Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, a. k. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal BK 260 str. 3 d., BK 22 str. 1 d. 260 str. 3 d.,

R. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, teistas 1977-04-14 pagal LR BK 111 str. 1 d., teistas 1978-03-14 pagal LR BK 90 str. 2 d., 225 str. 2 d., teistas 2001-04-10 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 104 str., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 234 str. 1 d., 235 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 m. 6 mėn., 2003-12-11 Šiaulių apygardos teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos pagal 2000-09-26 patvirtintus įstatymus ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 m. 6 mėn., 2005-01-20 išbrauktas iš įskaitos pataisos inspekcijoje, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 22 str.1 d. 260 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji L. M., 2009-06-23 paimtą iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu V. , labai didelį kiekį – 50,393 g narkotinių medžiagų, kurių sudėtyje buvo 11,439 g (22,7 %) heroino, savo automobiliu „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, Šakių rajone, neteisėtai jas gabeno į Tauragės rajoną, kur 2009-06-23, apie 14 val. 40 min., Tauragės rajone, miško aikštelėje prie Meižio tvenkinio, esančio kelio Tauragė–Vališkiai–Sakalinė 8 kilometre pasikėsino perduoti kaltinamajam R. V., paimdama 8500 litų, tačiau jų perduoti nepavyko dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi įvykio vietoje buvo sulaikyta Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

K. R. V., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino iš kaltinamosios L. M. neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, tai yra:

K. R. V. 2009 m. birželio 23 d., apie 14 val. 40 min., Tauragės rajone, miško aikštelėje prie Meižio tvenkinio, esančio kelio Tauragė–Vališkiai–Sakalinė 8 km, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, pasikėsino iš L. M. įgyti labai didelį kiekį – 11,439 g – narkotinės medžiagos – heroino, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi įvykio vietoje buvo sulaikytas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

Kaltinamoji L. M. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 4 metus, tai yra nuo to laiko, kai jos vyras pradėjo pirkti iš jo narkotines medžiagas. Jis vartoja narkotikus. Ji pati savo vyrą veždavo pas kaltinamąjį, kad vyras galėtų jų nusipirkti, nes jis ją mušdavo, jeigu ji neduodavo jam pinigų narkotikams. Be to, jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Nusipirktų narkotinių medžiagų jam užtekdavo porai dienų. Už jas jis sumokėdavo kaltinamajam po 100 litų. Kai ji su savo vyru, kaip įprasta, buvo pas kaltinamąjį, jis paprašė jos, kad ji atvežtų jam maišelį ir kad ją susiras V. . Pažadėjo jai už tai sumokėti. 2009-06-23, apie 11–12 val., prie jos namų atvažiavo žmogus, kuris paskambino ir pasakė, kad jis yra vietoje. Iš to ji suprato, kad tai tas pats žmogus. Susitarė susitikti prie parduotuvės ir nuėjusi paėmė iš jo maišelį. Matėsi, kad ten milteliai. Ji suprato, kad tai narkotinės medžiagos. Iš vakaro V. parašė jai SMS žinutę, kurioje nurodė, kad jie turi susitikti „prie vandens“. Ji tą vietą žinojo. Jis narkotines medžiagas įvardijo kaip „koldūnus“. Į susitikimą ji važiavo kartu su P. , kuri buvo pas ją atvažiavusi, ir jos turėjo važiuoti į Tauragės rajoną. Maždaug už 5–10 min. atvažiavo V. su žmona ir liepė važiuoti paskui jį į kitą vietą, prie pušelių. Jie kalbėjosi ir ji nespėjo nuvažiuoti, kai pamatė atvažiuojantį policijos automobilį, todėl išsigandusi numetė maišelį. Jokių intymių ryšių su V. niekada nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu ji sakė, kad vežė V. narkotines medžiagas ne vieną kartą, tačiau to ji nedarė. Tai buvo pirmas kartas. O sakė ji taip todėl, kad bijojo, jog ją suims. Ji buvo gąsdinama, kad nebepamatys vaikų. Dėl šio kaltinimo ji prisipažįsta visiškai, tačiau tai buvo pirmas kartas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip įtariamoji L. M. parodė, kad 2009 birželio 23 d., apie 11–12 val., į jos namus atvažiavo vyriškis, vardu V. . Vyriškis jai perdavė paketą, kuriame buvo narkotinės medžiagos. Žinojo, jog gautą paketą ji turi pristatyti į Tauragės rajoną asmeniui, vardu R. . Jį pažįsta apie 4 metus nuo tada, kai jos vyras S. pradėjo vartoti narkotines medžiagas. S. pirkdavo iš R. narkotines medžiagas ir jas vartojo. Iš vakaro R. jai parašė SMS žinutę, kad jam reikės prekės ir kad prekę jai kažkas atveš, o ji savo ruožtu prekę pristatys jam. K. V. perdavė paketą, ji su I. P. savo automobiliu vyko į Tauragės rajoną, kadangi jau ne kartą yra buvusi pas R. ir žinojo, kur važiuoti. SMS žinutėmis jie susitarė susitikti prie „vandens“. Kai ji su I. P. buvo prie „vandens“, už 10 min. atvažiavo ir R. kartu su žmona. Susitikus, R. liepė važiuoti į kitą vietą, už tilto, prie pušelių. Jiems bekalbant, į aikštelę atvažiavo policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtas automobilis. Tai pamačiusi ji išsigando ir turėtą maišelį su narkotinėmis medžiagomis numetė. Papildomos apklausos metu, apklausiant ją kaip įtariamąją, L. M. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir juos papildė. Ji nurodė, kaip atrodė vyras, vardu V. , iš kurio ji paimdavo narkotines medžiagas ir pristatydavo R. . Teigė, kad R. narkotines medžiagas vežė apie 6 kartus. Taip pat ji paaiškino, kaip vykdavo atsiskaitymas už narkotinių medžiagų pristatymą. Ji pristatydavo narkotikus R. , šis juos pasverdavo, patikrindavo ir tada duodavo pinigus. Gautus pinigus ji parveždavo V. , o tada, priklausomai nuo gautos sumos, būdavo sumokama jai. Per visus kartus mažiausiai yra gavusi 200 litų, tai buvo vienas kartas, o dažniausiai gaudavo po 500 litų. Šį kartą jai taip pat turėjo būti sumokėta 500 litų, nes iš R. ji turėjo paimti 8500 litų. Taip pat paaiškino, kad paskutinį kartą R. narkotines medžiagas vadino „koldūnais“, o kitais kartais, kai R. parašydavo, kad reikia susitikti, arba kad jau gali ruoštis, tai ji suprasdavo, kad reikia nuvežti narkotines medžiagas (t. 2, b. l. 7–8, 10–11, 15–17). Kaltinamoji L. M. savo parodymus patvirtino ir teisme apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos.

Teismas tiki šiais kaltinamosios parodymais, kurie yra nuoseklesni, nes čia ji detaliai nurodė atsiskaitymo su ja mechanizmą.

Kaltinamasis R. V. teismo pašalintas iš teismo posėdžių salės dėl to, kad nesilaikė tvarkos ir trukdė teismui nagrinėti bylą, todėl teismo posėdžio metu apklaustas nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip įtariamasis, R. V. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, su pareikštu jam įtarimu nesutiko ir dėl blogos savijautos atsisakė duoti bet kokius parodymus. Apklaustas papildomai paaiškino, kad su L. M. susitikinėjo slapta nuo savo buvusios žmonos ir L. M. vyro, tačiau sulaikymo dieną į susitikimą teko važiuoti kartu su buvusia žmona B. V., kadangi nepavyko nuo jos pabėgti (t. 2, b. l. 40, 44–46).

Teismas netiki šiais kaltinamojo parodymais, nes jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių, juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Apie tai bus pasisakyta vėliau.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Liudytojas M. T. patvirtino tas aplinkybes, kad buvo gauta informacija, jog kaltinamasis platina narkotines medžiagas ir buvo žinoma, kad 2009-06-23 kaltinamoji sutartoje vietoje turėtų atvežti kaltinamajam narkotines medžiagas. Kad ji jas jam veža, buvo žinoma, tačiau tie atvejai nebuvo užfiksuoti. Jis dalyvavo kaltinamųjų sulaikyme. Matė, kad jiems atvažiavus, kaltinamoji kažką numetė ant žemės. Jis pakėlė numestą maišelį, buvo iškviesti specialistai ir viskas buvo užfiksuota. Su kaimo gyventojais jie bendravo, visi žinojo, kad V. prekiauja narkotinėmis medžiagomis, tačiau jo bijo ir atsisakė apie tai duoti parodymus. Tauragėje tai buvo pagrindinis narkotinių medžiagų pardavimo „taškas“. Operatyvinis tyrimas buvo atliekamas dėl V. .

Liudytojas Ž. S. patvirtino tas aplinkybes, kad dirbo policijos komisariate ir viršininkas liepė kartu su M. P. nuvažiuoti prie Meižio tvenkinio. Nuvažiavus į aikštelę jie pamatė automobilį ir dvi moteris. Viena iš jų buvo kaltinamoji. Po tam tikro laiko atvažiavo automobilis „Audi A6“. Juo atvažiavo kaltinamasis su žmona. Viena moteris su juo bendravo. Tada į aikštelę atvažiavo pareigūnai ir jie buvo sulaikyti. Vienas iš pareigūnų pasakė, kad moteris kažką numetė į krūmus. M. T. rado numestą maišelį.

Liudytojas V. R. patvirtino tą aplinkybę, kad iš kaimo gyventojų žinojo, kad kaltinamasis prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Pats iš jo nėra pirkęs.

Liudytoja S. K. patvirtino tas aplinkybes, kad pas V. atvažiuodavo asmenys su taksi automobiliais. Vaikinai eidavo pas jį, o taksistai jų laukdavo. Kaime apie tai kalbėjo. Kai jų kaimo bendruomenė tvarkė aplinką, tai buvo rasti panaudoti švirkštai.

Įslaptintas liudytojas „123“ patvirtino, kad kaltinamąjį pažįsta apie 10 metų. Žino, kad jis anksčiau pardavinėdavo aguonas, vėliau heroiną. Ji tai žino, nes jos draugas pas jį pirkdavo narkotines medžiagas. Dozė kainuodavo 20 Lt. Visiems Tauragės narkomanams tai buvo žinoma. Ji pati pas jį neidavo. Laukdavo savo draugo lauke. Iš kur jis jas gaudavo, ji nežino.

Įslaptintas liudytojas „1“ patvirtino, kad kaltinamąjį pažįsta 8–10 metų. Pas jį pirkdavo narkotines medžiagas. Kai jis prekiavo aguonomis, dozė kainavo 6 Lt, o kai pradėjo prekiauti heroinu, tai dozė kainavo 20 Lt. Visi jo pažįstami narkomanai žinojo, kad kaltinamasis prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Narkotines medžiagas jis susileisdavo vietoje. Švirkštą atsinešdavo. Pirkti eidavo vienas. Iš kur jis jas gaudavo, jis nežino.

Liudytoja I. P. patvirtino tas aplinkybes, kad 2009-06-22 ji atvažiavo į svečius pas kaltinamąją. Kai ji atvažiavo, kaltinamoji buvo kelioms valandoms kažkur išvažiavusi. Kitą dieną ji pasiūlė jai važiuoti pasivažinėti, ir jos išvažiavo. Nuvažiavus į tokią aikštelę, jos sustojo. Po kelių minučių atvažiavo automobilis, kuriame buvo moteris ir vyras, ir kaltinamoji nuėjo prie to vyro ir kažką kalbėjosi. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes buvo apklausta tuojau po įvykio. Žino, kad kaltinamosios šeimoje padėtis labai bloga. Jos vyras girtauja, vartoja narkotikus, niekur nedirba, smurtauja. Kaltinamoji viena išlaiko jį ir du vaikus, rūpinasi patėviu ir neįgalia seserimi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. P. parodė, kad 2009-06-23 kartu su L. M. atvyko į Tauragės rajoną. Ji žinojo, kad į Tauragės rajoną L. M. važiuoja kažką kažkam perduoti, tačiau kam ir ką, ji nežinojo. Kai Tauragės rajone aikštelėje prie vandens telkinio jie susitiko su vyriškiu, netrukus į tą pačią aikštelę įvažiavo policijos automobilis. Ji matė, kaip L. M. iš užančio išsitraukė polietileno maišelį ir jį numetė į krūmus. Vėliau suprato, jog tai buvo narkotinė medžiaga, kurią L. M. turėjo perduoti atvažiavusiam vyriškiui. Savo parodymus patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b. l. 140–142, 145–148).

Liudytoja B. V. patvirtino tas aplinkybes, kad su kaltinamuoju jie išsituokę, bet bažnytinė santuoka nepanaikinta. Juos sieja bendri vaikai, gyvena viename name, domisi vienas kito gyvenimu. Ji jautė, kad vyras gali turėti kitą moterį, todėl pavyduliavo. Jis ją taip pat kontroliuodavo. Ji leisdavo naudotis jam savo mašina. Įvykio dieną jis pakvietė ją važiuoti į gamtą ir jie išvažiavo. Nuvažiavus į aikštelę, kaltinamasis išlipo iš automobilio ir nuėjęs prie kaltinamosios kažką su ja kalbėjosi. Jai einant artyn, nes norėjo sužinoti apie ką kalbama, atvažiavo policijos automobilis ir juos sulaikė. Jai nėra žinoma, kad kaltinamasis prekiautų narkotinėmis medžiagomis, pas jį atvažiuodavo daug žmonių, bet ji galvoja, kad tai susiję su jo verslu. Ji pati dirba, todėl, kai jos nebūdavo namuose, ji nežino, kas pas jį atvažiuodavo.

Iš 2009-06-23 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) k., Tauragės r. ribose, prie Meižio tvenkinio esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kur rasti, paimti ir apžiūrėti L. M. ir B. V. priklausantys automobiliai, mobilieji telefonai, piniginė su pinigais ir dokumentais, plastiko maišelis su narkotine medžiaga (t. 1, b. l. 11-16). B. V. automobilis grąžintas savininkei, L. M. automobilis saugomas Tauragės apskrities VPK. Piniginė su pinigais, dokumentai apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir pridėti prie bylos (t. 1, b. l. 129, 130, 131–133).

Iš 2009-06-23 asmens kratos protokolo nustatyta, kad pas L. M. kratos metu rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas (t. 1, b. l. 30).

Iš 2009-06-24, 2009-06-25 mobiliojo ryšio telefonų apžiūros protokolų nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros ir asmens kratos metu rasti ir paimti telefonai apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai, padaryti telefonų adresų knygos ir pranešimų (SMS žinučių gavimo data ir laikas) išrašai (išklotinės) (t. 1, b. l. 1723, 24–28, 31–52, 53–65).

Iš 2009-07-01 nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija) nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja sutiko leisti susipažinti su L. M. ir R. V. mobiliojo ryšio telefonų įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėmis (t. 1, b. l. 68), kurias išanalizavus matyti, kad jie sutartiniais pavadinimais tariasi, kaip, kur ir kada perduos ir paims narkotines medžiagas (t. 1, b. l. 69–73, 74–86).

Iš 2009-10-19, 2009-10-20 protokolų dėl operatyvinių veiksmų atlikimo nustatyta, kad L. M. ir R. V. kalbasi dėl narkotinių medžiagų atvežimo apie tai, kad R. V. dar neturi pinigų, gal pasiskolins (t. 1, b. l. 87–94, 95–106).

Iš 2009-07-17 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(5549)-IS1-5654 nustatyta, kad tyrimui pateiktų rusvos spalvos miltelių, paimtų įvykio vietos apžiūros metu, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 11,439 g (22,7 proc.) heroino (t. 1, b. l. 122–123), kuris saugomas Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre (t. 1, b. l. 124).

Kaltinamoji L. M. buvo kaltinama tuo, kad ji 2009 m. birželio 23 d., per laikotarpį nuo 11 val. iki 12 val., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šakių r., būdama savo namuose, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu V. , turėdama tikslą platinti, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį, tai yra 1 plastiko maišelį su 50,393 g narkotinių medžiagų, kurių sudėtyje – 11,439 g (22,7 proc.) heroino, tai yra, kad padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d.

BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvūs požymiai yra alternatyvūs: labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų 1) gaminimas; 2) perdirbimas; 3) įgijimas; 4) laikymas; 5) gabenimas; 6) siuntimas; 7) pardavimas; 8) kitoks platinimas. L. M. inkriminuotos keturios iš nurodytų veikų: neteisėtas labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimas, laikymas, gabenimas ir platinimas. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-218/2009).

Įgijimas - tai veiksmai, kuriuos atlikę asmenys gavo psichotropinę medžiagą, t. y. pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. L. M. kaltinimas šioje dalyje nepasitvirtino, nes jis nepagrįstas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Nenustatytos esminės heroino įgijimo aplinkybės: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo amfetamino. Todėl psichotropinių medžiagų įgijimas L. M. neįrodytas. Taip pat neįrodyta kaltinime nurodyta aplinkybė, kad ji turėjo tikslą šias medžiagas platinti. Šiuo atveju kaltinamoji atliko tarpininko vaidmenį tarp asmens, kuris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas ir R. V., kuris pasikėsino šias psichotropines medžiagas įgyti, turėdamas tikslą jas parduoti.

Kaltinime nurodyta, kad L. M., tęsdama savo nusikalstamą veiką, neteisėtai 2009-06-23 įgytas narkotines medžiagas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu V. , savo automobiliu „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai iš (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šakių r., gabeno į Tauragės r., kur 2009-06-23, apie 14 val. 40 min., Tauragės rajone, miško aikštelėje prie Meižio tvenkinio, esančio kelio Tauragė–Vališkiai–Sakalinė 8 km pasikėsino perduoti R. V. labai didelį kiekį – 50,393 g – narkotinių medžiagų, kurių sudėtyje – 11,439 g (22,7 proc.) heroino, už 8500 litų, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi įvykio vietoje buvo sulaikyta Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 260 str. 3 d.

Kaltinimas yra perteklinis ta prasme, kad kaltinamoji kaltinama narkotinių medžiagų įgijimu, turint tikslą jas platinti kaip baigtu nusikaltimu, o gabenimas ir pasikėsinimas perduoti šias narkotines medžiagas R. V. kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką ir vertinamas kaip tęstinis. Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir tai jau yra baigtas nusikaltimas, numatytas BK 260 str. 3 d. Toks veikų išskyrimas atskirai jas kvalifikuojant yra juridiškai neteisingas. Kaip jau buvo minėta, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvūs požymiai yra alternatyvūs: labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų 1) gaminimas; 2) perdirbimas; 3) įgijimas; 4) laikymas; 5) gabenimas; 6) siuntimas; 7) pardavimas; 8) kitoks platinimas.

Taigi teismas neabejotinai nustatė, kad kaltinamoji L. M. neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdama tikslą jas perduoti R. V..

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus nustatė, kad kaltinamasis R. V., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino iš kaltinamosios L. M. neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamųjų kaltę.

Kadangi kaltinamoji L. M. neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdama tikslą jas perduoti R. V., jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 260 str. 3 d.

Iš 2010 m. kovo 2–15 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto nustatyta, kad L. M. lėtiniu psichikos sutrikimu neserga. Jai diagnozuojamas adaptacijos sutrikimas – sunki depresinė reakcija. Objektyvių duomenų, kad ji gali vartoti alkoholį ir narkotines medžiagas, nėra. Veikos padarymo metu ji galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 4, b. l. 18–21).

Nors kaltinamasis R. V. kaltu neprisipažino, teigdamas, kad važiavo susitikti su kaltinamąja, nes juos siejo intymūs ryšiai, o su buvusia žmona važiavo kartu, nes negalėjo nuo jos pabėgti, tačiau šios jo versijos nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, ir teismas ją laiko kaip pasirinktą gynimosi būdą. Neįtikėtina, kad susitikti su kaltinamąja R. V. būtų važiavęs su buvusia žmona, su kuria, kaip teigė pati V. , juos siejo tam tikri ryšiai, ir jis pats ją pakvietė važiuoti kartu. Be to, į susitikimą kaltinamoji atvažiavo taip pat ne viena, o su pas ją atvažiavusia paviešėti I. P., nors dieną prieš įvykį, šiai atvykus į svečius, kaltinamoji viena buvo išvažiavusi keletui valandų. Šią jo versiją paneigia ir liudytojos P. parodymai, ši nurodė, jog kaltinamoji sakė, kad turi kažką kažkam perduoti. Nuvažiavus į įvykio vietą kaltinamoji, turėdama su savimi narkotines medžiagas, ėjo prie kaltinamojo, su juo bendravo, o atvykus policijos pareigūnams jas išmetė. Jeigu ji nebūtų turėjusi tikslo jų perduoti R. V., ji šių medžiagų nebūtų ėmusi iš automobilio. Tai patvirtina kaltinamosios parodymų teisingumą.

Kad kaltinamasis R. V. prekiavo narkotinėmis medžiagomis, patvirtina liudytojų bei pačios kaltinamosios parodymai, ši teigė, kad jos vyras visada narkotines medžiagas pirkdavo iš kaltinamojo, tokiu būdu jie ir susipažino. Teismas neturi pagrindo netikėti tiek liudytojų, tiek kaltinamosios parodymais, nes jie atitinka faktines bylos aplinkybes.

Kad kaltinamasis turėjo tikslą šias narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti, įrodo ne tik liudytojų parodymai, bet ir labai didelis narkotinių medžiagų kiekis, kurį kaltinamasis pasikėsino įgyti.

Kadangi kaltinamasis R. V. turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti pasikėsino iš kaltinamosios L. M. neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 22 str. 1 d. 260 str. 3 d.

Kaltinamojo R. V. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamosios L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

L. M. priklausantis automobilis „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskuotinas kaip nusikaltimo padarymo priemonė ( BK 72 str. 2 d.).

Iš kaltinamųjų priteistinos 67,68 Lt teismo išlaidos.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. V. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis pasikėsino padaryti tyčinį labai sunkų nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nusikaltimas baigėsi pasikėsinimo stadijoje. Jam skirtina bausmė, artima minimaliai, numatytai BK 260 str. 3 d.

Skiriant bausmę kaltinamajai L. M. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, jos asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas Baudžiamojo kodekso straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcija nenumato alternatyvių bausmių laisvės atėmimo bausmei. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio Kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio Kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kitokią bausmę teismas gali paskirti tik esant BK 54 straipsnio 3 dalyje ar 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, o straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Šiuo atveju, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nors kaltininkė ir visiškai pripažino kaltę, tačiau pati savo noru neatvyko ir nepranešė apie jos padarytą nusikaltimą, buvo sulaikyta įvykio vietoje su įkalčiais, nėra ir kitų būtinų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį.

BK 62 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir:

1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba

2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba

3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba

4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba

5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba

6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

Taigi nėra pagrindo taikyti kaltinamajai ir BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas bei skirti šiuo pagrindu švelnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšį. Nors, kaip minėta, kaltinamoji prisipažino nusikaltusi ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nustatyta tik viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau teismas mano, jog yra pagrindo taikyti kaltinamajai BK 54 straipsnio 3 d. Šią išvadą teismas daro išanalizavęs kaltinamosios požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, jos elgesį po nusikaltimo padarymo, taip pat į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltinamosios socialinius ryšius.

Kaltinamoji padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad ji prisipažino nusikaltusi ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1, punktas). L. M. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai, gyvena kartu su nedirbančiu vyru ir dviem jos vaikais, tai yra mažamete ir nepilnamete dukromis, kurių viena yra mergautinė jos dukra, ir vienintelė juos išlaiko bei jomis rūpinasi. Kaltinamoji nurodė, kad jos šeimos finansinė padėtis yra sunki, vyras nedirba, girtauja, vartoja narkotines medžiagas, vaikais nesirūpina, smurtauja. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad jos vyro darbingumo lygis 35 procentai. Kaltinamoji dirba pagal verslo liudijimą, viena išlaiko šeimą. Jos tėvai mirę, patėvis yra senyvo amžiaus, jam pačiam reikalinga pagalba. Turi neįgalią seserį. Iš teismui pateiktų medicininių duomenų matyti, kad kaltinamoji nuo 1999 metų gydėsi psichiatrijos ligoninėse. Byloje nėra duomenų, kad L. M. iki ir po šio nusikaltimo padarymo būtų padariusi baudžiamąją ar kitokią atsakomybę užtraukiančias veikas. Paskyrus jai laisvės atėmimo bausmę nebūtų kam prižiūrėti ir išlaikyti vaikus, o palikti juos asocialaus tėvo globai būtų pavojinga vaikams.

Teismo nuomone, visos šios nurodytos aplinkybės, nors ir nepanaikina, tačiau mažina padarytos veikos pavojingumą ir leidžia daryti išvadą, jog L. M. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės paskirties. Teismo nuomone, kaltinamajai L. M. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, leidžiančios skirti švelnesnę bausmę, negu nustatyta baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Atsižvelgus į kaltinamosios elgesį iki nusikaltimo padarymo, kaltinamosios veiksmus nusikalstamos veikos metu ir po jo, nurodytas aplinkybes ir atsižvelgiant į vaikų interesus, kaltinamajai pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina švelnesnė bausmės rūšis, nei numatyta įstatymo. Teismo nuomone, trumpalaikis laisvės atėmimo atlikimas areštinėje leistų pasiekti bausmės tikslus, tai yra kaltinamajai turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Ši bausmė turėtų ne tik nubausti už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikaltimų darymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301–303 str., 308 str.,

nusprendžia:

L. M. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d., ir taikant BK 54 str. 3 d. paskirti 90 parų arešto bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme būtą laiką nuo 2009-06-23 iki 2009-06-25 ir remiantis BK 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu nustatyti galutinę 87 parų arešto bausmę.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo dienos.

R. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. 260 str. 3 d., ir nuteisti 11 m. laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009-06-23 į bausmės laiką įskaitant sulaikyme ir suėmime būtą laiką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus 11,439 g (22,7 proc.) heroino, kuris saugomas Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre, sunaikinti.

Iš R. V. ir L. M. priteisti po 33,84 Lt proceso išlaidų.

L. M. priklausantį automobilį „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskuoti, kaip nusikaltimo padarymo priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.