Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl asmeninio testamento pripažinimo galiojančiu (patvirtinimo) ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Anot pareiškėjo, po A. M. K. mirties, būtent pareiškėjas su sutuoktine rūpinosi jos laidotuvėmis, taip pat pareiškėjas gavo laidojimo pašalpas. Pareiškėjas iš notarės sužinojo, kad tėvas su pamote nepaliko nei bendro, nei asmeninių testamentų. Pažymi, kad A. M. K. kaimynė, kuri ją prižiūrėjo, pasakojo, jog mirusioji sakiusi, kad turtas liks pareiškėjui, dėl to lankiusis pas notarą. Pareiškėjo teigimu, A. M. K., kaip paaiškėjo vėliau, 2019 m. liepos 25 d. lankėsi pas notarą, kai jai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas po V. K. mirties.

9. Liudytoja M. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo A. M. K. kaimynė; kartais prižiūrėjo mirusiąją ir jos vyrą iki jų mirties. Patvirtino, kad savo tėvą ir pamotę prižiūrėjo ir pareiškėjas, po jų mirčių juos palaidojo, taip pat prižiūrėjo/prižiūri likusį turtą, t. y. butą (moka už jį mokesčius). Paaiškino, kad mirusioji iki mirties buvo išreiškusi valią jai priklausantį turtą palikti pareiškėjui. Liudytoja teigė, kad padėjo tvarkyti butą po A. M. K. mirties, kurio metu, t. y. 2019 m. rugsėjo mėn., buvo surastas (pareiškėjo sutuoktinės) A. M. K. testamentas, tačiau liudytoja jo neskaitė.

10. Liudytoja N. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su pareiškėju, savo sutuoktiniu, prižiūrėjo mirusiąją A. M. K., o po jos mirties toliau prižiūri likusį turtą, t. y. butą. Paaiškino, kad būtent liudytoja, tvarkant nurodytą butą 2019 m. rugsėjo mėn., rado A. M. K. rašytą testamentą tarp mirusiosios dokumentų. Liudytojos teigimu, mirusioji iki mirties buvo sąmoninga, suprato savo veiksmų reikšmę ir atitinkamai surašyto testamento turinį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl asmeninio testamento patvirtinimo

11. Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu, o tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 2 dalis).

12. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 straipsnis). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino.

13. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. CK 5.30 straipsnyje taip pat aptartos tam tikros šių reikalavimų taikymo išimtys. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams, tiek ir neperduotiems, kurie, kaip minėta, tvirtinami teismo. Kasacinis teismas, aiškindamas asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009). Dėl to teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas, ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą dėl paveldėjimo. Testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

14. Nustatyta, kad A. M. K. mirė (duomenys neskelbtini); iš Gyventojų registro pažymos matyti, jog A. M. K. mirė našle (sutuoktinis V. K. mirė (duomenys neskelbtini)), duomenų apie vaikus nėra. Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad įregistruotų mirusio asmens A. M. K. testamentų nėra; taip pat nėra duomenų apie palikimo priėmimą ir (ar) užvestą paveldėjimo bylą.

15. Į bylą pateiktas 2018 m. gruodžio 23 d. A. M. K. sudarytas asmeninis testamentas, kuriame nurodyta, kad testatorė visą savo turtą, iš ko jis besusidėtų, palieka savo vyro V. K. sūnui R. K.. Kaip minėta, A. M. K. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškimas teisme gautas 2019 m. spalio 21 d., taigi vienerių metų terminas, pateikti teismui patvirtinti asmeninį testamentą, nepraleistas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis).

16. Kadangi testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus valios kitaip, nei remiantis rašytiniais dokumentais, kuriuos jis sudarė prieš savo mirtį, nėra. Teismo vertinimu, A. M. K. surašytas naminis testamentas iš esmės prilygintinas asmeniniam testamentui. Jame yra visi būtini reikalavimai asmeniniam testamentui, kuriems esant toks testamentas galioja: pirma, A. M. K. testamentas surašytas testatorės ranka (byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų tuo abejoti); antra, šiame testamente yra nurodytas testatorės vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; trečia, testatorės A. M. K. aiški ir tvirta valios išraiška (kad visą savo turtą palieka pareiškėjui; kuri atitiko ir jai esant gyvai žodžiu išsakytą valią); ketvirta, šis testamentas yra pasirašytas testatorės A. M. K. (byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų tuo abejoti). Teismas neturi jokių duomenų, kad šio testamento sudarymo metu A. M. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; tai patvirtina tiek byloje pateikti A. M. K. medicininiai dokumentai, tiek teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos.

17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas tvirtina A. M. K. 2018 m. gruodžio 23 d. sudarytą asmeninį testamentą (CK 5.31 straipsnio 4 dalis; CPK 443 straipsnio 7 dalis, 442 straipsnio 14 punktas).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

18. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

19. Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

20. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas po A. M. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes jis nėra įstatyminis įpėdinis; kita vertus, iš byloje pateiktų duomenų ir paaiškinimų nustatyta, jog atsiradusį palikimą pareiškėjas, kurio teisės į minėtą palikimą nustatytos patvirtinus šiuo sprendimu A. M. K. asmeninį testamentą, priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtą faktiškai valdyti, t. y. valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, moka visus privalomus mokesčius (ką patvirtina pareiškėjo pateikti apmokėjimo išrašai ir apklaustos liudytojos).

21. Kaip minėta, remiantis bylos duomenimis, po A. M. K. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens A. M. K. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. M. K. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas, kaip šiuo sprendimu patvirtintas testamentinis įpėdinis, po A. M. K. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmęs palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis po A. M. K. mirties priėmė palikimą, nes jau yra praėjęs trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas ir šioje dalyje, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Patvirtinti A. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 23 d. surašytą asmeninį testamentą, kuriuo ji visą po mirties liekantį turtą palieka pareiškėjui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) kaip testamentinis įpėdinis, po A. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjui R. K. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.