- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-24
- Bylos Nr.
- 1A-402-312-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-01002-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Artūras Pažarskis, Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- D. K.
- Advokatai
- Egidijas Bulovas
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-402/2013
Teisėjas Robertas Rainys Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01002-2012-3
2013 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. (D. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nuosprendžiais paskirta bausme ir galutinė bausmė D. K. paskirta devyni mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią nuosprendžiu nustatyta skaičiuoti nuo 2013 m. kovo 20 d., į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir atliktas bausmės laikas nuo 2012 m. rugpjūčio 5 d. iki 2012 m. rugpjūčio 6 d., nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2013 m. kovo 20 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 7 d., apie 22.00 val. iš UAB „Marijampolės išparduotuvė“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvirai pagrobė svetimą turtą - du butelius brendžio „Grand Cavalier“ 59,98 Lt vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei įrodymų, o jam paskirta bausmė yra per griežta ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Apeliacinį skundą nagrinėjančios kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo D. K. kaltės yra padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, neva pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei įrodymų, tačiau jų nekonkretizuoja apsiribodamas tik minėtu bendro pobūdžio teiginiu. Kolegijos vertinimu, šis apeliacinio skundo argumentas yra deklaratyvus. Nuteistojo kaltė visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų bei paties nuteistojo parodymais. Pažymėtina, kad nuteistasis savo kaltę pilnai pripažino, jos neneigia ir apeliaciniame skunde. Visa tai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. įtvirtintų reikalavimų. Apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio, priimto nuteistojo atžvilgiu, teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiu, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Apeliantas padarė baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą, ir nors žala šiuo nusikaltimu buvo padaryta nedidelė, ją nuteistasis atlygino, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti mažesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad pirmosioa instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą. Todėl dar kartą atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir švelninti bausmę nuteistajam nėra jokio pagrindo. D. K. praeityje teistas penkis kartus, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, tinkamų išvadų nedaro ir savo elgesio nekeičia. Nuteistasis eilę kartų baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2012 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 77-81), paskirtų baudų nemoka, jis niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje (b. l. 83-84), neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį ir neleidžia daryti išvados, kad alternatyvios laisvės atėmimui bausmės – bauda, areštas arba laisvės apribojimas – turėtų pakankamą poveikį nuteistajam. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra laikomas recidyvistu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, didesnė negu konkretaus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijos vidurkis. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numato, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, ir toks asmuo yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Nepaisant aukščiau nurodytų neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas jam paskyrė bausmę, žymiai švelnesnę nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. penkis mėnesius laisvės atėmimo. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. padarymą, nuteistajam paskyrė labai švelnią bausmę, kurios dar labiau švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. pagrįstai subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, t. y. šešiais mėnesiais laisvės atėmimo, ir galutinė bausmė D. K. paskirta devyni mėnesiai laisvės atėmimo. Akcentuotina ir tai, kad į paskirtos bausmės laiką nuteistajam įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas nuo 2012 m. rugpjūčio 5 d. iki 2012 m. rugpjūčio 6 d. bei bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendį, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2013 m. kovo 20 d. Taigi, faktiškai nuteistajam prie jau paskirtos ir atliekamos bausmės buvo pridėti iš viso trys mėnesiai laisvės atėmimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo D. K. (D. K.) apeliacinį skundą atmesti.