- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-04
- Bylos Nr.
- 1S-1305-530/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00499-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- V. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. gegužės 22 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., BK 178 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirta sumažinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas – nuo 2013-03-14 14.20 val. iki 2013-03-15 15.40 val., nuo 2013-03-21 17.25 val. iki 2013-03-22 14.00 val. (iš viso – 3 paras), prilyginant jį 3 (trims) atliktoms laisvės atėmimo bausmės dienoms, bei suėmimo laikas nuo 2013-06-29 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014-01-24.
Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-17 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-24 nuosprendžiu V. K. paskirta bausmė subendrinta su 2013-04-25, 2013-10-31 ir 2013-11-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 d., 5 str. 2, 9 d., dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdais, taikant BK 65 str. 1 d. 1 p. bei keičiant arešto bausmę į laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1, ir galutinė subendrinta bausmė V. K. nustatyta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaitytos iš dalies atliktos bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-24, 2013-04-25, 2013-10-31, 2013-11-06 nuosprendžius. Bausmės pradžia skaičiuota nuo nutarties priėmimo dienos – 2014-04-17.
Anksčiau teistas 10 kartų.
Bausmės pradžia – 2013-06-29, bausmės pabaiga – 2014-10-26. Nuteistasis yra atlikęs ? paskirto bausmės laiko 2013-12-06.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2014-05-22 nutarimu Nr. LK-178 nutarta taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 5 mėn. 4 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dienai) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 1 p.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą. Nutartyje konstatuojama, kad nors nuteistasis V. K. bausmės atlikimo metu elgėsi gerai (nebaustas, skatintas), tačiau jo asmenybė, padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, ankstesni teistumai ir jų pakartotinumas rodo jo polinkį nusikalsti, pavojingumą visuomenei, tai neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų.
V. K. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-07-01 nutartį, prašo ją panaikinti, priimti naują nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
Atsiliepimas
Nuteistasis nurodo, kad nesutinka su prokuroro atsiliepime išdėstytais argumentais į Komisijos siūlymą tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo. Nurodo, kad iki bausmės atlikimo pabaigos jam liko 3 mėnesiai, pataisos namuose elgėsi gerai, drausmine tvarka nėra baustas, turi du paskatinimus už gerą elgesį, šiuo metu mokosi suaugusiųjų vidurinėje mokykloje (lankomumas geras), lanko socialinės reabilitacijos programą „Sugrįžimas“, skirtą žmonėms, turintiems problemų dėl narkotinių medžiagų. Taip pat nurodo, kad yra pristatęs pažymą dėl įsidarbinimo išėjus į laisvę. Teismo tenkintų ir priteistų ieškinių neturi, požiūris į administraciją teigiamas, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai, su artimaisiais socialinius ryšius palaiko, turi du mažamečius vaikus.
Nuteistasis taip pat nurodo, kad prokuroro atsiliepime išdėstyta pozicija prieštarauja daugumos nuomonei – Komisijos nutarimui, Kybartų pataisos namų administracijai, psichologų išvadai, socialinės reabilitacijos pateiktam prašymui ir kt. Visa esanti medžiaga byloja apie galimumą taikyti išankstinį lygtinį paleidimą taikant BVK 157 str. 2 d., todėl nuteistasis prašo priimti naują nutartį, išsiaiškinus visų esančių aplinkybių visumą bei taikyti lygtinį paleidimą.
Atsiliepimų į V. K. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. skundas netenkintinas.
BVK 158 str. 1 d. 5 p. numato, jog lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau kaip trys mėnesiai, tačiau Komisijos nutarimo priėmimo metu bei skundžiamos Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo metu nuteistajam iki bausmės atlikimo pabaigos buvo likę daugiau kaip trys mėnesiai, todėl aukštesnysis teismas privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. K. jau yra atlikęs daugiau nei įstatyme nustatyta minimali paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 dalyje numatytą minimalų laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas priima sprendimą, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas.
Apylinkės teismas, spręsdamas V. K. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, paskirtos bausmės dydį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, sudarančias pagrindą spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. V. K. supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir tame, kaip jis vertina savo indėlį į problemos atsiradimą, yra prieštaravimų. Nuteistasis savo problemų nesprendžia, tik stengiasi nuo jų atsiriboti vartodamas narkotikus. Jis mano, kad sugebės įveikti priklausomybę vienas, tačiau tokių bandymų jau buvo praeityje ir jie nepasisekė. Laisvėje didelė nuteistojo dienos dalis tekdavo narkotinių medžiagų vartojimui ir jų įgijimui. Pagrindiniai nuteistojo pakartotinio nusikaltimo riziką didinantys veiksniai yra susiję su vertybinėmis nuostatomis, kurių pagrindu nuteistasis daro neatsakingus sprendimus, vartoja narkotines medžiagas.
Nors nuteistojo nuomone jį galima atleisti nuo likusios bausmės atlikimo vadovaujantis BVK 157 str. 2 d., atsižvelgus į teigiamą pataisos įstaigos administracijos charakteristiką, psichologų pateiktas išvadas ir socialinės reabilitacijos metodiką OASys, tačiau OASys programos duomenimis nuteistojo V. K. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 64 balai, o tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Taikant lygtinį paleidimą ypač svarbu neatsiriboti nuo bausmės tikslų, nes lygtinis paleidimas yra ne atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o kita paskirtos bausmės vykdymo forma, siekiant asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę, todėl ir sprendžiant dėl lygtinio paleidimo svarbūs išlieka bausmės tikslai, o tarp jų ir teisingumo užtikrinimo aspektas. Atsižvelgiant į didelį ankstesnių teistumų skaičių (nuteistas 11 kartą) bei į pakartotiną panašių nusikalstamų veikų vykdymą (plėšimai, vagystės, viešosios tvarkos pažeidimai, neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir kt.), darytina išvada, jog nuteistojo V. K. elgesio pagerėjimas yra labiau trumpalaikio pobūdžio. Nuteistajam anksčiau du kartus taikytas lygtinis paleidimas, du kartus bausmės vykdymo buvo atidėtas, tačiau ir anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas teigiamo efekto nuteistajam nepadarė, jis pažeidė lygtinio paleidimo ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, toliau ignoravo įstatymus ir vykdė nusikalstamas veikas. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis yra charakterizuojamas teigiamai, yra skatintas, nebaustas, lanko reabilitacijos programą „Sugrįžimas“, palaiko ryšius su artimaisiais, kuria optimistinius ateities planus, tačiau pakartotinis minėtų nusikalstamų veikų vykdymas rodo jo polinkį nusikalsti ir leidžia pagrįstai abejoti sėkmingos probacijos galimybėmis, jog nuteistąjį įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Atsižvelgtina, kad ankstesni nusikalstami veiksmai, piktnaudžiavimo narkotikais problema, netinkamo elgesio modelio pasirinkimas, netinkamos nuostatos, įvardyti ir kaip išliekantys kriminogeniniai veiksniai, kurie didina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Visa tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų.
Skunde nuteistasis nurodo, jog vieno prokuroro nuomonė, išsakyta atsiliepime dėl Komisijos nutarimo, negali lemti teismo išvados. Apygardos teismas pažymi, kad sprendimo priėmimas dėl lygtinio paleidimo taikymo yra išskirtinai teismo, o ne proceso dalyvių prerogatyva. Ir tik teismas, nešališkai ir išsamiai įvertinęs šio klausimo sprendimui aktualias aplinkybes, priima atitinkamą sprendimą. Prokuroro nuomonė, kaip ir Komisijos nutarime išdėstyta Komisijos nuomonė, kita bylos medžiaga tik padeda teismui suformuoti teisingas išvadas dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės, tačiau tai nėra pagrindinis faktorius lemiantis sprendimą.. Taigi ir šiuo atveju prokuroro nuomonė buvo tik rekomendacinė, o tai, kad teismas jai pritarė rodo nuomonių sutapimą taikant įstatymus ir nėra pagrindas pripažinti teismo nutarties neteisėta.
Taip pat pažymėtina, jog skunde dėstomas argumentas dėl nuteistojo gero elgesio, pataisos namų administracijos teigiamos charakteristikos ir kt. nėra absoliutus pagrindas atleisti nuteistąjį lygtinai nuo dalies bausmės vykdymo, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atliktas bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Šiuo atveju, nors V. K. ir yra atlikęs didesnę nei BVK 157 str. 2 d. 1 p. numatyta būtina laisvės atėmimo bausmės dalis, kuriai esant svarstytina galimybė dėl lygtinio paleidimo taikymo, aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytos veikos, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, itin dažnas ankstesnis nusikalstamas elgesys, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, nusikalstamo elgesio rizikos lygis šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog V. K. gali sėkmingai taisytis neizoliuotas nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatvirtino Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo V. K.. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, dėl to paliekama galioti, nuteistojo V. K. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.