- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-11-20
- Bylos Nr.
- I-7734-426/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Rūta Miliuvienė (pran.), Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- AB „flyLAL – Lithuanian Airlines”
- Advokatai
- Dovilė Stančikaitė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Dovilei Stančikaitei, atsakovo atstovui Ričardui Prašmuntui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus oro uosto užkardos nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” prašo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus oro uosto užkardos 2007 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. 167-27 ir bylą nutraukti; tuo atveju, jeigu teismas nustatytų esant įstatymo pažeidimą, prašo sumažinti paskirtą baudą.
Skunde (b. l. 3-9) paaiškino, kad Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija (toliau –Konvencija) yra tarptautinė sutartis, ratifikuota Lietuvoje, kurios tikslas - užtikrinti, kad civilinė aviacija galėtų plėtotis saugiai ir tvarkingai, o tarptautinio oro susisiekimo paslaugos būtų teikiamos lygių galimybių pagrindu bei racionaliai ir ekonomiškai. Būtent susitariančios valstybės, o ne privatūs asmenys, yra Konvencijos adresatai, prisiimantys prievolę vadovautis Konvencijoje suformuluotomis taisyklėmis. Konvencijos 9 priedas, kuriuo remiasi atsakovas, yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, įtvirtinantis taisykles, kurias susitariančios šalys turėtų įdiegti į savo nacionalinę sistemą. Jokios imperatyvaus pobūdžio prievolės ir atsakomybės už jos pažeidimą vežėjui Konvencija ir jos 9 priedas nenumato. Daro išvadą, jog Konvencijos priedai gali būti taikomi ir privalomi Lietuvos Respublikoje įsteigtiems asmenims, jeigu jų taikymui pritaria Lietuvos Respublika, priimdama atitinkamą teisės aktą. Kadangi Lietuvos Respublikos teisės akto, įgyvendinančio Konvencijos 9 priede nustatytą rekomenduojamą praktiką nėra, reiškia, jog Lietuvos Respublikai Konvencijos 9 priede nustatyta rekomenduojama praktika nėra priimtina. ES Reglamentu (EB) Nr. 539/2001 nėra įtvirtintos jokios prievolės vežėjams, o tik nurodyti įpareigojimai, susiję su trečiųjų šalių piliečių atvykimu į ES valstybes nares, privalomi valstybėms narėms ar atitinkamoms institucijoms bei trečiųjų šalių piliečiams.
Pareiškėjo įsitikinimu, kelionės dokumentas yra pasas, kuris, priimant į skrydį keleivį, buvo patikrintas, o viza nėra kelionės dokumentas ar jo dalis, todėl atsakomybė pareiškėjui už tai, kad jis neužtikrino, jog keleivis turėtų ne pasą, bet vizą, kilti negali. Atsakovas nutarime plečiamai išaiškino vežėjo pareigas, t. y. vietoje numatytos Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. pareigos patikrinti kelionės dokumentą, aviakompanija buvo nubausta už tai, kad nepatikrino „visų reikiamų dokumentų“. Jokiame teisės akte nėra pasakyta, kad viza yra kelionės dokumento dalis. Viza ir kelionės dokumentas yra atskiri savarankiški dokumentai. Vizos buvimas ar nebuvimas užsieniečio pase nepadaro užsieniečio paso negaliojančiu ir neatima jam teisės vykti į Lietuvą.
Tam, kad užsienietis būtų įleistas į Lietuvos Respubliką, kertant valstybės sieną, jis privalo turėti ne tik kelionės dokumentą, vizą, bet ir dokumentus, kuriuose nurodyta užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką ar buvimo joje tikslas, sąlygos, turimos pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje metu ar jų gavimo šaltinis, turimos lėšos grįžti į savo kilmės valstybę ar vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją į kitą valstybę, taip pat dokumentą, patvirtinantį sveikatos draudimą (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 7 str.). Visi paminėti dokumentai yra savarankiškos ir lygiavertės viena kitos atžvilgiu sąlygos užsieniečiui būti įleistam į Lietuvos Respubliką. Bent vienos iš šių sąlygų nebuvimas (t. y. atitinkamo dokumento nepateikimas), ir nepriklausomai nuo to, kuri sąlyga nėra įvykdyta, yra pagrindas atsisakyti įleisti užsienietį į Lietuvą (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 8 str. 1 d. 1 p.). Todėl, atsakovo teiginys, jog viza yra kelionės dokumento dalis (o, pvz. sveikatos draudimo polisas, kadangi jis nėra klijuojamas į pasą, kelionės dokumento dalies nesudaro), yra nepagrįstas.
Kadangi vežėjo reisu užsienietis tik atvyksta į Lietuvos Respubliką iki valstybės sienos, o ne kerta Lietuvos Respublikos sieną, nes kirsti ar nekirsti valstybės sienos (per veikiančius pasienio kontrolės punktus) yra individualus užsieniečio sprendimas, todėl įstatymas nenumato ir negali numatyti prievolės vežėjui tikrinti dokumentų daugiau nei tie dokumentai, kurie yra būtini tam, kad užsienietis galėtų atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. reikalauti iš keleivių daugiau nei jų paso. Tikrinti, ar užsienietis turi vizas ir kitus dokumentus, įvardintus Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 7 str. 1 d. 3 p., tam, kad užsieniečiui būtų leista kirsti valstybės sieną, išimtinai turi teisę Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad nei Lietuvos Respublikos teisės aktai, nei Europos Sąjungos ar tarptautinės teisės aktai nesuteikia vežėjui teisės reikalauti iš užsieniečių pateikti vizas, santuokos liudijimus, sveikatos draudimus ar išrašus iš sąskaitų, kuriuos turi teisę išsireikalauti iš užsieniečio tik atsakovas pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 7 str. Teisės aktai taip pat nenurodo jokios procedūros, kuria turėtų vadovautis vežėjas, spręsdamas klausimą, ar užsieniečiui, registracijos skrydžiui metu neturinčiam Lietuvos Respublikos vizos, ji galėtų būti išduota Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkte, kaip tai numato Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. 1V-280A/-109 „Dėl dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, taip pat ir vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose, buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laiko pratęsimo, vizos panaikinimo, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo taisyklių patvirtinimo“. Aviakompanijai nėra suteikta teisė riboti užsieniečių galimybių laisvai judėti. Pareiškėjas negali nuspręsti, ar užsieniečio pateikiamos priežastys yra pakankamai svarios, kad Lietuvos valstybė įleistų šį asmenį į savo teritoriją. Kadangi šiems asmenims yra suteikta galimybė kreiptis dėl vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose, aviakompanija negali reikalauti keleivio pateikti vizą registracijos į skrydį metu.
Akcentuoja, kad nutarime nenurodyta, kuo grindžiamas paskirtos baudos dydis, kas sudaro aviakompanijos kaltę, kokius nuostolius dėl inkriminuojamo pažeidimo patyrė valstybė. Mano, kad paskirta bauda neproporcinga pažeidimui.
Skunde pabrėžia, jog, vadovaujantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-716 „Dėl dokumentų transporto veiklos pagrindų įstatymo pažeidimo bylose rekomenduojamų formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“, įstatymo pažeidimo protokole turi būti pateikta atitinkama informacija, tame tarpe - protokolo surašymo laikas (4.4 p.) bei įstatymo pažeidimo vieta ir laikas (5.1 p). Tokie patys reikalavimai protokolui numatyti ir Transporto veiklos pagrindų įstatymo 21 str. Atkreipia dėmesį, kad šių duomenų 2007 m. balandžio 8 d. protokole nėra.
Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkarda prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 29-31) paaiškino, kad aviakompanija teisingai nurodo teisės aktus, kuriais vadovaujantis vežėjams atsiranda atsakomybė, tačiau neteisingai juos interpretuoja. Valstybė, pasirašydama tarptautinę sutartį, prisiima prievolę vadovautis Konvencijoje nurodytomis taisyklėmis ir praktika, tuo pačiu valstybė imasi priemonių šiai tvarkai užtikrinti. Konvencijos 9 priedo straipsniai yra ne rekomendacinio pobūdžio, o yra tarptautiniai standartai, taikytini visose Konvencijos narėse.
Pasak atsakovo, dėl aviakompanijos išvados, kad Lietuvos Respublikoje nėra teisės akto įgyvendinančio Konvencijos 9 priede nustatytą rekomenduojamą praktiką, galima sutikti tik iš dalies, kadangi Transporto veiklos pagrindų įstatymas savyje apima ne tik Europos sąjungos teisės aktus bet ir Konvencijos 9 priedo 3 skyriaus normas.
Paaiškino, kad kelionės dokumentas yra vientisas dokumentas su jame esančiais įrašais, spaudais, įklijomis, nuotrauka ir visais sunumeruotais dokumento lapais. Viza yra fiksuojama kelionės dokumente - piliečio pase ir laikytina paso turinio dalimi. Užsienio piliečiui, kuriam pagal pilietybę atvykstant į Europos Sąjungą (Lietuvą) reikalinga viza, ji yra reikšminga kelionės dokumento dalis, apsprendžianti asmens teisę vykti prie valstybės sienos. Vežėjui nėra numatyta išimtis netikrinti kelionės dokumento - piliečio paso ar kito adekvataus kelionės dokumento. Pagal tarptautinius susitarimus, numatytus Reglamentu (EB) Nr. 539/2001 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2414/2001, Reglamentu (EB) Nr. 453/2003 ir Reglamentu (EB) Nr. 1932/2006 „Dėl Bendro trečiųjų šalių, kurių piliečiai privalo turėti valstybių narių vizas, sąrašo patvirtinimo“, Rusijos pilietis V. R. privalėjo turėti galiojantį dokumentą, kuris laikomas galiojančiu įvažiavimui į Lietuvos Respubliką tik su LR įvažiavimo viza.
Konvencijos 9 priedo „Formalumų mažinimas“ 3.40 p. aiškiai nurodo, kad vežėjai keleivių įlaipinimo punkte privalo imtis priemonių, kad keleiviai turėtų visus patikrinimui būtinus dokumentus. Pagal 3.40.3 p., susitariančios šalys ir vežėjai, kur tai įmanoma, turi bendradarbiauti nustatant pasų ir vizų tinkamumą bei tikrumą.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą palaikė remdamasi jame išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė AB “flyLAL – Lithuanian Airlines” netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojas 2007 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 167-27 pareiškėjui skyrė 11 000 Lt baudą už tai, kad 2007 m. balandžio 8 d. 17 val. 45 min. į Vilniaus oro uosto PKP reisu Nr. TE 421 iš Frankfurto (reisinis skrydis) buvo atskraidintas užsienietis – Rusijos pil. V. R. , gim. (duomenys neskelbtini) m. balandžio 30 d., pasas (duomenys neskelbtini), be LR vizos, kai ji būtina.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. nustatyta, kad vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjas turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 d. nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo 11000 Lt iki 18000 Lt už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį (2 d.). Vežėjui bauda neskiriama, jeigu: 1) vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“; 2) vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką; 3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad užsieniečio kelionės dokumentas, kuris reikalingas įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, yra suklastotas (3 d.). Aiškinant nurodyto straipsnio taikymą pažymėtina, kad jis yra skirtas visų transporto rūšių (tarp jų ir oro transporto) vežėjams (Transporto veiklos pagrindų įstatymo 5 str.). Todėl šio straipsnio nuostatos be jokių išlygų dėl tam tikros (šiuo atveju oro) transporto rūšies specifikos taikytinos ir pareiškėjui.
Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 10 d. įtvirtinta, kad kelionės dokumentas yra užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Minėto įstatymo 7 str. 1 p. nustatyta, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, kai turi galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip, o šio straipsnio 2 p. nustatyta, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respubliką, kai turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizą. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 33 p. nurodoma, kad viza yra įklijos formos leidimas, įklijuojamas į užsieniečio kelionės dokumentą, arba sprendimas, kuris suteikia teisę jo turėtojui kirsti valstybės sieną. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių 3 p. nurodoma, kad kelionės dokumentai yra pasas ar asmens tapatybės kortelė, iškvietimas, viza, draudimas ir kiti dokumentai, kurie būtini atitinkamos kelionės metu. Taisyklių 12 p. nurodoma, kad oro vežėjas turi teisę atsisakyti vežti keleivį dėl nepakankamų kelionės dokumentų.
Sistemiškai vertinant išdėstytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad viza yra užsieniečio kelionės dokumento sudedamąja dalimi, taip pat, kad pažeidimo nustatymo metu galioję teisės aktai į Lietuvos Respubliką atvykstančiam Rusijos piliečiui nustatė reikalavimą turėti galiojantį kelionės dokumentą su galiojančia Lietuvos Respublikos viza. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Rusijos pilietis V. R. neturėjo galiojančios vizos, leidžiančios jam kirsti Lietuvos valstybės sieną, ir dėl to atsakovo pareigūnų nebuvo praleistas per oro uosto dokumentų kontrolės punktą. Reiškia, Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. taikymo prasme jis neturėjo kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Atsakovas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. vežėjui nustatytą pareigą.
Tik esminiai procedūriniai pažeidimai yra pagrindas priimtą administracinį sprendimą panaikinti. Tokių pažeidimų byloje nenustatyta. Tai, kad pažeidimo protokole (b. l. 52-53) nenurodytas tikslus įstatymo pažeidimo laikas ar pan. nedaro priimto nutarimo nepagrįstu. Atitinkami faktiniai duomenys yra pažeidimo medžiagoje.
Spręstinas klausimas dėl AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” skirtos baudos dydžio pagrįstumo. Kaip jau minėta, pareiškėjui už Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. pažeidimą skirta 11 000 Lt bauda – t. y. sankcijoje numatytos baudos minimumas.
Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimus dėl mažesnių sankcijų už teisės pažeidimus taikymo (2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimai), į tai, kad pareiškėjo veikoje nebuvo akivaizdžios tyčios, jis netrukdė tyrimo atlikimui ir pažeidimo nustatymui, bendrovės finansinė padėtis šiuo metu yra sunki (tai matyti iš pateiktų finansinių dokumentų apie įmonės balansą, b. l. 22-26), taip pat į pažeidimo mąstą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, darytina išvada, kad yra pagrindas paskirtą baudą sumažinti iki 5000 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 4 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” skundą patenkinti.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos 2007 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. 167-27, kuriuo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” už Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. pažeidimą paskirta 11 000 Lt bauda, pakeisti.
Paskirti AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) baudą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.