- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-15
- Bylos Nr.
- T-188-487/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. J. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, skirtos baudos mokėjimo termino pratęsimo ir išdėstymo dalimis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 182 str. 2 d., 214 str. 1 d., ir nuteista:
Žemesnės instancijos teismas
- BK 182 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., 50 MGL (6500 Lt) bauda;
- BK 214 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) bauda
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu L. J. skirta galutinė subendrinta 55 MGL (7150 Lt) bauda. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad L. J. paskirtą baudą privalo sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nuosprendis dalyje pakeistas, L. J. išteisinus pagal BK 214 str. 1 d., kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikintas apygardos teismo nuosprendžiu taikytas bausmių subendrinimas pagal BK 63 str. 1 d., 4 d. bei skirta galutinė 50 MGL (1882,53 eurų (6500 Lt)) dydžio bauda. Kitoje dalyje teismo nuosprendis jos atžvilgiu nepakeistas.
Teisme gautas L. J. prašymas išdėstyti 1882.53 eurų baudos mokėjimą dvejiems metams lygiomis dalimis po 78.44 eurų kas mėnesį. Nurodo, kad dabartinė jos materialinė padėtis jai neleidžia visą baudą sumokėti iš karto, kadangi ji viena augina mažametį vaiką, dirba pusę etato ir jos algą sudaro pusę LR Vyriausybės nustatytos minimalios algos. Jokių kitų pajamų neturi. Atsižvelgiant į tai prašo teismo tenkinti jos prašymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
L. J. prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 str. 1 d. nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.
Remiantis BK 47 str., bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 str. 1 d. reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t.y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 d. nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Analizuojant BVK 22 str. nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Be to, teismo prerogatyvos nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį įstatymas nesieja su ankstesniais teismo šiuo klausimu priimtais sprendimais. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.
Vertinant teismui pateikto prašymo pagrįstumą, pirmiausia pažymėtina tai, kad nei BPK, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą dalimis pagal nuteistojo prašymą. Vienok, atsižvelgus į tai, kad bausmės baudos vykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktika teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, t.y. nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Taigi, tokiu būdu nuteistasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą sumą iš karto, jokios reikšmės neturi. Be to, pratęsiant baudos sumokėjimo terminą, nuosprendžio esmė nėra keičiama.
Kaip matyti iš L. J. prašymo, nuteistoji nevengia ir sutinka įvykdyti jai paskirtą piniginę bausmę, tačiau teigia neturinti tiek pajamų, kad galėtų baudą sumokėti per nustatytą 12 mėnesių terminą. Iš bylos duomenų matyti, kad L. J. augina mažametį vaiką, nors dirba, tačiau jos gaunamas atlyginimas yra mažesnis, nei nustatytas minimalus atlyginimas, jokio turto, kitų pajamų neturi. Taigi, iš nuteistosios prašyme nurodytų aplinkybių ir teismui pateiktų šias aplinkybes patvirtinančių duomenų matyti, kad nuteistoji L. J. neturi galimybės sumokėti visą nuosprendžiu jai paskirtą baudą iki nustatyto termino pabaigos. Be to, pažymėtina ir tai, kad nuteistoji prašymą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pateikė, dar neparėjus teismo nustatytam laikotarpiui, per kurį bauda gali būti sumokėta savanoriškai ir nepradėjus priverstinio baudos išieškojimo proceso, kas taip pat rodo nuteistosios norą savanoriškai įvykdyti jai teismo skirtą bausmę.
Baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo įstatymai nenumato maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Įvertinus aplinkybes, patvirtinančias, kad nuteistoji nevengia sumokėti baudos, ji, nepasibaigus baudos sumokėjimo terminui, kreipėsi į teismą, nes negali jos sumokėti dėl objektyvių priežasčių, atsižvelgiant į bausmės paskirtį ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, spręstina, kad nuteistajai L. J. pratęsus baudos sumokėjimo terminą, ji turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jai teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, išvengiant neproporcingai neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių. Remiantis išdėstytu, nuteistajai L. J. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, paskirtos baudos mokėjimas pratęstinas, nurodant, kad baudą nuteistoji turi sumokėti ir pateikti teismui baudos sumokėjimą patvirtinančius duomenis iki 2017 m. kovo 30 d.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
L. J. prašymą tenkinti.
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, nuteistajai L. J. paskirtos 1882.53 eurų baudos sumokėjimo terminą pratęsti iki 2017 m. kovo 30 d.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.