- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-1351-275/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Unicorn LT“
- Atsakovas
- J. K.
- Advokatai
- Edita Ivanauskienė
- Kategorijos
- 3.2.6.1Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės „Unicorn Lt“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Unicorn LT“ ieškinį atsakovei J. K. – J. dėl vartojimo ginčo išnagrinėjimo teisme, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Unicorn LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti, kad atsakovės J. K.-J. reikalavimai ieškovui UAB „Unicorn LT“ dėl 2016 m. vasario 13 d. baldų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VU-02.13-1 nutraukimo, už baldus – nestandartinę vaikišką lovą su 2 vienetais medūzų, sumokėtos kainos 1 800 Eur grąžinimo, taip pat 35 Eur baldų transportavimo išlaidų bei 350 Eur išlaidų, patirtų advokatės suteiktoms paslaugoms apmokėti, atlyginimo yra nepagrįsti ir juos atmesti.
2. Nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija, išnagrinėjusi vartojimo ginčą pagal J. K.-J. prašymą dėl UAB „Unicorn LT“ pagamintos vaikiškos lovytės galimai netinkamos kokybės, 2018-08-17 priėmė nutarimą, kuriuo nutarė vartotojos prašymą patenkinti iš dalies ir pripažinti, kad pardavėjas turi grąžinti pirkėjai už lovą sumokėtus pinigus ir atlyginti pirkėjos išlaidas už teisines paslaugas. Ieškovas pabrėžė nesutinkąs su 2018-08-17 nutarimu. Pažymėjo, kad pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta 2016-02-13, 2017-05-19 prekė perduota atsakovei, o 2017-11-17 ieškovas gavo atsakovės pretenziją dėl netinkamos prekės kokybės, į kurią ieškovas atsakęs, kad atsakovė pasirinkusi neproporcingą savo teisių gynybos būdą, todėl ieškovas pasiūlęs savo kaštais pakeisti defektų turinčią baldų dalį. Ieškovo teigimu, ginčas tarp šalių yra kilęs dėl atsakovės reikalavimų, pareikštų ieškovui: 1) reikalavimo nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį bei grąžinti už prekę sumokėtas lėšas; 2) reikalavimo sumokėti pirkėjai baldų transportavimo išlaidas; 3) reikalavimo atlyginti atsakovei pastarosios patirtas advokatės teisinėms paslaugoms. Ieškovas akcentavo, kad atsakovė įsigijo vaikišką lovą, t. y. lovą skirtą ne suaugusių asmenų, bet vaikų naudojimui, defektų turinčios dalies pakeitimas sudaro tik nežymią visos prekės kainos dalį, o ieškovas sutinkąs šią baldo dalį pakeisti, taip pat pabrėžė, kad atsakovė yra nuo 1998 m. praktikuojanti advokatė, todėl mokama advokatės pagalba bent ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje jai nebuvo būtina.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė J. K. – J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pripažinti, kad atsakovės reikalavimai ieškovui dėl 2016-02-13 baldų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, už baldus nestandartinę vaikišką lovą su 2 vienetais medūzų bei 350 Eur išlaidų, patirtų advokatės suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimo, yra pagrįsti.
4. Atsakovė nurodė su ieškinio argumentais nesutinkanti, kadangi parduota lova yra netinkamos kokybės. Pabrėžė nesutinkanti su ieškovo teiginiais, kad lovos defektai atsirado lovą atsakovei naudojant ne pagal paskirtį. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovo pozicija, kad reikalavimas grąžinti sumokėtą kainą yra neproporcingas prievolių pažeidimo mąstui, o ta aplinkybė, jog ieškovas negalės realizuoti prekės kitam asmeniui, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį. Atsakovės nuomone, patikrinimo akte užfiksuota tiek pažeidimų, kad norint juos pašalinti, praktiškai reikėtų iš naujo perdaryti lovą. Atsakovė akcentavo, jog ta aplinkybė, kad ji yra advokatė, nepaneigia jos teisės kreiptis į kitą advokatę dėl teisinių paslaugų suteikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei J. K.-J. iš ieškovo UAB „Unicorn LT“ 1800 Eur sumą, sumokėtą už prekę, ir 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Nurodė, kad ieškovas, teigdamas, kad atsakovei parduotas baldas yra tinkamos kokybės, pabrėžė, jog pagal atsakovės užsakymą buvo pagamintas vaikiškas baldas, skirtas naudoti tik vaikui, o ne suaugusiam asmeniui. Kaip jau minėta, verslininkas prieš parduodamas prekę privalo suteikti informaciją apie prekės ar paslaugos pagrindines savybes. Nagrinėjamu atveju, 2016-02-13 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad parduodamas nestandartinis baldas – vaikiška lova pagal nuotrauką bei brėžinį, čiužiniui 90x200. Šalių sudarytoje sutartyje nėra apibrėžta, kas yra laikoma vaikiška lova, t. y. nenurodyta, kuo skiriasi vaikiška lova nuo suaugusiojo lovos, taip pat nenurodyta, kokiam vaikui (pvz. kokio amžiaus, svorio ir pan.) skirta lova. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei pirkimo-pardavimo sutartyje, nei kituose byloje esančiuose dokumentuose nėra nurodyta maksimali galima lovos apkrova, taip pat nėra įspėjimo dėl silpnesnių lovos konstrukcijos vietų ar instrukcijos vartotojui dėl tinkamo baldo naudojimo.
7. Pabrėžė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, nagrinėdamas bylas dėl daikto kokybės, teismas privalo įvertinti ir vartotojo lūkesčius, įsigyjant daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205/2018). Šiuo atveju, atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad įsigydama vaikišką baldą manė ir tikėjosi, kad sąvoka „vaikiška lova“ reiškia ne silpnesnę lovos konstrukciją, bet priešingai, kad baldas yra tvirtesnis, pagamintas iš ekologiškesnių medžiagų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pagamintos lovos matmenys (90cmx200cm) atitinka suaugusio asmens naudojamos lovos matmenis, ieškovas privalėjo pateikti papildomą informaciją apie maksimalią leistiną lovos apkrovą.
8. Nurodė, kad šioje byloje nustatyta, jog ieškovas nepateikė duomenų apie maksimalią leistiną lovos apkrovą. Teismo posėdžio metu ieškovo vadovas R. P. pabrėžė, kad dėl konstrukcinių savybių lova negali būti naudojama suaugusio asmens. Byloje duomenų, jog atsakovė buvo informuota, kad lovos negali naudoti suaugęs asmuo, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad šalių pirkimo-pardavimo sutartyje nėra apibrėžta sąvoka „vaikiška“, bei tai, kad vartotojui nebuvo pateikta daikto naudojimo instrukcija, darytina išvada, jog ieškovo pagaminta lova negali būti naudojama tam, kam paprastai toks daiktas naudojamas, kadangi nėra aišku, kokio amžiaus, svorio ir pan. vaikui naudoti yra skirta lova. Taigi, konstatuotina, jog ieškovo pagamintas baldas neatitinka daiktui keliamų kokybės reikalavimų.
9. Pažymėjo, kad byloje nustatyta, kad dėl konstrukcinių savybių lova gali būti naudojama tik vaiko, bet ne suaugusiojo, tačiau aiškių duomenų, kokias savybes naudodamas baldą pagal paskirtį turi atitikti vartotojas, byloje nėra. Kadangi konstatuota, kad baldas dėl savo konstrukcinių savybių negali būti tinkamai naudojamas pagal savo įprastinę paskirtį, darytina išvada, jog atsakovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas šioje situacijoje yra proporcingas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys yra atmestinas ir pripažintina, kad atsakovės reikalavimas ieškovui dėl daikto kainos grąžinimo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 1800 Eur suma, sumokėta už lovą (Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 str.1 d. 10 p., 29 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliantas UAB „Unicorn LT“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-35160-872/2018, dalį, kuria teismas priteisė atsakovei J. K. – J. iš ieškovo UAB ,,Unicorn LT“ 1 800 EUR sumą, sumokėtą už prekę - nestandartinę vaikišką lovą su 2 vienetais medūzų, taip pat 250 EUR išlaidų, patirtų advokatės suteiktoms teisinėms paslaugoms, ginčą nagrinėjant ikiteisminėje stadijoje, apmokėti, bei šioje dalyje priimti naują sprendimą - atsakovės reikalavimus ieškovui dėl sumos, sumokėtos už prekę, ir išlaidų, patirtų advokatės paslaugoms apmokėti, atmesti kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Priteisti iš atsakovės J. K. – J. ieškovo UAB ,,Unicorn LT“ naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
11.1 Nurodė, kad pirkėja užsakė pagaminti bei iš pardavėjo įsigijo vaikišką lovą, todėl aptariamo baldo naudojimo paskirtis (pritaikymas vaikų, o ne suaugusiųjų naudojimui) vartotojai akivaizdžiai buvo žinoma (negalėjo būti nežinoma), tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu akcentuodamas, neva, nepakankamai apibrėžtą baldų naudojimo paskirtį, aptariamu klausimu padarė teisiškai nepagrįstas bei klaidingas išvadas. Be to, Teismas visiškai ignoravo pačios Atsakovės pripažintą faktą, kad Lovą Ieškovas pagamino ne savo nuožiūra, o išimtinai laikydamasis Pirkėjos pasirinktos dizainerės brėžinių, t. y. jau pati aplinkybė, kad baldai buvo ne tik nupirkti, bet ir gaminami pagal atsakovės nurodymus, paneigia bet kokias interpretacijas apie tai, kad lovos paskirtis ir naudojimo sąlygos atsakovei, neva, nebuvo žinomos.
11.2 Pažymėjo, kad atsakovė pardavėją informavo apie tai, kad baldų defektas (Lovos rėmo lūžis) atsirado pirkėjai pasilypėjus (ne atsisėdus) ant lovos (su tuo susijusios aplinkybės buvo aiškiai nurodytos Ieškovo ieškinyje). Pastaroji aplinkybė yra svarbi, kadangi, kaip ginčo nagrinėjimo metu paaiškino ieškovas, apskaičiuoti didžiausią galimą lovos apkrovą praktiškai yra neįmanoma, nes tokio paties svorio žmogaus apkrova baldui gali skirtis priklausomai nuo jo kūno padėties, t. y. priklausomai nuo to, ar jis ant lovos guli, sėdi, šokinėja, stovi ir pan. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas pastarųjų aplinkybių (defekto atsiradimo priežasties - pačios vartotojos kaltės dėl baldų sugadinimo) detaliai neanalizavo, tiesiog formaliai apsiribodamas ieškovo vartotojai raštu pateiktos informacijos apie baldus vertinimu. Pažymėtina, kad esamu atveju baldų defektas atsirado, būtent, dėl vartotojos kaltės, t. y. ieškovas už atsiradusius prekės trūkumus nėra atsakingas.
11.3 Nurodė, kad vien konstatavimas, kad prekė neatitinka jai keliamų kokybės reikalavimų (negali būti naudojama pagal paskirtį), skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, savaime nepatvirtina pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, kaip vartotojo teisių gynimo būdo, adekvatumo (proporcingumo) atliktam pažeidimui. Tokioje situacijoje privalo būti vertinamos ir kitos ginčui reikšmingos aplinkybės, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai netyrė bei dėl jų nepasisakė, nors apeliantas jas akcentavo viso proceso metu.
11.4 Pažymėjo, kad atsakovė užsakė ne bet kokią, o nestandartinę vaikišką lovą, kurią ieškovas pagamino pagal atsakovės pasirinktos dizainerės parengtus brėžinius. Tai reiškia, kad ginčo prekė yra nelikvidi, t. y. ieškovas neturi galimybės operatyviai (arba netgi iš viso) jos parduoti kitiems pirkėjams, tokiu būdu bent iš dalies sumažindamas savo nuostolius (tuo atveju, jeigu prekės kainą reikėtų grąžinti atsakovei). Siekdamas apeliacinės instancijos teismui suteikti aiškumo dėl baldų nelikvidumo, o kartu ir dėl tikrosios priežasties, lėmusios atsakovės apsisprendimą atsisakyti lovos, apeliantas paaiškina, kad aptariami baldai pagal pirkėjos užsakymą (pirkėjos pasirinktos dizainerės parengtus brėžinius) pagaminti ,,stalčių“/,,laiptų“ principu, t. y. lovoje vaikai guli dvejais aukštais, o tai reiškia, jog aukščiau esančiam vaikui siekiant iš lovos išlipti, jis tai turi padaryti lipdamas per žemiau esantį vaiką. Akivaizdu, jog toks (atsakovės pasirinktos dizainerės suprojektuotas ir pačios pirkėjos laisva valia užsakytas) variantas yra nepraktiškas (iš aukštesnio lovos lygio lipantis vaikas gali pažadinti tą, kuris miega žemesnėje dalyje), o tai ne tik mažina baldų likvidumą (kiti, apdairūs asmenys tokio modelio lovos užsisakyti nepageidauja), bet ir atskleidžia pačios atsakovės nesąžiningumą esamo ginčo atveju - siekį pasinaudoti nedideliu ir lengvai pašalinamu defektu, mėginant atsisakyti jos pačios užsakytų nestandartinių Baldų ir atgauti už juos sumokėtas lėšas. Be to, ieškovas, siekdamas užtikrinti klientės (atsakovės) interesus, geranoriškai sutiko savo kaštais pakeisti defektų turinčią baldų dalį - lovos rėmą, kurio vertė sudaro tik nežymią visos prekės kainos dalį (apytiksliai 70 EUR, t. y. mažiau nei 4 proc. visos baldų kainos).
11.5 Nurodė, jog ginčo nagrinėjimo tiek VVTAT, tiek pirmosios instancijos teisme metu pirkėja ginčą nagrinėjančius organus klaidino ne tik dėl baldų pažeidimą lėmusių aplinkybių (skirtingai nei pardavėjui, teismui bei VVTAT atsakovė nurodė, jog rėmo lūžį, neva, lėmė atsisėdimas ant lovos (nors ieškovui buvo nurodyta, kad rėmas lūžo vartotojai pasilypėjus (ne atsisėdus) ant aptariamo baldo)), bet ir pateikė tikrovės neatitinkančius teiginius, kad pardavėjas baldus atsiėmė, tariamai kaip nekokybiškai pagamintus, bei, neva, nepateikė atsakovei jokių pasiūlymų, todėl ji įsigijo kitą lovą. Pretenzija (kuri buvo pridėta kartu su ieškiniu) paneigia vartotojos teiginį, jog jai joks ieškovo pasiūlymas nebuvo pateiktas, be to, tarp šalių vykęs telefoninis susirašinėjimas patvirtina faktą, kad pardavėjas lovos, kaip nekokybiškos, neatsiėmė, priešingai - pati atsakovė pristatė baldus ieškovui, pastarajam manant, kad baldai pristatyti defektų šalinimui bei pirkėjos bus atsiimti.
11.6 Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į faktą, jog teismo posėdyje atsakovė save atstovavo pati, t. y. jokia kito teisininko pagalba jai nebuvo reikalinga (atsakovė gerai žino tiek teismo proceso ypatumus, tiek turi suvokimą apie materialines teisės normas). Be to, teismas nepakankamą reikšmę skyrė aplinkybei, kad atsakovę ikiteisminėje stadijoje atstovavusi advokatė nesispecializuoja vartojimo ginčuose, t. y. pastarosios atstovės dalyvavimas procese buvo pasirinktas atsakovei siekiant vienintelio ir labai aiškaus tikslo - sukurti ieškovui kuo daugiau papildomų išlaidų, ginčijantis su atsakove dėl visiškai nepagrįstų jos reikalavimų ieškovo atžvilgiu. Pabrėžė, kad toks pirkėjos elgesys negali būti toleruojamas, t. y. sąmoningai ir tikslingai patirtos papildomos išlaidos, kurių atsiradimui ginčą nagrinėjant ikiteisminėje stadijoje nebuvo absoliučiai jokio poreikio, turi tekti ne sąžiningai ginčo šaliai - ieškovui, bet, būtent, pačiai atsakovei, kaip nesąžiningai veikusiam subjektui. Nurodyti motyvai patvirtina faktą, kad pirmosios instancijos teismas 250 EUR sumą, sumokėtą už teisines paslaugas, atsakovei iš ieškovo priteisė neteisėtai ir nepagrįstai.
Atsiliepimas
11. Atsakovė J. K. – J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, kurios atsiliepimo į apeliacinį skundą metu yra 950 EUR.
12.1 Nurodė, kad tai, kad atsakovei nebuvo pateikta reikalinga atitinkama informacija apie pagrindines vaikiškos lovos savybes buvo konstatuota ir 2017-07-03 patikrinimo akte Nr. 1ŠE-44 ir 2018-08-17 VVTAT nutarime ir sprendime. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo, kad verslininkas prieš parduodamas prekę privalo suteikti informaciją apie prekės ar paslaugos pagrindines savybes. Tai, kad atsakovei nebuvo pateiktos lovos naudojimo ir priežiūros instrukcijos, išnagrinėjusi visą ginčo medžiagą patvirtino ir VVTAT: „Taigi, Komisija vertina, jog siekdamas tinkamai įvykdyti teisės aktuose įtvirtintą informavimo pareigą, be kita ko, kilus ginčui - įrodyti savo veiksmų tinkamumą - Rangovas Garantinį taloną Vartotojai galėjo ir turėjo pateikti su lovos naudojimo ir priežiūros instrukcija, tokiu būdu patvirtindamas, kad sutartinius įsipareigojimus Rangovas įvykdė tinkamai.“
12.2 Nurodė, kad nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo teiginiais, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neva pirmosios instancijos teismas detaliai neįvertino ieškovo teiginių, nurodytų ieškinyje, kad baldų defektas (lūžis) atsirado atsakovei ne atsisėdus, o pasilypėjus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad lūžis atsirado jai atsisėdus ant lovos. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, kad lūžis galėjo įvykti suaugusiam asmeniui pasilypėjus ant lovos. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, (CPK 12 str.). Rungimosi principas lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Šiuo atveju, ieškovui kyla pareiga įrodyti, kad pagamintas daiktas yra kokybiškas. Šioje byloje nustatyta, jog ieškovas nepateikė duomenų apie maksimalią leistiną lovos apkrovą.“ Kaip ir ieškinyje, taip ir apeliaciniame skunde minėti Ieškovo teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, nei rašytiniais, nei liudytojų parodymais. Ieškovas šių teiginių neįrodinėjo ir nagrinėjant ginčą ikiteisminėje instancijoje, t. y. VVTAT, todėl visai pagrįstai pirmosios instancijos teismas laikė šiuos teiginius neįrodytais ir nepaneigiančiais Ieškovo kaltės dėl nekokybiško daikto ir informacijos apie Baldo pagrindines savybes pateikimo pareigos įvykdymo.
12.3 Pažymėjo, kad ieškovas yra teisiškai atsakingas ir už pasirenkamas medžiagas ir būdus baldui pagaminti, t. y. už techninį Baldo sprendimo išpildymą, nes brėžinyje yra tik pateiktas baldo išorinis vaizdas (dizainas). Todėl aplinkybė, kad baldas buvo gaminamas pagal atsakovės pasirinkto dizainerio brėžinį nepadaro vaikiškos lovos esminių savybių, tokių kaip jos galima apkrova, akivaizdžių pirkėjui, šiuo atveju atsakovei. Todėl visiškai nesutiktina su Ieškovo teiginiais, kad aplinkybė, kad Baldas buvo gaminamas pagal atsakovės pateiktą brėžinį, reiškia, kad lovos paskirtis ir naudojimo sąlygos atsakovei buvo žinomos.
12.4 Nurodė, kad ieškovo pagaminta lova negali būti naudojama tam, kam paprastai toks daiktas naudojamas, kadangi nėra aišku, kokio amžiaus, svorio ir pan. vaikui naudoti yra skirta lova. Taigi, konstatuotina, jog ieškovo pagamintas baldas neatitinka daiktui keliamų kokybės reikalavimų.“ Atkreipė dėmesį, kad pažeidus CK 6.228⁶, 6.353 str. straipsnį „proporcingumo“ reikalavimas pirkimo- pardavimo sutarčiai nutraukti nėra keliamas.
12.5 Pažymėjo, kad ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė sumažintas 250 EUR bylinėjimosi išlaidas, atsakovės patirtas ikiteisminėje instancijoje. Su tuo atsakovė nesutiko dėl šių priežasčių: tokie teiginiai, kad atsakovė samdė kitą advokatą tik dėlto, kad ieškovas patirtų kuo daugiau papildomų išlaidų yra laikytinas menkinimu kito advokato veiklos, o tai yra draudžiama pagal Lietuvos advokatų etikos kodekso 12 str. 11 d. Ieškovo teiginiai, kad atsakovės samdoma atstovė, advokatė Edita Ivanauskienė, „nesispecializuoja“ vartotojų teisių ginčuose taip pat nėra pagrįsti jokiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
13. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, tai, kad ieškovas UAB „Unicorn LT“ prisiėmęs pareigą pagaminti atsakovės užsakymu baldus – nestandartinę vaikišką lovą pagal foto ir brėžinį, bei parduoti 2 vnt. medūzų sudarytoje sutartyje nurodė, kad sudaryta baldų pirkimo-pardavimo sutartis, tai buvo pagrindu vertinti šalių santykius kaip pirkėjo ir pardavėjo, nors iš sutarties 1.1 punkto galima daryti išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis baldo pagaminimui. CK 6.645 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, jei rangos sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Tai, kad sutartyje nurodyta, jog lova gaminama pagal foto bei brėžinį, tačiau sutartyje nėra nurodyta, kad darbai atliekami pagal pateiktą brėžinį užsakovo rizika, tai leidžia daryti išvadą, kad užsakovas nėra atsakingas dėl to, kad lova buvo pagaminta netinkamos kokybės. Ieškovas teigia, kad lovos sulūžimo priežastis buvo jos naudojimas ne pagal paskirtį, t.y. dėl konstrukcinių savybių lova negalėjo būti naudojama suaugusio asmens. Pripažintina, kad vien tai, kad užsakovei nei baldų pirkimo sutartyje, nei kitokiu būdu nebuvo pranešta, jog parduotas daiktas gali būti naudojamas tik tam tikro svorio žmonių, tai leido teismui atmesti ieškovo argumentus dėl daikto naudojimo ne pagal paskirtį. Ieškovas neįrodinėjo byloje tokios aplinkybės, kad baldo lūžimo priežastimi buvo jos netinkamas projektas, t.y. kad atsakovės pateiktas brėžinys ir lovos gaminimas būtent pagal tą brėžinį, kuris buvo netinkamas baldo gamybai, sąlygojo nekokybiško daikto pagaminimą. Baldo gamybos būdą, medžiagas, dalis nustatė ieškovas, todėl jam tenka baldo tinkamo pagaminimo rizika. Ta aplinkybė, kad buvo užsakyta ieškovui pagaminti vaikišką lovą ir tokio baldo pagaminimas sutartyje numatytais metmenimis nereiškia, kad tokiu gaminiu gali naudotis tik tam tikro amžiaus ir svorio žmogus. Suaugusio žmogaus atsisėdimas ant vaikiškos lovos negali būti vertinama kaip baldo naudojimas ne pagal paskirtį, ieškovas neįrodė, kad gaminys buvo skirtas naudotis tik iki tam tikro svorio žmonėms, todėl vien baldo rėmo sulūžimo faktas leido daryti išvadą apie tai, kad jis buvo pagamintas nekokybiškas ir taikyti baldo pardavėjui-gamintojui pasekmes, numatytas CK 6.6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisėmis, t.y. pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovo teigimas, kad tokio daikto pagaminimas, koks buvo perduotas užsakovei, nėra esminiu sutarties pažeidimu, atmestinas, nes vertintina, kad gaminiui naudojimas medienos, kuri lūžta, bei pagaminus lovą tokios konstrukcijos, kuri neleidžia daiktu naudotis pagal paskirtį, yra esminiu sutarties pažeidimu.
14. Atsakovas nurodė, kad teismas visiškai ignoravo pačios atsakovės pripažintą faktą, kad lovą ieškovas pagamino ne savo nuožiūra, o išimtinai laikydamasis Pirkėjos pasirinktos dizainerės brėžinių. Ieškovas yra atsakingas už pasirenkamas medžiagas ir būdus baldui pagaminti, t. y. už techninį baldo sprendimo išpildymą, kadangi atsakovės pateiktame brėžinyje buvo tik pateiktas baldo išorinis vaizdas (dizainas). Tai, kad baldas buvo gaminamas pagal atsakovės pasirinkto dizainerio brėžinį, nereiškia, kad už techninę gamybos dalį yra atsakinga brėžinį pateikusi užsakovė.
Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovės pateikti brėžiniai daiktui pagaminti sąlygojo blogos kokybės daikto pagaminimą. Tai, kad ieškovas, kaip komercinę veiklą vykdantis asmuo prisiėmė pareigą pagaminti baldą savo rizika, leidžia daryti išvadą, kad yra atsakingas už tinkamos kokybės daikto pagaminimą, todėl atsakovė, kaip vartotoja, įsigijusi netinkamos kokybės daiktą, turi teisę reikalauti savo teisių gynimo.
15. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė sumažintas 250 EUR bylinėjimosi išlaidas, atsakovės patirtas ikiteisminėje instancijoje. Tai, kad šias išlaidas atsakovė turėjo dėl kilusio tarp jos, kaip vartotojos ginčo su gamintoju, kad ginčas buvo išspręstas vartotojo naudai, reiškia, kad dėl atsiradusių nuostolių atsakovei yra atsakingas gamintojas, todėl teismas pagrįstai priteisė kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atsakovės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.