Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. N. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-02-03 Kauno apylinkės teismo nutarimu A. N. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d., padarymą buvo nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

2016-05-24 teisme gautas A. N. prašymas, kuriuo jis prašo sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą. Nurodo, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbo funkcijoms atlikti bei važiuoti į kaimą prižiūrėti mamą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. numato, jog, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, - gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad yra praėję pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Paskirtą baudą sumokėjo. Iš 2016-05-02 pažymos apie galiojančias nuobaudas matyti, kad po 2016-02-03 nutarimo A. N. nuobaudų neturi (b. l. 22-24). Darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) tarpininkauja dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo A. N. (b. l. 25).

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje, nes ankstesne administracine nuobauda tokie tikslai pasiekti nebuvo. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).

Svarstant, ar A. N. atžvilgiu pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nuostatas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę ir viršijo leistiną greitį, turėdamas galiojančią nuobaudą už tokios pačios rūšies teisės pažeidimą – leistino greičio viršijimą. Vairuodamas transporto priemonę ir viršydamas leistiną važiavimo greitį, jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui, kas rodo jo, kaip vairuotojo neatsakingą požiūrį, bei visuotinai priimtinų normų ignoravimą. Taip pat teismas skirdamas maksimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą atsižvelgė ir į tai, kad iki šio administracinio teisės pažeidimo padarymo A. N. už leistino greičio viršijimą yra baustas net septynis kartus, tris kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus sukėlusius eismo įvykius. Pažymėtina, kad tai, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo funkcijų galimybių sumažėjimą, apsunkinti materialinę padėtį ir sukelti nepatogumus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. Vien tik pateikti pareiškėjo formalūs įrodymai nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnio nuostatą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-438-3211-11).

Esant nurodytoms aplinkybėms A. N. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Prašymą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.