Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-739-95/2013

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-04-29
Bylos Nr.: I-739-95/2013
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01479-2012-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ina Kirkutienė, Liuda Arlauskienė, Liudmila Zaborovska
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, VĮ Turto banko, Valstybinei įmonei Turto bankui
Pareiškėjas: J. S.
Trečiasis asmuo: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentui
Advokatai: Gediminas Lukaševičius

Kategorijos

1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
4.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-739-95/2013(Proceso Nr. 3-61-3-01479-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 4.5 ; 74. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės, Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Gediminui Lukaševičiui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Aurelijai Čeponienei, atsakovo VĮ Turto banko atstovui Ryčiui Gureckui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei įmonei Turto bankui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. S. su skundu (t. 1, b. l. 15), kurį tikslino (t. 1, b.l. 178-184), kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto plėtros departamento 2012-04-06 sprendimą Nr. A51-21276 (2.14.2.12-MP8) „Dėl grąžintino natūra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) suprojektavimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ p. nustatytas savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas: ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012-03-15 raštą Nr. 49SDP-(14.49.23)-50 bei prie jo pridėtą kartografinę medžiagą, organizuoti J. S. natūra grąžintino 5,0970 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), projekto ir kadastrinių matavimų rengimą, patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriui; 3) įpareigoti Valstybinę įmonę Turto banką (toliau – ir Turto bankas) neparduoti 28,9996 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), iki sprendimo dėl J. S. nuosavybės teisių į senelio, V. S. (V. S.) (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) Vilniuje iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 5,0970 ha žemės sklypą atkūrimo priėmimo.

Skunde nurodė, kad siekia atkurti nuosavybės teises į senelio V. S. K. (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 5,0970 ha žemės sklypą ir susigrąžinti šį žemės sklypą natūra. NŽT Vilniaus miesto skyrius kartografinėje medžiagoje pažymėjo nurodyto žemės sklypo ribas ir 2012-03-15 raštu Nr. 49SDP-(14.49.23)-50 Administracijos Miesto plėtros departamentui pateikė kartografinę medžiagą ir paprašė teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuoti žemės sklypą, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2012-04-06 raštu Nr. A51-21276 (2.14.2.12-MP8) pranešė NŽT Vilniaus miesto skyriui, kad šis žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei, nes patenka į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą krašto apsaugos tikslams naudojamą žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas nurodė, kad turto bankas paskelbė apie 2012-11-29 13 val. vyksiantį valstybės nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), aukcioną, kurio metu bus parduodamas 28,9996 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais. Mano, kad atsakovas be pagrindo atsisakė atlikti Atkūrimo tvarkos 106¹ p. nurodytus viešojo administravimo veiksmus. Nors žemės sklypas, į kurį siekiama atkurti nuosavybės teises, patenka į Sklypo ribas, Sklypo naudojimo būdas įvardijamas kaip „Teritorijos krašto apsaugos tikslams", tačiau šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas šį žemės sklypą priskirti valstybės išperkamai žemei.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 5str. l d. l p. nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, aplinkybė, ar žemės sklypas užstatytas, yra teisinę reikšmę turinti faktinė aplinkybė, kuri nustatoma įvertinus byloje esančius įrodymus. Teigė, kad visi Sklype esantys statiniai yra išsidėstę šiaurinėje sklypo dalyje, tuo tarpu 5,0970 ha žemės sklypas, į kurį siekiama atkurti nuosavybės teises patenka į pietinę Sklypo dalį, kuri nėra užstatyta jokiais statiniais ir yra laisva. Sklype esantys statiniai (jeigu būtų naudojamo pagal funkcinę paskirti) galėtų būti eksploatuojami ir be sklypo dalies į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. l d. l p. žemė iš <...> piliečių išperkama valstybės <...> jeigu ji <...> užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai (žemės plotus ir jų ribas tvirtina Vyriausybė). Iš karinių dalinių užimtų žemės sklypų ir jų plotų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1030, matyti, kad Sklypas nėra ir niekada nebuvo įtrauktas karinių dalinių užimtus, todėl nepriskirtinas valstybės išperkamai žemei. Atkūrimo įstatymo 12 str. l d. 3 p. taip pat nustatyta, kad žemė iš <...> piliečių išperkama valstybės <...> jeigu ji: iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso <...> teritorijų. Pažymėjo, kad pareiškėjui nėra žinoma duomenų, kad Sklypas įstatymų nustatyta tvarka būtų detaliai suplanuotas ir viename ar kitame detaliajame plane yra užimtas kaip pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingas žemės sklypas ar kita naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, teritorija. Pabrėžė, kad pagal teismų praktiką valstybės išperkama žemė sietina su visuomeniniu poreikiu, kuris visuomet turi būti konkrečiai ir aiškiai išreikštas konkrečiam nuosavybės objektui. Nagrinėjamu atveju nei Sklypo, nei jame esančių statinių nesiekiama eksploatuoti krašto ar gyventojų saugumą tikslais.

Nurodė, kad Sklypas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16¹ str. nuostatomis, kaip neatitinkantis valstybės įmonių, įstaigų ar organizacijų poreikių įgyvendinant valstybines funkcijas ir atnaujintinas, 2009-07-10 priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2.24-36(91) bei 2010-01-22 priėmimo-perdavimo aktu Nr. 91-224-3 buvo perduotas patikėjimo teise valdyti, naudotis ir disponuoti juo Turto bankui. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16¹ str. 2 d. taip pat nustatyta, kad turtas gali būti atnaujinamas jį rekonstruojant arba įsigyjant (perkant, statant ir pan.) naują nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007-10-10 nutarimu Nr. 1082 patvirtino atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir pavedė valstybės įmonei Turto bankui organizuojant valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą. Į atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą buvo įtrauktas ir Sklypas, įrašant jį į stulpelį „Varduodamas neatitinkantis valstybės turto valdytojo poreikių atliekant valstybės funkcijas nekilnojamasis turtas ir jam priskirtas valstybinės žemės sklypas“. Teigė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra nustačiusi, kad Sklypas ir jame esantys pastatai neatitinka valstybės įmonių, įstaigų ar organizacijų poreikių įgyvendinant valstybines funkcijas ir šio turto netikslinga atnaujinti rekonstrukcijos būdu. Minėti nekilnojamojo turto objektai nesietini su jokiu kitu visuomeniniu poreikiu, jį siekiama tiesiog parduoti. Atsakovas VĮ Turto bankas neketina vadovautis nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančias teisės aktais ir yra pasiruošęs juos pažeisti vardan finansinės naudos. Šį žemės sklypą pardavus aukcione, pareiškėjas prarastų bet kokią galimybę susigrąžinti nurodytą žemės sklypą natūra.

Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir jame išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Šalies argumentai

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (t. 1, b.l. 126-131, t. 2, b.l. 17-23) nurodė, kad Sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, turto patikėjimo teise perduotas valdyti Turto bankui. Minėtam žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas – teritorijos krašto apsaugos tikslams, naudojimo pobūdis – specialiųjų krašto apsaugos tikslų, jame įregistruota trylika specialiosios paskirties pastatų, skirtų krašto apsaugos tikslams. Dalis pageidaujamos susigrąžinti žemės patenka į nustatytas teritorijų planavimo dokumentais gatvių raudonąsias linijas, taip pat jau suformuotus ir įregistruotus sklypus. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 m., patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519, sklypas patenka į teritorijas visuomenėms poreikiams, specializuotas ir kompleksų teritorijas su dideliu želdynų kiekiu, infrastruktūros teritoriją ir rajonų centrus ir kitas mišrias didelio užstatymo tankio teritorijas. LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintų LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Atkūrimo tvarka) 106¹ p. suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Patenkinus pareiškėjo skundą ir atkūrus nuosavybės teises į pageidaujamą žemę, pareiškėjas negalės tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisių, nes galiojantis bendrasis planas aiškiai nustato, į kokią funkcinę zoną patenka pageidaujama susigrąžinti žemė ir kokios galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir būdai, vyraujantys teritorijos požymiai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad ginčo sklypo dalyje, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises, nėra užstatyta jokiais statiniais, yra laisva, o žemės sklype esantys statiniai galėtų būti eksploatuojami ir be sklypo dalies, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises. Pareiškėjas 2011-11-08 prašyme nurodė žemės susigrąžinimą natūra, o nesant galimybės – klausimą spręsti kitais įstatyme nustatytais būdais, todėl pagrįstas Sprendimo teiginys, kad nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės grąžinimo klausimas turi būti sprendžiamas kitais įstatyme nustatytais būdais. VĮ Turto bankas pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą turi teisę valdyti ginčo turtą, jį naudoti, disponuoti teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat jį parduoti, perleisti ir pan., tačiau tai nepaneigia nurodytų aplinkybių dėl galimybės grąžinti natūra pageidaujamą žemę bei atsakovo veiksmų teisėtumo įgyvendinant Atkūrimo įstatymą, Atkūrimo tvarką bei kitų teisės aktų nuostatas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Atsakovas Valstybinė įmonė Turto bankas su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (t. 2, b.l. 25-28) nurodė, kad pareiškėjas skundžia veiksmus, kurie gali būti atlikti ateityje, t.y. reiškia prevencinį ieškinį, kuris administracinėje teisenoje nenumatytas, todėl toks reikalavimas negali būti reiškiamas, o jei buvo pareikštas – negali būti tenkinamas. Turto bankas nepriėmė jokių aktų, neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, taip pat neturėjo pareigos atlikti jokių veiksmų. Nurodė, kad pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo procesas nėra baigtas, t.y. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra priimtas ir egzistuoja galimybė, jog pareiškėjui nebus atkurta nuosavybės teisė į žemę. Esant skirtingai Tarnybos ir Savivaldybės pozicijai dėl ginčo sklypo ir kai nėra aiški nuosavybės teisės atkūrimo proceso baigtis ir dėl to nėra priimtas sprendimas, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas turi pirmumo teisę į žemę. Turto bankas, organizuodamas valstybės nekilnojamojo turto kartu su žemės sklypu pardavimo procedūras vykdė valstybės turto savininko teises įgyvendinančios institucijos – LR Vyriausybės valią, išreikštą LR Vyriausybės 2007-10-10 nutarimu Nr. 1082, kuriuo patvirtintas Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašas, ir laikėsi Turto valdymo įstatymo 16¹ straipsnio ir LR Vyriausybės 2007-06-13 nutarimu Nr. 641 patvirtintų Valstybės nekilnojamojo turto, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą arba kurį reikia parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą atnaujinant rekonstrukcijos būdu, pardavimo aukciono būdu taisyklių nuostatų. Atsakovo nuomone teisės aktams nenumatant draudimo parduoti valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę, į kurią pretenzijas atkurti nuosavybės teisę yra pareiškę asmenys, tačiau nuosavybės teisė nėra atkurta, nėra jokio teisinio pagrindo apriboti valstybės kaip turto savininkės teises disponuoti savo turtu.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 29-35) nurodė, kad Nacionalines žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012-03-15 raštu kreipėsi į Administracijos direktorių prašydamas suprojektuoti žemės sklypą, jei tokia galimybė yra. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 52 str. 2 d. numato, kad savivaldybės nėra pavaldžios valstybės institucijoms, todėl Nacionalinė žemės tarnyba negali pavesti Administracijai atlikti kokius nors veiksmus. Miesto plėtros departamentas 2012-04-06 raštu Nr. A51-21276 (2.14.2.12-MP8) informavo, kad V. S. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) priskirtas valstybės išperkamai žemei. Pažymėjo, kad Atkūrimo įstatyme numatyti kompensavimo būdai už valstybės išperkamą žemę ir buvo pasiūlyti pareiškėjui Vilniaus miesto skyriaus 2012-04-23 rašte Nr. 49SJ-(14.49.105)-66. Sklype yra pastatų, kurie nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Turto patikėjimo teise Turto bankui priklauso pastatai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos valstybės saugos departamentui (toliau – ir VSD) panaudos sutarties pagrindu valdomi pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys Sklype. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 565 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ patvirtinimo" patvirtintu reglamentu Sklype esančių pastatų gyvavimo trukmė priklausomai nuo statinio naudojimo paskirties ir statybos produktų, iš kurių jis pastatytas, dar nėra pasibaigusi. Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. nurodo, kad žemė valstybės išperkama, kai iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Pagal teismų praktikoje suformuotą nelaisvos (užstatytos) žemės sąvoką žemei pripažinti nelaisva (užstatyta) būtinos dvi esminės sąlygos, t. y. kad žemėje būtų statinys bei žemė būtų naudojama tokio statinio eksploatacijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1593/2012).

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. 1, b.l. 162-163) nurodė, kad Sklypas, į kurį patenka ginčo objektu esantis 5,0970 ha sklypas, nuosavybės teise priklauso valstybei, jį patikėjimo teise valdo ir juo disponuoja Turto bankas. 2009-09-29 tarp VSD ir Turto banko buvo sudaryta Valstybės nekilnojamojo turto panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria vadovaujantis, laikinai ir neatlygintinai VSD naudojasi Sklype esančiais pastatais - sargybos postu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kareivinėmis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad bylos išsprendimas esminės įtakos VSD teisėms ir pareigoms neturės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymas patvirtina, kad pareiškėjas 2011-11-04 kreipėsi į NŽT dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui į senelio V. S. K. (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 5,0970 ha žemės sklypą, prašydamas grąžinti šį žemės sklypą natūra, o nesant galimybės – kitais įstatymo nustatytais būdais (t. 1, b.l. 76). NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2011-11-25 pažymoje nustatyta, kad į buvusio savininko V. S. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 5,0970 ha žemės pareiškėjas J. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,0970 ha žemės (t. 1, b.l. 75).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2012-02-20 raštu Nr. 49SF-(14.49.104)-4 informavo pareiškėją, kad jis turi teisę pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais (t. 1, b.l. 73-74). 2012-03-07 pareiškėjo atstovas kreipėsi į NŽT nurodydamas, kad atsižvelgiant į tai, kad sklypas, į kurį siekiama atkurti nuosavybės teise, yra laisvas, pareiškėjas nusprendė nepasinaudoti galimybe prašyti už žemę atlyginti pinigais ir toliau siekia susigrąžinti šį žemės sklypą natūra (t. 1, b.l. 72). NŽT Vilniaus miesto skyrius, 2012-01-24 sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktu Nr. R17-309, vietoje apžiūrėję pretendento J. S. sklypą, kurį pageidauja atkurti nuosavybės teise, kartografinėje medžiagoje pažymėjo V. S. K. (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėto žemės sklypo ribas, nurodytas apytikslis sklypo plotas 5,0970 ha (t. 1, b.l. 8-11, 70-71). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2012-03-15 raštu Nr. 49SDP-(14.49.23)-50 pateikė Administracijos Miesto plėtros departamentui kartografinę medžiagą apie V. S. K. (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą 5,0970 ha žemės sklypą ir paprašė teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuoti žemės sklypą, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą (t. 1, b.l. 79-80).

Administracijos Miesto plėtros departamentas 2012-04-06 raštu Nr. A51-21276 (2.14.2.12-MP8) pranešė NŽT Vilniaus miesto skyriui, kad išnagrinėjo 2012-03-15 raštą Nr. 49SDP-(14.49.23)-50 bei prie jo pridėtą kartografinę medžiagą bei nurodė, kad V. S. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) priskirtas valstybės išperkamai žemei, nes patenka į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą krašto apsaugos tikslams naudojamą valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 12, 79). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2012-04-23 raštu Nr. 49SJ-(14.49.105)-66 informavo pareiškėją apie Administracijos Miesto plėtros Sprendimą bei pranešė apie kitus Atkūrimo įstatyme numatytus kompensavimo būdus už valstybės išperkamą žemę (t. 1, b.l. 13-14, 78).

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012-04-06 sprendimo Nr. A51-21276 (2.14.2.12-MP8) „Dėl grąžintino natūra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) suprojektavimo“, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kaip jau minėta, atsakovė Administracija atsisakė teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuoti pareiškėjui grąžintiną žemės sklypą ir atlikti kitus NŽT prašomus veiksmus motyvuodama tuo, kad nurodytas sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei, nes patenka į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą krašto apsaugos tikslams naudojamą valstybinės žemės sklypą (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas su atsakovės teiginiais nesutiko teigdamas, kad Sklypas nepriskirtinas valstybės išperkamai žemei Atkūrimo įstatymo prasme. Taigi ginčas byloje iš esmės yra dėl to, ar žemės sklypas, į kurį pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises, priskirtinas valstybės išperkamai žemei.

Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ir sąlygos.

Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Atkūrimo įstatymo 12 str. numatyta, kad žemė gali būti išperkama valstybės ir už ją tada yra atlyginama šio įstatymo 16 str. numatytais kompensavimo būdais. Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 p. nustato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji: iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., esantis (duomenys neskelbtini), į kurį patenka V. S. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas, kurį siekia susigrąžinti natūra pareiškėjas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį patikėjimo teise valdo Turto bankas, kurio naudojimo būdas - teritorijos krašto apsaugos tikslams, o naudojimo pobūdis - specialiųjų krašto apsaugos tikslų (t. 1, b.l. 17-18, 61-62, 139-140). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra registruoti statiniai, nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikai ir turto patikėjimo teise valdomi Turto banko (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini), bei panaudos sutarties pagrindu valdomi Saugumo departamento (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b.l. 63-68, 132-138).

Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-22 nutarimu Nr. 1132 „Dėl valstybinės žemės sklypo suteikimo naudotis krašto apsaugos ministerijai“ nutarta suteikti krašto apsaugos ministerijai teisę neterminuotai naudotis 29 ha valstybinės žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Vilniaus gynybos batalionui disponuoti pagal planą (t. 1, b.l. 56). Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininkas (toliau – ir Vilniaus apskrities viršininkas) 2001-01-24 įsakymu Nr. 216-01 „Dėl valstybinio žemės sklypo Vilniaus mieste suteikimo naudotis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai“ suteikė Sklypą naudotis 99 metams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (t. 1, b.l. 51). Vilniaus apskrities viršininkas 2001-01-24 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės suteikimo naudotis“ suteikė nurodytą sklypą naudotis panaudos gavėjui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai 99 metams skaičiuojant nuo sutarties sudarymo (t. 1, b.l. 49-50). Vilniaus apskrities viršininko 2005-10-11 įsakymu Nr. 2.3-9033-01 panaudos sutartis nutraukta ir sklypas suteiktas naudotis 84 metams VSD (t. 1, b.l. 42-43). 2006-03-23 Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Sklypas suteiktas naudotis VSD (t. 1, b.l. 40-41). Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-11 įsakymu Nr. 2.3-9564-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), panaudos sutarties dalinio pakeitimo bei šio sklypo dalies perdavimo patikėjimo teise akcinei bendrovei Turto bankui“ nustatyta, jog akcinei bendrovei Turto bankui tenka 260331 kv. m., o Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui - 29665 kv. m Sklypo dalis (t. 1, b.l. 38-39). Vilniaus apskrities viršininko 2009-12-29 įsakymu Nr. 2.3-19810-(01) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalies panaudos sutarties pripažinimo pasibaigusia bei šio sklypo dalies perdavimo patikėjimo teise akcinei bendrovei Turto bankui“, nuspręsta perduoti 29665 kv. m sklypo dalį, esančią 289996 kv. m ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Turto bankui valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, o 2006-03-23 valstybinio žemės sklypo panaudos sutartis laikyta pasibaigusia (t. 1, b.l. 37). Valstybinės žemės sklypo dalies perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo 2010-01-22 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities viršininko administracija Sklypą perdavė valdyti, naudoti, disponuoti patikėjimo teise Turto bankui (t. 1, b.l. 36).

Kaip matyti, kad Sklypas Turto bankui 2010-01-22 priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas patikėjimo teise valdyti, naudotis ir disponuoti juo vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16¹ str. nuostatomis. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja valstybės įmonė Valstybės turto fondas, o turtą, kuris Vyriausybės nutarimu neperduotas šiam fondui, - valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat šio įstatymo 10 str. nustatytais atvejais savivaldybės ir šio įstatymo 16¹ str. nustatytais atvejais akcinė bendrovė Turto bankas. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16¹ str. 2 d. nustatyta, kad Valstybės nekilnojamasis turtas gali būti atnaujinamas, kai jis neatitinka valstybės įmonių, įstaigų ar organizacijų poreikių įgyvendinant valstybines funkcijas. Turtas gali būti atnaujinamas jį rekonstruojant arba įsigyjant (perkant, statant ir pan.) naują nekilnojamąjį turtą. Valstybės nekilnojamasis turtas atnaujinamas įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą tuo atveju, kai turimą valstybės nekilnojamąjį turtą netikslinga atnaujinti rekonstrukcijos būdu. Atnaujinant valstybės nekilnojamąjį turtą rekonstrukcijos būdu, aukciono būdu gali būti parduodamas valstybės nekilnojamasis turtas, kuris į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas kaip valstybės turto valdytojų poreikių atliekant valstybės funkcijas neatitinkantis parduodamas nekilnojamasis turtas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 16¹ str. 3 d. Valstybės nekilnojamasis turtas atnaujinamas pagal Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007-10-10 nutarimu Nr. 1082 patvirtino atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą. Į atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą buvo įtrauktas ir ginčo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įtrauktas į parduodamų neatitinkančių valstybės turto valdytojo poreikių atliekant valstybės funkcijas nekilnojamojo turto ir jam priskirtų valstybinės žemės sklypų sąrašą.

Taigi iš aptartų įrodymų ir teisės normų matyti, kad minimas Sklypas perduotas Turto bankui kaip neatitinkantis valstybės įmonių, įstaigų ar organizacijų poreikių įgyvendinant valstybines funkcijas ir atnaujintinas. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad Turto bankas dienraščio „Lietuvos rytas“ 2012-10-26 leidinyje Nr. 251(6614) bei internetinėje svetainėje www.turtas.lt paskelbė apie 2012-11-29 13 val. vyksiantį valstybės nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), aukcioną, pranešant, kad jo metu bus parduodamas 28,9996 ha žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais (t. 1, b.l. 185-192). Turto banko 2011-11-22 rašte Nr. SK4-7244 nurodyta, kad viešo aukciono būdu pardavus minėtus statinius ir žemė sklypą, gautomis pajamomis numatoma iš dalies dengti Turto bankui valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimui suteiktą paskolą (t. 2, b.l. 43-46) ir palūkanas (t. 2, b.l. 31). Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad Sklypą su jame esančiais statiniais siekiama naudoti ne visuomenės poreikiams, o pelno gavimo tikslu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (2007-09-06 nutarimas). Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-04-02 nutarime pateiktu Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatų išaiškinimu, valstybės išperkama žemė sietina su visuomeniniu poreikiu, kuris visuomet turi būti konkrečiai ir aiškiai išreikštas konkrečiam nuosavybės objektui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant ginčus dėl to, ar gali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra į žemę, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar į tą konkrečią pageidaujamą grąžinti natūra žemę yra konkretus visuomenės poreikis. Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys pastatai šiuo metu faktiškai nėra visuomenės poreikiams priskirtini objektai, t.y. neatitinka valstybės įmonių, įstaigų ar organizacijų poreikių įgyvendinant valstybines funkcijas ir nėra būtini siekiant užtikrinti krašto ar gyventojų saugumą arba kitiems visuomenės poreikiams tenkinti, be to, šio turto netikslinga atnaujinti rekonstrukcijos būdu. Taigi nurodyto Sklypo naudojimo būdo – krašto apsaugos tikslams, o naudojimo pobūdžio – specialiųjų krašto apsaugos tikslų – faktiškai nėra.

Pažymėtina ir tai, kad Krašto apsaugos ministerija dar 2004-12-16 raštu (t. 1, b.l. 47) paprašė nutraukti Valstybinės žemės panaudos sutartį dėl Sklypo, o 2004-11-30 Lietuvos Karuiuomenė perdavė Sklypą VSD (t. 1, b.l. 48), žemės sklypo panaudos sutartis su Krašto apsaugos ministerija buvo nutraukta 2005-10-11 (t. 1, b.l. 42). 2006-03-23 Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Sklypas suteiktas naudotis VSD (t. 1, b.l. 40-41). Ši sutartis Vilniaus apskrities viršininko 2009-12-29 įsakymu Nr. 2.3-19810-(01) pripažinta pasibaigusia ir sklypas perduotas Turto bankui (t. 1, b.l. 37). Taigi nei Krašto apsaugos ministerijai, nei VSD Sklypas nėra nuomojamas, nėra sudaryta panaudos sutartis, todėl darytina išvada, kad krašto apsaugos tikslams sklypas nenaudojamas nuo 2009-12-29. Tai, kad formaliai nėra pakeistas sklypo naudojimo būdas, teismo padarytos išvados nepaneigia. Atsižvelgiant į aptartų įrodymų visumą bei paminėtą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad Administracija nepagrįstai žemės sklypą, į kurį pareiškėjas siekia atkurti senelio V. S. iki nacionalizacijos turėtas nuosavybės teises, priskyrė valstybės išperkamai žemei, kuri negali būti grąžinama natūra.

Administracija nurodė, kad sklypas patenka į teritorijas visuomenėms poreikiams, specializuotas ir kompleksų teritorijas su dideliu želdynų kiekiu, infrastruktūros teritoriją ir rajonų centrus ir kitas mišrias didelio užstatymo tankio teritorijas ir, kad pareiškėjas negalės tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisių, nes galiojantis bendrasis planas aiškiai nustato, į kokią funkcinę zoną patenka pageidaujama susigrąžinti žemė ir kokios galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir būdai, vyraujantys teritorijos požymiai. Atkūrimo tvarkos 106¹ p. nustatyta, kad suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Teismas atmesta atsakovės argumentus, kad atsižvelgiant į galiojantį bendrąjį planą pareiškėjas tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisių. Iš bylos duomenų matyti, kad Turto bankas Sklypą aukciono būdu parduoda be jokių papildomų sąlygų, taigi bet koks asmuo, įsigijęs nurodytą sklypą, galės jį naudoti be apribojimų. Todėl teigti, kad tuo atveju, jei pareiškėjas įgytų nuosavybės teises į sklypą, negalėtų jo tinkamai naudoti, būtų nepagrįsta.

Vertinant aplinkybę dėl pareiškėjui grąžintino sklypo užstatymo pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad dėl to, yra užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus - faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkybė, ar žemės sklypas užstatytas, yra teisinę reikšmę turinti faktinė aplinkybė, kuri nustatoma įvertinus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-60/2011). Kaip nurodė pareiškėjas ir kaip matyti iš miesto plano ištraukos (t. 2, b.l. 109), Sklypas statiniais yra užstatytas tik vienoje Sklypo dalyje. Kadangi bendras Sklypo plotas yra 28,9996 ha, o pareiškėjas pretenduoja tik į 5,0970 ha plotą, todėl jam gali būti suprojektuota neužstatyta Sklypo dalis. Atsakovai nepaneigė nurodytos aplinkybės ir nepateikė jokių įrodymų, kad Sklype esantys pastatai negalėtų būti eksploatuojami ir be sklypo dalies, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 p. numato, kad viena iš Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas. Atkūrimo tvarkos 106 p. numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę. iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybes administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Atkūrimo tvarkos 1061¹ p. nurodyta tvarka atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. Atkūrimo tvarkos 106¹ p. nustatyta, kad žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas, per 20 darbo dienų raštu pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui <...> ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus: suprojektuoti žemės sklypą, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus <...> patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti šie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos <...>. Atkūrimo tvarkos 106¹ p. nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Suprojektavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, <...>. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto nuostatų nustatyta tvarka suderinus nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą su žemėtvarkos skyriumi, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą ir ne vėliau kaip per 6 mėnesius kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui.

Pripažinus, kad atsakovė Administracija nepagrįstai atsisakė atlikti NŽT Vilniaus miesto skyrius 2012-03-15 rašte Nr. 49SDP-(14.49.23)-50 nurodytus veiksmus, t.y. teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuoti žemės sklypą, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012-04-06 sprendimas Nr. A51-21276 (2.14.2.12-MP8) „Dėl grąžintino natūra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) suprojektavimo“ naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Tokiu atveju Administracija įpareigotina vykdyti Atkūrimo tvarkos 106¹ p. nustatytas savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas: ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2012-03-15 raštą Nr. 49SDP-(14.49.23)-50 bei prie jo pridėtą kartografinę medžiagą, organizuoti J. S. natūra grąžintino 5,0970 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), projekto ir kadastrinių matavimų rengimą, patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (ATPK 88 str. 2 p.). Kadangi byloje nustatyta, jog Turto bankas ketina parduoti Sklypą, į kurį įeina žemės sklypas, į kurį pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises, todėl teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo nurodytais motyvais, kad žemės sklypą pardavus aukcione, pareiškėjas prarastų bet kokią galimybę susigrąžinti nurodytą žemės sklypą natūra. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad sklypas nuosavybės teise pereitų naujam savininkui, o pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn. Todėl yra pagrindas tenkinti trečiąjį pareiškėjo reikalavimą ir įpareigoti Turto banką neparduoti Sklypo iki sprendimo dėl J. S. nuosavybės teisių į senelio, V. S. M. (buvęs (duomenys neskelbtini)) Vilniuje iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 5,0970 ha žemės sklypą atkūrimo priėmimo.

Pagal ABTĮ 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 str. 1 d.). Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir sprendžiami teismui priimant nutartį (ABTĮ 45 str. 1 ir 2 d.). Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo patirtas išlaidas, jų paskaičiavimo, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo gali būti išspręstas ABTĮ 45 str. nustatyta tvarka, pateikus prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo J. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012-04-06 sprendimą Nr. A51-21276 (2.14.2.12-MP8) „Dėl grąžintino natūra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) suprojektavimo“.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte nustatytas savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas: ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012-03-15 raštą Nr. 49SDP-(14.49.23)-50 bei prie jo pridėtą kartografinę medžiagą, organizuoti J. S. natūra grąžintino 5,0970 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), projekto ir kadastrinių matavimų rengimą, patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui.

Įpareigoti Valstybinę įmonę Turto banką neparduoti 28,9996 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iki sprendimo priėmimo dėl J. S. nuosavybės teisių į senelio, V. S. (V. S.) (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)), iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 5,0970 ha žemės sklypą atkūrimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Liuda ArlauskienėIna KirkutienėLiudmila Zaborovska