Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini) “, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-03 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį 30 MGl bauda, perduota teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo kaltinant padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. dėl lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimo – šizoafektinio sutrikimo, manijos tipo, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o būtent, 2012 m. rugsėjo 3 d., apie 23.50 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), be jokios pateisinamos priežasties neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, trikdančiu visuomenės rimtį, vandališkais veiksmais – daužydama, laužydama, niokodama bute esančius baldus, buitinę techniką, kitus daiktus bei buto apdailą, tyčia sudaužė kambario lubų šviestuvą, 130 Lt vertės, įrėmintą veidrodį, 250 Lt vertės, šviestuvą, 70 Lt vertės, keturis sieninius šviestuvus, bendros 160 Lt vertės, drabužinės slenkančių durų tris veidrodžius, bendros 420 Lt vertės, skystųjų kristalų televizorių „LG“, 3000 Lt vertės, prieškambario drabužinės slenkančių durų 2 veidrodžius, bendros 240 Lt vertės, svetainės sieninės spintos stiklines dureles, 120 Lt vertės, svetainės sieninės spintos stiklines dureles ir stalčiukus, bendros 240 Lt vertės, stovimą šviestuvą, 80 Lt vertės, televizorių „Sony“, 2000 Lt vertės, oro ventiliatorių, 80 Lt vertės, kavos stalą, 280 Lt vertės, skalbimo mašiną, 1400 Lt vertės, dujinę viryklę, 1200 Lt vertės, mikrobangų krosnelę, 300 Lt vertės, vonios kambario veidrodį, 70 Lt vertės; visiškai suniokojo masažinę vonią, 6000 Lt vertės, išlaužė ir sulaužė vonios duris, 2400 Lt vertės, sugadino išėjimo durų apvadus, 120 Lt vertės, langų žaliuzes, 240 Lt vertės, užuolaidų karnizą, 140 Lt vertės, kompiuterinį stalą ir spintą, bendros 350 Lt vertės, išterliojo ir sugadino kiliminę dangą, padarydama 80 Lt vertės turtinę žalą, tapetus, padarydama 200 Lt vertės turtinę žalą, dvigulės lovos čiužinį, padarydama 80 Lt vertės turtinę žalą, minkštą kampinę sofą, padarydama 120 Lt vertės turtinę žalą, prieškambario sienas, padarydama 400 Lt vertės turtinę žalą, svetainės sienas, padarydama 600 Lt vertės turtinę žalą, grindis, padarydama 200 Lt vertės turtinę žalą, bei per daugiabučio namo penktame aukšte esančio buto Nr. 74 langą išmesdama šių sulaužytų baldų dalis, šviestuvus, televizorių „LG“ ir kitus daiktus, tokiu būdu nakties metu atliktais vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei sunaikino ir sugadino E. M. priklausantį 20970 Lt vertės turtą. Taip E. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

E. Š., apklausta teisiamojo posėdžio metu, nurodė kaltę pripažįstanti pilnai. Paaiškino, kad datos tiksliai nepamena. Įvykis galimai buvo 2012-09-03. Ji su N., pavardė berods V., susitiko rugpjūčio pabaigoje. Apžiūrėjo butą Lazdynuose, Vilniuje, tikslaus adreso nežino, jis jai tiko, jis buvo tvarkingas, ji jį išsinuomavo metams. Kitą dieną N. nuvežė 1300 Lt. Jis jai davė raktus, dar pasakė, kad neveikia televizorius. Tą naktį ji nakvojo tame bute ir pastebėjo, kad dar neveikė ir skalbimo mašina. Kitą dieną išvažiavo į Druskininkus, o į Vilnių grįžo pirmadienį. Atvežė už butą likusius 700 Lt. Išsikvietė buto savininką ir pasakė, kad tame bute niekas neveikia. Tuomet jis ėmė ant jos šaukti, kad tai ji viską sugadino ir, kad už tai jai reikės atsakyti. Pareiškė, kad jie jokių pinigų iš jos negavo. Ji paprieštaravo, kad pinigus jam davė. Jis jai pasakė, kad sąskaitoje pinigų nėra, kaip tai numatyta sutartyje. Dar pareiškė, kad rytoj ateis antstoliai ir ją iš to buto išmes. Apšaukęs ją jis išbėgo. Ji puolė skambinti pagalbos telefonais, bet jai paaiškino, kad dėl tokių dalykų reikia kreiptis į teismą. Po to ji nuėjo į parduotuvę ir nusipirko du butelius vyno. Grįžusi po truputį gėrė ir verkė. Kaip pradėjo viską daužyti ji nepamena, buvo jau vakaras. Ji tik pamena, kad daužė stiklus. Be to, kaltinime nurodoma, kad buvo masažinė vonia, tačiau ten buvo dušo kabina. Ji nesupranta kaip galima daužyti vonią. Ji taip pat nesupranta, ką ji galėjo padaryti grindims. Iš kriauklės bėgo vanduo, nes ji užsikišo. Berods visur buvo kiliminė danga ir ant jos krito stiklų duženos. Visi jos numesti daiktai krito ant grindų. Ji taip pat nežino, ką galėjo padaryti baldams. Ten buvo minkšta dalis ir dvigulė lova. Neatsimena, ką darė su baldais. Kitą dieną, paryčiais, kai ją paleido iš policijos, ji nuvažiavo į butą. Kiek pamena, grindims nieko nebuvo padaryta. Užėjus ji išsigando, kai pamatė butą. Jame buvo baisu, visur pilna stiklų. Pasiėmė kelias sukneles ir išvažiavo. Tos nakties įvykius ji pamena protarpiais. Pamena tik stiklus, kad daužė sieną, televizorių numetė, dujinę viryklę daužė su kažkokiu daiktu, berods pro langą išmetė ventiliatorių. Aplinkiniai iškvietė policiją ir ją išsivežė. Kas iškvietė policiją ji nežino. Šiuo metu ji gyvena Druskininkuose su dukra ir sugyventiniu, gydosi. Raminančius vaistus, išrašytus jos šeimos gydytojos, vartoja jau seniai. Juos gerdavo, kai neužmigdavo. Pas psichiatrą ji vaikšto jau du mėnesius. Kasdien vartoja raminamuosius vaistus. Psichiatrinėse ligoninėse ji gydėsi tris kartus. Mano, kad tokį jos elgesį išprovokavo tai, kad N. V. jai pasakė, jog pinigų negavo, kad ji viską sugadino, kad ją išmes. Dėl ko ji labai susijaudino. Dėl civilinio ieškinio nori pasakyti, kad po įvykio ji siūlė suremontuoti tą butą, bet nukentėjusieji nesutiko ir pasakė, kad žala yra 30 000 Lt. Butą matė jos sūnus, kuris teigė, kad ta žala neverta tokių pinigų. Ten liko naujas kompiuteris ir pinigų buvo duota. Su tokiu civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusioji E. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamajame akte viskas yra nurodyta teisingai, ji neturi ką papildyti. Su E. Š. bendravo jos vyras N. M.. Jos (E. M.) pasirašytą buto nuomos sutartį jai taip pat perdavė jos vyras. Per du metus, kuriuos jie laukė teismo, jie patyrė siaubą, jiems buvo grasinama. Jai priklauso butas (duomenys neskelbtini), penktame aukšte. Prieš jį išnuomojant jis buvo visiškai tvarkingas, padarytas remontas, veikė visa buitinė technika. Šį butą jie išnuomavo E. Š.. Prieš pasirašant sutartį ji paminėjo, kad yra iš Druskininkų ir jie turi bendrų pažįstamų. Kadangi ji pati (nukentėjusioji) yra iš Druskininkų, tai sukėlė jai pasitikėjimą. Jie be pinigų leido jai gyventi, kadangi ji pažadėjo, kad juos pirmadienį atveš. Pirmadienį jie sulaukė iš E. Š. skambučio, kad neveikia lemputė, kad jie ją pakeistų. Vyras nuvažiavo, o šios pirmi veiksmai buvo bėgti per duris, nes turi kažkokių reikalų. Vyras suprato, kad kažkas negerai. Jie pas draugus pasiklausė, kas tai per žmogus, ir atsiliepimai buvo blogi. Jie bijojo, kad ji gali juos apkaltinti, kad jie kažką iš jos pavogė. Vyras jos niekur neišleido, pakeitė lemputę ir išvažiavo. Vakare ši vėl skambino, kad užsikišo skalbimo mašina ar panašiai, rašė žinutes, susikivirčijo su vyru telefonu. Šis buvo pas ją nuvažiavęs, bet ji, berods, jo neįsileido. Pažvelgęs į langą jis matė, kad bute ji buvo su vyriškiu, kadangi virtuvėje nėra užuolaidų, o žaliuzės buvo pakeltos. Netrukus, kažkur apie 22 val., prasidėjo grasinančios žinutės. Jie skambino policijos pareigūnams, kad užbėgti įvykiams už akių, nes turėjo informacijos, kad ji elgiasi neadekvačiai. Pareigūnai tą vakarą nevažiavo, tik paklausė, ar yra buto nuomos sutartis ir, kad savo ginčus jie spręstų civiline tvarka. Naktį iš E. Š. jie vėl sulaukė grasinančios žinutės, kad vieno buto jie jau neturi. Kitą rytą jiems paskambino namo pirmininkas ar kaimynai ir pranešė, kad iš jų buto bėga vanduo. Namo pirmininkas buvo priverstas užsukti name vandenį, kadangi buvo užlieti kaimynai. Kvietė skubiai atvažiuoti ir užsukti kranus. Nuvažiavus durys buvo užrakintos, todėl jie kvietė firmą, kuri atrakintų buto duris. Jie patys buto raktų neturėjo. Atrakinus kartu su kaimynais bei filmavimo kamera jie užėjo į butą. Vaizdas buvo šokiruojantis. Jie užsuko vandenį. Bute buvo ne tik viskas sudaužyta, jis buvo užpiltas vandeniu. Nesupranta, kaip E. Š. sugebėjo išlaužti medines duris, viską sulaužyti, sutrypti. Visi daiktai, net ir mažiausi, buvo sudaužyti ir sulaužyti. Padaryta taip, kad tai būtų nepataisoma. Skalbimo mašinos, viryklės stiklai buvo kažkokiu būdu išdaužti. Visur bute buvo pilna stiklo šukių, krauju ar tai vynu buvo nutaškyta siena, sulaistyti baldai. Antstolis atvyko už poros dienų, kadangi tą pačią dieną nei vienas negalėjo atvykti ir su filmavimo kamera užfiksavo buto vaizdą. Bute yra masažinė vonia su masažinėmis sienomis, dengta stiklu. Stiklai buvo išdaužyti, o vonios dugnas buvo sukapotas kažkokiu kietu daiktu. Grindys taip pat buvo sukapotos, o gal supjaustytos nuo stiklų. Prieškambaryje, virtuvėje ir svetainėje yra medinės grindys – parketas, kuris buvo sukapotas ir supjaustytas, o miegamajame buvo kiliminė danga, kuri buvo sulaistyta, nusėta stiklo šukėmis. Grindims pakenkė ir vanduo. Buvo užpilti ir kaimynai, kuriems jie kiek galėjo, tiek atlygino žalą. Mano, kad policiją iškvietė kaimynas iš penkto aukšto, kuris gyvena po jų butu. Kaimynai patyrė stresą, nes jie jai skambino, aprodė užlietą savo butą. Po tos nakties ji pati su E. Š. nebendravo, nes ši neturėjo jos telefono numerio. Ji rašė grasinančias žinutes jos vyrui. Žinutės buvo iš E. Š. telefono. Šiai dienai butas nėra galutinai suremontuotas, nes ji neturėjo tiek lėšų, kad ji atrestauruoti iš karto. Vieną iš televizorių jiems pavyko restauruoti, tačiau didžiąją dalį daiktų jie utilizavo, nes jie buvo neveikiantys ir visiškai suniokoti. Be to, butas du metus prastovėjo tuščias, nebuvo išnuomotas. Nori, kad jai būtų atlyginta padaryta žala.

2013-09-07 įvykio vietos apžiūros protokole bei pridėtose nuotraukose užfiksuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu surinkti duomenys. Užfiksuota, kad visame bute ant grindų guli stiklo šukės. Butas yra dviejų kambarių. Ant vieno kambario (svetainės) sienų matosi raudonos spalvos dėmės, spinta yra sudaužyta, išdaužtas stiklas, ant grindų bei kampinės sofos guli įvairūs daiktai, ant grindų guli televizorius Sony, ant ekrano matosi įbrėžimai. Ant lango paliktos raudonos spalvos dėmės. Iš dešinės pusės juodai raudonos spalvos spinta yra pusiau išversta ir sudaužytas stiklas. Vonioje sudaužytas veidrodis, ant grindų guli stiklo šukės. Dužo kabinos durys guli vonioje. Ant dušo kabinos yra raudonos spalvos dėmės. Koridoriuje guli durys rudos spalvos, stiklas išdaužytas. Ant sienos koridoriuje yra raudonos spalvos dėmės. Virtuvėje ant šaldytuvo yra raudonos spalvos dėmės. Dujų viryklės durelės atidarytos ir sudaužytas stiklas. Skalbimo mašinos Ardo durelių stiklas yra sudaužytas. Ant grindų guli mikrobangų krosnelė Vitek su sudaužytu stiklu. Iš įėjimo pusės kairėje pusėje yra rudos spalvos spinta, durų stiklas sudaužytas. Užėjus į miegamąjį kambarį ant grindų yra išmėtytos stiklo šukės, guli šviestuvai, spinta su stiklo durimis taip pat sudaužyta, ant dešinėje pusėje esančio staliuko yra stiklo šukės. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtos nuoplovos su DNR pėdsakais nuo sekcijos stiklo, tuščias vyno butelis „Santa Barbara“, nuoplovos su DNR pėdsakais nuo veidrodžio koridoriuje, nuoplovos su DNR pėdsakais nuo lango rėmo, nuoplovos su DNR pėdsakais nuo grindų ir naudotas prezervatyvas su DNR pėdsakais iš to paties kambario, kurie perduoti saugoti į Vilniaus AVPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, adresu Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b. l. 19-24, 25, 26).

2013-09-03 skambučių į bendros pagalbos centrą garso įrašuose užfiksuota, kad nukentėjusieji buto savininkai skambino dėl rasto suniokoto buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat užfiksuoti šio namo gyventojų pranešimai, kad nakties metu, bute (duomenys neskelbtini), daužomi, laužomi daiktai, kažkas mėtoma iš balkono, didelis triukšmas, bildesys, bėga vanduo (b. l. 48-53).

E. Š. 3 kartus gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas (b. l. 98).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-166/2014 konstatuota, kad veikos padarymo metu E. Š. konstatuotas lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimas – šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas, dėl savo tuometinės psichikos sveikatos būklės ji negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu E. Š. konstatuojama lėtinio psichikos sutrikimo – šizoafektinio sutrikimo remisija (savijautos pagerėjimas), tačiau nesant adekvataus stebėjimo bei specializuoto gydymo psichiatrų priežiūroje, galimi epizodiniai psichikos sutrikimo paūmėjimai. Šiuo metu E. Š. dėl savo psichikos sveikatos būklės gali suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir duoti paaiškinimus teisme, tačiau psichikos sutrikimo paūmėjimo atveju ji negali būti pilnaverte teismo proceso dalyve. E. Š. šiuo metu nėra pavojinga visuomenei, tačiau susirgimo paūmėjimo atveju jos elgesys gali būti neadekvatus bei potencialiai pavojingas tiek pačiai E. Š., tiek aplinkiniams, todėl jai rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 128-131).

Ekspertas Irmantas Ramanauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad tvirtina tyrimo metu duotas išvadas. Jose nurodomi paūmėjimai – tai ligos eiga. Nemažai įtakos tam turi tai, ar žmogus lankosi pas psichiatrą, ar reguliariai vartoja vaistus, ar laikosi gydytojų rekomendacijų. Jeigu nesilaiko, tai rizika, kad tie paūmėjimai kartosis, ar bus dažnesni, yra žymiai didesnė. Sergant psichikos sutrikimais negalima vartoti alkoholio. Yra tam tikrų duomenų, kad yra žalingas polinkis į alkoholio vartojimą. Taip pat kenkia ir stresas. Kokia bus naudojama paciento gydymo taktika ir metodai sprendžia gydytojas. Jis sprendžia ir kiek visa tai kontroliuos. Jeigu būklė nėra bloga, jaučiamas bendradarbiavimas, pasitikėjimas tarp paciento ir jį gydančio gydytojo, tai tuomet nekyla abejonių, kad žmogus nevartoja vaistų. Jeigu atsiranda būsenos pasikeitimų, tuomet gydytojas galvoja, kas tai įtakoja: ar ligonis nebegeria vaistų, ar sumažino dozę, ar visiškai nutraukė gydymą. Tuomet, esant reikalui, gydytojas pacientą nukreipia į ligoninę. Šiuo konkrečiu atveju nelabai yra indikacijų, kad vertėtų ar reikėtų žmogų patalpinti į psichiatrijos stacionarą. Tokio pagrindo vertinant E. Š. būklę nėra. Žmogus į psichiatrijos stacionarą patalpinamas tada, kai tam yra tam tikros indikacijos: sunkios depresinės būklės, ryškus psichomotorinis susijaudinimas ar psichozės reiškiniai: haliucinacijos, kliedesiai, ypatingai neadekvatus elgesys. Šiuo atveju to nestebima, todėl nelabai yra priežasčių rekomenduoti ar nukreipti E. Š. gydyti stacionare. Ambulatorinės grandies gydytojas, pamatęs, kad iškilo toks reikalas, pats visada gali nukreipti į ligoninę. Įvykio dieną E. Š. būsena buvo tikrai bloga, po jo ji buvo pakliuvusi į ligoninę ir gydoma stacionare. Šiuo metu jos būklė yra visiškai kitokia. Todėl nėra prasmės lyginti būkles veikos padarymo metu su dabartine. Aišku būklė gali keistis, bet tai yra prielaidos. Nėra galimybės pasakyti nei kada, nei kaip ji gali pasikeiti. Todėl yra būtinas psichiatro stebėjimas, kad laiku būtų pastebėti sveikatos būklės pasikeitimai ir adekvačiai į tai sureaguoti. Dėl ligos eigos ir prognozių gali pasakyti, kad tai labai individualus dalykas. Priklauso nuo šizoefektinio sutrikimo tipo. Jei kartojasi tik manijos priepuoliai, tai pagal medicininę akademinę literatūrą, tarp tų priepuolių, tos remisijos ir savijautos pagerėjimų, yra tikrai nebloga būklė. Ir tuo metu galima net neįtarti, kad žmogus turi psichikos sutrikimą, kad yra sergantis. Nelabai būdinga yra, kad vystytųsi kažkokie tai gilūs pokyčiai, nėra asmenybės defekto. Jeigu liga įgauna šiek tiek kitokią eigą, tarkim, pasikartoja depresijos epizodai, kadangi gali kartotis manijos būklės, gali kartotis depresijos epizodai, gali jie vienas kitą keisti, tai kuomet atsiranda depresinis komponentas – prognozė mažiau palanki. Kadangi būklė yra blogesnė ir gali ilgainiui atsirasti individualizuojantys reiškiniai, asmenybės stabilūs pokyčiai. Bet kokiu atveju, liga yra lėtinė. Tačiau kategoriškai ir vienareikšmiškai, kad jokios tikimybės, jog žmogus pasveiks ar gyvens pilnavertį gyvenimą, ar jam ateityje būtinai kartosis tie priepuoliai – negalime pasakyti. Galbūt ir nesikartos niekada. Tačiau dėsnis yra toks, kad tai yra lėtinis sutrikimas ir laikas nuo laiko priepuoliai kartojasi. Jeigu vaistai yra tinkamai parinkti, tai pacientas jaučiasi gerai. Svarbiau yra ne tai, ar liga pagydoma, ar ne, svarbiausia yra žmogaus būsena, kaip jis jaučiasi, ar koks gydytojų vertinimas, kai žmogus gydosi. Jei žmogus jaučiasi gerai, yra adaptuotas, tai net jei žmogus ir serga, jis gydosi ir gyvena pilnavertį gyvenimą. Manijos tipas reiškia, kad kartojasi manijos būklės, o manijos, tai tipiškas elgesys, kuriam būdingas psichomotorinis aktyvumas: žmogus kalba daug, labai greitai, judesiai staigūs, veiklos daug, labai daug iniciatyvų, idėjų, naujų minčių, dažniausia tos veiklos neužbaigia ir imasi kitos. Elgesys tampa chaotiškas, neprognozuojamas, atsiranda emociniai proveržiai, dažnai su pykčiu ir agresija, ypač kai bandai jam paprieštarauti, nesutinki su juo, nepalaikai. Tuomet konfliktai garantuoti. Žmogus būdamas manijų būsenoje prisikuria sau labai didelių problemų. Jeigu depresinio sutrikimo eiga yra tokia, kad būdingos ir depresijos fazės, tuomet kaip taisyklė, kad po manijos epizodų turėtų būti depresijos fazės, kai žmogus išėjęs iš manijos būsenos tampa adekvatesnis, suvokia ką padaręs ir tuomet krinta į didelę ir gilią depresiją. Šiuo atveju tų didelių depresijų medikų nebuvo konstatuota, ekspertizės metu irgi nėra stebėta, nors pati tiriamoji bandė deklaruoti depresinę būklę, tačiau išoriškai sekant, kliniškai depresija nelabai matosi. Todėl šiuo atveju paliktas tik manijos tipas. Nors gali būti vien tik depresijos tipas, kai kartojasi tik depresinės būklės, arba vien manijos tipas, kai tik manijos būklės kartojasi, tačiau gali būti ir mišrus tipas, kai ir vienų, ir kitų būklių pasitaiko. Dėl konflikto su E. Š. nurodytu N., tai nėra garantuotai žinoma, kas buvo pasakyta, tai tik teiginiai. Pati E. Š. tvirtina, kad kai ką prisimena, kai ko - ne, praėjo nemažai laiko. Be abejonės konfliktas iššaukia disforines reakcijas: pykčio, susierzinimo, priešiškumo. Esant manijos būsenoms ir be konflikto kyla tie susierzinimai ir neadekvatus elgesys. Taigi nereikia didelės priežasties, kad iššaukti audringą reakciją. Jo vertinimu įvykio metu E. Š. savo emocijų ir veiksmų negalėjo valdyti. Tokiai būsenai alkoholis turi neigiamą poveikį.

Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai patvirtina objektyvias kaltinimo faktines aplinkybes. Nukentėjusioji E. M., būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė, kad įvykio naktį jos bute (duomenys neskelbtini), buvo E. Š., kuri buvo agresyviai nusiteikusi, siuntinėjo jos sutuoktiniui grasinančias žinutes Ji taip pat detaliai nurodė įvykio metu butui bei jame buvusiems daiktams padarytus apgadinimus. Jos nurodytas aplinkybes patvirtino ir įvykio vietos apžiūros protokole fiksuoti duomenys. Iš 2013-09-03 skambučių į bendros pagalbos centrą garso įrašų nustatyta, kad įvykio naktį bute (duomenys neskelbtini), buvo daužomi, laužomi daiktai, kažkas mėtoma iš balkono, didelis triukšmas, bildesys, bėga vanduo, dėl ko namo gyventojai kvietė policijos pareigūnus. Minėti duomenys iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais vadovaujasi ir pripažįsta visas objektyvias kaltinimo faktines aplinkybes įrodytomis. Pati E. Š. taip pat nurodė teismui, kad jos išsinuomotas butas buvo tvarkingas, kad savo veiksmais ji padarė butui bei jame buvusiems daiktams žalos, tačiau įvykius ji atsimena tik protarpiais. Minėtų įrodymų pagrindu nustatyti E. Š. veiksmai pagrįstai vertinti kaip vandališki, nes jais akivaizdžiai buvo siekiama padaryti kuo daugiau žalos tyčiniais veiksmais daužant, laužant, niokojant bute esančius baldus, buitinę techniką, kitus daiktus bei buto apdailą, pro penktame aukšte esančio buto langus mėtant daiktus. Šie veiksmai buvo įvykdyti be aiškios priežasties, nakties metu, tokiu būdu šokiruojant tiek nukentėjusiuosius, tiek kaimynystėje gyvenančius asmenis. Į įvykio vietą buvo kviesta policija. Tokiais tyčiniais veiksmais buvo sunaikintas ir sugadintas E. M. 20970 Lt vertės turtas bei pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Šie duomenys leidžia konstatuoti E. Š. veikoje objektyviuosius požymius veikų, aprašytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau iš minėto byloje esančio teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-166/2014 išvadų, kurias savo paaiškinimais patvirtino teismo ekspertas Irmantas Ramanauskas, spręstina, kad nustatytos veikos padarymo metu E. Š. buvo lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimas – šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas, dėl savo tuometinės psichikos sveikatos būklės ji negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šių duomenų pagrindu teismas konstatuoja E. Š. nepakaltinamumą darant minėtas nustatytas įstatymo uždraustas veikas. Nesant konstatuoto vieno iš būtinųjų nusikalstamų veikų požymių – asmens pakaltinamumo, nėra pagrindo spręsti ir baudžiamosios atsakomybės už BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymą taikymo klausimą.

Iš minėto teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-166/2014 bei teismo eksperto Irmanto Ramanausko paaiškinimų matyti, kad šiuo metu E. Š. konstatuojama lėtinio psichikos sutrikimo – šizoafektinio sutrikimo – remisija (savijautos pagerėjimas), tačiau nesant adekvataus stebėjimo bei specializuoto gydymo psichiatrų priežiūroje, galimi epizodiniai psichikos sutrikimo paūmėjimai. Šiuo metu E. Š. dėl savo psichikos sveikatos būklės gali suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir duoti paaiškinimus teisme, tačiau psichikos sutrikimo paūmėjimo atveju ji negali būti pilnaverte teismo proceso dalyve. E. Š. šiuo metu nėra pavojinga visuomenei, tačiau susirgimo paūmėjimo atveju jos elgesys gali būti neadekvatus bei potencialiai pavojingas tiek pačiai E. Š., tiek aplinkiniams, todėl jai rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Įvertinęs visumą šių duomenų teismas sprendžia esant pagrindui E. Š. dėl gydymo būtinybės skirti minėtą rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš pateikto 2014-11-11 medicinos dokumentų išrašo matyti, kad E. Š. šiuo metu gydosi VšĮ Centro poliklinikoje (b. l. 161), į ką atsižvelgtina teismo priimtos nutarties vykdymo eigoje parenkant konkrečią instituciją, vykdysiančią skirtą priverčiamąją medicinos priemonę.

E. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pradžios.

Nukentėjusioji E. M. byloje pareiškė 42 970 Lt dydžio civilinį ieškinį. Kaip minėta, šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad E. Š. veikas, turinčias nusikalstamų veikų požymių, padarė būdama nepakaltinama. Byloje yra sprendžiamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimas. Nesant konstatuotam vienam iš būtinų nusikalstamos veikos požymių, o būtent asmens pakaltinamumui, negali būti konstatuota ir tai, kad žala buvo padaryta nusikalstama veika. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ir teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis spręstina, kad nustačius, jog nuskalstama veika padaryta nebuvo, civilinis ieškinys baudžiamosios bylos rėmuose negali būti nagrinėjamas. Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.268 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Minėto CK 6.268 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai civilinio proceso tvarka teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Remiantis tuo, kas pasakyta, civilinis ieškinys yra paliktinas nenagrinėtu. Civilinei ieškovei išaiškintina, kad dėl žalos atlyginimo ji gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka parenkant tinkamą civilinį atsakovą.

Daiktų, o būtent tuščio butelio voke, nuoplovų su DNR pėdsakais (3 vnt.), naudoto prezervatyvo su DNR pėdsakais, perduotų saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinei daiktinių įrodymų saugyklai, esančiai Buivydiškių g. 19, Vilniuje (2014-09-22 kvitas BBB Nr. 5PK000319, b. l. 25, 26), klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17, 98 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nutarė:

E. Š. pripažinti nepakaltinama dėl padarytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje uždraustų veikų.

E. Š. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis.

E. Š. skirtos kardomosios priemonės nekeisti iki priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pradžios.

E. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktus, o būtent tuščią butelį voke, nuoplovas su DNR pėdsakais (3 vnt.), naudotą prezervatyvą su DNR pėdsakais, perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinei daiktinių įrodymų saugyklai, sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.