- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- T-108-416/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Nuteistasis
- G. M.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. M. patvirtinimo klausimą,
susipažinęs su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018 m. vasario 1 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau- Komisijos) priimtu nutarimu Nr.81/04-99 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta G. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią nuteistojo priežiūrą. Pasibaigus intensyvios priežiūros laikotarpiui, teismui siūloma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 75 straipsnio 2 dalies 6,7,10 punktais ir BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu nustatyti baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.
Nutarime nurodyta, kad G. M. 2009-10-26 nuteistas Panevėžio apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskiriant jam 13 metų terminuoto laivės atėmimo bausmę (užskaityta 1 diena). Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 4 metai 4 mėnesiai 16 dienų.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašo teismo jo netvirtini. Prokurorė nurodė, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Prokurorė pažymi, kad nuteistasis atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, neatlikta bausmės dalis vertintina kaip didelė.
Nutarimas netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus, jo atžvilgiu taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataiso įstaigos. Nuteistasis iš ankstesnių teistumų ir jau parodyto tesimo pasitikėjimo išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jo nuteistasis pripažintas kaltu už savo motinos nužudymą, iš asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis, būdamas neblaivus buvo linkęs ir anksčiau smurtauti motinos atžvilgiu už tai jau buvo teismo pripažintas kaltu, tačiau išvadų nepadarė šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo įvykdytas labai sunkus nusikaltimas nėra atsitiktinis, o dėsningas viso jo ankstesnio smurtinio elgesio padarinys.
Pripažintina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, pataisos namuose dalyvavo įvairiose programose, sprendžia alkoholio vartojimo problemą, lanko ir elgesio pataisos programą, už gerą elgesį, darbą ir mokymąsi 14 kartų skatintas, drausmine tvarka nebaustas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjusi iki žemos. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.
Nors nuteistasis atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia nuteistojo priežiūra, tačiau ir likusi bausmės dalis šiuo metu vertintina kaip labai didelė. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 13 metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.
Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su savitvardos praradimu konfliktinėse situacijose, sprendimo įgūdžius ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Kadangi nuteistojo smurtinio elgesio istorija susijusi su alkoholio vartojimu, jis pataisos proceso metu turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti alkoholio vartojimo įtakos jo elgesiui riziką. Pažymėtina, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai (nuteistajam nustatyti 20 balų), bet ir dinaminiai balai (nustatyti 7 balai), taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti 2018 m. vasario 1 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-99 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam G. M..
Nutartis per 7 dienas nuo jis gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.