Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-09-25 · Civilinė byla Nr. e2A-1239-265/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-04-07Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-09-25Klaipėdos apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-09-25Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-25
Bylos Nr.
e2A-1239-265/2015
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01812-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Albina Pupeikienė
Atsakovas
G. Ž.
Ieškovas
V. D.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos

Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. e2A-1239-265/2015

Teisėja I. Sakalauskaitė (Proceso Nr. 2-24-3-01812-2014-0)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.14;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. rugsėjo 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės G. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovei G. Ž. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Klaipėdos 8-ojo notarų biuro notarė B. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą pripažinti 2014-08-26 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp jos ir atsakovės, negaliojančia, taikyti restituciją, priteisiant jai iš atsakovės nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą, su jame esančiais kilnojamaisiais ir nekilnojamaisiais daiktais (gyvenamasis namas su priestatais, metalinis garažas), kurių adresas – (duomenys neskelbtini), o atsakovei iš jos priteisiant 7 500 Lt, kuriuos ji gavo iš atsakovės sandorio sudarymo metu. Taip pat priteisti visas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodė, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį sudarė dėl suklydimo, tai yra neteisingai suvokė sandorio turinį, suklydo dėl esminio sandorio elemento – kainos, ir šis suklydimas buvo esminis, kadangi ieškovė neketino parduoti savo turto už neįprastai mažą kainą. Nurodo, kad sudaryto sandorio kaina prieštarauja teisingumo, protingumo principams ir jos vidinei valiai. Teigia, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, pasinaudojo jos senyvu amžiumi, lietuvių kalbos nemokėjimu, menku išsilavinimu ir jos pasitikėjimu atsakove. Kaip nurodė ieškovė, nuvykus pas notarę atsakovė jai perdavė pinigus, kurie buvo kupiūromis po 500,00 Lt. Ji pati paprašė, kad notarė suskaičiuotų pinigus, nes ji dėl senyvo amžiaus bijojo apsirikti. Notarė suskaičiavo pinigus ir pasakė – septyni ir penki, viskas gerai. Šiuos žodžius ji suprato kaip septyniasdešimt penki tūkstančiai, nes yra rusų tautybės, todėl nepakankamai gerai supranta lietuvių kalbą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas atmetė tik tą ieškinio dalį, kuri susijusi su reikalavimu taikant restituciją grąžinti statinius. Teismas, įvertinęs tai, kad ginčijamu sandoriu nebuvo parduoti atsakovei ginčo žemės sklype esantys statiniai, šio reikalavimo netenkino. Pripažindamas ginčo sandorį negaliojančiu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neįmanoma, jog normaliai atidus ir protingas asmuo panašioje situacijoje sudarytų sau nenaudingą sandorį, tai yra parduotų ginčo žemės sklypą su jame esančiais statiniais už 7 500 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės garbingą amžių, į tai, kad ji turi tik keturių klasių išsilavinimą, į tai, kad ieškovė yra rusakalbė bei neturi patirties sudarant sandorius dėl nekilnojamojo turto, konstatavo, jog ieškovė, sudarydama ginčijamą sandorį, suklydo dėl parduodamo nekilnojamojo turto kainos. Be to, teismas išvadą dėl ieškovės suklydimo sudarant sandorį padarė remdamasis parodymais liudytojų, kurie paaiškino, kad ieškovė žemės sklypą su jame esančiais pastatais ketino parduoti už 75 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti priešingą – ieškinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą pažeidžiant teisės normas, neteisingai vertino įrodymus ir netinkamai taikė CPK teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimo taisykles. Taip pat nurodo, kad teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus ir nagrinėjo ieškinį, kuris pareikštas ne tuo pagrindu. Pasak apeliantės, teismo nurodyti motyvai neatitinka bylos aplinkybių, kurios buvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, nenurodė, kokią ieškinio dalį atmetė. Be to, buvo pažeistos kalbos taisyklės. Nors posėdyje vertėja dalyvavo, tačiau nuoseklus posėdžio vertimas nebuvo užtikrintas. Pasak atsakovės, vertimas buvo užtikrintas tik ieškovei.

Šalies argumentai

Ieškovė su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes pagal pateiktus įrodymus. Pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl nurodė, kad nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantė prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalis, teikdama prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti nurodydama aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Atsakovė savo argumentus dėl žodinio bylos nagrinėjimo išdėstė apeliaciniame skunde, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nepagrindžia žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl tokio apeliantės prašymo teismas netenkina.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, taikymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu reglamentuojamas CK 1.90 straipsnyje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-248/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; kt). Vertinant, ar buvo suklysta iš esmės, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į ieškovės asmenybę ir į sandorio sudarymo aplinkybes, konstatavo, kad ieškovė neteisingai suvokė sandorio kainą. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas tokio pobūdžio išvadas padarė išklausęs liudytojų parodymus, kuriuose teigiama, kad ieškovė žemės sklypą su jame esančiais pastatais ketino parduoti už 75 000 Lt. Taip pat teismas įvertino ir UAB „Ober –Haus“ konsultacinę išvadą dėl turto kainos pardavimo, kurioje nurodyta, jog žemės sklypo ir jame esančių pastatų vertė yra apie 23 000 Eur (79 414,40 Lt). Dėl to neįtikėtina, kad ieškovė sudarytų sandorį tokiomis jai nepalankiomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir sandorio sudarymo aplinkybes, kurios turėjo įtakos ieškovei suklysti dėl sandorio kainos. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pinigus suskaičiavo notarė, ieškovė, nesuprasdama lietuvių kalbos, galėjo neteisingai suprasti sandorio kainą. Notarės pasakytą sumą septyni ir penki šimtai, ieškovė, nemokėdama lietuvių kalbos ir neturėdama patirties sandorių sudaryme, būdama garbingo amžiaus, galėjo suprasti kaip 75 000 Lt. Be to, kaip nurodė atsakovės kviesta liudytoja J. P., sandorio sudarymą pas notarą organizavo ji ir atsakovės sūnus, sandorio šalys tik atvyko pas notarą pasirašyti sutarties. Ši aplinkybė patvirtina, kad sandorio sąlygos buvo parengtos dar iki sutarties sudarymo atsakovės sūnaus ir dukros nurodytomis sąlygomis. Visos šios aplinkybės ir nulėmė ieškovės apsirikimą dėl sandorio kainos. Dėl to nepagrįsti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir neteisingai taikė įrodymą reglamentuojančias teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas peržengė pareikšto reikalavimo ribas. Kaip matyti iš ieškovės procesinio dokumento, ji prašė pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo ir taikyti restituciją. Būtent pagal suklydimo faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas ir vertino ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumą bei jį tenkino pagal ieškovės pareikštą reikalavimą. Taip pat negalima sutikti su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokią ieškinio dalį atmetė. Skundžiamame sprendime aiškiai nurodyta, kad teismas netenkino ieškinio dalies, kuri susijusi su restitucijos taikymu dėl pastatų. Teismas aiškiai pateikė tokio sprendimo motyvus konstatuodamas, kad pastatai atsakovės nuosavybei nebuvo perduoti, todėl jų grąžinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovės argumentus dėl kalbos taisyklių procese pažeidimo. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad tiek ieškovei, tiek atsakovei vertėja išvertė klausimus į šalims suprantamą rusų kalbą. Be to, iš garso įrašo nustatyta, kad teisėjai užduodant klausimus atsakovei pastaroji iš karto atsakydavo rusų kalba vertėjai nespėjus išversti. Ši aplinkybė rodo, kad atsakovė klausimų turinį suprato. Dėl to nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovės teisės buvo pažeistos.

Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinius teisinius santykius reglamentuojančias normas. Dėl to keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė sumokėjo 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės G. Ž. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. D..

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusAlbina Pupeikienė