- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-05
- Bylos Nr.
- ATP-405-327/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Š. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties Š. A. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – Institucija) 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimu Š. A. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str., ir nubaustas 50 Eur bauda, už tai, kad važiuodamas automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavęs pėsčiųjų tiltą, pro pravirą priekinį keleivio pusės stiklą, iš chuliganiškų paskatų metė kažkokį daiktą į šalia važiuojantį automobilį „Ford Galaxy“ ir jį apgadino, tokiais veiksmai pažeidė viešąją tvarką. .
Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi Š. A. skundą dėl Institucijos nutarimo atmetė, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Š. A. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas iš esmės rėmėsi tik liudytojo A. P. parodymais, tačiau liko neatsakyta, kokiu daiktu padarytas automobilio sugadinimas – buteliu, kalade ar „kažkokiu“. Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas daiktas, kuriuo, kaip teigia, buvo padarytas sugadinimas, tačiau teismas neskyrė specialaus tyrimo konstatuoti, ar tikrai tokiu daiktu galima padaryti apgadinimą. Skunde taip pat pažymėta, kad išmestą daiktą veikia sunkio jėga ir oro pasipriešinimas, daiktas turėtų atsitrenkti į išmetusiojo automobilį. Apeliantas teigia, kad gydosi nuo hepatito C, kuomet fizinės jėgos yra ribotos. Skunde teigiama, kad byloje nėra apžiūros protokolo ar kito dokumento, kuriame būtų aiškiai aprašytas, užfiksuotas automobilio apgadinimas. Nei Institucija, nei teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis, kuriuose aiškiai užfiksuota, jog Š. A. įvykio metu dirbo. Pareigūnai, privalėję rinkti įrodymus, buvo pasyvūs, šios savo pareigos nevykdė ir nepašalino abejonių dėl asmens kaltumo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyrius prašo skundo netenkinti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo nutarimą.
Š. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Š. A. ginčija administracinio teisės pažeidimo faktą ir teigia, jog teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes.
Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ATPK 257 str., kuriame nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios įstatymo nuostatos seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas Š. A. skundą, paminėtų įstatyminių normų nepažeidė, jas taikė tinkamai, todėl teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą pripažinti Š. A. padarius administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta administracinė nuobauda.
Š. A. nubaustas už tai, kad važiuodamas automobiliu, pravėręs priekinių durelių stiklą, išmetė daiktą, kuris atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino. Tokie Š. A. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 174 str. Nors pažeidėjas apeliaciniame skunde, kaip ir nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, tvirtino, kad nepadarė pažeidimo, tokius paaiškinimus aukštesnysis teismas vertina kritiškai, kadangi byloje esantys įrodymai šią Š. A. versiją paneigia. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas iš pirminių nagrinėjamą administracinį teisės pažeidimą užfiksavusių dokumentų – administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų – matyti, kad juose nurodytos esminės pažeidimų padarymo aplinkybės, kurias patvirtino liudytojas A. P.. Ir nors Š. A. skunde teigia, kad aplinkybės nurodytos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir liudytojo paaiškinimai bei parodymai nesutampa, tačiau skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, liudytojo ir pareigūnų nurodytose aplinkybėse nėra esminių prieštaravimų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo netikėti liudytojo A. P. parodymais. Jo nurodytos aplinkybės yra pagrįstos kitų anksčiau paminėtų įrodymų visuma. Byloje nėra duomenų, kad A. P. dėl asmeninių motyvų siektų apkalbėti pareiškėją administracinio teisės pažeidimo padarymo. Liudytojas nuosekliai ir išsamiai nurodė aplinkybes tiek bylą tiriant institucijoje, tiek ją nagrinėjant teisme. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėtas liudytojas būtų šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Tai, kad A. P. tiksliai neįvardino daikto, kuris buvo mestas į jo automobilį, nedaro jo parodymų nepatikimais. Pažymėtina, kad buvo tamsus paros metas, abu automobiliai važiavo, įvykis įvyko staiga ir truko labai trumpą laiką, todėl tikėtina, kad A. P. galėjo nepamatyti, koks konkretus daiktas buvo metamas. Š. A. nesutikimas su byloje surinktais įrodymais nereiškia, kad jis buvo nubaustas nepagrįstai.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat teigia, kad nei Institucija, nei teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis, kuriuose užfiksuota, jog Š. A. įvykio metu dirbo. Atmesdamas šį skundo argumentą, apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, jog aplinkybė, kad jis automobilio nevairavo, nes tuo metu dirbo vertintini kaip gynybinė versija, siekiant išvengti neigiamų pasekmių. Pažymėtina, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštis negali nei patvirtinti, nei paneigti faktinės asmens buvimo vietos nagrinėjamo įvykio metu, taip pat pažymėtina, jog nagrinėjant bylą teisme, liudytojas A. P. atpažino Š. A. kaip asmenį vairavusį automobilį įvykio metu (b. l. 32). Skundo argumentai, jog apeliantas gydosi nuo hepatito C, kuomet fizinės jėgos yra ribotos, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, todėl taip pat atmetamas.
Apelianto argumentas, kad išmestas daiktas veikiamas sunkio ir oro pasipriešinimo turėtų atsitrenkti į išmetusiojo automobilį, yra apeliacinio skundo autoriaus nuomonė. Priešingai nei nurodo Š. A., pirmos instancijos teismas ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą ir liudytojo parodymus, pagrindė, kodėl vadovaujasi A. P. parodymais, su kuo nesutikti aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. kovo 14 d. nutartį Š. A. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai paliko nepakeistą Institucijos nutarimą, todėl skundžiamos nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Š. A. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.