l. 173). Ieškovas neįrodinėjo, kad minėtas aktas yra sudarytas dėl atsakovo apgaulės. Remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apsimestinio sandorio sudarymo pasekmes reglamentuoja CK 1.87 straipsnio nuostatos, o dėl apgaulės sudaryto sandorio sudarymo pasekmes reglamentuoja CK 1.91 straipsnio nuostatos. Sandorio negaliojimas dėl apsimestinumo ir dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu yra savarankiški, vienas su kitu nesuderinami pagrindai. Tas pats sandoris negali būti ir apsimestinis, ir sudarytas dėl apgaulės. Sandoris, kurį sudarydamos šalys siekia įgyti ne tas teises ir prisiimti ne tas pareigas, kurios yra sandorio objektas, bet kitas, vertintinas kaip apsimestinis sandoris. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestiniu sandoriu dengiamas kitas sandoris, kurio padarinių šalys siekia. Apsimestinis sandoris pripažintinas negaliojančiu (niekiniu), nes jame išreikšta sandorio dalyvių valia neatitinka jų tikrųjų ketinimų ir siekiamų tikslų. Pridengiamasis sandoris, t. y. tas sandoris, kurio padarinių šalys siekė, pagal CK 1.87 straipsnį galioja ir sukelia teisinius padarinius, jeigu jis neprieštarauja imperatyviosioms CK normoms. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis ar sudarytas dėl apgaulės, reikia įrodyti. Pareiga įrodyti šią aplinkybę turi asmuo, ginčijantis sandorį (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė pakankamų ir pagrįstų įrodymų, nei kad ginčo aktas yra apsimestinis sandoris, nei kad jis buvo pasirašytas dėl atsakovo apgaulės. Ieškovas taip pat neįrodė ir nenurodė kokių tikrųjų ketinimų siekė šalys pasirašydamos šį aktą, kokį kitą šalių sudarytą sandorį buvo siekta pridengti. Ieškovas taip pat neįrodė kokiais veiksmais pasireiškė atsakovo apgaulė. Vien tik atsakovo 2008 m. spalio 7 d. rašte Nr. SD08-1-184 nurodymas, jog aktą pasirašyti būtina tam, kad būtų gauta teigiama bendrosios ekspertizės išvada, negali būti vertintinas kaip apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme.

Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2012 m. vasario 20 d. ekspertizės aktą, jo manymu patvirtinantį ieškinio pagrįstumą bei ginčo atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto negaliojimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši ekspertizė buvo atlikta nustatant 2008 m. lapkričio 14 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu Nr. 20071026-1-A4 atliktų ir perduotų darbų kokybę, o ne pagal nagrinėjamoje byloje ginčijamo 2008 m. spalio 7 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. 20071026-1-A3 perduotų darbų kokybę. Be to, ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad ginčo aktu perduoti darbai iš viso nebuvo atlikti, o iš minėtos ekspertizės akto galima daryti išvadą, kad atsakovas yra atlikęs darbus, sulygtus šalių sudarytoje rangos sutartyje, tačiau šie darbai atlikti ne visa apimtimi, turi trūkumų, neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų. Ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktas ekspertizės aktas nepatvirtina, kad ginčo akte nurodyti darbai nebuvo atlikti ir nebuvo perduoti ieškovui.

Nustačius, kad ginčo atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas nepripažintas negaliojančiu pagrįstai, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam nagrinėjimo klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos rezultatas yra palankus atsakovui, kuris prašo priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, konkrečiu atveju išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Pagal byloje esančius įrodymus atsakovas yra apmokėjęs advokato išlaidas apeliacinės instancijos teisme 2 178 Lt. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas ir bylos sudėtingumą, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nustato, kad būtinos ir pagrįstos atsakovo išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra mažintinos iki 1 200 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Piliuona“ (į. k. 122652732) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiltas namas“ (į. k. 220618020) naudai 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Marytė MitkuvienėDalia VasarienėVigintas Višinskis