- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-21
- Bylos Nr.
- eI-3404-821/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01592-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Beata Martišienė, Tomas Blinstrubis, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- T. B.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui T. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, Agentūra) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo T. B. 4586,39 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu nuo 2018-10-17 nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Nurodė, kad Agentūra 2018 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą Nr.SP1-5290 dėl susidariusios dalies skolos grąžinimo (toliau – ir Sprendimas), kuriuo vadovaujantis Atsakovas privalo grąžinti Agentūrai susidariusią skolą. Atsakovas 2016 m. birželio 3 d. pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką Nr. 16-1011961606-1 (toliau – ir Paraiška), kurioje buvo deklaruota 71,32 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 3,40 ha už kurį mokama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę “Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, 41 vnt. mėsinių avių, už kurias mokama susietoji parama. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Taisyklėmis, MPŪV taisyklėmis. 2016 m. spalio 7 d. Agentūroje buvo gauta informacija dėl galimai neteisėto deklaravimo, neturint žemės valdymo dokumentų bei nuomos sutarčių. Atsižvelgdama į šią informaciją Agentūra Atsakovui išsiuntė 2017 m. spalio 11 d. pranešimą, kuriuo prašė pateikti 2016 m. Paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr.080571-9099 esančiame lauke Nr.2 deklaruoto 25,71 ha ploto (pasėlio kodas RAV (vasariniai rapsai), žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus bei žemės dirbimo faktą įrodančius dokumentus. Įvertinus Atsakovo pateiktus dokumentus, kuriais jis grindė žemės valdymo teisę buvo nustatyta, kad panaudos sutartys buvo sudarytos 2016 m. kovo 14 d., tačiau VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre nuo 2017 m. vasario 21 d., t.y. Paraiškos pateikimo metu negalėjo būti naudojamos prieš trečiuosius asmenis, todėl buvo laikoma, kad Atsakovas neįrodė nei valdymo teisės, nei laukų dirbimo fakto kontroliniame žemės sklype. Taip pat Paraiškos vertinimo metu nustatyta, kad buvo deklaruoti netinkami paramai plotai. Paraiškos vertinimo metu buvo nustatyta, kad bendras neteisingai deklaruotas plotas yra 25,73 ha. Atsižvelgiant į tai, kad deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 20 proc. faktinio ploto, taikytos sankcijos. Agentūra peradministravo Paraišką ir priėmė 2018 m. liepos 26 d. skolos sprendimą. Apie šį sprendimą Atsakovas buvo informuotas Agentūros 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr.BR6-11509.
Agentūra nuo 2018 m. spalio 17 d. pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo Atsakovo negrąžintos 4586,39 Eur sumos.
Atsiliepimas
Atsakovas T. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su prašymu nesutinka. Paaiškino, kad 2016 m. jam priklausanti UAB „Kreivių agrocentras“ turėjo galiojančias panaudos sutartis kontroliuojamame žemės sklype Nr.080571-9099. Šį sklypą dirbo ir deklaravo Agentūrai 2014 ir 2015 metais. 2016 m. apjungė du ūkius: ūkininko T. B. ir UAB „Kreivių agrocentras“, pasirašydamas jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Prieš nuimant 2016 m. derlių praūžė didelė liūtis, ko pasėkoje didžioji dalis derliaus buvo prarasta. Pavykęs nuimti derlius buvo paliktas kitų metų sėklai, todėl realizacijos dokumentų pateikti negalėjo. Kad laukas buvo dirbamas Agentūra žionojo, kadangi buvo vykdoma patikra vietoje, kuriose metu buvo nustatytas 0,02 ha netinkamas paramai plotas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl atsakovui išmokėtų išmokų pagal Paraišką susigrąžinimo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2016 m. birželio 3 d. atsakovas T. B. pateikė Agentūrai Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurioje buvo deklaruota 71,32 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 3,40 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę “Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, 41 vnt. mėsinių avių, už kurias mokama susietoji parama.
Agentūra prašyme teismui nurodo, kad peradministravus Atsakovo Paraišką buvo nustatyta, kad bendras neteisingai deklaruotas plotas yra 25,73 ha. Atsižvelgiant į tai, kad deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 20 proc. faktinio ploto, buvo taikytos sankcijos. Agentūra priėmė 2018 m. liepos 26 d. sprendimą dėl skolos grąžinimo.
Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr.134, 4 punktas nustato, kad sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. Sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo turi būti nurodoma grąžintinų lėšų susidarymo priežastis.
Sprendžiant dėl palūkanų mokėjimo aktualūs Bendrieji bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo principai įtvirtinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347 2013.12.20, p. 549) (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog visų dėl pažeidimo arba aplaidumo nepagrįstai išmokėtų sumų atveju valstybės narės reikalavimą paramos gavėjui jas sugrąžinti pateikia per 18 mėnesių nuo to laiko, kai mokėjimo agentūra arba už susigrąžinimą atsakinga įstaiga patvirtina ir, atitinkamais atvejais, gauna tikrinimo ataskaitą ar panašų dokumentą, kuriame nurodyta, kad padarytas pažeidimas. Anuliuotos ir susigrąžintos Sąjungos finansavimo pagal EŽŪFKP (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai) sumos ir su jomis susijusios palūkanos vėl priskiriamos atitinkamai programai (Reglamento 56 straipsnio 2 dalis). Pagal Reglamento 58 straipsnio 1 dalies e punktą, įgyvendindamos BŽŪP (Bendroji žemės ūkio politika) valstybės narės priima visas būtinas teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas ir imasi visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti, visų pirma nepagrįstai išmokėtoms sumoms susigrąžinti su palūkanomis ir, prireikus, teisminiam procesui tuo tikslu pradėti. 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas), 7 straipsnyje nustatyta, jog tuo atveju, jei išmoka sumokėta nepagrįstai, gavėjas grąžina tą sumą ir, jei taikytina, pagal 2 dalį apskaičiuotas palūkanas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palūkanos apskaičiuojamos už laikotarpį nuo gavėjui skirtame vykdomajame rašte sumoms išieškoti nurodyto ne ilgesnio nei 60 dienų mokėjimo termino iki grąžinimo arba išskaitymo dienos. Taikytina palūkanų norma apskaičiuojama laikantis nacionalinės teisės nuostatų, bet negali būti mažesnė už palūkanų normą, pagal nacionalines nuostatas taikomą susigrąžinant sumas.
Lėšų grąžinimą nacionaliniu lygmeniu reglamentuoja Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių tikslas – nustatyti grąžintinų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) žemės ūkio fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, registravimo, grąžinimo, nurašymo, anuliavimo ir apskaitos tvarką (minėtų taisyklių 2 punktas). Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.3 papunktį, vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Pagal to paties teisės akto 4 punktą, sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo priežasčių, jų grąžinimo ir palūkanų skaičiavimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. Sprendime dėl grąžintinų lėšų susidarymo, be kita ko, nurodoma informacija, kad negrąžinus grąžintinų lėšų per nurodytą terminą bus pradėtos skaičiuoti palūkanos (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4.5 papunktyje). Taigi, sisteminė Reglamento ir jį įgyvendinančių Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių bei Įgyvendinimo reglamento nuostatų analizė patvirtina, kad Agentūra turi teisę priimti sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, sprendime nurodant, kad negrąžinus grąžintinų lėšų per nurodytą terminą bus pradėtos skaičiuoti palūkanos.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Agentūra vertino Atsakovo pateiktą 2016 m. Paraišką. Agentūrai baigus administruoti Paraišką buvo nustatyta, kad Atsakovas nepateikė kontroliniame žemės sklype Nr.080571-9099 esančio lauko Nr.2 (25,71 ha ploto, pasėlio kodas PAV (vasariniai rapsai) valdymo teisę bei lauko dirbimo faktą patvirtinančių dokumentų. Taip pat VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui atnaujinus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę 2016 m. paraiškos vertinimo metu buvo nustatyta, kad buvo deklaruoti netinkami paramai plotai (0,02 ha), todėl buvo nustatytas bendras neteisingai deklaruotas plotas – 25,73 ha. Agentūra įvertinusi 2016 m. paraišką nustatė, kad Atsakovui buvo išmokėta didesnė negu priklauso parama, todėl susidarė 4586,39 Eur skolos suma.
Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 7.1.3 papunkčiu, priėmė sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. 2018 m. liepos 26 d. sprendimu Nr.SP1-5290 dėl susidariusios skolos sugrąžinimo, Agentūra nusprendė, jog susidarė 4649,34 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma. 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr.BR6-11509 dėl susidariusios skolos grąžinimo Agentūra Atsakovui nurodė per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos grąžinti 4586,39 Eur skolos sumą, ją pervedant į nurodytą Agentūros sąskaitą.
Taigi, vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.3 papunkčio nuostatomis, jeigu fizinis ar juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą, Agentūra turi teisę priimti sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, ką šiuo atveju Agentūra ir padarė. Kaip minėta Agentūra 2018 m. liepos 26 priėmė sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo atsakovo T. B. atžvilgiu. Agentūra sprendime vadovavosi Reglamento, Įgyvendinimo reglamento ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių nuostatomis ir pagrįstai nurodė atsakovui, kad jis privalo grąžinti Agentūros nurodytą sumą, o tokios sumos negrąžinus – bus pradedamos skaičiuoti palūkanos. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs Sprendimą, kad Agentūra jam išmokėjo didesnę paramos sumą, nei priklauso, bei tai, kad jis privalo grąžinti permoką. Todėl, konstatuotina, jog Sprendimas yra galiojantis ir sukelia teisines pasekmes atsakovui.
Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.
Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos pradėtos skaičiuoti praėjus 60 (šešiasdešimčiai) kalendorinių dienų nuo rašto ar informacijos išsiuntimo datos (2018 m. rugpjūčio 17 d.). Taigi, Agentūra pagrįstai, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2018 m. spalio 17 d. pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 4586,39 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Sprendime Agentūra buvo pažymėjusi, jog atsakovo grąžintina skolos suma yra 4586,39 Eur, kurią atsakovas turi sumokėti, priešingu atveju, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašto išsiuntimo datos, atsakovui bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis. Pažymėtina, jog Sprendime buvo akcentuota, kad negrąžinus skolos nustatytu laiku, Agentūra turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo.
Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų savalaikiai apmokėjęs Agentūros prašomą grąžintiną skolą, todėl esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 ir 15.1 punktais) Agentūra pagrįstai reikalauja iš atsakovo nuo 2018 m. spalio 17 d. 5 procentų metinių palūkanų nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną iki skolos sugrąžinimo dienos.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs jam priskaičiuotą grąžintiną skolą su palūkanomis, todėl Agentūros prašymas tenkintinas ir Agentūrai iš atsakovo priteistina 4586,39 Eur susidariusi skola dėl išmokėtos didesnės nei priklauso išmokos pagal Paraišką ir 5 procentų metinės palūkanos už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2018 m. spalio 17 d. nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną iki skolos sugrąžinimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą tenkinti.
Priteisti pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4586,39 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 39 centus) skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2018 m. spalio 17 d. nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną iki skolos sugrąžinimo dienos
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.