Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-11-23 · Administracinė byla Nr. I4-681-595/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-11-23Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-11-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-23
Bylos Nr.
I4-681-595/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02258-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Vita Valeckaitė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
L. S.
Atsakovas
Lietuvos bankas
Administracinė byla Nr. I4-681-595/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02258-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 33.; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,

dalyvaujant pareiškėjui L. S., jo atstovui advokatui V. D.,atsakovo Lietuvos banko atstovams A. M., S. C., V. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos banko valdybos 2019 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 03-95 „Dėl L. S. padaryto teisės pažeidimo“ (toliau- ir Nutarimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l.1-21).

Skunde nurodoma, kad Nutarimu Lietuvos banko valdyba pareiškėjui už Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (toliau – ir Reglamentas) 14 straipsnio a ir b punktų pažeidimą paskyrė 200 000 Eur baudą (toliau – ir Bauda). Pareiškėjas nurodo, kad Bauda paskirta, kadangi jis tariamai pažeidė Reglamento 14 straipsnio (a) punktą, kadangi žinodamas viešai neatskleistą informaciją, susijusią su AB „Žemaitijos pienas“ (toliau- ir Bendrovė), ir ja pasinaudodamas 2018 m. balandžio 27 d. reguliuojamoje rinkoje įsigijo 4 807 vnt. Bendrovės akcijų ir jas vėliau pardavė UAB „B. H.“; pažeidė Reglamento 14 straipsnio (b) punktą, kadangi žinodamas viešai neatskleistą informaciją, susijusią su AB „Žemaitijos pienas“, ir ja remdamasis paskatino R. S. 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. pateikti pavedimus įsigyti Bendrovės akcijų, G. S. - 2018 m. balandžio 27 d. pateikti pavedimus įsigyti Bendrovės akcijų, I. S. - 2018 m. balandžio 12 d. pateikti pavedimus įsigyti Bendrovės akcijų ir visas šias akcijas 2018 m. gegužės 2 d. parduoti UAB „B. H.“.

Skunde išdėstomos faktinės aplinkybės, susijusios su siekiu perleisti Bendrovės akcijas. Skunde nurodoma, kad nuo 2016 m. iki 2018 balandžio 27 d. nuolat vyko diskusijos dėl Bendrovės akcijų išpirkimo tarp Bendrovės pagrindinio akcininko A. P., jos vadovo R. P. bei smulkiųjų investuotojų, Investuotojų asociacijos narių.

Šalies argumentai

Pareiškėjas mano, kad Nutarimas nepagrįstas, todėl prašo jį panaikinti. Nurodo, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai, sudarydami Bendrovės akcijų pirkimo sandorius 2018 m. balandžio mėn., nežinojo jokios viešai neatskleistos informacijos, susijusios su Bendrove, kaip ši informacija yra apibrėžiama Reglamente.

Pažymi, kad informacija apie tarp P ir Investuotojų asociacijos atstovaujamos Bendrovės smulkiųjų akcininkų grupės vykusius pokalbius dėl Bendrovės akcijų pardavimo iki 2018 m. balandžio 27 d. vakaro neatitiko konkretaus pobūdžio kriterijaus, kuris pagal Reglamento 7 str. 1 d. yra būtinas viešai neatskleistos informacijos požymis, bei niekada neatitiko didelio poveikio Bendrovės akcijų kainai požymio, kuris pagal tą patį Reglamento straipsnį taip pat yra būtinas. Pažymi, kad Lietuvos bankas Nutarime padarė esminę klaidingą išvadą, kad Investuotojų asociacijos atstovaujama Bendrovės smulkiųjų akcininkų grupė vedė pokalbius dėl Bendrovės akcijų pardavimo su UAB „B. H.“, lėmusią Nutarimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Bet kokie pokalbiai ir derybos buvo vedami išskirtinai su A. P. ir R. P., kurių pradinis planas buvo smulkiųjų akcininkų grupės akcijas išpirkti AB „Žemaitijos pienas“ vardu ir sąskaita, o UAB „B. H.“ kaip pirkėjas atsirado tik galutiniame derybų etape pirkėjų pasirinkimu. A. P. per savo kontroliuojamą AB „Žemaitijos pienas“ apie ketinimus supirkti dalį Bendrovės akcijų, viešai paskelbė AB „Žemaitijos pienas“ AB Nasdaq Vilnius biržos informacinėje sistemoje dar 2018 m. balandžio 9 d. 15 val., kai buvo patalpintas pranešimas „Dėl bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektų“. Informacija, kuria sumanus investuotojas būtų linkęs pasinaudoti priimdamas sprendimus dėl investicijų, būtent ir buvo 2018 m. balandžio 9 d. paskelbta viešai teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau į tai nebuvo sulaukta jokios rinkos reakcijos.

Nurodo, kad Lietuvos bankas taip pat padarė klaidingą išvadą, kad 2018 m. kovo 8 d. laikytina diena, nuo kada informacija apie vykstančius pokalbius dėl Bendrovės akcijų pardavimo įgijo viešai neatskleistos informacijos statusą, kadangi šią dieną pirkėjas pasisamdė advokatų kontorą „E. V. ir partneriai“. Tyrimo metu surinkta informacija patvirtina, kad ši advokatų kontora pirmiausiai buvo pasamdyta kitais tikslais ir tik 2018 m. kovo pabaigoje gavo pavedimą rengti neesmines galimos sutarties sąlygas.

Pažymi, kad apie vykstančius pokalbius dėl Bendrovės akcijų išpirkimo žinojo Bendrovės generalinis direktorius R. P., todėl apie tai žinojo ir AB „Žemaitijos pienas“ bei būtent AB „Žemaitijos pienas“ turėjo pareigą informacijai apie vykstančius pokalbius dėl Bendrovės akcijų išpirkimo suteikti viešai neatskleistos informacijos statusą bei apie tai informuoti visus šio proceso dalyvius. Kadangi tai nebuvo padaryta, vadinasi AB „Žemaitijos pienas“ šios informacijos nelaikė viešai neatskleista informacija ir jai nesuteikė tokio statuso.

Nurodo, kad Lietuvos banko teiginiai, užfiksuoti Nutarime, dėl to, kad pareiškėjo veiksmais buvo pažeisti rinkos dalyvių, nesusijusių su Sutartimi, interesai, kadangi pareiškėjas dėl informacijos asimetrijos uždirbo jų galimą gauti pelną, yra nieko nepagrįsti ir atmestini, kadangi Bendrovės akcininkai, ne Sutarties šalys, niekada neturėjo galimybės parduoti Bendrovės akcijų už 1 akciją gaunant 2,20 Eur ar jai artimą kainą. Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų akcininkų interesų pažeidimą taip pat laiko nepagrįstu jokiais įrodymais, Investuotojų asociacija nėra pareiškusi pareiškėjui jokių reikalavimų, o Lietuvos bankas padarydamas tokią išvadą išėjo iš savo kompetencijos ribų.

Pažymima, kad Lietuvos banko valdyba, be jokių paaiškinimų ir pagrindimo paskirdama Baudą, pažeidė teisėtų lūkesčių, teisės į gynybą principus, taip pat Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43³ str., 2018 m. liepos 10 d. Lietuvos banko valdybos nutarimo Nr. 03-126 „Dėl baudų apskaičiavimo aprašo patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, kas sudaro atskirą teisinį pagrindą Nutarimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu.

Nurodo, kad Nutarime padarytos išvados iš esmės yra grindžiamos tyrimo metu surinktais selektyviai atrinktais apklaustų asmenų paaiškinimais. Iš prie Tyrimo išvados esančių apklausų įrašų yra akivaizdu, kad tyrimas buvo atliktas nekorektiškai, apklausiamiems asmenims buvo užduodami menami klausimai bei peršami atsakymai, dėl ko šie įrodymai nelaikytini objektyviais ir pagrindžiančiais pareiškėjo padarytą pažeidimą. Priimant Nutarimą ir skiriant Baudą Lietuvos bankas nesivadovavo tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, dėl jų nieko nepasisakė, nors jie laikytini reikšmingais tyrimui, dėl ko toks Nutarimas negali būti laikomas teisėtu, nes jis pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas ir turi būti naikinamas vadovaujantis ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Skunde nurodoma, kad derybos dėl Bendrovės smulkiųjų akcininko paketo pardavimo buvo vedamos su A. P. ir R. P., o UAB „B. H.“ pirkėju buvo pasirinktas A. P. ir R. P. sprendimu galutiniame derybų etape. Pažymi, kad Lietuvos bankas Tyrimo išvadoje ir Nutarime padarė klaidingą išvadą, kad Bendrovės smulkiųjų akcininkų grupė derybas dėl turimų akcijų pardavimo vedė su UAB „B. H.“, kuri turėjo įtakos klaidingam situacijos teisiniam vertinimui. Tyrimo metu surinkta įrodymų visuma įrodo, kad pokalbiai dėl smulkiųjų akcininkų grupės turimų akcijų išpirkimo vyko su AB „Žemaitijos pienas“ kontroliuojančiuoju akcininku A. P., vėliau į šiuos pokalbius įsitraukė ir jo sūnus bei AB „Žemaitijos pienas“ generalinis direktorius R. P.. Skunde nurodo, kad iki 2018 m. kovo pabaigos A. P. ir R. P. nežinojo kas bus Bendrovės smulkiųjų akcininkų akcijų paketo pirkėju, o 2018 m. balandžio 6-11 d. buvo aišku, kad pasiekus sutarimą šios akcijos būtų perkamos AB „Žemaitijos pienas“ vardu. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos bankas, atlikdamas tyrimą ir priimdamas Nutarimą, šių aplinkybių nevertino, dėl jų nepasisakė, o tiesiog ignoravo. Šios tyrimo metu surinktos informacijos ir dokumentu nevertinimas priimant Nutarimą sudaro savarankišką pagrindą Nutarimo panaikinimui.

Pareiškėjo nuomone, informacija apie A. P. / R. P. vykdytas derybas su Bendrovės smulkiųjų akcininkų grupe nelaikytina viešai neatskleista informacija tikrai iki 2018 m. balandžio 27 d. vakaro, o atsižvelgiant į reguliavimo tikslus ir iki 2018 m. balandžio 30 d., kada buvo pasirašyta Sutartis, kadangi ji iki 2018 m. balandžio 27 d. 18.00 val. neatitiko konkretaus pobūdžio kriterijaus ir atskleidus objektyviai negalėjo turėti ir neturėjo įtakos Bendrovės akcijų kainai.

Pažymi, kad informacija apie A. P. / R. P. ir Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų grupės planuojamą sandorį nelaikytina konkretaus pobūdžio informacija. Nurodo, kad pareiškėjas žinodamas informaciją apie nuo 2016 m. besitęsiančias diskusijas apie galimą Bendrovės akcijų pardavimą, nebuvo ir negalėjo būti tikras ir/ar pagrįstai tikėtis, kad minimas sandoris tikrai bus sudarytas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su Lietuvos banko faktinių aplinkybių vertinimu, pagal kurį 2018 m. kovo 8 d. data laikoma oficialia derybų tarp p. P ir Investuotojų asociacijos atstovaujamos smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas“ akcininkų grupės pradžia, kadangi tuo metu UAB „B. H.“ davė pavedimą advokatų kontorai „E. V. ir partneriai“ paruošti sutarties projektą, bei suteikė advokatų kontoros advokatams įgaliojimus susitikti su kitais akcininkais, gauti pasiūlymus, derėtis dėl sąlygų, be teisės priimti sprendimą dėl akcijų kainos ir kitų esminių sąlygų.

Pažymi, kad nei 2018 m. kovo 8 d., nei vėliau 2018 m. balandžio mėn. iki balandžio mėn. 27 d. vakaro nebuvo žinoma nei akcijų kainos, nei konkretaus pirkėjo, nei konkretaus pardavėjo, t. y. iki 2018 m. balandžio 27 d. pabaigos informacija apie vykusius pokalbius / derybas neatitiko konkretaus pobūdžio kriterijaus.

Pažymi, kad pareiškėjas dėl Bendrovės akcijų išpirkimo dalyvavo tik pradiniuose etapuose. Nurodo, kad jis 2018 m. balandžio 27 d. vykusiose realiose darybose nedalyvavo ir niekaip nekomunikavo su kitais Bendrovės smulkiųjų akcininkų grupės dalyviais, todėl jam šią dieną nebuvo žinomi jokie P ir D. Š. pasiekti sutarimai.

Pareiškėjas vertindamas jo šeimos narių tariamą pasinaudojimą viešai neatskleista informacija, atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad tai, jog pirkėjas sutinka išpirkti jų papildomai įsigytą Bendrovės akcijų kiekį jis ir jo šeimos nariai sužinojo tik 2019 m. balandžio 30 d.

Skunde pažymima, kad informacija apie UAB „B. H.“ ir Bendrovės smulkiųjų akcininkų grupės sudarytą Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sandorį negalėjo turėti ir neturėjo didelio poveikio Bendrovės akcijų kainai. Nepriklausomai nuo to, kad P ir Bendrovės smulkiųjų akcininkų grupė 2018 m. balandžio 30 d. sudarė Sutartį, pagal kurią buvo susitarta parduoti Bendrovės akcijų paketą už 2,20 Eur už vieną akciją, nurodytu laikotarpiu Bendrovės akcijų kaina biržoje niekada nebuvo pakilusi iki šio lygio, ir netgi priešingai, lyginant Lietuvos banko įsivaizduojamą derybų pradžią (grafiko tikslais - 2018 m. kovo 1 d.) su 2018 m. pabaiga, Bendrovės akcijų kaina nukrito 14,29 proc. Tai rodo, kad informacija apie Sutarties sudarymą negalėjo turėti ir neturėjo didelio poveikio Bendrovės akcijų kainai. 2018 m. gegužės mėn. kelias dienas Bendrovės akcijų kaina buvo šoktelėjusi, tačiau pirmiausiai dėl tokio šoktelėjimo trukmės tai negali būti laikoma dideliu poveikiu.

Pagal taikytiną reguliavimą viešai neatskleista informacija laikytina tokia informacija, kurią žinantis investuotojas gali numatyti jos įtakos emitento finansinių priemonių kainai kryptį. Analizuojamu atveju, kaip matyti iš Nutarimo, net Lietuvos bankas nėra apsisprendęs kokią įtaką vykusios derybos ir Sutarties sudarymas galėjo turėti Bendrovės akcijų kainai.

Nurodo, kad pareiškėjas, kaip investavimo patirties turintis asmuo, priimdamas sprendimą įsigyti AB „Žemaitijos pienas“ akcijų, vadovavosi ne jam žinoma galimai viešai neatskleista informacija, bet savo turimomis žiniomis apie AB „Žemaitijos pienas“ kainų augimo tendenciją per pastaruosius keletą metų bei prielaida, kad anksčiau ar vėliau mažųjų akcininkų akcijos gali būti supirktos. Tokias pačias prielaidas galėjo padaryti bet kuris sumanus investuotojas, žinodamas viešai prieinamą informaciją.

Nurodo, kad AB „Žemaitijos pienas“ buvo rinkai viešai atskleidusi informaciją apie galimą Bendrovės akcijų išpirkimą, kuri buvo tiesiogiai susijusi su P vykdomais pokalbiais dėl Bendrovės akcijų įsigijimo. 2018 m. balandžio 9 d. Bendrovė per AB Nasdaq Vilnius informacinę sistemą paskelbė apie jos valdybos siūlymus sprendimų projektus dėl į Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, sušaukto 2018 m. balandžio 30 d., darbotvarkę įtrauktų 6 ir 7 klausimų - 7 darbotvarkės klausimu buvo siūloma priimti sprendimą supirkti iki 10 proc. Bendrovės akcijų už vieną akciją mokant nuo 1,75 Eur iki 2,35 Eur, o 6 klausimu - Bendrovės vardu kreiptis į komercinius bankus dėl 10 mln. Eur paskolos gavimo. Ši informacija tą pačią dieną taip pat buvo paskelbta ir naujienų portaluose. 2018 m. balandžio 27 d. Pareiškėjui sudarant Bendrovės akcijų pirkimo sandorius jas pardavusiems asmenims buvo žinoma apie teorinę galimybę ateityje Bendrovės akcijas parduoti už kainą iki 2,35 Eur, tačiau esant šiai informacijai atitinkami asmenys valingai nusprendė turėtas akcijas parduoti pareiškėjui, todėl jie ir dėl šios priežasties negali būti laikytini apgautais.

Pažymi, kad jeigu informacija apie vykstančias derybas dėl Bendrovės akcijų išpirkimo ir galėtų būti laikoma viešai neatskleista informacija, pareigą informacijai suteikti tokį statusą turėjo Bendrovė.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos bankas Nutarime padarė klaidingą išvadą, kad derybos vyko ne tarp Bendrovės ir akcininkų, o tarp UAB „B. H.“ ir Investuotojų asociacijos bei, kad pareiškėjas nepagrįstai tapatina UAB „B. H.“ su Bendrove ir nepagrįstai priskiria jai pareigas, kurios Reglamentu nustatytos tik emitentams.

Pažymi, kad Lietuvos bankas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo veiksmais buvo pažeisti tiek rinkos dalyvių, nesusijusių su Sutartimi, tiek ir kitų Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų akcininkų interesai, kas lėmė Nutarimo neteisėtumą. Lietuvos bankas nustatė, kad tariamai pareiškėjo ir jo šeimos narių iš sandorio gautas pelnas yra tapatus kitų investuotojų dėl informacijos asimetrijos patirtiems nuostoliams. Pažymi, kad Sutarties pagrindu sudarytas AB „Žemaitijos pienas“ akcijų pardavimo sandoris buvo privatus, jame galėjo dalyvauti tik apibrėžtas baigtinis asmenų sąrašas, jame negalėjo dalyvauti rinkos dalyviai, nesusiję su Sutartimi, todėl tokie rinkos dalyviai neturėjo galimybės parduoti turėtų Bendrovės akcijų, už vieną akciją gaunant 2,20 Eur kainą. Sutarties sudarymas nesukėlė jokių situacijų (pvz. privalomo oficialaus siūlymo supirkti visas Bendrovės akcijas), dėl ko kiti rinkos dalyviai, ne Sutarties šalys, turėtų galimybę parduoti Bendrovės akcijas už 2,20 Eur kainą.

Pažymi, kad skiriant Baudą buvo pažeisti taikytinų teisės aktų reikalavimai. Nutarimu buvo tiesiog paskirta 200 000 Eur Bauda, be jokių motyvų ir paaiškinimų, susijusių su jos dydžio nustatymu. Iš Nutarimo nėra aišku kokio sunkumo pažeidimą tariamai padarė pareiškėjas ir kuo remiantis padaryta išvada, koks bazinis baudos dydis buvo nustatytas pirmame baudos skyrimo etape ir kaip ji kito Baudą individualizuojant antrame ir trečiame jos skyrimo etape.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su Nutarime nurodyta Lietuvos banko pozicija, kad analizuojamu atveju nėra lengvinančių aplinkybių, į kurias turėjo būti atsižvelgiama skiriant Baudą. Kaip yra užfiksuota Tyrimo išvadose ir jos prieduose, Pareiškėjas geranoriškai bendradarbiavo su Lietuvos banko specialistais, atsakė į visus jų pateiktus klausimus, pateikė el. laikmenas informacijos nukopijavimui. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43³ str. 10 d. ir 2018 m. liepos 10 d. Lietuvos banko valdybos nutarimo Nr. 03-126 „Dėl baudų apskaičiavimo aprašo patvirtinimo“ 14.2 punkto nuostatas tai laikoma lengvinančiomis aplinkybėmis.

Pareiškėjo vertinimu, skiriant Baudą nepagrįstai buvo neatsižvelgta į jo pateiktą informaciją apie jo finansinę padėtį bei jo gautos naudos iš tariamai padaryto pažeidimo dydį. Kaip buvo nustatyta tyrimo metu, pareiškėjas ir jo šeimos nariai dėl sudaryto Bendrovės akcijų pardavimo sandorio uždirbo 5 054,16 Eur. Šią sumą lyginant su paskirta Bauda, Bauda yra 40 kartų didesnė, kas laikytina neproporcinga ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 43³ str. 10 d. bei 2018 m. liepos 10 d. Lietuvos banko valdybos nutarimo Nr. 03-126 „Dėl baudų apskaičiavimo aprašo patvirtinimo“ nuostatas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 5 d. teismui pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau- ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo (II t., b. l. 114-117). Prašoma išaiškinimo ar remiantis Reglamento 7 str. viešai neatskleista informacija gali būti laikoma informacija apie vykstančias privačias derybas tarp riboto asmenų skaičiaus dėl emitento akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, kuriose negali dalyvauti kiti investuotojai (nesantys tarp akcininkų, kurie derasi dėl jiems priklausančių emitento akcijų pardavimo) neįgyja galimybės parduoti jiems priklausančių emitento akcijų tomis pačiomis sąlygomis, akcijas įsigyjantis asmuo dėl tokio sandorio neįgyja emitento papildomų kontrolės teisių bei dėl tokio privataus sandorio nėra daroma kitokia reikšminga įtaka emitentui.

Teismo posėdyje pareiškėjas bei jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 97-115).

Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos banko valdyba Nutarimą tinkamai motyvavo ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Reglamento 14 straipsnio a ir b punktų reikalavimus. Lietuvos bankas nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad faktas, jog derybose su Investuotojų asociacijos atstovaujamais smulkiaisiais Bendrovės akcininkais tiesiogiai dalyvavo A ir R. P., liudija, kad derybos buvo vykdomos ne su UAB „B. H.". Nurodo, kad A. P. su sutuoktine yra UAB „B. H." vieninteliai akcininkai, o R. P. - UAB „B. H." direktorius, todėl šie asmenys galėjo atstovauti ir derybose atstovavo UAB „B. H.". Pareiškėjo pateikti argumentai nepaneigia Lietuvos banko nustatyto fakto, kad derybos 2018 m. kovo-balandžio mėnesiais buvo vykdomos tarp UAB „B. H." ir smulkiesiems Bendrovės akcininkams atstovaujančios Investuotojų asociacijos.

Atsakovas nepagrįstais laiko pareiškėjo argumentus, kad informacija apie A. P. ir (arba) R. P. vykdytas derybas su Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų akcininkų grupe nelaikytina viešai neatskleista informacija iki 2018 m. balandžio 27 d. vakaro, o atsižvelgiant į reguliavimo tikslus ir iki 2018 m. balandžio 30 d., kada buvo pasirašyta sutartis, nes ji neatitiko konkretaus pobūdžio kriterijaus ir ją atskleidus objektyviai negalėjo turėti ir neturėjo įtakos Bendrovės akcijų kainai. Pažymi, kad tyrimo metu surinkta informacija patvirtina, kad: a) informacija apie Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų Bendrovės akcininkų grupės ir UAB „B. H." derybas ir planuojamą jų rezultatą buvo konkretaus pobūdžio - aiškios derybų šalys ir derybų tikslas ir buvo aiški šalių valia sudaryti Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sandorį parduodamų akcijų kiekis ir kainos, dėl kurios derėtasi, rėžiai; b) 2018 m. kovo 8 d. laikoma oficialia Bendrovę ir UAB „B. H." kontroliuojančių p. P ir Investuotojų asociacijos atstovaujamos smulkiųjų Bendrovės akcininkų grupės derybų pradžia.

Atsiliepimas

Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjo nuomone, data, kuri laikytina viešai neatskleistos informacijos atsiradimo data, yra 2018 m. balandžio 27 d. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo ir jo šeimos narių turimų Bendrovės akcijų pardavimo sandoris sudarytas 2018 m. balandžio 30 d., t. y. tuo laikotarpiu, kuriuo ir pats pareiškėjas pripažįsta turėjęs viešai neatskleistos informacijos. Tai patvirtina, kad pareiškėjas, 2018 m. balandžio 30 d. sudarydamas Bendrovės akcijų pardavimo sandorį ir patardamas tokius sandorius sudaryti savo šeimos nariams, pasinaudojo viešai neatskleista informacija.

Atsakovas nurodo, kad remiantis tyrimo metu surinkta informacija, pareiškėjo ir jo šeimos narių sandoriai sudaryti žinant tokios apimties informaciją, kuri tenkina Reglamente nustatytus konkretumo reikalavimus.

Pažymi, kad nors skunde teigiama, kad pareiškėjas nebuvo ir negalėjo būti tikras ir (arba) pagrįstai tikėtis, kad minimas sandoris tikrai bus sudarytas, Lietuvos bankas tokius vertinimus laiko subjektyvia pareiškėjo nuomone, prieštaraujančia jo veiksmams. Pareiškėjas nuo 2005 m. iki 2018 m. balandžio mėn. (išskyrus balandžio 27 d.) Bendrovės akcijų nepirko. R. S., G. S. ir I. S. dėl AB „Žemaitijos pienas" akcijų pirmuosius sandorius sudarė taip pat būtent šiuo laikotarpiu - 2018 m. kovo-balandžio mėn. Nurodo, kad pareiškėjas, nagrinėjant teisės pažeidimą, be kita ko, pažymėjo, kad įsigydamas akcijų jis sudarė sandorį, kuriame neįmanoma „pralošti". Atsakovo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas sandorius dėl Bedrovės akcijų sudarė ir patarė tai padaryti šeimos nariams tik tada, kai jau buvo pakankamai įsitikinęs dėl palankios derybų baigties. Be to, teigdamas, kad įsigydamas akcijų sudarė sandorį, kuriame neįmanoma „pralošti", pareiškėjas pripažino, kad rizikavo mažiau nei kiti rinkos dalyviai, o tai ir sudaro draudimo naudotis viešai neatskleista informacija esmę. Atsakovas mano, kad pareiškėjo teiginys, jog įsigydamas akcijų jis sudarė sandorį, kuriame neįmanoma „pralošti", kitomis aplinkybėmis neturėtų nei ekonominio, nei loginio pagrįstumo, nes Bendrovės savų akcijų supirkimo atveju buvo galima „pralošti", jeigu Bendrovė akcijas supirktų už minimalią Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime nustatytą kainą - 1,75 Eur, tai vėliau ir įvyko. Tyrimo metu nustatyta, kad L. S. ir jo šeimos nariai Bendrovės akcijas 2018 m. kovo - balandžio mėn. įsigijo už 1,75-1,85 Eur.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad jo turima informacija apie derybas, ją atskleidus, objektyviai negalėjo turėti ir neturėjo įtakos Bendrovės akcijų kainai. Klausimą, ar priimdamas investicinį sprendimą apdairus investuotojas būtų linkęs atsižvelgti į tam tikrą informaciją, reikėtų svarstyti remiantis ex ante turima informacija. Ex post informacija gali būti naudojamasi norint patvirtinti prielaidą, kad ex ante informacija galėjo turėti poveikį kainoms.

Įvertinęs pareiškėjo argumentus, susijusius su Bendrovės savų akcijų supirkimu, Lietuvos bankas pažymi, kad vienu metu vyko ir Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų akcininkų ir Bendrovę kontroliuojančių akcininkų (jų kontroliuojamų bendrovių) atstovų derybos, ir buvo sprendžiami kiti AB „Žemaitijos pienas" akcininkams svarbūs klausimai, įskaitant ir savų akcijų supirkimą, dividendų mokėjimą, Bendrovės investicijas į ilgalaikį materialųjį turtą ir kt. Vis dėl to tai nepaneigia Lietuvos banko atlikto tyrimo metu nustatytų faktų, kad deryboms įgijus konkretumo (nuo 2018 m. kovo 8 d.) Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų Bendrovės akcininkų valdomą akcijų paketą planavo nupirkti būtent UAB „B. H.", o ne pati Bendrovė, todėl Bendrovės skelbta informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus negali būti tapatinama su informacija apie tarp akcininkų vykusias derybas.

Pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, kad, pirmiausia, pareigą identifikuoti su tarp Bendrovės akcininkų vykusiomis derybomis dėl akcijų paketo perleidimo susijusią informaciją kaip viešai neatskleistą informaciją, sudaryti viešai neatskleistą informaciją žinančių asmenų sąrašą bei supažindinti šiame sąraše esančius asmenis su Reglamente nustatytais draudimais ir visomis iš to kylančiomis pareigomis turėjo AB „Žemaitijos pienas". Bendrovei to nepadarius, pareiškėjo nuomone, su derybomis susijusi informacija negali būti laikoma viešai neatskleista informacija, kaip tai nustato Reglamentas, atitinkamai ir pareiškėjui negalėjo būti taikomi jokie su viešai neatskleista informacija susiję apribojimai. Atsakovas su tokia pareiškėjo nurodyta teisinio viešai neatskleistos informacijos vertinimo seka nesutinka, nes taip nepagrįstai susiejami du skirtingi subjektų ir jiems Reglamente nustatytų pareigų, susijusių su viešai neatskleistos informacijos neteisėto panaudojimo prevencijos priemonėmis, blokai ir iškreipiami teisinio reguliavimo tikslai. Draudimas naudotis viešai neatskleista informacija ir ją neteisėtai atskleisti taikomas absoliučiai visiems asmenims, nesvarbu, ar šie asmenys yra įtraukti į viešai neatskleistą informaciją žinančių asmenų sąrašą, ar ne.

Atsakovas pažymi, kad dėl pareiškėjo veiksmų susidarė informacijos asimetrija tiek tarp Investuotojų asociacijos atstovautų smulkiųjų Bendrovės akcininkų, tiek tarp investuotojų, kurie sandorius dėl Bendrovės akcijų sudarė reguliuojamoje rinkoje.

Pažymi, kad Lietuvos bankas, Nutarimu pareiškėjui paskyręs 200 000 Eur baudą, neviršijo jam suteiktos diskrecijos ribų, šią baudą pareiškėjui paskyrė laikydamasis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų ir bendrųjų teisės principų. Pareiškėjo argumentai, susiję su jo teisėtų lūkesčių ir teisės į gynybą pažeidimu, yra nepagrįsti.

Atsiliepimas

2019 m. gruodžio 19 d. atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo (II t., b. l. 166-171). Atsakovas nurodo, kad viešai neatskleistos informacijos požymių turinys bylos kontekste yra aiškus ir nekelia klausimų teisės aiškinimo prasme. Pažymi, kad pareiškėjo prašyme teikiami argumentai, susiję su Reglamento preambulės 23 straipsnyje nurodytų tikslų aiškinimu, prieštarauja Reglamento tekstui, kuris yra aiškus ir nekelia teisės aiškinimo klausimų. Pažymi, kad pareiškėjo klausimas suformuluotas kryptingai ir neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl vertintinas kaip abstraktus ir hipotetinis.

Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos banko valdybos 2019 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 03-95 „Dėl L. S. padaryto teisės pažeidimo“, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka 14 straipsnio a ir b punktų reikalavimus ir už tai jam paskirta 200 000 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skundu ginčija tiek paties Nutarimo teisėtumą, tie paskirtos baudos pagrįstumą.

Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos bylos išsprendimui.

2018 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos banko valdybos pirmininko įsakymu „Dėl tyrimo dėl prekybos AB „Žemaitijos pienas“ akcijomis komisijos sudarymo“ Nr. V 2018/(1.7E-260603)-02-131 buvo sudaryta tyrimo dėl prekybos AB „Žemaitijos pienas“ akcijomis komisija, kuriai buvo pavesta įvertinti, ar prekyba AB „Žemaitijos pienas“ akcijomis nuo 2018 m. kovo mėn. iki gegužės mėn. vyko nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka 14 straipsnio nuostatų (II t., b. l. 153, 155).

2018 m. rugsėjo 17 d. - 2019 m. kovo 6 d. Lietuvos bankas atliko tyrimą dėl prekybos AB „Žemaitijos pienas“ akcijomis. Atlikto tyrimo rezultatai buvo įforminti 2019 m. kovo 6 d. Tyrimo išvada Nr. 362-1, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas naudodamasis neatskleista informacija įsigijo AB „Žemaitijos pienas“ akcijų bei paskatino jų įsigyti savo šeimos narius ir tuo pažeidė AB „Žemaitijos pienas“ Reglamento 14 straipsnio a ir b punktus (I t., b. l. 49-74).

2019 m. balandžio 10 d. pareiškėjas Lietuvos banko priežiūros tarnybai pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Tyrimo išvados, kuriuose išdėstė savo nesutikimo argumentus dėl jam inkriminuojamo pažeidimo (I t., b. l. 147-162). Pateiktuose paaiškinimuose akcentuota, kad pareiškėjas negalėjo suprasti, jog informacijai, kurią jis žinojo, taikomi Reglamento nustatyti draudimai, o investicinius sprendimus priėmė remdamasis viešai visiems investuotojams prieinama informacija.

2019 m. balandžio 25 d. bei 2019 m. gegužės 14 d. Lietuvos banko valdybos posėdžiuose buvo svarstytas klausimas dėl prekybos AB „Žemaitijos pienas“ akcijomis, kuriuose dalyvavo ir pareiškėjas bei jo atstovas ir kuriame buvo nutarta priimti nutarimą Nr. 03-95 „Dėl l S padaryto teisės pažeidimo“ (I t., b. l. 118-119, 130-135).

2019 m. gegužės 14 d. Lietuvos banko valdyba priėmė nutarimą „Dėl L. S. padaryto teisės pažeidimo“ Nr. 03-95 (I t. b. l. 22-43).

Ginčijamu Nutarimu Lietuvos banko valdyba pareiškėjui už Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka 14 straipsnio a ir b punktų pažeidimą paskyrė 200 000 Eur baudą už tai, kad pareiškėjas pažeidė Reglamento 14 straipsnio (a) punktą, kadangi žinodamas viešai neatskleistą informaciją, susijusią su AB „Žemaitijos pienas“, ir ja pasinaudodamas 2018 m. balandžio 27 d. reguliuojamoje rinkoje įsigijo 4 807 vnt. AB „Žemaitijos pienas“ akcijų ir jas vėliau pardavė UAB „B. H.“; pažeidė Reglamento 14 straipsnio (b) punktą, kadangi žinodamas viešai neatskleistą informaciją, susijusią su AB „Žemaitijos pienas“, ir ja remdamasis paskatino R. S. 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. pateikti pavedimus įsigyti AB „Žemaitijos pienas“ akcijų, G. S. - 2018 m. balandžio 27 d. pateikti pavedimus įsigyti AB „Žemaitijos pienas“ akcijų, I. S. - 2018 m. balandžio 12 d. pateikti pavedimus įsigyti AB „Žemaitijos pienas“ akcijų ir visas šias akcijas 2018 m. gegužės 2 d. parduoti UAB „B. H.“.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. balandžio 30 d. 13.15 val, per AB Nasdaq Vilnius biržos informacinę sistemą buvo paskelbtas pranešimas, kad UAB „B. H." sudarė sutartį, pagal kurią 2018 m. birželio mėn. įsigis 5 047 912 vienetų AB „Žemaitijos pienas" akcijų (II t. b. l. 2 kompaktinis diskas su tyrimo medžiaga). Akcijos bus įsigytos tik iš akcininkų, kurie jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikė kartu - Investuotojų asociacija ir kiti asmenys, t. y. AB „I I“ ir su šia bendrove susiję fondai, UAB „O s" ir kiti smulkieji akcininkai. UAB „B. H." pranešimo pateikimo metu buvo R. P., AB „Žemaitijos pienas" vadovo, kontroliuojama įmonė, veikianti kartu AB „Žemaitijos pienas" kontroliuojančių akcininkų grupe - A. P., D. P. ir AB „K p".

2018 m. balandžio 30 d. UAB „B. H." ir sutarties priede 1 nurodyti pardavėjai pasirašė sutartį dėl jiems priklausančių AB „Žemaitijos pienas“ akcijų pardavimo (II t., b. l. 157-165).

2018 m. birželio 13 d. 16.00 val. per AB Nasdaq Vilnius biržos informacinę sistemą buvo paskelbtas pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2018 m. birželio 12 d. UAB „B. H." atsiskaitė su akcininkais, kurie veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Sandorį užbaigus, UAB „B. H." įgijo nuosavybės teisę į 5 047 912 vienetų AB „Žemaitijos pienas" paprastųjų vardinių akcijų. Sandorio kaina - 2,20 Eur už vieną akciją (II t. b. l. 2 kompaktinis diskas su tyrimo medžiaga).

Iš ginčijamo nutarimo nustatyta, kad Lietuvos bankas nustatė, jog AB „Žemaitijos pienas" išleistų finansinių priemonių apyvarta 2018 m. kovo mėn. buvo 41 499 vnt. akcijų (bendra sandorių vertė 74 313,3 Eur, sudaryti 68 sandoriai), o 2018 m. balandžio mėnesį - 58 248 vnt. akcijų (bendra sandorių vertė 104 717,39 Eur, sudaryta 90 sandorių), t. y. buvo pirkta ir parduota 40,36 proc. daugiau akcijų negu 2018 m. kovo mėn. 2018 m. kovo-balandžio mėnesiais užfiksuotas ir AB „Žemaitijos pienas" akcijų kainos kilimas. Per minėtą laikotarpį akcijų vertė išaugo 4 proc., augo sandorių skaičius ir apyvarta. Nutarime nurodyta, kad Lietuvos bankas nustatė asmenis, kurie įsigijo santykinai didelius AB „Žemaitijos pienas" akcijų kiekius. Beveik 61,77 proc. visų 2018 m. balandžio mėn. parduotų akcijų nupirko asmenys, kurie anksčiau AB Nasdaq Vilnius biržoje neprekiavo. Atsižvelgus į sandorių sudarymo datą ir galimus sandorius sudariusių asmenų ryšius su viešai neatskleistą informaciją turinčiais asmenimis (per susijusias įmones, vadovus ir kt.), Lietuvos bankui kilo įtarimų, kad minėti asmenys galėjo pirkti Bendrovės akcijas žinodami viešai neatskleistą informaciją apie UAB „B. H." ir smulkiųjų investuotojų grupės derybų dėl AB „Žemaitijos pienas" akcijų pardavimo eigą, galimą sandorio vertę ir kt.

Tyrimo metu Lietuvos bankas nustatė, kad pareiškėjas buvo vienas iš Investuotojų asociacijos atstovaujamos smulkiųjų AB „Žemaitijos pianas” akcininkų grupės derybininkų. Asmeniškai L. S. turėjo 1 vnt. paprastųjų vardinių AB „Žemaitijos pienas" akcijų. UAB „O A. M." valdomas M A. S. F, kurio 92,78 procentai turto priklausė L. S., turėjo 2 329 573 vnt. AB „Žemaitijos pienas" paprastųjų vardinių akcijų. Nutarime nurodoma, kad L. S. domėjosi derybų eiga, dalyvavo dalyje susitikimų su UAB „B. H." atstovais, bendravo tiesiogiai su Robertu ir A. P.. Nutarime nurodoma, kad L. S. buvo žinoma tiksli derybų eiga, tikslios derybinės pozicijos, kokio progreso atskiruose etapuose pasiekta derybose.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Lietuvos banko tyrimo metu paaiškinimus davė: R. P., kartu su juo dalyvavo advokatas R. P. (II t. b. l. 2 kompaktinis diskas su tyrimo medžiaga, II t., b. l. 119-139 paaiškinimų stenograma), R. S. (II t. b. l. 2 kompaktinis diskas su tyrimo medžiaga, II t., b. l. 55-60 paaiškinimų stenograma), L. S. (II t. b. l. 2 kompaktinis diskas su tyrimo medžiaga, II t., b. l. 61-119-139 paaiškinimų stenograma), AB „I I“ prezidentas D. Š. (II t. b. l. 2 kompaktinis diskas su tyrimo medžiaga, II t., b. l. 88-95 paaiškinimų stenograma), V. P. (II t. b. l. 2 kompaktinis diskas su tyrimo medžiaga, II t., b. l. 96-108 paaiškinimų stenograma), I. S. (II t. b. l. 2 kompaktinis diskas su tyrimo medžiaga, II t., b. l. 109-113). Tyrimo metu buvo gauti UAB „B. H." rašytiniai paaiškinimai (II t. b. l. 2 kompaktinis diskas su tyrimo medžiaga, II t., b. l. 154, 156). Tyrimo metu buvo naudojama L. S. mobiliajame telefone rasta informacija – susirašinėjimas su D. Š., R. S., A. P. (II t. b. l. 2 kompaktinis diskas su tyrimo medžiaga).

Nutarime nurodoma, kad derybų laikotarpiu, žinodami tikslią informaciją apie jų eigą ir pasiektą progresą, žinodami šalių aptartus akcijų pardavimo kainų rėžius, L. S. ir jo šeimos nariai įsigijo AB „Žemaitijos pienas" akcijų. 2018 m. kovo 19 d. L. S. pervedė į sutuoktinės R. S. sąskaitą 4 000 Eur. 2018 m. kovo 20 d. 6.37 val. L. S. SMS žinute liepė R. S. investicinėje sąskaitoje SEB banke sukaupti 10 000 Eur. 2018 m. kovo 20 d. L. S. davė SEB banko finansų makleriui S. B. nurodymą savo sutuoktinės R. S. vardu įvesti į Nasdaq Vilnius pavedimą pirkti 5 715 vnt, zmp1l akcijų po 1,75 Eur (rinkai atskleidžiant tik 715 vnt.). R. S. formaliai telefonu patvirtino šį ketinimą. 2018 m. balandžio 3 d. 10.53 val. L. S. nurodymu ankstesnis R. S. vardu 2018 m. kovo 20 d. pateiktas pavedimas anuliuotas, o 10.54 val. pateiktas naujas pavedimas pirkti 5 500 vnt. po 1,81 Eur už akciją, jis buvo įvykdytas. Į Bendrovės akcijas R. S. vardu buvo investuota 9 955 Eur neskaitant komisinių mokesčių. 2018 m. balandžio 12 d. I. S. nupirko 1 100 vnt. akcijų po 1,80 Eur. Lietuvos banko duomenimis, šį sandorį ji atliko naudodamasi internetine bankininkyste iš Tailando, kur nuo 2018 m. balandžio 4 d. kartu buvo išvykęs L. S.. 2018 m. balandžio 27 d. G. S. nupirko 2 030 vnt. Bendrovės akcijų, investuota 3 733,50 Eur. Apie savo pirkinį G. S. informavo tėvą L. S.. Pats L. S. tą pačią dieną į Bendrovės akcijas investavo 8 838,74 Eur ir įsigijo 4 807 vnt. akcijų. Užbaigus derybas, L. S. ir jo šeimos nariai turimas Bendrovės akcijas pardavė UAB „B. H.". 2018 m. balandžio 30 d. L. S. pardavė UAB „B. H." 4 808 vnt. akcijų po 2,20 Eur ir gavo 1 735,56 Eur pelno. 2018 m. balandžio 30 d. R. S. pardavė UAB „B. H." 5 500 vnt. akcijų po 2,20 Eur ir gavo 2 145 Eur pelno. 2018 m, gegužės 2 d. G. S. pardavė UAB „B. H." 2 030 vnt. akcijų po 2,20 Eur ir gavo 732,50 Eur pelno. 2018 m. gegužės 2 d. I. S. pardavė UAB „B. H." 1 100 vnt. akcijų po 2,20 Eur ir gavo 440 Eur pelno. Taigi pareiškėjas bei jo šeima UAB „B. H." viso pardavė 13438 vnt. AB „Žemaitijos pienas" akcijų už kurias gavo 5054, 16 Eur pelno.

Nutarime nurodoma, kad informacija apie UAB „B. H." ir Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas" akcininkų grupės planuojamą sandorį dėl AB „Žemaitijos pienas" akcijų paketo ir derybų dėl kainos, siūlomos už akcijas, eiga laikoma viešai neatskleista informacija, kaip ji apibrėžta Reglamento 7 straipsnyje, nes: 1. Informacija apie derybas tarp Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas" akcininkų grupės ir UAB „B. H." ir planuojamą jų rezultatą yra konkretaus pobūdžio - aiškios derybų šalys ir derybų tikslas; 2. Apie vykstančias derybas ir jų eigą informacija viešai nebuvo skelbta. Pirminį pranešimą apie jau sudarytą sutartį, pagal kurią UAB „B. H." 2018 m. birželio mėn. įsigis 5 047 912 vnt. AB „Žemaitijos pienas" akcijų, Bendrovė per AB Nasdaq Vilnius naujienų sistemą paskelbė 2018 m. balandžio 30 d.; 3. Derybos vyko dėl AB „Žemaitijos pienas" akcijų paketo perleidimo; 4. Tinkamai atskleidus informaciją viešai, 2018 m. gegužės 7 d., t. y. kitos AB Nasdaą Vilnius biržoje prekybos sesijos metu, AB „Žemaitijos pienas" akcijų kaina pakilo 8,24 proc., palyginti su ankstesnės prekybos sesijos uždarymo kaina (2018 m. gegužės 7 d. prekybos pradžioje, reaguodama į tinkamai atskleistą informaciją (paskelbus derybų metu sutartą akcijos kainą), Bendrovės akcijos kaina reguliuojamoje rinkoje pakilo net 17 proc.).

Nutarime nurodoma, kad tyrimo metu nustatyta, kad tiksli informacija, susijusi su derybomis tarp UAB „B. H." ir Investuotojų asociacijos atstovaujamos smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas" akcininkų grupės dėl Bendrovės akcijų pardavimo už ne žemesnę nei reguliuojamoje rinkoje kainą UAB „B. H.", egzistavo nuo 2018 m. kovo 8 d., kai UAB „B. H." su Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas” akcininkų grupės pasiūlymu iš esmės sutiko ir pradėjo bendradarbiauti su advokatais, t. y, kai buvo duotas pavedimas parengti sutarties sąlygas. Investuotojų asociacijos atstovaujamos smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas" akcininkų grupės derybų tikslas - parduoti akcijas už aukštesnę nei reguliuojamos rinkos kainą. Derybų metu šalių pozicijos dėl kainos svyravo nuo 1,80 Eur, t. y. kainos, artimos to laikotarpio Bendrovės akcijų kainai reguliuojamoje rinkoje, iki 2,50 Eur, 2018 m. balandžio 27 d. įvyko galutinis derybų dėl akcijų paketo perleidimo etapas. Sutartis dėl akcijų pirkimo sudaryta 2018 m. balandžio 30 d.

Nutarime pažymėta, kad nuo derybų pradžios, t. y. 2018 m. kovo 8 d., iki viešai neatskleistos informacijos, susijusios su derybomis tarp UAB „B. H.“ ir Investuotojų asociacijos atstovaujamų akcininkų, kurie jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikė kartu, atskleidimo, t. y. 2018 m. balandžio 30 d., galiojo draudimas tokia informacija naudotis sudarant sandorius, patarti kitiems asmenims užsiimti prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant šia informacija ir neteisėtai ją atskleisti (Reglamento 14 straipsnis).

Pažymėta, kad apdairus investuotojas priimdamas investicinius sprendimus būtų linkęs atsižvelgti į informaciją apie derybas tarp UAB „B. H." ir Investuotojų asociacijos atstovaujamos smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas" akcininkų grupės, o ypač į už akciją mokamą kainą. Žinia, kad UAB „B. H." ketina įsigyti Bendrovės akcijų už kainą, ne žemesnę nei reguliuojamoje rinkoje, lėmė kainos augimą reguliuojamoje rinkoje. Kadangi informacija apie vykstančias derybas tarp Bendrovės akcininkų nebuvo viešai atskleista, susidarė informacijos asimetrija, kuria galėjo neteisėtai pasinaudoti šią viešai neatskleistą informaciją žinantys asmenys.

Nutarime konstatuota, jog tyrimo metu nustatyta, kad L. S. buvo vienas iš derybų tarp smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas” akcininkų iniciatorių. L. S. dalyvavo derybose tarp UAB „B. H.” ir Investuotojų asociacijos atstovaujamos smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas" akcininkų grupės dėl Bendrovės akcijų pardavimo UAB „B. H." ir žinojo viešai neatskleistą informaciją apie vykstančias UAB „B. H." ir Investuotojų asociacijos atstovaujamos smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas” akcininkų grupės derybas. L. S. ir su juo artimais giminystės ryšiais susiję asmenys: sutuoktinė R. S., jų dukros - G ir I. S., laikotarpiu nuo derybų pradžios iki viešai neatskleistos informacijos viešo paskelbimo teisės aktų nustatyta tvarka įsigijo Bendrovės akcijų, o vėliau jas pelningai pardavė kartu su grupe akcininkų, veikusių jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

Asmenys, žinoję apie vykstančias derybas tarp Bendrovės akcininkų ir ypač tai, kad derybos vyko dėl akcijų pardavimo už kainą, ne žemesnę nei reguliuojamoje rinkoje, priimdami investicinius sprendimus prisiėmė mažesnę riziką ir buvo pranašesni už kitus tuo laikotarpiu sandorius dėl bendrovės akcijų sudariusius investuotojus. Sėkminga derybų baigtis sudarė galimybę pelningai perleisti akcijas. Dėl informacijos asimetrijos asmenys, žinoję viešai neatskleistą informaciją, iš kitų investuotojų, nežinojusių apie vykstančias derybas ir neturėjusių galimybės turimas akcijas perleisti UAB „B. H.", įsigijo akcijų rinkos kaina ir jas pardavė už aukštesnę kainą. Iš sandorių, sudarytų pasinaudojant viešai neatskleista informacija, gautas pelnas vertinamas kaip investuotojų dėl informacijos asimetrijos patirti nuostoliai.

Ginčo atveju aktualu nustatyti ar pareiškėjas bei jo šeimos nariai 2018 metų balandžio mėnesį sudarydami sandorius dėl Bendrovės akcijų pirkimo naudojosi viešai neatskleista informacija, susijusia su Bendrove, taip kaip ji apibrėžta Reglamente.

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą Nutarimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Nutarimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Nutarimas turėtų būti panaikintas.

Reglamento preambulės 7 dalyje apibrėžta, kad piktnaudžiavimas rinka - tai sąvoka, aprėpianti neteisėtą elgesį finansų rinkose jai priskiriama prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, neteisėtas viešai neatskleistos informacijos atskleidimas ir manipuliavimas rinka. Tai yra elgesys neužtikrinantis visiško ir pakankamo rinkos skaid­rumo, o tai būtina sąlyga visų ūkio veiklos vykdytojų prekybai integruotose finansų rinkose.

Reglamento preambulėje apibrėžta, kad apdairūs investuotojai savo investicinius sprendimus grindžia jau turima informacija, t. y. ex ante turima informa­cija. Todėl klausimą, ar priimdamas investicinį sprendimą apdairus investuotojas būtų linkęs atsižvelgti į tam tikrą informaciją, reikėtų vertinti remiantis ex ante turima informacija. Atliekant tokį vertinimą būtina atsižvelgti į tikėtiną informacijos poveikį, turint omenyje visą emitento veiklą, informacijos šaltinio patikimumą ir kitus rinkos veiksnius, kurie gali tam tikromis aplinkybėmis paveikti finansines priemones, susijusias biržos prekių neatidėlio­tinų sandorių sutartis ar apyvartiniais taršos leidimais pagrįstus aukcionuose parduodamus produktus; ex post informacija gali būti naudojamasi norint patvirtinti prielaidą, kad ex ante informacija galėjo turėti poveikį kainoms, bet ja nereikėtų naudotis siekiant imtis veiksmų prieš asmenis, kurie padarė pagrįstas išvadas vadovau­damiesi turėta ex ante informacija (preambulės 14-13 dalys).

Preambulės 18 dalis numato, kad didesnį teisinį tikrumą rinkos dalyviams reikėtų suteikti aiškiau apibrėžiant dvi itin svarbias viešai neatskleistos informacijos apibrėžties sudedamąsias dalis, būtent tikslų tokios informacijos pobūdį ir jos galimo poveikio finansinių priemonių kainoms, susijusioms biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartims reikšmingumą.

Reglamento preambulės 23 dalis numato, kad pagrindinis prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija požymis yra nesąžiningas pranašumas, įgytas dėl viešai neatskleistos informacijos ir kenkiantis apie tokią informaciją nežinantiems tretiesiems asmenims, todėl darantis žalą finansų rinkų vientisumui ir investuotojų pasitikėjimui. Taigi prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija draudimas turėtų būti taikomas, kai asmuo, dėl savo veiklos turintis tokios viešai neatskleistos informacijos, nesąžiningai ja pasinaudoja ir pagal ją rinkoje savo arba trečiojo asmens labui, tiesiogiai arba netiesiogiai sudaro sandorius, įsigydamas ar parduodamas arba bandydamas įsigyti ar parduoti, arba atšaukdamas ar keisdamas pavedimą įsigyti ar parduoti finansines priemones, su kuriomis ta informacija susijusi, arba bandydamas šį pavedimą atšaukti ar keisti. Preambulės 24 dalis numato, kad kai juridinis arba fizinis asmuo, turintis viešai neatskleistos informacijos, savo arba trečiojo asmens labui, tiesiogiai arba netiesiogiai įsigyja ar parduoda arba bando įsigyti ar parduoti finansines priemones, su kuriomis ta informacija susijusi, turėtų būti preziumuojama, kad tas asmuo ta informacija pasinaudojo. Ta prezumpcija nedaro poveikio teisei į gynybą. Klausimas, ar asmuo pažeidė draudimą ir prekiavo vertybiniais popieriais naudodamasis viešai neatskleista informacija arba bandė prekiauti vertybiniais popieriais naudodamasis viešai neatskleista informacija, turėtų būti nagrinėjamas atsižvelgiant į šio reglamento tikslą, kuris yra saugoti finansų rinkų vientisumą ir sustip­rinti investuotojų pasitikėjimą, kurie, savo ruožtu, pagrįsti garantijomis, kad investuotojams bus sudarytos vienodos sąlygos ir jie bus apsaugoti nuo netinkamo viešai neatskleistos informacijos panaudojimo.

Preambulės 26 dalis apibrėžia, kad naudojimasis viešai neatskleista informacija gali būti asmens, kuris žino arba turėtų žinoti, kad turima informacija yra viešai neatskleista informacija, veiksmai įsigyjant arba parduodant finansinę priemonę arba apyvartiniais taršos leidimais pagrįstą aukcione parduodamą produktą, arba atšaukiant ar pakeičiant pavedimą, arba bandant įsigyti arba parduoti finansinę priemonę arba atšaukti ar pakeisti pavedimą. Šiuo atžvilgiu kompetentingos institucijos turėtų spręsti, ką žino ar turėtų žinoti normaliai atidus ir apdairus asmuo tomis aplinkybėmis.

Reglamento 7 straipsnyje įtvirtinta viešai neatskleistos informacijos sąvoka. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalies a punktą viešai neatskleista informacija yra konkretaus pobūdžio informacija, kuri nėra atskleista viešai, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar daugiau emitentų arba viena ar daugiau finansinių priemonių ir kuri, ją atskleidus viešai, galėtų turėti didelį poveikį tų finansinių priemonių kainoms ar su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai.

Reglamento 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad taikant 1 dalį informacija laikoma konkretaus pobūdžio informacija, jei joje nurodomos aplinkybės, kurios yra susiklosčiusios ar kurios, kaip galima pagrįstai tikėtis, susiklostys, arba įvykis, kuris jau įvyko ar kuris, kaip galima pagrįstai tikėtis, įvyks, taip pat jei ta informacija yra pakankamai tiksli, kad būtų galima daryti išvadą dėl galimo tokių aplinkybių ar įvykio poveikio finansinių priemonių ar su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių, su jomis susijusių biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarčių ar apyvartiniais taršos leidimais pagrįstų aukcione parduodamų produktų kainoms.

Pagal Reglamento 7 straipsnio 4 dalį, informacija, kuri, ją atskleidus viešai, galėtų turėti didelio poveikio finansinių priemonių, su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių, su jomis susijusių biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarčių ar apyvartiniais taršos leidimais pagrįstų aukcione parduodamų produktų kainoms, - tai informacija, kuria sumanus investuotojas būtų linkęs pasinaudoti priimdamas sprendimus dėl investicijų.

Taigi, Reglamentas nustato keturis viešai neatskleistos informacijos požymius, tokia informacija yra: konkretaus pobūdžio, nėra atskleista viešai, yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su emitentu arba tam tikra finansine priemone ir ją atskleidus viešai galėtų turėti didelio poveikio tų finansinių priemonių kainai.

Reglamento 14 straipsnis nustato draudimą prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir neteisėtai atskleisti viešai neatskleistą informaciją. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad draudžiama: a) prekiauti ar mėginti prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija; b) patarti kitam asmeniui ar skatinti kitą asmenį užsiimti prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija arba c) neteisėtai atskleisti viešai neatskleistą informaciją.

Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šiame reglamente laikoma, kad prekiaujama vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, kai asmuo turi viešai neatskleistos informacijos ir pasinaudoja ta informacija, kad savo ar trečiojo asmens labui tiesiogiai ar netiesiogiai įsigytų ar parduotų finansines priemones, su kuriomis ta informacija yra susijusi.

Šiame reglamente laikoma, kad asmuo pataria kitam asmeniui prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija arba jį į tokią prekybą įtraukia, jei toks asmuo turi viešai neatskleistos informacijos ir: a) remdamasis ta informacija, pataria kitam asmeniui įsigyti ar parduoti finansines priemones, su kuriomis ta informacija yra susijusi, arba skatina jį įsigyti ar parduoti tokias priemones, arba b) remdamasis ta informacija, pataria kitam asmeniui atšaukti ar pakeisti pavedimą dėl finansinių priemonių, su kuriomis ta informacija yra susijusi, arba skatina jį atšaukti ar pakeisti pavedimą dėl šių priemonių (8 straipsnio 2 dalis).

Naudojimasis patarimais arba skatinimais, nurodytais 2 dalyje, laikomas prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija pagal šį straipsnį, jei asmuo, kuris naudojasi patarimais ar skatinimais, žino arba turėtų žinoti, kad jie grindžiami viešai neatskleista informacija (8 straipsnio 3 dalis).

Reglamento 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šis straipsnis taikomas bet kuriam viešai neatskleistos informacijos turinčiam asmeniui, nes tas asmuo: a) yra emitento arba apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvio administracinių, valdymo ar priežiūros organų narys; b) turi emitento arba apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvio kapitalo dalį; c) turi galimybę susipažinti su informacija vykdydamas profesines ar darbines pareigas; ar d) dalyvauja nusikalstamoje veikoje. 2 pastraipoje nustatyta, kad šis straipsnis taip pat taikomas bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris viešai neatskleistą informaciją įgyja kitomis aplinkybėmis nei numatyta pirmoje pastraipoje, jeigu tam asmeniui žinoma ar turėtų būti žinoma, kad tai yra viešai neatskleista informacija.

Dėl prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau- ir ESTT), kad būtų pateikiamas prejudicinis sprendimas dėl Reglamento nuostatų išaiškinimo.

Pareiškėjas prašo išaiškinimo ar remiantis Reglamento 7 straipsniu viešai neatskleista informacija gali būti laikoma informacija apie vykstančias privačias derybas tarp riboto asmenų skaičiaus dėl emitento akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, kuriose negali dalyvauti kiti investuotojai (nesantys tarp akcininkų, kurie derasi dėl jiems priklausančių emitento akcijų pardavimo) neįgyja galimybės parduoti jiems priklausančių emitento akcijų tomis pačiomis sąlygomis, akcijas įsigyjantis asmuo dėl tokio sandorio neįgyja emitento papildomų kontrolės teisių bei dėl tokio privataus sandorio nėra daroma kitokia reikšminga įtaka emitentui.

Pagal ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nacionaliniai teismai nėra saistomi proceso šalių iniciatyvos dėl prejudicinio sprendimo. ESTT yra nurodęs, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 267 straipsnis nėra nacionalinio teismo nagrinėjamos bylos šalims suteikiama kreipimosi į ESTT priemonė, ir dėl to vienos šalies tvirtinimo apie byloje kylantį klausimą dėl Europos Sąjungos teisės išaiškinimo nepakanka, kad atitinkamas teismas privalėtų laikyti, jog iškilo klausimas (duomenys neskelbtini) straipsnio prasme (ESTT 2006 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Nr. C-344/04 International A. T. Association ir kt., p. 28). Tik pats bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas gali nuspręsti, ar ESTT pateiktas Europos Sąjungos teisės išaiškinimas yra svarbus bylai, t. y. galėtų turėti reikšmės ginčo baigčiai. Pagal ESTT praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti ESTT pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2006 m. birželio 15 d. sprendimo A. H., C-466/04, 47 p., taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-250/2012, 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2969-1062/2019).

Teismo vertinimu Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatos, kuriose apibrėžti viešai neatskleistos informacijos požymiai, yra aiškios ir nekelia teisės aiškinimo klausimų, todėl pareiškėjo prašymas dėl šio straipsnio nuostatų išaiškinimo kreiptis į ESTT yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Dėl padaryto pažeidimo.

Draudimu naudotis viešai neatskleista informacija siekiama išvengti situacijos, kai viešai neatskleistą informaciją žinantis asmuo, nepatirdamas rizikos, kurią patiria kiti investuotojai, gautų naudą iš jam žinomos informacijos, tuo sukeliant kitiems finansų rinkos dalyviams neigiamus padarinius.

Nutarime nurodoma, kad informacija apie UAB „B. H." ir Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas" akcininkų grupės planuojamą sandorį dėl AB „Žemaitijos pienas" akcijų paketo ir derybų dėl kainos, siūlomos už akcijas, eiga laikoma viešai neatskleista informacija, kaip ji apibrėžta Reglamento 7 straipsnyje, nes: 1. Informacija apie derybas tarp Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas" akcininkų grupės ir UAB „B. H." ir planuojamą jų rezultatą yra konkretaus pobūdžio - aiškios derybų šalys ir derybų tikslas; 2. Apie vykstančias derybas ir jų eigą informacija viešai nebuvo skelbta. Pirminį pranešimą apie jau sudarytą sutartį, pagal kurią UAB „B. H." 2018 m. birželio mėn. įsigis 5 047 912 vnt. AB „Žemaitijos pienas" akcijų, Bendrovė per AB Nasdaq Vilnius naujienų sistemą paskelbė 2018 m. balandžio 30 d.; 3. Derybos vyko dėl AB „Žemaitijos pienas" akcijų paketo perleidimo; 4. Tinkamai atskleidus informaciją viešai, 2018 m. gegužės 7 d., t. y. kitos AB Nasdaą Vilnius biržoje prekybos sesijos metu, AB „Žemaitijos pienas" akcijų kaina pakilo 8,24 proc., palyginti su ankstesnės prekybos sesijos uždarymo kaina (2018 m. gegužės 7 d. prekybos pradžioje, reaguodama į tinkamai atskleistą informaciją (paskelbus derybų metu sutartą akcijos kainą), Bendrovės akcijos kaina reguliuojamoje rinkoje pakilo net 17 proc.).

Tyrimo metu nustatyta, kad tiksli informacija, susijusi su derybomis tarp UAB „B. H." ir Investuotojų asociacijos atstovaujamos smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas" akcininkų grupės dėl Bendrovės akcijų pardavimo už ne žemesnę nei reguliuojamoje rinkoje kainą UAB „B. H.", egzistavo nuo 2018 m. kovo 8 d., kai UAB „B. H." su Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas” akcininkų grupės pasiūlymu iš esmės sutiko ir pradėjo bendradarbiauti su advokatais, t. y, kai buvo duotas pavedimas parengti sutarties sąlygas. Investuotojų asociacijos atstovaujamos smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas" akcininkų grupės derybų tikslas - parduoti akcijas už aukštesnę nei reguliuojamos rinkos kainą. Derybų metu šalių pozicijos dėl kainos svyravo nuo 1,80 Eur, t. y. kainos, artimos to laikotarpio Bendrovės akcijų kainai reguliuojamoje rinkoje, iki 2,50 Eur, 2018 m. balandžio 27 d. įvyko galutinis derybų dėl akcijų paketo perleidimo etapas. Sutartis dėl akcijų pirkimo sudaryta 2018 m. balandžio 30 d.

Nutarime konstatuota, kad nuo darybų pradžios, t. y. 2018 m. kovo 8 d., iki viešai neatskleistos informacijos, susijusios su derybomis tarp UAB „B. H.“ ir Investuotojų asociacijos atstovaujamų akcininkų, kurie jungtinės veikios sutarties pagrindu veikė kartu, atskleidimo, t. y. 2018 m. balandžio 30 d., galiojo draudimas tokia informacija naudotis sudarant sandorius, patarti kitiems asmenims užsiimti prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant šis informacija ir neteisėtai ją atskleisti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Tyrimo išvadoje ir Nutarime padaryta klaidinga išvada, kad Bendrovės smulkiųjų akcininkų grupė derybas dėl turimų akcijų pardavimo vedė su UAB „B. H." ir tai turėjo įtakos klaidingam situacijos teisiniam vertinimui. Pareiškėjo vertinimu Lietuvos bankas, atlikdamas tyrimą ir priimdamas Nutarimą, nevertino dalies reikšmingų įrodymų bei dėl jų nepasisakė, o tiesiog ignoravo, kas sudaro pagrindą panaikinti Nutarimą. Pareiškėjo nuomone, tai, kad derybose su Investuotojų asociacijos atstovaujamais smulkiaisiais akcininkais tiesiogiai dalyvavo Algirdas ir R. P., liudija, kad derybos vyko ne su UAB „B. H.".

Teismas išanalizavęs bylos medžiagą neturi pagrindo sutikti su šia pareiškėjo pozicija. Tai, kad pareiškėjas dėl akcijų pardavimo derėjosi su A bei R. P. nepaneigia Lietuvos banko tyrimo metu padarytos išvados, kad derybos buvo vykdomos su UAB „B. H.". Ši išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad A. P. su sutuoktine yra vieninteliai UAB „B. H." akcininkai, o R. P. yra UAB „B. H." bei AB „Žemaitijos pienas" direktorius. Atsižvelgiant į šių asmenų padėtį, jie galėjo atstovauti ir derybose atstovavo UAB „B. H.". Tiek UAB „B. H.", tiek ir A. P. su R. P. yra susiję su visa AB „Žemaitijos pienas" kontroliuojančių akcininkų grupe. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „B. H." sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatų kontora „E. V. " bei pavedė jiems vesti derybas su Investuotojų grupe dėl AB „Žemaitijos pienas" akcijų išpirkimo iš Investuotojų asociacijos. R. P. per apklausą pateikta informacija, taip pat ir UAB „B. H.“ rašytiniame atsakyme į Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2018 m. liepos 4 d. raštą Nr. S 2018/(21.13-2101 )-12-3339 pateikta informacija, kuria remiasi pareiškėjas, nepaneigia nustatyto fakto, kad derybas buvo vykdomos su UAB „B. H.". Tai, kad pačios UAB „B. H." ir jos direktoriaus R. P. nuomone 2018 m. kovo mėnesį konkretūs pirkėjai ir pardavėjai nebuvo žinomi, vertintina kaip aplinkybė, liudijanti, kad Bendrovę kontroliuojantys akcininkai galimai svarstė, kuri iš grupės įmonių, kurių galutiniai naudos gavėjai yra pati P šeima, gali išpirkti akcijas iš Investuotojų asociacijos atstovaujamų akcininkų, ir nepaneigia fakto, kad būtent UAB „B. H." dėl pagalbos vykdant šį sandorį kreipėsi į advokatų kontorą ir ėmėsi realių sandorio sudarymo veiksmų.

2018 m. balandžio 11 d. A. P. elektroninis laiškas L. S. nepatvirtina, kad jis tuo metu buvo nusprendęs Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų Bendrovės akcininkų akcijas išpirkti Bendrovės vardu. A. P. minėtu laišku siekė gauti Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų Bendrovės akcininkų pritarimą siūlomiems Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektams. Kaip nurodo atsakovas atsiliepime Bendrovė savo akcijų supirkimą vykdė nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. birželio 25 d. mokant 1,75 Eur už vieną akciją. Savų akcijų išpirkimas buvo vykdomas užbaigus Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų Bendrovės akcininkų ir UAB „B. H." derybas.

Skunde nurodoma, kad 2018 m. balandžio 27 d. sudarydamas Bendrovės akcijų įsigijimo sandorius ir iki tol nežinojo jokios viešai neatskleistos informacijos. Pareiškėjo vertinimu, informacija apie A. P./R. P. vykdytas derybas su Bendrovės smulkiųjų akcininkų grupe nelaikytina viešai neatskleista informacija tikrai iki 2018 m. balandžio 27 d. vakaro, o atsižvelgiant į reguliavimo tikslus ir iki 2018 m. balandžio 30 d., kada buvo pasirašyta Sutartis, kadangi ji iki 2018 m. balandžio 27 d. 18.00 val. neatitiko konkretaus pobūdžio kriterijaus ir atskleidus objektyviai negalėjo turėti ir neturėjo įtakos Bendrovės akcijų kainai.

Kaip jau nurodyta anksčiau konkretaus pobūdžio informacija, pagal Reglamentą laikoma informacija, jeigu joje nurodomos aplinkybės, kurios yra susiklosčiusios arba kurios, kaip galima pagrįstai tikėtis, susiklostys, arba įvykis, kuris jau įvyko arba kuris, kaip galima pagrįstai tikėtis, įvyks, taip pat jei ta informacija yra pakankamai tiksli, kad būtų galima daryti išvadą dėl galimo tokių aplinkybių ar įvykio poveikio finansinių priemonių kainoms. Atsižvelgiant į tai, ilgesnį laikotarpį vykstančio proceso atveju, kai siekiama, kad susiklostytų tam tikros aplinkybės ar įvyktų tam tikras įvykis arba kai susiklosto tam tikros aplinkybės arba įvyksta tam tikras įvykis, tos ateityje susiklostysiančios aplinkybės arba įvyksiantis įvykis bei to proceso tarpiniai etapai, susiję su tuo, kad tos aplinkybės susiklostytų arba įvykis įvyktų, gali būti laikomi konkretaus pobūdžio informacija. Informacija, kuri, ją atskleidus viešai, galėtų turėti didelį poveikį finansinių priemonių kainoms - tai informacija, kuria sumanus investuotojas būtų linkęs pasinaudoti priimdamas sprendimus dėl investicijų.

Nutarime konstatuota, kad informacija apie derybas tarp Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas" akcininkų grupės ir UAB „B. H." ir planuojamą jų rezultatą buvo konkretaus pobūdžio - aiškios derybų šalys ir derybų tikslas. Informacija laikytina konkrečia, jeigu yra žinomos arba pagrįstai tikėtinos pagrindinės sandorio sąlygos - pirkėjo valia pirkti, o pardavėjo valia parduoti, pirkimo-pardavimo sandorio dalykas (įskaitant akcijų kiekius) ir esminė informacija - pirkimo kaina. Reglamentas nedetalizuoja ir nenustato požymių, pagal kuriuos būtų galima įvertinti ar lūkesčiai dėl tam tikro įvykio yra pagrįsti. Tyrimo metu turi būti konkrečiai įvertinama ar yra objektyvus pagrindas tikėtis, kad tam tikras įvykis įvyks. Teismo vertinimu tyrimo metu buvo pagrįstai konstatuota, kad yra visi požymiai: šalių valią sudaryti sandorį patvirtino aktyvi derybų eiga, įskaitant UAB „B. H." advokatų kontorai duotą pavedimą parengti sutarties sąlygas ir tarp Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų Bendrovės akcininkų atstovų vykęs susirašinėjimas, aptariant derybų eigą ir progresą bei atitinkamai ir pareiškėjo susirašinėjimas su A. P.; tyrimo metu nustatyta, kad parduodamų akcijų kiekis patvirtintas dar 2017 m. pabaigoje - sandoris tarp pirkėjo (UAB „B. H.") ir pardavėjų turėjo įvykti tik dėl tų akcijų, kurios buvo nupirktos iki jungtinės veiklos sutarties, sudarytos tarp Investuotojų asociacijos ir kitų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas" akcininkų (pardavėjai), IV priedo pasirašymo 2017 m. gruodžio 27 d.; derybos vyko dėl akcijų pardavimo už kainą, ne žemesnę nei reguliuojamoje rinkoje - svyravo nuo 1,80 Eur, t. y. kainos, artimos to laikotarpio Bendrovės akcijų kainai reguliuojamoje rinkoje, iki 2,50 Eur. Tyrimo metu surinkta informacija patvirtino, kad abiem sutarties šalims buvo žinomi aiškūs kainos, dėl kurios derėtasi, rėžiai. Kadangi nei viena iš derybų šalių neturėjo griežtos pozicijos, t. y. abi derybų šalis galėjo tenkinti kaina, patenkanti į šį intervalą, buvo galima pagrįstai tikėtis, kad sandoris įvyks. Esminis informacijos konkretumo kriterijus yra galimybė pagrįstai tikėtis, kad tam tikri įvykiai, galintys turėti įtakos konkrečios finansinės priemonės kainai įvyks.

Teismas išanalizavęs bylos medžiagą konstatuoja, kad Lietuvos bankas atlikęs tyrimą ir įvertinęs visą tyrimo metu surinktą medžiagą pagrįstai konstatavo, kad informacija buvo konkreti. Ginčo atveju derybų pobūdis (oficialios / neoficialios) neturėjo esminės įtakos, o svarbi buvo derybų eiga bei detalės, kurios akivaizdu, kad leido pagrįstai tikėtis, kad susitarimas bus pasiektas. Derybų oficialumas nelaikytinas kriterijumi leidžiamu konstatuoti, kad tik tokiu atveju informacija gali būti laikoma konkreti. Pareiškėjo vertinimas, kad derybos prasidėjusios 2018 m. kovo mėnesį nesiskyrė nuo diskusijų besitęsiančių nuo 2016 metų dėl akcijų išpirkimo, laikytina subjektyvia pareiškėjo nuomone, negalinčia paneigti tyrimo metu surinktos informacijos. Tą paneigia ir patys pareiškėjo veiksmai, kadangi pareiškėjas nuo 2005 m. iki 2018 m. balandžio mėn. (išskyrus balandžio 27 d.) Bendrovės akcijų nepirko. R. S., G. S. ir I. S. dėl AB „Žemaitijos pienas" akcijų pirmuosius sandorius sudarė taip pat būtent šiuo laikotarpiu - 2018 m. kovo-balandžio mėn. Pareiškėjas, Lietuvos banke nagrinėjant teisės pažeidimą nurodė, kad įsigydamas akcijų jis sudarė sandorį, kuriame neįmanoma „pralošti". Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas sandorius dėl Bedrovės akcijų sudarė ir patarė tai padaryti šeimos nariams tik tada, kai jau buvo pakankamai įsitikinęs dėl palankios derybų baigties. Be to, teigdamas, kad įsigydamas akcijų sudarė sandorį, kuriame neįmanoma „pralošti", L. S. pripažino, kad rizikavo mažiau nei kiti rinkos dalyviai, o tai ir sudaro draudimo naudotis viešai neatskleista informacija esmę. Bendrovės savų akcijų supirkimo atveju buvo galima „pralošti", jeigu Bendrovė akcijas supirktų už minimalią Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime nustatytą kainą - 1,75 Eur, kas vėliau ir įvyko. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai Bendrovės akcijas 2018 m. kovo- balandžio mėn. įsigijo už 1,75-1,85 Eur.

Pareiškėjas nesutinka su Tyrimo išvadoje bei Nutarime nustatyta aplinkybe, kad 2018 m. kovo 8 d. laikytina diena, nuo kada informacija apie vykstančius pokalbius dėl Bendrovės akcijų pardavimo įgijo viešai neatskleistos informacijos statusą.

Teismo vertinimu Lietuvos bankas pagrįstai pripažino, kad 2018 m. kovo 8 d. laikytina diena, kada informaciją apie vykstančius pokalbius dėl Bendrovės akcijų pardavimo įgijo viešai neatskleistos informacijos statusą. Šią dieną UAB „B. H.“ sudarė sutartį su advokatų kontora „E. V.". Tai sudarė pagrįstą pagrindą konstatuoti, kad P akceptavo pateiktą pasiūlymą išpirkti Investuotojų asociacijos smulkiųjų akcininkų akcijas. Aplinkybė, kad advokatams buvo suteiktas platesnis veikimo mandatas, ne tik akcijų pirkimo pardavimo įgyvendinimas, nepaneigia padarytos išvados pagrįstumo. Pareiškėjo argumentai, kad advokatų kontora buvo parinkta vienašaliu UAB „B. H.“ sprendimu ir, kad ji atstovavo išimtinai UAB „B. H.“ interesus bei, kad jam nebuvo žinomas sutarties turinys, nepaneigia tyrimo išvados pagrįstumo. Aplinkybė, kad tik 2018 m. balandžio 27 d. buvo priimtas galutinis susitarimas dėl akcijų kainos bei tai, kad ne visą laikotarpį derybos buvo vienodo intensyvumo nepaneigia Nutarimo pagrįstumo.

Pareiškėjas kaip svarbią aplinkybę nurodo tai, kad jis dalyvavo pokalbiuose dėl Bendrovės akcijų išpirkimo tik pradiniuose etapuose, o vėliau nebendravo nei su A. P., nei su R. P.. Tyrimo metu surinkta informacija patvirtina, kad pareiškėjas per visą derybų laikotarpį bendravo su D. Š., kuris buvo vienas iš pagrindinių Investuotojų asociacijos vienijamų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas" akcininkų atstovas. Tai leidžia teigti, kad pareiškėjui visu derybų laikotarpiu buvo žinoma aktuali informacija, susijusi su derybų eiga ir pasiektu progresu.

Ginčo atveju aktualu ir tai, kad L. S. ir jo šeimos narių turimų Bendrovės akcijų pardavimo sandoris sudarytas 2018 m. balandžio 30 d., tai yra laikotarpiu, kada jis pats pripažįsta, kad turėjo neatskleistos informacijos.

Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad ne visi tyrimo metu surinkti įrodymai buvo įvertinti ar įvertinti padarant netinkamas išvadas. Lietuvos banko tyrimo išvados pagrįstos ne atskirų tyrimo metu paaiškinimus teikusių asmenų subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu (pvz., UAB „B. H." direktoriaus R. P. teiginiais, kurie, kaip matyti iš tyrimo išvados prieduose pateikiamų rašytinų dokumentų ir žodinių paaiškinimų, tyrimo eigoje buvo tikslinami, pateikiant daugiau ir detalesnės su vykusiomis derybomis susijusios informacijos), o visos tyrimo metu gautos informacijos, įskaitant ir kitų asmenų paaiškinimus, vertinimu Reglamento nustatyto teisinio reguliavimo kontekste. Pokalbių su paaiškinimus teikiančiais asmenimis tikslas - surinkti išsamią priežiūros funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, kurios teisinis vertinimas atliekamas baigiamajame tyrimo etape, atsižvelgus į visus surinktus duomenis. Lietuvos banko specialistų paaiškinimus teikiantiems asmenims užduodami klausimai ir jų formuluotės nėra ir negali būti suprantami ir vertinami kaip nulemiantys arba ribojantys galutinio teisinio vertinimo, kurį atlieka Lietuvos banko valdyba, rezultatą. Lietuvos bankas surinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad informacija, kuria disponavo derybose dalyvavę asmenys, įskaitant ir pareiškėją, buvo konkreti, kaip tai nustatyta Reglamente.

Skunde nurodoma, kad objektyviai informacija apie UAB „B. H.“ ir Bendrovės smulkiųjų akcininkų grupės sudarytą Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sandorį negalėjo turėti ir neturėjo didelio poveikio Bendrovės akcijų kainai.

Reglamento 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad informacija, kuri, ją atskleidus viešai, galėtų turėti didelį poveikį finansinių priemonių kainoms, - tai informacija, kuria sumanus investuotojas būtų linkęs pasinaudoti priimdamas sprendimus dėl investicijų. Reglamento preambulės 14-15 punktuose nustatyta, kad apdairūs investuotojai savo investicinius sprendimus grindžia jau turima informacija, t. y. ex ante turima informacija. Todėl klausimą, ar priimdamas investicinį sprendimą apdairus investuotojas būtų linkęs atsižvelgti į tam tikrą informaciją, reikėtų vertinti remiantis ex ante turima informacija. Ex post informacija gali būti naudojamasi norint patvirtinti prielaidą, kad ex ante informacija galėjo turėti poveikį kainoms. Ex post informacija gali būti pasitelkiama kaip papildoma, bet neprivaloma priemonė siekiant įvertinti, kokio masto poveikį tam tikra informacija turėjo finansinių priemonių kainai, ji negali būti suabsoliutinama. Ex post informacija negalėtų tokios prielaidos paneigti, nes informacijos poveikio kainai tikimybės vertinimas atliekamas remiantis būtent ex ante informacija. Kitaip tariant, jeigu investicinis sprendimas buvo paremtas ex ante turima informacija ir tuo metu buvo pagrindas tikėtis, kad dėl šios informacijos galėtų kilti didelis poveikis finansinių priemonių kainoms, vėliau tokio poveikio nekonstatavus, tai nepaneigia fakto, kad priimant investicinį sprendimą buvo pagrįsta manyti, jog konkreti informacija galėtų turėti didelį poveikį finansinių priemonių kainoms.

Pareiškėjas skunde remiasi duomenis apie Bendrovės akcijų kainos dinamiką nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., kas jo vertinimu rodo, kad informacija apie sandorio tarp akcininkų sudarymą negalėjo turėti ir neturėjo didelio poveikio Bendrovės akcijų kainai. Pareiškėjo konstatuotas faktas „neturėjo didelio poveikio" nėra teisiškai reikšmingas ir negali pakeisti viešai neatskleistos informacijos požymio, pagal kurį tuo metu buvo sprendžiama, kad informacija galėtų turėti didelį poveikį finansinių priemonių kainoms.

Vertinant aplinkybę ar informacija galėtų turėti didelį poveikį finansinių priemonių kainoms pažymėtina, kad pagal Reglamento 7 straipsnį kaina gali būti veikiama tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme, pagal tai, kaip investuotojai įvertina atitinkamą informaciją, poveikis kainai gali būti momentinis arba ilgalaikis. Kaip matyti iš Skunde pateikiamo grafiko, Bendrovės akcijų kainos pokyčiai reguliuojamoje rinkoje, paskelbus informaciją apie UAB „B. H." ir Investuotojų asociacijos atstovaujamų akcininkų sandorį, buvo akivaizdūs - kaina kilo. Tai, kad šis kilimas nebuvo ilgalaikis negali suponuoti išvados, kad kainos kilimas nebuvo įtakotas neatskleistos informacijos išviešinimo.

Pažymėtina, kad Reglamentas ne be priežasties akcentuoja tai, kad vertinimas, ar priimdamas investicinį sprendimą apdairus investuotojas būtų linkęs atsižvelgti į tam tikrą informaciją, pirmiausia turėtų būti atliekamas remiantis ex ante turima informacija. Ir tik tokia informacija, kuria apdairus investuotojas būtų linkęs naudotis priimdamas investicinius sprendimus, gali būti laikoma galinčia turėti didelį poveikį atitinkamų finansinių priemonių kainai. Teismas pritaria Lietuvos banko vertinimui, kad žinia apie emitentą kontroliuojančio akcininko (jo kontroliuojamų bendrovių) derybas su smulkiųjų akcininkų, valdančių reikšmingą akcijų paketą, grupe yra neabejotinai svarbi kitiems investuotojams. Pažymėtina, kad tą patvirtino ir pats pareiškėjas. Nagrinėjant teisės pažeidimą pareiškėjo buvo paprašyta išsakyti nuomonę, kokius lūkesčius jam, kaip patyrusiam investuotojui, keltų informacija, kad bendrovę kontroliuojantys akcininkai (jų kontroliuojamos bendrovės) didina savo turimą akcijų paketą ir įsigyja jos akcijų už aukštesnę rinkos kainą. Į ką pareiškėjas atsakė, kad tokią informaciją vertintų kaip pagrindą tikėtis galimybės parduoti akcijas už dar aukštesnę kainą. Tokia kaina galėtų būti vertinama kaip minimali riba kainos, už kurią galima pasitraukti iš bendrovės. Tai patvirtina, kad pareiškėjas pats pripažįsta, kad informacija buvo svarbi kitiems investuotojams, ir rodo, kad stambusis akcininkas (jo kontroliuojamos bendrovės) linkęs mokėti tokią kalną, todėl kiti investuotojai taip pat gali pagrįstai tikėtis, kad iš jų bus perkama ne mažesne kaina. Tai paneigia skundo argumentus, kad pareiškėjas neturėjo galimybės nustatyti, ar turės ir kokį poveikį turės Bendrovės akcijų kainai sutarties sudarymas. Sudarydamas Bendrovės akcijų įsigijimo sandorius pareiškėjas suprato, jog disponuoja informacija, kuri yra reikšminga priimant investicinius sprendimus, ir ja pasinaudojo. Žinodamas tokią informaciją sumanus investuotojas galėjo daryti išvadas dėl galimo poveikio Bendrovės valdymui ar įtakos akcijų kainai ir būtų priėmęs atitinkamus investicinius sprendimus, o tai patvirtina, jog informacija atitinka Reglamento 7 straipsnio 4 dalyje nustatytus požymius.

Pareiškėjo argumentai, kad AB „Žemaitijos pienas" buvo rinkai viešai atskleidęs informaciją apie galimą Bendrovės akcijų išpirkimą, kuri buvo tiesiogiai susijusi su p. P vykdomais pokalbiais, laikytini nepagrįstais. Kaip nustatyta 2018 m. balandžio 9 d. AB „Žemaitijos pienas“ per AB Nasdaq Vilnius biržos informacinę sistemą buvo paskelbęs visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus, kuriuose buvo numatyta supirkti iki 10 procentų Bendrovės akcijų iš smulkiųjų akcininkų už 1,75-2,35 Eur už kiekvieną akciją. Teismo vertinimu minėtu pranešimu pateikta informacija negali būti prilyginama pareiškėjo turėtai informacijai. Bendrovės skelbta informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus negali būti tapatinama su informacija apie tarp akcininkų vykusias derybas. Sprendimas dėl savų akcijų įsigijimo yra išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir negali būti tapatinamas su derybomis tarp atskirų akcininkų dėl tam tikro akcijų paketo išpirkimo. Pažymėtina, kad smulkieji akcininkai sprendimų projektų paskelbimo metu negalėjo būti tikri, kad sprendimas dėl savų akcijų išpirkimo bus priimtas bei kad už akcijas mokama kaina bus aukštesnė negu kaina reguliuojamoje rinkoje. Kaip nustatyta vėliau savų akcijų išpirkimas buvo vykdomas 2018 m. birželio 12 d. – 2018 m. birželio 25 d. mokant už akciją 1,75 Eur. Paneigiant, kad tai netapatus procesas aktualu yra ir tai, kad Bendrovei vykdant savų akcijų supirkimą, parduoti savo akcijas Bendrovei galėtų bet kuris akcininkas. O derybų atveju vyko klausimas tik dėl Investuotojų asociacijos atstovaujamų Bendrovės smulkiųjų akcininkų grupės akcijų supirkimo. Tai, kad žinodami šią informaciją akcininkai pardavė kainas pareiškėjui bei, kad po šios informacijos paskelbimo kaina reguliuojamoje rinkoje nesikeitė negali būti laikoma reikšminga vertinant ar informacija apie derybas tarp Smulkiųjų investuotojų asociacijos yra laikoma atitinkančia viešai neatskleistos informacijos požymius pagal Reglamentą.

Vertinant skundo argumentus, kad pareigą identifikuoti su tarp Bendrovės akcininkų vykusiomis derybomis dėl akcijų paketo perleidimo susijusią informaciją kaip viešai neatskleistą informaciją, sudaryti viešai neatskleistą informaciją žinančių asmenų sąrašą bei supažindinti šiame sąraše esančius asmenis su Reglamente nustatytais draudimais ir visomis iš to kylančiomis pareigomis, turėjo AB „Žemaitijos pienas", o Bendrovei to nepadarius su derybomis susijusi informacija negali būti laikoma viešai neatskleista informacija, kaip tai nustato Reglamentas ir pareiškėjui negalėjo būti taikomi jokie su viešai neatskleista informacija susiję apribojimai, pažymėtina, kad jie laikytini nepagrįstais. Aplinkybė, kad pareiškėjas būtų įtrauktas į asmenų, žinančių viešai neatskleistą informaciją, sąrašą, nedaro įtakos Reglamente nustatytam draudimui visiems asmenims naudotis viešai neatskleista informacija. Net ir tokie atvejai, kai emitentai nevykdo ar netinkamai vykdo su piktnaudžiavimo rinka prevencija susijusias priemones, negali būti aiškinami ir vertinami kaip pagrindas nesilaikyti visiems be išimties rinkos dalyviams taikomo besąlyginio draudimo naudotis viešai neatskleista informacija. Emitentui, su kuriuo susijusi atitinkama viešai neatskleista informacija, kyla ne pareiga šiai informacijai „suteikti viešai neatskleistos informacijos statusą", kaip nurodoma skunde, o pareiga tokią informaciją nedelsiant atskleisti, Reglamente nustatytais atvejais parengti šią informaciją žinančių asmenų sąrašus ir kita. Atitinkamai visiems kitiems rinkos dalyviams, kurie žino viešai neatskleistą informaciją, taikomas draudimas šia informacija neteisėtai naudotis prekiaujant finansinėmis priemonėmis, jos pagrindu duoti patarimus ir ją atskleisti kitiems asmenims (Reglamento 14 straipsnis). Draudimas naudotis viešai neatskleista informacija ir ją atskleisti taikomas absoliučiai visiems asmenims, nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo įtrauktas į viešai neatskleistą informaciją žinančių asmenų sąrašą, ar ne.

Skunde pareiškėjas ginčija Nutarime padarytas išvadas, kad jo veiksmais buvo pažeisti tiek rinkos dalyvių, nesusijusių su sandoriu, tiek ir kitų Investuotojų asociacijos atstovautų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas" akcininkų interesai.

Teismo vertinimu atsakovo išvada, kad dėl pareiškėjo veiksmų susidarė informacijos asimetrija tiek tarp Investuotojų asociacijos atstovautų smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas" akcininkų, tiek tarp investuotojų, kurie sandorius dėl Bendrovės akcijų sudarė reguliuojamoje rinkoje laikytina pagrįsta. Pirmiausia pažymėtina, kad vieninteliam L. S. bei jo šeimos nariams buvo leista parduoti turimas Bendrovės akcijas UAB „B. H.", nepaisant to, kad jungtinės veiklos sutarties su Investuotojų asociacija nei pareiškėjas, nei jo šeimos nariai nebuvo sudarę. Tik pareiškėjas bei jo šeimos nariai įgijo privilegiją parduoti Bendrovės akcijas. Investuotojų asociacijos vadovas V. P. Lietuvos bankui teikdamas paaiškinimus L. S. ir jo šeimos narių sudarytus sandorius įvardijo kaip išimtis. Tai, kad Investuotojų asociacija atstovaudama smulkiųjų akcininkų interesus nepareiškė pareiškėjui pretenzijų, nesudaro pagrindo teigti, kad neegzistavo informacijos asimetrija. Vykdant sandorį akcijos bus išpirktos ne iš visų Investuotojų asociacijos narių, turinčių AB „Žemaitijos pienas" akcijų. Sandorius dėl Bendrovės akcijų pareiškėjas sudarė ir paskatino tai padaryti šeimos narius remdamasis turima informacija apie vykstančias derybas, žinodamas tikslią informaciją apie šalių pozicijas kainos atžvilgiu, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kitai sandorio šaliai atstovaujantys asmenys, siekdami, kad sandoris įvyktų, sutiks nupirkti jo ir jo šeimos narių jau derybų laikotarpiu įsigytas akcijas.

Pareiškėjas nurodo, kad kiti investuotojai bet kuriuo atveju nebūtų galėję parduoti akcijų už aukštesnę kainą, nei ta, kurią sumokėjo L. S. ir tai pagrindžia istoriniais AB „Žemaitijos pienas" akcijų kainos reguliuojamoje rinkoje duomenimis. Su tokia išvada negalima sutikti, kadangi sudarant sandorius būsimi Bendrovės akcijų kainos pokyčiai ir visi ją ateityje lemsiantys veiksniai investuotojams negalėjo būti žinomi. Investuotojai, prekiaujantys reguliuojamoje rinkoje, sprendimus priėmė remdamiesi jiems tuo momentu žinoma informacija. Čia akcentuotina tai, kad, kaip nagrinėjant teisės pažeidimą nurodė ir pats pareiškėjas, informaciją apie tai, kad bendrovę kontroliuojantys akcininkai didina savo turimą akcijų paketą ir įsigyja jos akcijų už aukštesnę rinkos kainą, vertintina kaip pagrindas tikėtis galimybės parduoti akcijas už dar aukštesnę kainą. Tokia kaina, L. S. nuomone, galėtų būti vertinama kaip minimali riba kainos, už kurią galima pasitraukti iš bendrovės. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad kiti investuotojai, žinodami tokios apimties informaciją, kokią žinojo L. S., Bendrovės akcijų už tokią kainą, kurią mokėjo L. S. ir jo šeimos nariai, nebūtų pardavę. Tai paneigia pareiškėjo prielaidas, kad dėl jo veiksmų nesusidarė informacijos asimetrija ir nebuvo pažeistas rinkos skaidrumo ir teisingos bei vienodos informacijos investiciniams sprendimams priimti prieinamumo principas. Šiuo atveju akivaizdu, kad investuotojams nebuvo sudarytos vienodos sąlygos ir jie nebuvo apsaugoti nuo netinkamo viešai neatskleistos informacijos panaudojimo. Ginčo atveju Nutarime nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas turėjo neatskleistą informaciją ir ja pasinaudojo, laikytinos nenuginčytomis. Pareiškėjo argumentai, kad jis neturėjo jokio nesąžiningo pranašumo prieš kitus Investuotojų asociacijos atstovaujamus Bendrovės smulkiuosius akcininkus laikytini nepagrįstais, kadangi jis turėjo pranašumą jų atžvilgiu, nes tik jo vienintelio ir jo šeimos narių Bendrovės akcijos buvo išpirktos, taip suteikiant nepagrįstą pranašumą, nepriklausomai nuo to, kad nei jis nei jo šeimos nariai nebuvo Jungtinės veiklos sutarties dalyviai.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Nutarimu buvo nepagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Reglamento 14 straipsnio a ir b punktų reikalavimus.

Dėl paskirtos sankcijos.

Ginčijamu Nutarimu Lietuvos banko valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2018 m. birželio 15 d.) 93 straipsnio 1 dalies 14 punktu, paskyrė pareiškėjui 200 000 Eur baudą už Reglamento pažeidimą.

Nutarime nurodoma, kad taikant poveikio priemonę įvertinta, kad: 1) pažeisti esminiai Reglamente nustatyti draudimai - dėl savo veiklos turint viešai neatskleistos informacijos, nesąžiningai ja pasinaudoti prekiaujant ir skatinant kitą asmenį užsiimti prekyba vertybiniais popieriais; 2) pažeidimas nesuderinamas su Reglamente nustatytu tikslu saugoti finansų rinkų vientisumą ir sustiprinti investuotojų pasitikėjimą, kurie, savo ruožtu, pagrįsti garantijomis, kad investuotojams bus sudarytos vienodos sąlygos ir jie bus apsaugoti nuo netinkamo viešai neatskleistos informacijos panaudojimo, į tai, kad šios normos pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu ir poveikio priemonės netaikymas arba įspėjimo ar kitos švelnesnės poveikio priemonės taikymas neleistų pasiekti finansų rinkos priežiūros tikslo ir neatgrasytų nuo naujų pažeidimų padarymo; 3) pažeidimai buvo vienkartiniai, nenustatyta, kad jie keltų grėsmę finansų rinkos stabilumui ir patikimumui ar kitų reikšmingų padarinių, tačiau pažeidimas pakenkė sąžiningam ir skaidriam finansinių priemonių rinkų veikimui ir yra nesuderinamas su investuotojų interesų apsauga; 4) L. S. atsižvelgiant į jo einamas pareigas bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, turėjo ir galėjo suprasti, kad jo turima informacija yra viešai neatskleista, kaip tai nustatyta Reglamente ir galioja draudimas tokia informacija naudotis prekiaujant ar patariant kitam asmeniui ar skatinant kitą asmenį užsiimti prekyba vertybiniais popieriais; 5) pažeidimu padaryta materialinė žala lygi dėl pažeidimo L. S. ir jo šeimos narių gautam pelnui - 5 054,16 Eur; 6) atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta; 7) L. S. pažeidimo nepripažįsta, jį neigia ir apie priemones, kurių galėjo būti imtasi, kad pažeidimas nesikartotų, duomenų Lietuvos bankui nepateikė; 8) L. S. atsakomybė už finansinių priemonių rinkas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus netaikyta; 9) 2018 m, balandžio 30 d. M. A. s F, kurio 92,78 proc. turto priklausė L. S., pardavus 2 329 573 vnt. Bendrovės akcijų, L. S. sandorio tarp UAB „B. H." ir Investuotojų asociacijos atstovaujamos smulkiųjų AB „Žemaitijos pienas" akcininkų grupės metu uždirbo ne mažiau kaip 821 323 Eur.

Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2018 m. birželio 15 d.) 93 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad fiziniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento 14 ir 15 straipsniuose nustatytų draudimų priežiūros institucija turi teisę skirti iki 5 000 000 Eur baudą.

Reglamento 30 straipsnio 2 dalies i) punkte nustatyta, kad už 14 ir 15 straipsnių pažeidimus fiziniams asmenims turi būti taikomos didžiausios administracinės piniginės sankcijos, kurių dydis bent 5 000 000 Eur.

Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija, skirdama poveikio priemonę turi atsižvelgti į:1) pažeidimu padarytos žalos dydį; 2) nustatyto pažeidimo sunkumą ir trukmę; 3) asmeniui dėl pažeidimo tekusių pajamų, kitokios turtinės naudos ar išvengtų nuostolių dydį ar kitą dėl pažeidimo gautą naudą, kai juos įmanoma nustatyti; 4) atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; 5) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, kaltę ir finansinį pajėgumą; 6) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, ankstesnius per pastaruosius 10 metų padarytus pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat bendradarbiavimą su priežiūros institucija; 7) priemones, kurių už pažeidimą atsakingas asmuo ėmėsi siekdamas, kad šis pažeidimas nepasikartotų.

Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 94 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padeda priežiūros institucijai tyrimo metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros institucija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas čia nenurodytas aplinkybes. O minėto straipsnio 7 dalis nustato, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo pažeidimą padaro tyčia, nebendradarbiauja su priežiūros institucija, kliudo atlikti tyrimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė. Į šioje dalyje nurodytas sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama, kai jos yra pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės.

Teismų praktikoje, pasisakant dėl poveikio priemonių, taikomų finansinių priemonių rinkos dalyviams, nurodoma, jog poveikio priemonių skyrimo procesas prilygintinas administracinės nuobaudos skyrimo procesui, o Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme - baudžiamajam procesui, todėl atliekant tyrimą ir sprendžiant dėl poveikio priemonių turi būti laikomasi visų pagrindinių teisės principų, taikomų baudžiamajame procese.

Esami sankcijų taikymo įgaliojimai ir praktinis jų taikymas siekiant skatinti sankcijų konvergenciją vykdant visų rūšių priežiūros veiklą apžvelgti 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikate dėl sankcijų taikymo režimų finansų sektoriuje griežtinimo. Komunikate yra pripažįstama, kad bet kokios sankcijos taikymo tikslas yra užtikrinti, jog būtų laikomasi teisės nustatytų reikalavimų, todėl būtina užtikrinti poveikio priemonių veiksmingumą ir proporcingumą. Pagal Komunikato nuostatas, derinant baudų veiksmingumą, proporcingumą bei atgrasomąjį poveikį, galima išskirti tokius esminius reikalavimus: 1) bauda privalo būti individualizuota. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje; 2) bauda yra proporcinga, jeigu tinkamai atspindi pažeidimo rimtumą ir jomis nesiekiama daugiau, negu būtina nustatytiems tikslams pasiekti; 3) konkretus baudos dydis galėtų būti nustatytas atsižvelgiant į naudą, kurios būtų galima tikėtis padarius pažeidimą (bauda turėtų viršytų tokią galimą naudą); 4) privaloma atsižvelgti į pažeidėjo norą bendradarbiauti bei kt.

Vien didelių baudų skyrimo faktas neužtikrina veiksmingumo, proporcingumo bei atgrasomojo reikalavimo. Baudos dydis turėtų būti siejamas su individualiomis faktinėmis aplinkybėmis, pažeidėjo gauta nauda, kaltės forma bei kt.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsiliepimo į skundą argumentus, kad Baudų apskaičiavimo aprašas, patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2018 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 03-126 „Dėl Baudų apskaičiavimo aprašo patvirtinimo", neturėjo būti taikomas, kadangi L. S. pažeidimo padarymo metu Baudų apskaičiavimo aprašas dar negaliojo. Pažymėtina, kad minėtas aprašas nustato procesines procedūras apskaičiuojant baudos dydį, todėl argumentai dėl jo netaikymo laikytini nepagrįstais.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą neturi pagrindo sutikti, kad paskirtos baudos dydis yra proporcingas pareiškėjo padarytam pažeidimui.

Nutarime atsakovas konstatuoja, kad L. S. padaryti pažeidimai buvo vienkartiniai, nenustatyta, kad jie keltų grėsmę finansų rinkos stabilumui ir patikimumui ar kitų reikšmingų padarinių.

Pažymėtina, kad anksčiau atsakomybė už finansinių priemonių rinkas reguliuojančių teisės aktų pažeidimus L. S. netaikyta.

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje apibrėžta, jog mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas – teisės aktų reikalavimų pažeidimas, kuriuo padaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms yra labai nedidelė.

Įvertinus aplinkybes, kad pareiškėjo pažeidimai buvo vienkartiniai, nenustačius, kad jie keltų grėsmę finansų rinkos stabilumui ir patikimumui ar būtų sukėlę kitų reikšmingų padarinių yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis.

Nustatant sankcijos dydį privalu įvertinti, kad pareiškėjas bei jo šeimos nariai iš Bendrovės akcijų pardavimo sandorio uždirbo tik 5054,16 Eur, naudojantis neatskleista informacija įgytų akcijų kiekis nebuvo didelis. Ginčo atveju paskirta bauda 40 kartų viršija iš Bendrovės akcijų pardavimo gautą naudą, todėl ji negali būti laikoma proporcinga poveikio priemone.

Pažymėtina, kad nenustatyta, jog pareiškėjas pažeidimą padarė tyčia. Įvertinus pareiškėjo duotus paaiškinimus tyrimo metu, konstatuotina, kad pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo, todėl ši kaltės forma taip pat turi svarų indėlį sprendžiant klausimą dėl paskirtos baudos sumažinimo. Tyrimo metu pareiškėjas geranoriškai bendradarbiavo su Lietuvos banko specialistais, atsakė į visus pateiktus klausimus, pateikė visą jo turimą medžiagą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutarime (atitinkamai 2015 m. vasario 26 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimuose) yra konstatavęs, kad „reikalavimas laikantis konstitucinio proporcingumo principo asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas)“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog „savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Teisiniu reguliavimu turi būti sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Ir, priešingai, teisinis reguliavimas negali būti toks, kad teismui nebūtų leidžiama, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingo sprendimo ir šitaip įvykdyti teisingumo, antraip būtų pažeisti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, būtų nukrypta nuo konstitucinės teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, sampratos, taip pat nuo konstitucinio teisinės valstybės principo“.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais pareiškėjui Nutarimu paskirtą baudą mažina iki 25 000 Eur, kas teismo vertinimu pilnai atitinka padaryto teisės pažeidimo proporcingumo principą.

Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1, 2 p., 132 str., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos banko valdybos 2019 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 03-95 „Dėl L. S. padaryto teisės pažeidimo“ ir sumažinti L. S. paskirtą baudą iki 25 000 Eur.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta PetkevičienėVita ValeckaitėJolanta Vėgelienė