Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-09-09 · Byla Nr. ATP-633-651/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-2432-718/2014Nutarimas · 2014-07-17Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ATP-633-651/2014Nutartis · 2014-09-09Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-09
Bylos Nr.
ATP-633-651/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02081-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
J. Z. S.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-633-651/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02081-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1; 39.2; 45.4.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Z. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-05-20 J. Z. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-05-12 13.28 val., vairuodamas automobilį AUDI 100, valst Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, saugaus atstumo iki stovinčio automobilio, į jį atsitrenkė ir nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Šiais veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-17 nutarimu J. Z. S. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skyrė administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skyrė administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, galutinę nuobaudą J. Z. S. paskyrė 3000 Lt baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. Z. S. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-17 nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti arba pakeisti nutarimą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad jis, manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje atbuline eiga, pajuto, jog jo automobilis galėjo susiliesti su kitu. Tada jis perstatė automobilį į kitą vietą ir apžiūrėjo automobilį AUDI A3, kurį jis kliudė, tačiau neatrodė, kad jis būtų ką sugadinęs ar sulaužęs. Nematydamas, kad padarė žalos, jis neskubėdamas grįžo į savo automobilį ir nuvažiavo. Apelianto teigimu, jo atveju buvo klaidingas situacijos suvokimas, nes manydamas, kad nebuvo apgadinta kita transporto priemonė, reiškė, kad neįvyko įvykis, dėl kurio buvo būtina kviesti policiją ar užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kas šalina administracinę atsakomybę. Nurodo, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios, nes nematydamas akivaizdžių apgadinimų, jis neskubėdamas ir nesislėpdamas nuvažiavo, nebandė nuslėpti, jog transporto priemonių kontaktas įvyko dėl jo kaltės. Apeliantas taip pat nurodo, kad jeigu teismas nuspręstų jam skirti nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, yra pagrindas jam taikyti ATPK 30¹ straipsnį, nes jo veiksmuose nebuvo tyčios, jis nesislėpė, žala nukentėjusiajai atlyginta. Be to, automobilį vairuoja 41 metus, administracine tvarka buvo baustas už nežymius pažeidimus, yra senyvo amžiaus, turi problemų su sveikata ir jam reikalingas automobilis, kad galėtų nuvažiuoti į sodą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-17 nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo matyti, jog jis sutinka su jos veiksmų teisiniu vertinimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, tačiau ginčija jam inkriminuotą teisės pažeidimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu padarė išvadą, jog administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kaltė visiškai įrodyta nukentėjusios, liudytojo parodymais, fotolentelėmis, eismo įvykio vietos schema bei kita bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neneigia, jog jis kliudė nukentėjusiosios automobilį ir sukėlė eismo įvykį, tačiau nurodo, jog iš įvykio vietos pasišalino, nes nepastebėjo, kad būtų apgadinęs nukentėjusiosios automobilį. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria, kad tai, jog apeliantas nepastebėjo apgadinimų ant nukentėjusiosios automobilio, negali būti jo atsakomybę šalinančia aplinkybe. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantas, suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, nėra kompetentingas vertinti padarytą žalą bei jos mastą ir tai vertindamas pats nuspręsti, gali ar negali jis pasišalinti iš eismo įvykio. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kaip pats nurodė, turėdamas 41 metų vairavimo stažą, turėjo gerai suvokti, kad įvykus eismo įvykiui, jam kyla pareiga tinkamai jį įforminti. Be to, pažymėtina, kad nors apeliantas nurodo, kad nesimatė, jog nukentėjusiosios automobilis būtų apgadintas, tačiau byloje pateiktos fotolentelės paneigia tokius apelianto teiginius. Iš pateiktų fotolentelių aiškiai matyti nukentėjusiosios automobilio apgadinimai. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad yra užfiksuoti nuketėjusiosios automobilio priekinio bamperio bei priekinės kairės pusės sparno apgadinimai. Šie duomenys paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją, kad nukentėjusiosios automobilis nebuvo apgadintas ir kad jis galėjo nepastebėti tokių apgadinimų. Taigi apeliantas, suvokdamas, kad sukėlė eismo įvykį, ir suvokdamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tyčia iš jos pasišalino ir tokiu būdu siekė išvengti atsakomybės. Tuo tarpu apelianto teiginiai, kad jis iš automobilių aikštelės išvažiavo neskubėdamas ir nesislėpdamas, nepaneigia jo kaltės.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo taikyti jam ATPK 30¹ straipsnį, skiriant švelnesnę nuobaudą neatimti jam teisės vairuoti transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-14 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-2013). Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, jog byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti švelnesnę nuobaudą. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas padarė šiurkštų KET pažeidimą, kuriuo buvo padaryta žala kitų asmenų turtui. Be to, administracinį teisės pažeidimą padarė turėdamas galiojančias nuobaudas už kitus KET pažeidimus. Nors apeliantas nurodo, kad jis yra senyvo amžiaus, turi problemų su sveikata, automobilis jam reikalingas nuvažiuoti į sodą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmeninio pobūdžio poreikiai, kurių patenkinimui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nelaikytini išskirtine aplinkybe. Be to, asmuo gali naudotis ir visuomeniniu transportu. Taip pat atkeiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas paminėtas apelianto aplinkybes, į tai, kad charakterizuojamas teigiamai, skyrė minimalią nuobaudą, o tam tikri laikini nepatogumai yra natūralus administracinės atsakomybės taikymo rezultatas.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarimą ir J. Z. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė