Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovui N. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. 2016 m. gegužės 8 d., 15 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį N. A., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,81 promilės ±1,7 procentai), t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje.

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas N. B. teisme patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes ir prašė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nubausti.

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. R. neprisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą. Paaiškino, kad 2016-05-08 pas jo kaimyną gimė anūkas, apie ryte 9 val. išgėrė šampano, apie 15 val. turėjo nuvykti pažiūrėti, kur dirbs mechanizatorius, bet važiuoti tokiam stovyje negalėjo, todėl nuėjo pas kaimyną J., prašė, kad jį nuvežtų ir paliktų. Kaimynas taip ir padarė. Su jo mašina jį vežė kaimynas J., dar buvo L.. J. nuvežė ir paliko jį su mašina ant kelio, reikėjo apie valandą laukti mechanizatoriaus, todėl J. išėjo. Jis sėdėjo su L. ir laukė mechanizatoriaus. Jis sėdėjo vairuotojo priekinėje sėdynėje ir laukė, kai atvažiavo policija. Pareigūnas per krūmus nepamatė, kaip J. išlipo ir nuėjo. Su policijos pareigūnais nesiginčijo, prisipažino, kad vairavo išgėręs.

Liudytojas A. L. teisme paliudijo, kad 2016-05-08 nuvažiavo pas J. R., nusivežė alaus, paprašė, kad nuvežtų pažiūrėti žemės. Jis sėdėjo keleivio vietoje priekyje, R. iš pradžių sėdėjo gale, o po to priekyje atsisėdo į vairuotojo vietą ir jie laukė mechanizatoriaus. R. alaus negėrė, gėrė surūgusios giros. Jie stovėjo, laukė kaimyno. Juos pavežė G. J. ir nuėjo namo. Stovėjo vietoje, jų policija nestabdė. G. numerio neturėjo, tai paskambino kitam draugui, kad parvarytų mašiną.

Liudytojas G. J. teisme paliudijo, kad 2016-05-08, tarp 15 val. – 15.30 val. dirbo namuose, užėjo kaimynas, buvo išgėręs ir prašė pavežti, nes turi reikalų. Nuėjo pas jį į garažą, nuvežė jį iki prašomos vietos ir pasakė, kad tikrai jo nelauks, nes neturi laiko. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, po to į laukus. L. irgi važiavo, turėjo alaus. Jis pats ilgai nelaukė, pabuvo gal 10 min. ir parėjo namo. Juos ten nuvežė, o ką jie veikė, jis nežino. Pavežė R. nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, kur jie gyvena iki (duomenys neskelbtini) gatvės, atstumas nuo R. namų iki tos vietos, kur juos paliko virš kilometro. Kad R. girtas, jis matė. Mašiną paliko prie griovio, šalikelėje, juos palikdamas nematė jokios policijos mašinos.

Liudytojas E. B. – Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas teisme paliudijo, kad gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) kaime važinėja neblaivus vairuotojas su automobiliu N. P.. Pranešėjas nurodė, kuriuo keliu nuvažiavo automobilis. Jis vyko su kolega Vainalavičiumi, susisiekė su pranešėju ir pamatė važiuojantį juodos spalvos automobilį, automobilis važiavo priekyje jų. V. įjungė švyturėlius, automobilis sustojo. Jis priėjo prie mašinos, prie vairuotojo, nepamena, ką jis pasakė, tačiau mašinoje buvęs vyras – L. ištraukė mašinos raktelius ir kažkur paslėpė, galvojo kad jis nemato. Klausė, kur padėjo raktelius, atsakė, kad nieko nežino. R. aiškino, kad atvažiavo pažiūrėti savo išdirbtos žemės. Iš pradžių R. neneigė vairavęs, po to sakė, kad labai negerai viskas gavosi, po to aiškino, kad nevažiavo, kad jie čia alų gėrė. Kai jie pamatė automobilį, automobilis judėjo, mašinoje buvo du žmonės, už vairo sėdėjo R., o šalia sėdėjo liudytojas L.. Viską gerai matė. Praėjo gal apie 3 min., kol prie jų privažiavo, automobilis važiavo, kai jį pamatė. R. nepastovėjo ant kojų, nugriuvo į griovį. R. iš griovio ištraukė atvykęs žmogus, kuriam leido vairuoti automobilį. Niekas iš automobilio neišlipo ir nenuėjo.

Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir E. B. tarnybiniame pranešime (b.l. 3).

Iš asmens blaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultato matyti, kad J. R. 2016 m. gegužės 8 d., 15 val. 00 min., nustatytas 2.81 promilės girtumas, kuris įvertinus 1.7 proc. paklaidą, atitinka sunkų girtumo laipsnį (b.l. 4).

LR ATPK 284 str. 1 d. nustatyta organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pagal LR ATPK 257 str., teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes teismas vertina surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. R. neigia savo kaltę ir tvirtina, kad jis automobilyje tik sėdėjo ir automobilio būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nevairavo, tačiau šiuos jo parodymus teismas vertina kritiškai. Pirmiausiai, J. R. teiginiai prieštarauja apklausto liudytojo E. B. parodymams bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

Byloje apklausto liudytojo E. B. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys kitiems bylos duomenims. Tai, kad G. J. nuvairavo J. R. automobilį iki laukų, nepaneigia to, kad J. R. ir pats vairavo savo automobilį. G. J. patvirtino, kad paliko automobilį šalikelėje ir nuėjo, o policijos pareigūnų nematė. Kad iš automobilio kas būtų išlipęs ir nuėjęs, nematė ir teisme apklaustas policijos pareigūnas. Taigi, J. R. paaiškinimai prieštarauja policijos pareigūno parodymams ir iš dalies nesutampa su G. J. parodymais. Tuo tarpu policijos pareigūnas patvirtino, jog viską gerai matė, t.y. matė kaip automobilis važiavo, automobilyje buvo du žmonės, o už vairo sėdėjo J. R.. Kad sėdėjo vairuotojo vietoje, neneigia ir pats J. R.. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą nebuvo pateikta duomenų, kad policijos pareigūnas būtų priešiškai nusiteikęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu ar būtų suinteresuotas jį apkalbėti bei nepagrįstai apkaltinti pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus ir tokiu būdu jam kenkti.

Tuo tarpu J. R. yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi ir jo parodymai laikytini pasirinkta gynybos strategija, siekiu išvengti atsakomybės. Be to, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančios pasiaiškinimo grafos, iš karto po įvykio J. R. prisipažino vairavęs automobilį išgėręs (b.l. 1).

Teismas kritiškai vertina ir liudytojo A. L. parodymus, kad jų policija nestabdė. A. L. yra J. R. pažįstamas, tą dieną kartu leido laiką, vartojo alkoholį, todėl jo parodymai vertintini kaip siekis padėti J. R. išvengti atsakomybės, todėl teismas juos vertina kritiškai ir jais nesiremia.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, tačiau teisme apklaustų liudytojų parodymų ir byloje esančių rašytinių įrodymų analizė, aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad J. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio surašytas protokolas.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. R. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Siekiant nubausti bei pasiekti auklėjimo ir prevencinius administracinės nuobaudos tikslus, jam skirtina sankcijoje už padarytą administracinį teisės pažeidimą numatyta nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsniu, 126 straipsnio 4 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

Paskirti J. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį – 600 Eur (šešių šimtų eurų) administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, banko kodas 73000, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16057739167 ir įmokos kodą 1001. Priešingu atveju, bauda bus išieškota priverstinai, be to, išieškant vykdymo išlaidas.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.