Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Erikai Laukineitienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2006 m. balandžio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

2) 2006 m. gegužės 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus su 2006 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 m. 8 mėn., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms,

3) 2006 m. birželio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, laisvės atėmimu 5 m. 6 mėn. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartimi 2006 m. balandžio 21 d., 2006 m. gegužės 15 d. ir 2006 m. birželio 9 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – 6 metų laisvės atėmimas. 2010 m. birželio 8 d. Vilkaviškio rajono apyl. teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 1 m. 7 mėn. 23 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

4) 2013 m. birželio 26 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 m., 2016 m. sausio 4 d. bausmę atliko, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. 2018-02-21, apie 18.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ranka sugriebė sugyventinei L. T. už kaklo, o šiai pabėgus ir bandant užsidaryti vonioje, ranka sugriebė už plaukų ir ištempė iš vonios į koridorių, kur pargriovė ant grindų ir ne mažiau kaip 10 smūgių kumščiu smogė L. T. į galvos sritį ir vieną smūgį į nosį bei tris smūgius sudavė kojos keliu L. T. į nugaros sritį, taip nukentėjusiai padarydamas galvos plaukuotosios dalies ir stuburo juosmeninės dalies sumušimus, nosies kaulų lūžimą bei poodines paakių kraujosruvas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu D. P. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nesunkiai sužalojo savo šeimos narį.

Kaltinamasis D. P. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad įvykio metu gyveno su nukentėjusiąja L. T. jos bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2018-02-21 L. T. ryte išėjo į darbą. Likęs vienas namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 17.00 val., ruošė maistą ir gėrė degtinę, išgėrė apie 0,7 l. Grįžusi namo L. pradėjo susirašinėti „Facebook“ tinklapyje su kitais vyrais. Žinutes rašė iš jo, kaltinamojo, telefono. Jis, kaltinamasis, paėmė savo telefoną iš jos rankų, liepė žinutes rašyti iš savo telefono. L. T. supyko, atidarius buto duris liepė jam išsikraustyti. Jis, kaltinamasis, prašė L. palaukti, leisti jam apsirengti ir susirinkti daiktus. L. neklausė ir durimis prispaudė jam ranką. Tai pamačiusi nubėgo į vonios kambarį. Pasivijęs L. griebė jai už plaukų ir iš vonios ištempė, sudavė smūgius. Įvykio metu buvo neblaivus. Pripažįsta visas jam pareikšto kaltinimo aplinkybes. Su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, tik prašo sumažinti neturtinės žalos dydį. Pasižada dirbti ir žalą atlyginti. Jo mama nukentėjusiajai perdavė 300 Eur, jis pats L. T. pervedė 200 Eur. Po šio įvykio su nukentėjusiąja kartu nebegyvena.

Kadangi kaltinamasis dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Nukentėjusioji L. T., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu pagarsinti, parodė, kad su D. P. susipažino 2016 m. kovo 20 d., o nuo 2016 m. birželio mėn. jis apsigyveno jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo nurodytos datos gyveno kaip sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį, nors beveik visą tą laikotarpį jį išlaikė, kadangi D. niekur nedirbo, tik jo motina jam atsiųsdavo iš JAV pinigų, kuriuos jis naudodavo tik savo reikmėms. Bendrų vaikų neturi, augina 11 metų sūnų iš pirmos santuokos, kuris gyvena kartu. Apie tai, kad D. buvo keletą kartų teistas, sužinojo visai neseniai, kai jis, būdamas neblaivus, pats pasipasakojo. D. niekur nedirbdavo, pastoviai vienas namuose vartodavo alkoholį. Kai grįždavo iš darbo, dažniausiai jį rasdavo girtą. Bandė su juo keletą kartų nutraukti santykius, reikalavo išsikraustyti, tačiau jam vis pavykdavo įkalbėti pažadais, meilikavimais, dovanomis, kad nebegers. 2018-02-21, apie 18.00 val., grįžo iš darbo į namus. D. girtas miegojo, jo nežadino, nes nenorėjo triukšmo ir klausytis jo nesąmoningų kalbų. Užėjusi į virtuvę, pamatė ant stalo padėtą ir nugertą butelį. Virtuvėje ruošiant maistą, atsikėlė ir atėjo D. Jis buvo labai girtas. Jam žodžiu papriekaištavo dėl jo girtavimo ir kad jis nesilaiko jokių duotų pažadų. Pareikalavo, kad jis atsistotų ir išeitų iš jos namų. Tada jis staiga atsikėlė nuo kėdės, nusikeikė, suspaudė rankų kumščius ir pradėjo pulti. Supratusi, kad gali būti sumušta, išbėgo iš virtuvės ir kūnu užrėmė duris, tačiau jėgos buvo nelygios. Jis atidarė duris ir koridoriuje ranka iš priekio sugriebė jam už gerklės. Pavyko rankomis atitraukti jo ranką ir įbėgti į vonią, tačiau nespėjo užsidaryti vonios durų, nes D. sugriebė ranka už plaukų, ištempė į koridorių ir sviedė ant grindų. Nukrito ant kairiojo šono, spėjo atsiklaupti ir rankomis užsidengti veidą. D. tuo metu kumščiais trankė galvą. Kiek sudavė smūgių, neskaičiavo, tačiau buvo smūgis po smūgio, apytiksliai iki 10 smūgių, ir vienu momentu, kai jam sakė: „ką tu darai“, kilstelėjo galvą. Ir jis vieną smūgį kumščiu trenkė į veidą, pataikydamas į nosį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas, tačiau jis nesiliovė smurtavęs, keliu dar tris kartus spyrė į nugarą. Nepamena to momento, kaip pavyko atsikelti ir pabėgti į virtuvę, kur pasiėmė telefoną, nubėgo į kambarį ir užrakinusi paskambino į policiją. Supratęs, ką padarė, D. P. bandė pabėgti. Žinodama, kad turi atvykti policijos pareigūnai, ji taip pat išėjo į laiptinę ir tuo momentu pareigūnai jau lipo laiptais ir sulaikė D. Pareigūnai iškvietė jai medikus, buvo nuvežta į universitetinę ligoninę, kur nustatė galvos ir stuburo juosmeninės dalies sumušimus. Gydėsi ambulatoriškai. D. P. dėl padarytų sužalojimų padarytą turtinę žalą gydantis asmeniškai jai kompensavo jo motina, pervesdama į sąskaitą pinigus už gydymą (1 t., b.l. 19-20, 24, 27).

Iš 2018-02-21 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad atvykus pagal pranešimą, pasitiko vyras ir pranešėja, kuri buvo apsiverkusi, iš nosies bėgo kraujas, buvo rankomis susiėmusi už galvos. Vyras akivaizdžiai stipriai neblaivus, bandė šalintis. D. P. tuoj po įvykio buvo nustatytas 4,79 promilių girtumas. Smurtą patyręs asmuo nurodė, kad grįžusi iš darbo, sugyventinį rado neblaivų, įvyko konfliktas, kurio metu D. P. kumščiu keletą kartų trenkė jai į galvą, tempė už plaukų, parvertęs ant žemės, spardė kojomis į nugaros sritį, patyrė fizinį skausmą, prie tarnybinio pranešimo pateiktas garso ir vaizdo įrašas (1 t., b.l. 6-9).

Iš 2018-02-27 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta policijos pareigūnų iš įvykio vietos pateikta CD laikmena su vaizdo ir garso įrašu. Jame užfiksuota, kaip pareigūnai laiptinėje sulaiko D. P., prie atidarytų buto durų stovi ir verkia L. T.. L. T. nurodo pareigūnams, kad D. P. kumščiu trankė jos galvą, veidą, spardė kojomis (1 t., b.l. 36-38).

Iš 2018-04-03 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti L. T. pateikti prie bylos D. P. smurto metu išrauti jos plaukai (1 t., b.l. 39), kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, prijungti prie bylos bei 2018-04-03 nutarimu perduoti saugoti į Klaipėdos AVPK daiktinių įrodymų saugyklą (1 t., b.l. 41, 42).

Iš 2018-02-26 specialisto išvados Nr. G 366/2018 (03) matyti, kad L. T. nustatyti galvos plaukotuosios dalies ir stuburo juosmeninės dalies sumušimai. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytam laikui ir aplinkybėms, gavosi sumušus bukais daiktais, galėjo būti padaryti suduodant kumščiu į galvos plaukuotąją dalį bei sulenktos kojos keliu į stuburo juosmeninę dalį. L. T. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 46).

Iš 2018-03-16 papildomos specialisto išvados Nr. pG 466/2018 (03) matyti, kad specialisto išvadoje Nr. G 366/2018 (03) nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas pakeistas į nesunkų, nes ankščiau L. T. nebuvo diagnozuotas nosies kaulų lūžimas (1 t., b.l. 51-53).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis D. P. tyčia ne mažiau 10 kartų kumščiu smogė nukentėjusiajai L. T. į galvos sritį, sudavė vieną smūgį į nosį bei kojos keliu tris kartus smogė nukentėjusiajai į nugaros sritį, padarydamas nukentėjusiajai galvos plaukotuosios dalies ir stuburo juosmeninės dalies sumušimus, nosies kaulų lūžimą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas L. T. sveikatą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad kaltinamasis sumušė nukentėjusiąją, dėl ko jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimą D. P. padarė tiesiogine tyčia: suduodamas smūgius nukentėjusiajai, jis suvokė, kad naudoja smurtą prieš žmogų ir norėjo taip veikti. Panaudoto smurto padariniai – L. T. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nagrinėjant bylą, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiosios, parties D. P. parodymus, nustatyt, kad D. P. ir L. T. kartu gyveno nuo 2016 m., vedė bendrą ūkį, juos siejo bendra buitis. D. P. ir L. T. gyveno bendrai neįregistravę santuokos, t. y. jie buvo sugyventiniai, nusikalstamos veikos padarymo metu juos siejo šeiminiai santykiai, todėl D. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

D. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai ir VSDF biudžetui žalą atlygino visiškai, nukentėjusiajai L. T. atlygino dalį žalos. Šios aplinkybės pripažįstamos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir nusikaltimą padarė recidyvistas. Tai, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, patvirtino pats kaltinamasis duodamas parodymus teisme, bei šią aplinkybę nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. T., jo girtumas taip pat nustatytas policijos pareigūnų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, šiuo metu vykdo individualią veiklą, nuo alkoholinės priklausomybės jam atliktas akupunktūros seansas. Nusikaltimo padarymo metu jis buvo keturis kartus teistas, taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos sveikatai padarymą, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. D. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai ir VSDF Klaipėdos skyriui žalą atlygino visiškai, nukentėjusiajai L. T. atlygino dalį žalos. Siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam D. P. skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant mažesnę nei sankcijos vidurkis. Taikytina BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis, ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina 1/3. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad D. P. po šios nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų nepadarė, dirba, nukentėjusiosios atsiprašė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus, atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai ir VSDF Klaipėdos skyriui žalą atlygino visiškai, nukentėjusiajai L. T. atlygino dalį žalos, šiuo metu vykdo individualią veiklą, nuo alkoholinės priklausomybės jam atliktas akupunktūros seansas. Visa tai rodo, kad jis deda pastangas integruotis į visuomenės gyvenimą, padarė išvadas, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., kaltinamajam D. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas dvejiems metams, įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje, per 6 mėnesių laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalą, 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismo nuomone, šios pareigos turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui.

D. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. T., nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas D. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 21 d. 18.15 val. iki 2018 m. vasario 23 d. 16.10 val. (dvi dienos) (1 t., b.l. 97, 130).

Nukentėjusioji L. T. byloje pareiškė kaltinamajam 4048,99 eurų civilinį ieškinį (1 t., b.l. 176-193), prašydama iš kaltinamojo priteisti 4000 Eur neturtinę žalą ir 48,99 turtinę žalą. Nukentėjusioji nurodė, kad jos gydymas tęsiamas iki šiol, ji perka medikamentus, vyksta į gydymo įstaigą gydytojų konsultacijoms. Nurodo, kad, jai padaryta 48,99 Eur turtinė žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo. Iš karto po įvykio jo greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežta į Klaipėdos universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyrių, kur ją apžiūrėjo traumotologas, otolaringologas ir radiologas, paskirtas medikamentinis gydymas. Dėl patirtų sužalojimų ji jautė labai intensyvius ir nuolatinius galvos, nugaros skausmus. Ji iki šiol negali būti saulėje, šilumoje ir pirtyje, nes tai sukelia stiprius skausmus galvos srityje. Skausmui malšinti vartoja vaistus, kurių vartojimas turi būti ribotas dėl jų žalos kitiems organams, o taip pat dėl organizmo prisitaikymo prie vaistų grėsmės. Be to, nurodo, kad po šio įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, potrauminį stresą, psichologinius sutrikimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, jai atsinaujino depresija. Ji iki šiol negali elgtis įprastai, rūpintis nepilnamečiu vaiku, ji tapo labai jautri, iki šiol jaučia didelį nerimą dėl savo gyvybės ir sveikatos saugumo, kankina nemiga, padidėjęs nuovargis, ji priversta lankytis pas psichologą ir psichiatrą ir vartoti raminančius ir migdomuosius vaistus, vaistus nuo depresijos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. T. nurodė, kad kaltinamasis jai atlygino 200 Eur, todėl civilinį ieškinį mažina, prašo iš kaltinamojo priteisti 3800 Eur neturtinę žalą. Iki šiol vartoja vaistus, jaučia galvos skausmus, lūžusi nosis sugijo, operacijos jai atliktos nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Tarp kaltinamojo D. P. nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nukentėjusiajai L. T. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Iš kaltinamojo D. P. priteisiama 48,99 Eur nukentėjusiajai turtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji L. T. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai: galvos plaukuotosios dalies ir stuburo juosmeninės dalies sumušimai, nosies kaulų lūžimas, poodinės paakių kraujosruvos. Nosies kaulų lūžimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kiti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su labai dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nukentėjusiajai nebuvo atliekamos operacijos ir nėra nerimo dėl intervencijų (operacijų ar kita) ateityje, nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Nukentėjusiosios L. T. prašoma priteisti 3800 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiųjų bei kaltinamųjų interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra per didelė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios L. T. patirtos neturtinės žalos dydis vertintinas 1500 Eur. Iš šios sumos atėmus kaltinamojo D. P. nukentėjusiajai išmokėtą sumą 200 Eur, nukentėjusiajai neatlyginta neturtinė žala yra 1300 Eur. Taigi, L. T. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo D. P. nukentėjusiajai L. T. 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kita nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui: skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje; plaukai, saugomi Klaipėdos AVPK daiktinių įrodymų saugykloje (1 t., b.l. 41, 42), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir bausmę D. P. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p. 3 d., bausmės vykdymą atidėti dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai L. T. nusikaltimu padarytą 48, 99 Eur turtinę žalą ir 1300 Eur neturtinę žalą, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią D. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 21 d. 18.15 val. iki 2018 m. vasario 23 d. 16.10 val. (dvi dienas).

D. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. T., panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš kaltinamojo D. P. 48,99 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai L. T.. Kitą nukentėjusiosios L. T. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui: skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje; plaukus, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.