Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo V. V. atstovei advokato padėjėjai Giedrei Daironei ir įgaliotam atstovui V. K., vertėjai Viktorijai Mikelevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. V., Valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjo S. (S.) L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktišku valdymu jo paliktą palikimą priėmė pareiškėjo motina Z. V. (ikisantuokinė pavardė – L.), mirusi (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelis S. L.. Palikėjas po savo mirties nepaliko testamento, o įstatyminis įpėdinis yra S. L. dukra Z. V.. Po S. L. mirties per įstatymų nustatytą terminą niekas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir iki šiol paveldėjimo byla po palikėjo mirties nėra užvesta. S. L. su savo dukra Z. V. gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). S. L. savo vardu neturėjo jokio nekilnojamojo turto, tačiau iki mirties momento valdė įsigytą kilnojamąjį turtą – buities apyvokos daiktus, baldus ir kitą savo asmeninį turtą (drabužius, kitus daiktus, grynaisiais laikytas pinigines lėšas ir pan.). Mirus palikėjui, jo turtą – tiek kilnojamąjį, tiek asmeninius daiktus, faktiškai pradėjo valdyti dukra Z. V.. Minėta, kad jokio kito registruotino turto, dėl kurio būtų reikėję kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, S. L. neturėjo. Z. V. po savo tėvo mirties jo palikimą priėmė faktiniais aktyviais veiksmais, t. y. nuolat prižiūrėdama tėvo valdytą turtą ir juo rūpindamasi. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina Z. V., tad pareiškėjas V. V. yra įstatyminis jos įpėdinis. Tik vėliau paaiškėjo, kad Buivydiškių apylinkės tarybos 1991-04-11 VI sesijos sprendimu S. L. buvo skirta 2 ha ploto asmeninio ūkio žemės, tad palikėjas mirties metu buvo įgijęs turtinę teisę įsigyti naudojamą asmeninio ūkio žemę. Paaiškėjus šiai aplinkybei, 2018-03-16 buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu parduoti mirusiojo S. L. naudotą asmeninio ūkio žemę šeimos nariui, tačiau prašymas buvo atmestas, kadangi po naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo teisę iš valstybės pirkti mirusiojo asmeninio ūkio žemės naudotojo naudotą asmeninio ūkio žemę turi tik mirusio asmens įpėdiniai. Mano, kad Z. V. elgesys įrodo, jog mirusiajam priklausančio turto valdymas ir naudojimasis juo buvo nukreiptas į nuosavybės teisių į šį turtą įsigijimą bei jų įgyvendinimą.

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime iš esmės bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepime nurodė, kad įmonė nėra gavusi pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjo V. V. prašymas nustatyti juridinį faktą mirusiai Z. V. yra teisėtas ir pagrįstas, VĮ „Turto bankas“ neprieštarautų pareiškimo patenkinimui.

3. Suinteresuotas asmuo E. V. pateiktame atsiliepime iš esmės sutiko su pareiškimu ir prašė jį tenkinti.

Nurodė, kad po jo senelio S. L. mirties paliktu turtu rūpinosi jų su V. V. motina Z. V., kuri pradėjo faktiškai valdyti mirusiam asmeniui priklausiusius daiktus: naudojosi mirusiojo asmens gyvenamajame name paliktais namų apstatymo, apyvokos reikmenimis bei kitu asmeniniu turtu. Tik mirus jų motinai Z. V. paaiškėjo, kad S. L. buvo skirta 2 ha ploto asmeninio ūkio žemės, tačiau ją įsigyti bus galima tik pateikus paveldėjimo teisės liudijimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai pilnai palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

Pareiškimas tenkintinas.

6. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 5.50 straipsnio 1 dalis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

7. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra S. L. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnis). Taigi palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo šios datos, t. y. atitinkamai iki (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

8. Pareiškėjas V. V. teigia, kad jo motina Z. V., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo tėvo S. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, t. y. per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti tėvo įsigytą kilnojamąjį turtą – buities apyvokos daiktus, baldus bei kitą jo asmeninį turtą (drabužius, kitus daiktus, grynaisiais laikytas pinigines lėšas ir pan.).

Pareiškėjas kartu su savo broliu E. V. yra priėmę palikimą po savo motinos Z. V. mirties; yra pateikę įstatymo nustatyta tvarka ir terminu notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su paveldimo turto apimtimi.

9. Mirus tėvui S. L., Z. V. manė, kad jis neturėjo jokio nekilnojamojo turto, tačiau po jos mirties paaiškėjo, kad Buivydiškių apylinkės tarybos 1991-04-11 VI sesijos sprendimu S. L. buvo skirta 2 ha ploto asmeninio ūkio žemės, tad palikėjas mirties metu buvo įgijęs turtinę teisę įsigyti naudojamą asmeninio ūkio žemę.

10. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2018-03-16 buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu parduoti mirusiojo S. L. naudotą asmeninio ūkio žemę šeimos nariui, tačiau prašymas buvo atmestas, nurodžius, jog S. L. mirė tada, kai įsigaliojo naujas civilinis kodeksas, pagal kurį teisę pirkti iš valstybės mirusiojo asmeninio ūkio žemės naudotojo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja tik jo įpėdiniai, tad tarnyba galės spręsti klausimą dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo tik pateikus paveldėjimo teisės liudijimą.

11. Iš Gyventojų registro 2018-09-28 pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-2983 matyti, kad S. L., gim. (duomenys neskelbtini), buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini); mirė būdamas našliu; duomenų apie vaikus nėra; mirė (duomenys neskelbtini).

Tačiau į bylą yra pateiktas gimimo liudijimas rusų kalba ir jo patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą, iš kurio nustatyta, kad L. Z. S. gimė (duomenys neskelbtini), o jos tėvai – S. L. ir U. L..

12. Į bylą taip pat pateiktas Santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) Z. L. sudarė santuoką su M. V. (M. V.) ir tapo Z. V.. Byloje esantis mirties liudijimas (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad Z. V. mirė (duomenys neskelbtini).

Taip pat, byloje yra (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad pareiškėjas V. V. gimė (duomenys neskelbtini), o jo tėvai – Z. V. ir M. V..

13. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro departamento 2019-02-27 rašto matyti, kad turimais duomenimis S. L. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturėjo ir neturi.

14. Į bylą yra pateiktas Testamentų registro 2019-02-15 išrašas, iš kurio matyti, kad nėra įregistruotų S. L. sudarytų testamentų bei jo palikimo priėmimo / atsisakymo faktų.

15. Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. (A. V.) ir K. V. paliudijo, kad po palikėjo S. L. mirties liko baldai, namų apyvokos daiktai, naminiai gyvūnai, kuriais po jo mirties rūpinosi dukra Z. V..

Taigi, liudytojų teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad pareiškėjo V. V. motina Z. V. po savo tėvo S. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo rūpintis jo likusiu kilnojamuoju turtu ir asmeniniais daiktais.

16. Suinteresuoti asmenys – E. V., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, iš esmės neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.

17. Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisinį reglamentavimą, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, yra pagrindas išvadai, kad Z. V., mirusi (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius po savo tėvo S. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo naudotis jam priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.

18. Kadangi pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CK 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad pareiškėjo V. V. motina Z. V., mirusi (duomenys neskelbtini) (po kurios mirties palikimą priėmė pareiškėjas ir jo brolis), priėmė savo tėvo S. L., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 – 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. V. (ikisantuokinė pavardė – L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo tėvo S. (S.) L. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.