- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-28
- Bylos Nr.
- 1S-551-993/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė, Indrė Averkienė
- Nuteistasis
- K. A.
- Advokatai
- Sigitas Petras Juodelis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Linos Lesinskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. A. gynėjo advokato Sigito Petro Juodelio skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. 357-149 taikyti nuteistajam K. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. A. Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo m. Primorskij rajono teismo 2016 m. liepos 20 d. nuteistas pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 3 dalį, 228.1 straipsnio 5 dalį – laisvės atėmimu 14 metų; Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo miesto 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi 2016 m. liepos 20 d. nuosprendis pakeistas, nuteistas laisvės atėmimu 13 metų 6 mėnesiams; Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo m. teismo prezidiumo 2018 m. spalio 10 d. nutartimi 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis pakeista, nuteistas laisvės atėmimu 9 metams 9 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi, nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 9 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2015 m. rugpjūčio 21 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gegužės 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 357-149 nutarta taikyti nuteistajam K. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos vertinimu, nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, į ankstesnes Komisijos rekomendacijas atsižvelgė, bausmės atlikimo metu nebaustas, neskatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, jis daro akivaizdžią pažangą, nes nusikalstamo elgesio rizika žymiai kinta, o visuma aplinkybių suteikia pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, likusią bausmę atliekant neizoliuotam, bet prižiūrimam.
3. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. 357-149, motyvuojant tuo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvadą, jog K. A. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kad tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde apygardos teismui nuteistojo K. A. gynėjas advokatas Sigitas Petras Juodelis prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad Komisijos sprendimas taikyti K. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir tinkamai motyvuotas. Komisija įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą ir rodančias, kad nuteistojo mąstymas keičiasi, o bausmės tikslai gali būti pasiekti jį taisant neizoliavus nuo visuomenės. K. A. ne tik formaliai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, bet yra ir faktinių duomenų visuma, patvirtinanti, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu ir nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių K. A. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga dar nėra pakankama. Apylinkės teismo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, kadangi teismo akcentuojamos selektyviai parinktos aplinkybės – nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, jo darbinė patirtis ir socialiniai ryšiai – sprendžiant klausimą dėl galimybės išeiti į laisvę, gali būti vertinamos tik visų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismo sprendimas prieštarauja teismų praktikai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą bylose, kuriose nuteistųjų asmens charakteristika yra panaši ar net žymiai blogesnė nei K. A..
4.2. Skunde akcentuojama, kad formalusis pagrindas lygtiniam paleidimui taikyti yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Bylos duomenys patvirtina, kad K. A. sąlygas atitinka – jis jau yra atlikęs nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema. Teismas, atlikęs paviršutinišką K. A. dinaminių kriminogeninių veiksnių analizę, sprendė, kad šis neįdėjo pakankamai pastangų, siekdamas minimizuoti jų įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, ir tokių nuteistojo pastangų nepakanka konstatuoti, jog yra nustatyta akivaizdi ir žymi pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Teismas pažymėjo, kad nuteistajam tik atvykus į pataisos namus, jo pirminio rizikos vertinimo metu, taip pat ir antrojo vertinimo metu dar buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir tai neduoda pagrindo spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėjo, tačiau toks sprendimo argumentavimas nelaikytinas tinkamu ir neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad esant nustatytai žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, priešingai nei teigia apylinkės teismas, BVK 157 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nereikalauja nustatyti dar ir akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
4.3. Skundo autoriaus teigimu, Komisija išsamiai ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę korekciją bei pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius. K. A., nors jo rizika nusikalsti pakartotinai yra žema, ir toliau deda pastangas šią riziką dar labiau sumažinti. Artimi ryšiai su šeimos nariais, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis nebuvimas, teigiama darbinė motyvacija, motyvacija keisti elgesį, socialinių veiksnių, galinčių skatinti jo nusikalstamą veiklą atpažinimas, yra aplinkybės leidžiančios pagrįstai manyti, kad nuteistojo mąstymas yra pasikeitęs ir jis pakartotinai nenusikals. K. A. bausmės atlikimo metu nebuvo skatintas, tačiau jis ir nepadarė jokių pažeidimų, t. y. elgiasi pavyzdingai, nuo 2022 m. kovo 17 d. bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Tai suteikia pagrindą išvadai, kad nuteistasis lygtinai paleistas sugebės elgtis dorai ir teisingai, nebedarys ne tik naujų nusikalstamų veikų, tačiau ir kitų teisės pažeidimų, o tai yra vienas iš esminių bausmės tikslų.
4.4. Skunde taip pat teigiama, kad teismas be pagrindo nepalankiai vertino aplinkybes, kad nuteistojo oficiali darbinė patirtis yra tik apie du mėnesius ir jis tik 2021 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl įsidarbinimo. Jau pats kreipimosi dėl darbo faktas vertintinas teigiamai. Be to, 2021 m. rugsėjo mėn. nuteistasis išreiškė poreikį profesiniam mokymuisi, nuo 2022 m. balandžio mėn. jis įtrauktas į užimtumą darbine veikla mokant atlyginimą, o 2022 m. vasario 15 d. pateikė prašymą leisti užsiimti individualia darbine veikla – dirbti sąmatininku, kuria leista užsiimti nuo 2022 m. birželio mėn. Nuteistasis taip pat pateikė pažymą, kurioje pažymima, kad išėjęs į laisvę bus priimtas į darbą. Nenustatytas nė vienas atvejis, kai bausmės atlikimo metu K. A. pataisos įstaigos administracija būtų siūliusi darbą, tačiau šis jo būtų nepagrįstai atsisakęs. Šie duomenys rodo nuteistojo teigiamą požiūrį į darbą ir tai, kad jo siekis dirbti nėra deklaratyvus.
4.5. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai sumenkino K. A. apibūdinančias aplinkybes – stiprius socialinius ryšius ir gyvenamosios vietos, kurios aplinka, kaip pažymėta socialinio tyrimo išvadoje, neskatina nusikalsti, turėjimą, nurodydamas, kad šios aplinkybės egzistavo ir nuteistajam padarant nusikalstamą veiką bei jo nuo neteisėto elgesio nesulaikė. Šis argumentas iliustruoja teismo nusistatymą selektyviai neigiamai įvertinti pasirinktus nuteistojo asmens charakteristikos duomenis, neatsižvelgiant į jų visumą.
4.6. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, teismui, kuris sprendžia ar galima tvirtinti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, negali turėti esminės reikšmės. Aptariamu atveju K. A. bausmė individualizuota paskiriant griežčiausią jos rūšį – laisvės atėmimą, ir nustatant ilgalaikį jos atlikimo terminą – devynerius metus devynis mėnesius. BVK sąlygas, kuriomis esant gali būti taikomos lygtinis paleidimas, sieja tik su atliktos bausmės dalimi, nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, asmens elgesiu bausmės vykdymo metu, jo integravimu į visuomenę. Todėl teismo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos iš esmės reikšmingomis ir jomis remtis netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nėra pagrindo.
4.7. Skunde pažymima, kad teismo motyvas, jog didesnį nuteistojo pavojingumą rodo tai, jog savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo jis pripažino tik iš dalies, nepagrįstas. Pažymėtina, kad kaltinamojo teisė pasirinkti savo gynybos poziciją, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu skųsti teismų sprendimus, yra vienos iš esminių baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų kaltinamojo teisių, sudarančių teisės į gynybą turinį. Nuteistajam nepalankus teismų sprendimų motyvavimas, remiantis tuo, kad jis bylos nagrinėjimo procese naudojosi fundamentalia teise į gynybą, laikytinas ydingu. Nuteistasis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neneigia ir suvokia, kad yra už ją atsakingas.
4.8. Skundo autoriaus teigimu, vertinant nuteistojo asmenybę ir jo polinkį keistis pozityvia linkme, svarbu atsižvelgti ir į jo elgesį pataisos įstaigoje, kiek tai susiję su subkultūrų tradicijų laikymusi, dalyvavimu kriminalinėse situacijose ir pan., kas taip pat leidžia prognozuoti, kaip nuteistasis elgsis lygtinai jį paleidus iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju, nėra objektyvių duomenų, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę būtų pastebėta, jog nuteistasis laikytųsi nuteistųjų kriminalinės subkultūros tradicijų arba dalyvautų kriminalinėse situacijose. Nuteistasis yra atlikęs didelę dalį paskirtos bausmės, daugiau nei septynerius metus, visą šį laiką elgėsi iš esmės pavyzdingai, aktyviais veiksmais siekė keisti savo elgesį teigiama linkme, o tai sustiprina išvadą, kad jis nebenori nusikalsti ir siekia ateityje gyventi nepažeidinėdamas įstatymų bei nebedarydamas naujų nusikalstamų veikų. Nuteistojo pavojingumas visuomenei šiuo metu minimalus. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo netvirtinti Komisijos nutarimo. Būtent į komisijos narių nuomonę, sprendžiant ar taikyti lygtinį paleidimą, turi būti atsižvelgiama iš esmės, nes jos nariai pasikartojančių svarstymų metu stebi asmenį ir mato tikrąją nuteistojo elgesio pažangą bei objektyviai gali įvertinti, ar asmuo tinkamai elgsis neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas atlikti likusią bausmės dalį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. A. gynėjo advokato Sigito Petro Juodelio skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam K. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėju atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais, duomenimis, įvertintos visos (tiek neigiamai, tiek teigiamai) nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o ne selektyviai atrinktos, kaip teigiama skunde, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą K. A. iš pataisos įstaigos, yra tinkami. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, sumenkino ar nepalankiai vertino aplinkybes, kurios turėjo būti vertinamos teigiamai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Tuo tarpu, Komisijos priimtas nuteistajam palankus sprendimas neįpareigoja teismo jį besąlygiškai patvirtinti. Galutinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) priima apylinkės teismas. Kartu pažymima, kad lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos yra specifinis teisės institutas ir sprendžiant klausimą dėl jo taikymo tikslingumo yra vertinamas ir prognozuojamas asmens elgesys ateityje, tai yra, ar būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir jų nepažeis. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau tokios prognozės gali būti daromos atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Tokiu būdu, vertinama ir tai ar asmuo turi kriminalinio elgesio patirtį, į jam taikytų poveikio priemonių veiksmingumą.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – sutarta su psichologe dėl konsultacijų ciklo, skirto analizuoti asmeninę nusikalstamo elgesio patirtį, konsultavosi gyvenamosios vietos klausimu, pateikė pažymą apie patvirtintą galimybę gyventi laisvėje konkrečiu adresu, konsultavosi su būrio specialistu dėl galimybės įsidarbinti pataisos namuose, raštiškai kreipėsi dėl įsidarbinimo, pateikė prašymą užsiimti individualia veikla (2022 m. birželio mėnesį leista užsiimti individualia darbine veikla, nuo 2022 m. balandžio įtrauktas į užimtumą darbine veikla, mokant atlyginimą), reguliariai konsultuojasi su būrio specialistu dėl socialinių ryšių stiprinimo, kreipiasi dėl pasimatymų su artimaisiais skyrimo, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (sporto bei kultūros renginiuose, konkursuose), kreipėsi dėl dalyvavimo socialinės reabilitacijos plane numatytose programose. Be to, drausminių nuobaudų pataisos įstaigoje nuteistasis neturi, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, buvo išleistas į trumpalaikes išvykas, išėjęs iš pataisos įstaigos turės darbą ir nuolatinę gyvenamąją vietą. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau įvertinus jų visumą, darytina pagrįsta išvada, kad šiuo metu K. A. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad nuteistojo elgesys, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, jau yra pakitęs tiek, kad būtų galima daryti kategorišką išvadą, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikals.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šis teistumas K. A. nėra pirmasis. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę K. A. atlieka už pasikėsinimą įvykdyti neteisėtą sandorį, susijusį su narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba dideliu mastu, veikiant su bendrininkais, šis nusikaltimas sunkesnis nei prieš tai buvęs, kaltu prisipažino dalinai. Šios aplinkybės rodo, kad vertinamu atveju asmuo nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas atskleidžia didesnį asmens pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui, reikalauja vertinti itin atidžiai. Svarbu ir tai, kad už ankstesnį nusikaltimą skirta švelnesnio pobūdžio bausmė – bauda, nebuvo efektyvi, o tai parodo, kad ankstesnis nuteistojo teistumas bei švelnesnės bausmės jam skyrimas jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, savo elgesio teigiama linkme nuteistasis nekoregavo, dėl ko padarė naują ir dar sunkesnį nusikaltimą. Nors sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, kaip tai teisingai pažymima nuteistojo skunde, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu bei jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau kaip minėta, tai nereiškia, jog nereikia vertinti aplinkybių, susijusių su asmens nusikalstamu elgesiu praeityje. Tai tiek teismui, tiek Komisijai padeda lengviau įvertinti nuteistojo asmenybės pokyčius, jo pastangas savo elgesį kreipti teigiama linkme, todėl nuteistojo gynėjo skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, atmestini kaip nepagrįsti.
9. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad K. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėjo ir šiuo metu yra žema, tačiau nuteistajam vis dar išskiriami kriminogeniniai veiksniai, kurie analizuojamu atveju svarstant galimybę asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, turi būti įvertinti. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriamas vienas statinis, negalintis kisti kriminogeninis veiksnys – kriminalinė istorija ir du kintami, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeniniai veiksniai: buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės (šiuo metu struktūruotoje aplinkoje valdoma), emocinė gerovė (paauglystėje pasireiškęs auto agresyvus elgesys, šiuo metu nestebimas). Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, jog nuteistojo požiūris į darbą teigiamas ir siekis dirbti ne deklaratyvus, kas turėtų būti vertinama teigiamai. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad K. A. nuo 2022 m. balandžio įtrauktas į užimtumą individualia darbine veikla, mokant atlyginimą, taip pat jam leista užsiimti individualia darbine veikla, pateikti duomenys, jog laisvėje bus įdarbintas, tačiau nuteistojo bendra oficiali darbinė padėtis yra tik apie du mėnesiai, oficialiais duomenimis nuteistasis iki nuteisimo neturėjo stabilaus pajamų šaltinio. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad ir atlikinėjant bausmę K. A. didelio suinteresuotumo dirbti kol kas nerodė. Nusikaltimas padarytas siekiant pasipelnyti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti galėjo turėti įtakos nusikalstamiems veiksmams, ir tai gali turėti įtakos ateityje.
10. Nors nuteistojo gynėjas skunde nesutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog nuteistasis kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Tai patvirtina teismui pateikti duomenys, jog nuteistojo nuostatos į jam paskirtą priežiūrą yra dviprasmiškos, socialines situacijas, susijusias su jo kalinimo situacija, jis linkęs vertinti vienpusiškai, kas turi įtakos jo mąstymo netolygumams. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog nuteistojo kaltės jausmas nėra gilus, jis linkęs save priskirti „situacijos įkaitui“, racionalizuoti savo poelgį. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nuteistojo mąstysenoje pakankamų pokyčių visgi dar neįvyko.
11. Kaip minėta, teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, o visi aukščiau aptarti duomenys, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad K. A. esmingai pakeitė savo elgesį, jog jį paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegija konstatuoja, kad visų nustatytų ir aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Juolab, kad ir Komisijos nutarimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai, Komisijos narių nuomonės šiuo klausimu taip pat išsiskyrė. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.
12. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio modelius ir nuostatas, kurie padėtų jam išėjus į laisvę adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo skundą, todėl skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis paliekama nepakeista ir K. A. gynėjo advokato Sigito Petro Juodelio skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo K. A. gynėjo advokato Sigito Petro Juodelio skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.