- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- eII-208-1237/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00596-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Masiulianec
- Pareiškėjas
- E. P.
- Kategorijos
- 16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25320-2025, ROIK:25284669055
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-6434-2025 (toliau ir – Nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2025 m. rugsėjo 7 d. apie 14.25 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo bei šviesiu paros metu neįjungęs artimųjų arba tam metui skirtų žibintų šviesų. Nutarimu E. P. už padarytą nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį paskirta administracinė nuobauda 10 Eur dydžio bauda, pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį paskirta 40 Eur bauda. Paskirtas nuobaudas subendrinus paskirta galutinė administracinė nuobauda 40 Eur dydžio bauda.
2. Teisme gautas E. P. skundas, kuriame prašoma panaikinti Nutarimą ir bylą nutraukti arba grąžinti administracinio nusižengimo bylą tirti iš naujo Institucijai. Pareiškėjas nurodė, kad tyrėja nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą neatsižvelgė į būtinąjį reikalingumą. Pareiškėjas, žinodamas, kad A. S. bijo Ž., ją ištinka panika pamačius Ž. krūmuose prie namų dėl neaiškių jo ketinimų, skubiai įsėdo į automobilį ir iš (duomenys neskelbtini) sklypo išvažiavo į gyvenvietės kelią, einantį palei A. S. sklypą. Tuo metu svarbu buvo ne diržas, o ką vėl padarys P. Ž.. Nurodė, kad diržą atsisegė jau privažiavęs prie P. Ž.. Buvo priverstas pasiruošti bet kokiai situacijai. Be diržo nuvažiavo du metrus įsukdamas į kiemą, kad patraukti automobilį nuo važiuojamosios kelio dalies ir sustojus paskambinti BPC 112, kadangi pilietis imitavo, kad šoks po automobiliu. Dėl neįjungtų artimųjų žibintų nurodė, kad yra galimybė, kad galėjo nesuveikti jungiklis, bet tai yra mažai tikėtina, kadangi žibintai įsijungia pasukus užvedimo raktelį, todėl mano, kad pateiktas vaizdo įrašas yra suklastotas arba dėl tam tikro apšvietimo kampo P. Ž. telefono kamera neužfiksavo šviesų. Pateikta vaizdo medžiaga nepilna, „iškarpyta“. Nurodė, kad kaimynas P. Ž. nuolatos jį ir jo draugę A. skundžia policijai, filmuoja ir įvairiai terorizuoja.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas E. P. teismo posėdžio metu iš esmės pakartojo ir palaikė skunde nurodytas aplinkybes, prašė Nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti arba grąžinti atgal iš naujo nagrinėti Institucijai.
Atsiliepimas
4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad Nutarimas priimtas vadovaujantis byloje objektyviai užfiksuotomis aplinkybėmis, o administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Pats pareiškėjas skunde faktiškai neneigia aplinkybės, kad vairavo VAZ automobilį šviesiu paros metu neprisisegęs saugos diržo ir be įjungtų artimųjų žibintų, tik aiškina šių aplinkybių priežastis bei subjektyvų kontekstą, todėl ginčas nėra dėl faktinio veikos buvimo, o dėl bandymo pateisinti akivaizdžiai draudžiamą elgesį. Vaizdo įraše, aiškiai fiksuojamas važiuojantis automobilis (duomenys neskelbtini) kuriame vairuotojas praviras kairiąja ranka atidaro langą ir akivaizdžiai matomas be prisegto saugos diržo, o artimųjų žibintų šviesos neįjungtos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad egzistavo reali ir objektyviai neišvengiama grėsmė sveikatai ar gyvybei, kuri būtų pagrindusi neatidėliotiną būtinybę važiuoti be prisegto saugos diržo ar be įjungtų šviesų. Dėl šios priežasties Institucija pagrįstai vertino tik faktą - ar vairuotojas faktiškai vairavo be diržo ir be šviesų - ir konstatavo abiejų nusižengimų buvimą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir ANK 432 straipsnio 1 dalį. Todėl Nutarimas, kuriuo E. P. paskirta 40 Eur bauda, yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas.
5. Liudytoja A. S. parodė, kad E. P. protokolas surašytas dėl jos kaltės, nes kaimynas P. Ž. nuolat juos terorizuoja. Paaiškino, kad buvo savo kieme ir pamatė kaimyną P. Ž., išsigando ir tarsi sustingo, po to pamatė, kad atvažiuoja E. P., P. Ž. bandė jam šokti po ratais, imitavo tokį judesį. Ar E. P. buvo prisisegęs diržą negali pasakyti, nematė, bet šviesos buvo įjungtos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
6. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
7. Nagrinėjamu atveju E. P. nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje bei ANK 432 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pareiškėjas ginčiją Nutarimą nurodydamas, kad vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo dėl būtinojo reikalingumo. Šviesos buvo įjungtos, nes įsijungia automatiškai, o pateiktas vaizdo įrašas yra koreguotas.
8. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose, šiuo atveju Kelių eismo taisyklės (toliau – KET), nustatytos tvarkos pažeidimą. ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų.
9. KET 97punkte numatyta, kad šviesiuoju paros metu motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai privalo važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba specialiai šiam metui skirtomis žibintų šviesomis. KET 196 punkte numatyta, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje turi būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“. Rekomenduojama, kad prieš pradedant važiuoti autobuso keleiviai apie reikalavimą naudotis saugos diržais būtų informuojami žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis.
10. Iš skundžiamo nutarimo ir jo nagrinėjimui reikšmingos medžiagos matyti, kad E. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2025 m. rugsėjo 7 d. apie 14.25 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo bei šviesiu paros metu neįjungęs artimųjų arba tam metui skirtų žibintų šviesų. Pareiškėjas pripažino, kad vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržo, tačiau nurodė, kad veikė būtinojo reikalingumo situacijoje.
11. ANK 565¹ straipsnio 4 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai yra šio kodekso IV skyriuje nurodyta ar kita šiame kodekse nustatyta atleidimo nuo administracinės atsakomybės aplinkybė. Viena iš tokių ANK IV skyriuje numatytų aplinkybių yra būtinojo reikalingumo institutas, kuris įtvirtintas ANK 16 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-61-495/2022). Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas, įtvirtintas ANK 16 straipsnyje, turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-63-976/2022).
12. Pareiškėjas būtinąjį reikalingumą grindžia ta aplinkybę, kad tarp A. S. ir kaimyno P. Ž. jau ne vienerius metus vyksta konfliktai, P. Ž. terorizuoja ją (vyksta šaudymas, koliojimai, filmavimai, bauginimas, priekabiavimas, stoviniavimas prie sklypo su apatiniu trikotažu), A. S. jo bijo, todėl jis pamatęs, kad P. Ž. yra prie jos namų skubiai įsėdo į automobilį ir iš (duomenys neskelbtini) sklypo išvažiavo į gyvenvietės kelią, einantį palei A. S. sklypą. Kaip nurodė, pareiškėjas tuo metu svarbu buvo ne diržas, o ką vėl padarys P. Ž., todėl jis turėjo pasiruošti bet kokiai situacijai.
13. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, kad jame yra matomas važiuojantis automobilis VAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be įjungtų artimųjų šviesų ar tam metui skirtų žibintų šviesų. Už automobilio vairo sėdi vyras (pareiškėjas E. P.), kuris vairuoja automobilį neprisisegęs saugos diržo, kitu žmonių automobilyje nėra. Matyti, kad E. P. atidaręs kairės pusės langą, pasakė P. Ž., kad nefilmuotų, vaizdo įraše neužfiksuota, kad E. P. būtų išlipęs iš automobilio. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad egzistavo reali ir objektyviai neišvengiama grėsmė sveikatai ar gyvybei, kuri būtų pagrindusi neatidėliotiną būtinybę važiuoti be prisegto saugos diržo ar be įjungtų šviesų. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad E. P. grėsė kažkoks pavojus ar jis bandė pabėgti nuo gresiančio pavojaus, byloje taip pat nėra duomenų, kad P. Ž. buvo A. S. valdoje ir atliko neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu, ją puolė ar pan.
14. Teismas, įvertinęs skunde dėstomus argumentus apie būtinojo reikalingumo situaciją, konstatuoja, kad nagrinėjamu nenustatyta nei viena sąlyga, būtina būtinojo reikalingumo instituto taikymui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pačiam E. P. ar kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams būtų grėsęs koks nors realus ir akivaizdus pavojus, kuris negalėtų būti pašalintas kitomis priemonėmis, be to, nenustatyta jokia žala, kurios savo teisei priešingai veiksmais neva siekė išvengti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Vien pareiškėjo subjektyvi nuomone, kad jis turėjo pasiruošti, bet kokiai situacijai, pati savaime nesudaro pagrindo teigti, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas esant būtinojo reikalingumo sąlygomis. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ANK 16 straipsnio ir 565¹ straipsnio 4 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos.
15. Dėl neįjungtų artimųjų šviesų pareiškėjas skunde nurodė, kad yra galimybė, jog galėjo nesuveikti jungiklis, bet tai yra mažai tikėtina, kadangi žibintai įsijungia pasukus užvedimo raktelį, todėl mano, kad pateiktas vaizdo įrašas yra suklastotas arba dėl tam tikro apšvietimo kampo P. Ž. telefono kamera neužfiksavo šviesų. Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis VAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja šviesiu paros metu neįjungęs artimųjų šviesų. Iš byloje esančio P. Ž. pareiškimo matyti, kad jis kreipėsi į policiją su pareiškimu nurodydamas pažeidimą, kad (duomenys neskelbtini), servitutiniame kelyje važiavo automobilis be techninės apžiūros ir be draudimo, vairuotojas galimai be teisių. Taigi, P. Ž. savo pareiškime nenurodė pažeidimo dėl artimųjų šviesų, šį pažeidimą nustatė policijos pareigūnai, todėl teigti, kad P. Ž. policijos pareigūnas pateikė suklastotą vaizdo įrašą nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nurodydamas, jog artimosios šviesos automobilyje įsijungia automatiškai pasukus užvedimo raktelį, teismui nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių šiuos teiginius. Be to, pats pareiškėjas neatmetė galimybės, kad galėjo nesuveikti jungiklis ir artimosios šviesos nebuvo įjungtos, ką patvirtina pateiktas vaizdo įrašas. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, juos išanalizavęs tiek atskirai, tiek sujungęs į vientisą įrodymų grandinę, neturi pagrindo pritarti anksčiau išvardintiems E. P. skunde pateiktiems argumentams ir pripažinti, kad skundžiamas Nutarimas yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
16. Institucijos nutarimu E. P. buvo paskirta bendra 40,00 Eur dydžio bauda. Parinktas nuobaudos dydis nutarime yra tinkamai motyvuotas, individualizuotas, tinkamai įvertinus E. P. ir jo padarytą nusižengimą apibūdinančias aplinkybes, paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka administracinio nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl ji paliktina nepakeista.
17. Pažymėtina, kad tai, jog pareiškėjas nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Institucija išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus duomenis, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl administracinio nusižengimo požymių buvimo E. P. veiksmuose.
18. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą Nutarimą, pareiškėjo skundą, teismo posėdžio metu duotus pareiškėjo paaiškinimus bei liudytojos parodymus ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad Nutarimas yra teisingas ir priimtas teisėtai, todėl naikinti Nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistu, o skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. P. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-25320-2025, ROIK: 25284669055 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.