Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Pareiškėja N. L. (toliau – pareiškėja, apeliantė) skundu (T 1, b. l. 8 – 10), kurį patikslino (T 1, b. l. 21 – 23, 3 – 6, 129 – 130), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro (toliau – atsakovas, VĮ Registrų centras) 2008 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. (1.4.)/1060)S-796 ir įpareigoti atsakovą panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vadasa“ (toliau – UAB „Vadasa“) buveinės ir adreso: (duomenys neskelbtini), Kaunas, registraciją; 2) patikslintą skundą bei jo priedus perduoti prokurorui ir iškelti bylą.

Pareiškėja nurodė, kad gyvenamasis namas Kaune, (duomenys neskelbtini), ir šio namo kiemo įrenginiai yra namų valda, nekilnojamojo turto registre įregistruota trijų asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teise pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu. Gyvenamasis namas yra gyvenamosios paskirties vieno buto pastatas, t. y. nesuformuotas atskirais turtiniais vienetais. Bendraturčių bendroji dalinė nuosavybės teisė įgyvendinama Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.74, 4.75, 4.81 ir kitų šio kodekso straipsnių nustatyta tvarka. Pagal juos, turto, kuris valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendraturčiai turi teisę ir pareigą notariškai patvirtintais susitarimais priimti naujus bendraturčius ir nustatyti jiems naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, nesant tokio sutikimo, kitas asmuo bendraturčiu negali tapti, t. y. notaras neturi teisės tvirtinti tokio turto pirkimo – pardavimo sutarties, o nekilnojamojo turto registratorius neturi teisės registruoti tokio turto kito asmens kaip bendraturčio vardu. Nekilnojamojo turto registratorius taip pat neturi teisės iš vieno bendraturčio, nesant visų kitų bendraturčių sutikimo, priimti prašymo išduoti pažymą pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti ar bet kokiam kitam nekilnojamojo turto pakeitimui padaryti. Teigė, kad nekilnojamojo turto registro pažymėjimas NTR (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog nekilnojamojo turto registratorius nekilnojamojo turto Kaune, (duomenys neskelbtini), bendraturčiu įregistravo UAB „Vadasa“, kurio ji į bendraturčius nepriėmė, nebuvo davusi sutikimo tokiems veiksmams atlikti, ir šiam asmeniui nebuvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Taigi registratorius nustatė, kad namo bendraturčiai turės bendrą turtą su UAB „Vadasa“ ir nuosavybę valdys bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pabrėžė, kad įregistravus minėto nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Vadasa“ yra tik turto turėtoja ir jo išlaikymo išlaidų dengėja, bet nėra įgijusi teisės naudotis nekilnojamuoju turtu, nes nėra bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi turtu tvarkos, ir ji nėra priimta į bendraturčius. Pareiškėja nurodė, kad VĮ Registrų centro 2007 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. (1.4./1060)3-220 patvirtina, jog gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini), 2/5 dalys nuosavybės teise priklauso jai pagal 1988 m. gruodžio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dalys nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. pagal 2005 m. rugsėjo 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o UAB „Vadasa“ nuosavybės teisės į 1/5 šio namo dalį įregistruotos 1998 m. birželio 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2000 m. gegužės 12 d. statinio pripažinimo naudoti akto pagrindu. Minėtame sprendime atsakovas paaiškino, kad pagal Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patvirtintą 2000 m. gegužės 12 d. statinio priėmimo naudoti aktą UAB „Vadasa“ priklausančios patalpos yra pritaikytos biuro patalpoms, tačiau tokie duomenys registre neužfiksuoti, nes bendraturčiai įstatymo nustatyta tvarka nėra suformavę gyvenamajame name esančių patalpų atskirais nekilnojamojo turto objektais. Iš minėto sprendimo matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas (toliau – VĮ Registrų centro Kauno filialas) ignoravo CK 4.77 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir neteisėtai (nesant jos sutikimo) pritaikė šio straipsnio 2 dalį, t. y. nesant kitų bendraturčių sutikimo, įregistravo UAB „Vadasa“ nuosavybės teisę į dalies namo rekonstrukcijos rezultatus. Rekonstruotas ginčo namo plotas – 49,04 kv. m patalpos, tapusios gyvenamojo namo verslo plotu, po rekonstrukcijos tapo visų bendraturčių nuosavybe proporcingai jiems priklausančiai namo daliai ir yra valdomos visų bendraturčių. Nurodė, kad 2000 m. gegužės 12 d. statinio priėmimo naudoti aktas UAB „Vadasa“ išduotas valstybės institucijų, kurios jokios įtakos nei bendraturčiams, nei ginčo objekto teisiniam statusui daryti negali, šis aktas išduotas ignoruojant bendraturčius, be to, bendraturčiai nebuvo davę sutikimo rekonstrukcijai ir sutikimo registruoti tokį aktą, todėl VĮ Registrų centro Kauno filialas neturėjo prievolės šį aktą registruoti, tačiau jis šį aktą įregistravo, išdavė UAB „Vadasa“ pažymėjimą ir padarė šį bendraturtį atskiru juridiniu vienetu, nes 2000 m. balandžio 10 d. gyvenamąjį namą padalino į atskirus turto vienetus: įstaigą UAB „Vadasa“ ir du atskirus butus. Šią savo klaidą VĮ Registrų centro Kauno filialas ištaisė 2005 m. liepos 20 d. ir atkūrė buvusią teisinę padėtį. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2005 m. rugsėjo 5 d. įregistravo juridinį faktą, kad 2005 m. rugsėjo 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) A. S., P. G., R. J. G. ir G. G. nustatyta naudojimosi ginčo gyvenamuoju namu tvarka, ir tuo nustatė jai prievolę sutartyje paminėtiems asmenims leisti naudotis jos turtu, tačiau ji A. S. ir jos giminaičių į bendraturčius nepriėmė ir nenustatė jiems naudojimosi bendru turtu tvarkos. VĮ Registrų centro Kauno filialas, remdamasis jo paties nustatyta UAB „Vadasa“ nuosavybės teise į rekonstruotas ginčo namo patalpas ir šiai bendrovei išduotu pažymėjimu apie turtą bei teises į jį, taip pat kitų institucijų išduotais netikrais dokumentais, be bendraturčių sutikimų ir naudojimosi bendru turtu tvarkos rekonstruotose patalpose (verslo plote) įregistruodamas UAB „Vadasa“ buveinę ir jos adresą: (duomenys neskelbtini), Kaunas, padarė didelę žalą jos turtui ir teisėms, nušalino ją nuo bendro turto valdymo ir, pažeisdamas CK 4.81 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pats nustatė UAB „Vadasa“ naudojimosi gyvenamojo namo verslo plotu tvarką arba šią namo dalį atidavė bendrovei valdyti, naudoti ir juo disponuoti nuosavybės teise. Minėtas sprendimas nulėmė tai, kad šiuo metu ginčo name šeimininkauja UAB „Vadasa“ akcininkai, darbuotojai ir klientai, ši bendrovė ją išnaudoja ir apgaudinėja. Dėl aukščiau nurodytų neteisėtų VĮ Registrų centro Kauno filialo veiksmų ji 2008 m. sausio 3 d. skundu kreipėsi į atsakovą, kuris 2008 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (1.4.)/1060)S-796 skundą atmetė, nurodydamas, kad visi nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo į registrą dienos laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodyti teismų sprendimai, kuriais atmesti jos skundai, priimti remiantis VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojų suklastotais nekilnojamo turto registro duomenimis, ir dėl šių sprendimų ginčo name buvo pablogintos jos gyvenimo sąlygos, panaikinta namo šildymo sistema, karšto vandens paruošimo ir tiekimo funkcija ir kt.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 65 – 72, 151) prašė: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą; 2) iškelti baudžiamąją bylą ar perduoti tai padaryti prokurorui.

Pareiškėja nurodė, kad įstatymas nustato, jog bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Nekilnojamojo turto registre įrašai, susiję su namų valda Kaune, (duomenys neskelbtini), padaryti be jos sutikimo, klastojant dokumentus. Ji negali naudotis savo būstu dėl sugadintų gyvenimo sąlygų. Teismas į tai neatsižvelgė.

Pareiškėja N. L. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo atnaujinti procesą administracinėse bylose Nr. A143-650/2009 ir Nr. A442-422/2010.

Prašyme nurodo, kad tiek pirmosios instancijos teismų sprendimai, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartys pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio garantuojamą jos nuosavybės neliečiamybę ir 24 straipsnyje garantuojamą jos būsto ir jame esančių gyvenimo sąlygų neliečiamybę, jos kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės turėtojos teises ir interesus, daro jai materialinę ir kitokią žalą. Pažymi, kad bylų nagrinėjimo metu teismai neturėjo sampratos apie bendrąją dalinę nuosavybę ir neteisingai išsprendė bylas. Prašyme taip pat išdėstyti argumentai ir motyvai, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde.