Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas septynis kartus, paskutinį kartą – Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos), subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė dviejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; iš pataisos namų paleistas 2019 m. birželio 25 d. atlikęs bausmę, teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 metų liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą dieną ir laiku, (duomenys neskelbtini), buto kambaryje sudavė vieną smūgį delnu į skruostą kartu gyvenančiai mažametei podukrai P. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažametei P. Č..

Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. Č. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

A. Č. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016-05-14 susituokė su S. Č., tuo metu auginusia dukrą P. Š. bei dar du vaikus. Po santuokos ir sutuoktinės dukrai suteikė savo pavardę. Nuo 2020 m. sausio prasidėjo jų su S. Č. skyrybų procesas. Santuokos metu kilo ne vienas žodinis konfliktas dėl žmonos polinkio piktnaudžiauti alkoholiu ir bendravimo su kitais vyrais. Konfliktai vyko nuolat, galėjo vykti ir pareiškime nurodytą 2016 metų vasarą. Žodinių konfliktų metu namuose dažniausiai būdavo ir sutuoktinės vaikai, kurie stodavo ginti mamos, neleisdavo šaukti ant jos. Pasak A. Č., konfliktų metu P. Č. ne kartą atbėgusi į kambarį bandydavo jam trenkti pasitaikiusiu po ranka daiktu. Tais atvejais jis iš mergaitės atimdavo rankose turėtą daiktą ir delnu suduodavo jai į rankas, pasakydamas, jog taip daryti negalima. Nurodė negalįs prisiminti, ar kada sudavė P. Č. į veidą, tačiau neneigė galėjęs konflikto metu susinervinęs tiesiog instinktyviai ją atstumti nuo savęs, jeigu ji puolė. A. Č. teigimu, kiekvieno konflikto su žmona metu podukra puldavusi į jų tarpą, reikalaudama, kad šis nerėktų ant mamos ir rankomis arba rankoje turėtu daiktu bandydavusi jam suduoti. Papildomai apklaustas po mažametės P. Č. apklausos, A. Č. parodė atsiminęs atvejį, kuomet sudavė podukrai delnu į veidą. Jo teigimu, galėjo būti 2016 metų vasara, tikslios datos ir laiko nepamena, kai namo grįžo S. Č. su dukra P.. Tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas, kurio metu P. jam kažką pasakė ir jis nesusivaldęs vieną kartą sudavė jai delnu į skruostą. Nepamena, ar po suduoto smūgio P. pradėjo verkti, ar ne, nes įvykis buvo labai seniai. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Pripažįsta padaręs klaidą, supranta, kad pasielgė labai blogai. Savo kaltę pripažino ir su S. Č. susitarė dėl 150 eurų neturtinės žalos atlyginimo mažametei P. dėl sukelto fizinio skausmo. Pagal minėtą susitarimą parodė atlyginęs dalį padarytos žalos – 50 Eur, likusią dalį pasižadėjo atlyginti iki 2020-05-20 (b. l. 108–111, 117–119).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Č. kaltė padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą be jo paties prisipažinimo visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais kitais duomenimis.

Liudytoja S. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su A. Č. susituokė 2016 m., kartu pragyveno apie metus, nes kitus trejus sutuoktinis atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ir ji gyveno viena su vaikais. Su sutuoktiniu 2018-01-03 susilaukė dukros E. Č.. Dukros P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra ne A. Č.. Šiuo metu, kaip parodė liudytoja, vyksta judviejų su A. Č. skyrybų procesas, jie gyvena atskirai. 2016 m. vasaros vidury, dienos ir tikslaus laiko nepamena, ji grįžo iš Stipirkių k. kapinių su vaikais į namus. Grįžusi pamatė A. Č. renkantis namuose daiktus, tačiau tokio elgesio priežasties jo neklaususi. Jos nuomone, sutuoktinis buvo susinervinęs dėl jos, neva, galimo lankymosi pas kitą vyrą. Tada A. Č., jos teigimu, pradėjo šūkauti, rėkti, mėtyti bute esančius daiktus, užgaulioti ją ir priekaištauti dėl kitų vyrų. S. Č. bandžiusi jį nuraminti, tačiau jis vis tiek buvęs nepatenkintas. Tuomet ji, norėdama vyrą nuraminti, dukros P. Č. paprašė patvirtinti A. Č., kad jos tikrai buvusios pas kitą vyrą. Tuomet A. Č. jos akivaizdoje svetainės kambaryje trenkė jos septynmetei dukrai P. Č. vieną kartą delnu į skruostą. Po suduoto smūgio dukrai atsirado mėlynė, dukra labai išsigando, verkė. Dėl dukrai sukelto fizinio skausmo į medikus ar policiją ji nesikreipė, nes A. Č. iš karto jos dukros atsiprašė, ši jam atleido, o be to, bijojo sulaukti vyro keršto. Tik prasidėjus skyrybų procesui, dukra P. Č. vaiko teisių apsaugos skyriuje papasakojo šį nutikimą. Pasak liudytojos, A. Č. dukros atžvilgiu tąkart smurtavo vienintelį kartą, civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 27–30, 69–72).

2020-02-17 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu mažametė P. Č. parodė, kad minėtas įvykis buvo vasarą, seniai. Dieną su mama ėjo į kapines, vežė gėles, sesės ir broliai buvo darželyje. Po to važiavo į parduotuvę ir namo. Mama tądien norėjo išsiaiškinti, ar piktas yra A., ar ne, todėl virtuvėje abi su mama susitarė, kad ji pasakys, jog mama, neva, susirado kitą vyrą. A. dėjosi daiktus, norėjo išeiti ir jas palikti. A. Č. avėsi batus, kuomet ji jam pasakė, kad mama turi kitą vyrą ir A. iškart jai trenkė ranka. Nuo smūgio jai labai skaudėjo skruostą, ji pradėjo verkti, liko mėlynė. Trenkęs A. išėjo, palikęs namuose daiktus. Mama uždėjo šaltą kompresą, ji pasijuto geriau. Mažametės teigimu, A. Č. jos neatsiprašė, ji atleisti nenorėtų (b. l. 62–63).

Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį pradėtas 2020-01-23 tarnybiniu pranešimu pagal 2020-01-21 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimą apie 2016 m. galimai panaudotą fizinį smurtą mažametės P. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Pranešimo tikslinimo metu mažametės mama S. Č. patvirtino informaciją apie smurtą prieš mažametę.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su priedu (fotolentele) matyti, kad užfiksuota įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 17–18).

2020-01-23 nutarimu P. Č. pripažinta nukentėjusiąja. 2020-01-29 nutarimu S. Č. leista atstovauti P. Č. pagal įstatymą.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, pripažįsta, kad šie duomenys yra pakankami teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, jog A. Č. vieną kartą delnu sudavęs P. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), į skruostą, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažametei. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį asmuo, be kita ko, atsako už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui. A. Č. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

2020-04-28 kaltinamasis supažindintas su pranešimu apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, suprato teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarką ir pasekmes, pritarė proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad tyčinis nusikaltimas padarytas neišnykus teistumams už tyčinius nusikaltimus, ši aplinkybė laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis A. Č. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – septynis kartus teistas už įvairius nusikaltimus nuosavybei, už pastaruosius šešis skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurias atliko pataisos namuose, teistumai neišnykę. Praėjus keliems mėnesiams, kai kaltinamais buvo paleistas iš pataisos namų, laikotarpiu nuo 2019-11-11 iki 2020-04-01 padarė septynis grubius administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Šios aplinkybės A. Č. asmenybę charakterizuoja itin neigiamai, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų, jo polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir didesnį jo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad iš ankstesnių teistumų kaltinamasis išvadų nepadarė, už ankstesnes nusikalstamas veikas skirtos pačios griežčiausios bausmės nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo, kaltinamasis išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Sodros duomenimis, kaltinamasis 2019-06-25 grįžęs iš pataisos namų dirbo tik pustrečio mėnesio (laikotarpiu nuo 2019-08-01 iki 2019-11-19), pateikta 2020-04-28 darbo sutartis patvirtina, kad kaltinamasis ketina nuo 2020-05-04 pradėti dirbti UAB (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos Antstolių registro duomenimis, šiuo metu A. Č. atžvilgiu vykdomi septyni priverstiniai skolų išieškojimai kreditoriams, iš viso kaltinamojo įsiskolinimų suma yra 3234,24 Eur. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskyrus baudą nebus pasiekti bausmės tikslai, todėl kaltinamajam skirtina griežtesnė sankcijoje numatyta bausmė – areštas, jo terminą nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Č. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

2020-01-31 nutarimu A. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (b. l. 112–114).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktas kaltinamojo A. Č. ir nukentėjusiosios P. Č., gim. 2009 m., įstatyminės atstovės S. Č. 2020-04-10 pasirašytas susitarimas, pagal kurį kaltinamasis įsipareigojo S. Č. iki 2020-05-20 sumokėti likusią 100,00 Eur dalį neturtinės žalos atlyginimo dėl padarytos nusikalstamos veikos mažametės P. Č. atžvilgiu. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas šį susitarimą patvirtinti.

Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Nukentėjusioji 2020-04-17 pranešimu informuota apie kreipimąsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 128–131).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Č. galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą, jį atlikti pataisos įstaigoje.

Patvirtinti A. Č. ir nukentėjusiosios P. Č., gim. 2009 m., įstatyminės atstovės S. Č. 2020-04-10 pasirašytą susitarimą, pagal kurį A. Č. įsipareigojo S. Č. iki 2020 m. gegužės 20 d. sumokėti likusią 100,00 Eur (vieno šimto eurų) dalį neturtinės žalos atlyginimo dėl padarytos nusikalstamos veikos mažametės P. Č. atžvilgiu.

2020 m. sausio 31 d. nutarimu A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti arešto bausmę.

A. Č. išaiškinti, kad: nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino atvykti į pataisos įstaigą pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis);

3) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.