Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Danutės Giačaitės, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namų (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B., nuteistas 2003-02-18 Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublokos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 str. 2 d. 272 str. 3 d., 6 str. 1 d. 272 str. 3 d., 234/1 str. 3 d., 82 str. 2 d., 312 str. 3 d., 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 272 str. 2 d., 272 str. 3 d., 105 str. 8 p., 7 p., 12 p., 234 str. 2 d., 42 str. 1 d., 26 str. 1 d. 1 p. - galutine bausme 18 m. laisvės atėmimu su turto konfiskavimu ir 1250 Lt bauda.

2003-05-20 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos į BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d., 5 str. 180 str. 2 d., 5 str. 254 str. 2 d., 291 str. 1 d., 199 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d.,180 str. 2 d., 180 str. 3 d., 180 str. 2 d., 253 str. 2 d., 129 str. 2 d. 9 p., 129 str. 2 d. 11 p., ir taikant BK 63 str. l d., 2 d., 27 str. 2 d. 2 p. - galutinė bausmė 16 m. laisvės atėmimo, panaikintas turto konfiskavimas ir bauda. Bausmės pradžia - 2000-12-06, bausmės pabaiga - 2016-12-06.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016-04-29 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą konstatavęs, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra ženkli ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atlie­kan­tys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabi­li­ta­cijos plane numatytas priemones, yra pa­teikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pra­šymus lygtinai paleisti iš pataisos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pa­žan­ga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenu­sikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įsta­tymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabi­litacijos plane nu­ma­tytas priemones ir atli­ku­siam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo baus­mės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukš­čiau nurodytus reika­la­vi­mus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laiky­sis įstatymų ir nenu­si­kals. Pagal šiuo metu ga­lio­jantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įsta­tymų ir nenusikals, spren­džiama pagal nu­teis­tojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą E. B. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Alytaus rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. B. bausmę nuo 2015-12-15 atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atlikdamas bausmę mokėsi, dirbo, šiuo metu dalyvauja ,,Meno kūrybos“ būrelio veikloje, galiojančių nuobaudų neturi, 15 kartų paskatintas, socialiniai ryšiai pakankamai geri, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal „OASys“ metodiką yra 43 balai, taigi E. B. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis daro tokią ženklią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad būtų įmanoma jį dabar paleisti. Aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Vertinant nuteistojo pataisos proceso efektyvumą šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad nuteistasis E. B. atlieka bausmę už eilę sunkių ir apysunkių (tame tarpe ir labai sunkaus) nusikaltimų padarymą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas šešis kartus už šiurkščius drausmės pažeidimus (fizinis ir psichologinis smurtas, alkoholinių gėrimų vartojimas, uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas ar laikymas, mobilaus ryšio telefono turėjimas) ir nors nuobaudos negalioja, tačiau toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis bausmės atlikimo laiku nevykdė savo pareigos tinkamai atlikti bausmę, elgtis nepriekaištingai ir tai charakterizuoja nuteistąjį nepalankiai, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai bei reikalavimams. Pagal socialinio tyrimo išvados duomenis matyti, kad E. B. savęs vertinimas ne visada adekvatus, kai kuriose situacijose linkęs pasielgti neapgalvotai, linkęs minimalizuoti turimas problemines sritis ir žvelgti į jas paviršutiniškai. Ne visada pasirenka tinkamas strategijas problemoms spręsti, ne visada pavyksta apgalvoti savo elgesio pasekmes. Pataisos namuose gauta vykdomųjų raštų dėl bendros 2468 Eur sumos išieškojimo iš nuteistojo, iš šios sumos nuteistasis per 15 metų bausmės atlikimo yra sumokėjęs tik 394,46 Eur. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nuo 2006 m. iki 2009 m. pataisos namuose dirbo, tačiau duomenų, kad jis dirba ir šiuo metu nėra. O tai rodo gana mažą perspektyvą efektyviai spręsti finansines problemas ir susidoroti su finansiniais sunkumais laisvėje. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 str. 1 d. numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Vis dėlto E. B. požiūris į darbą pataisos namuose verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Būtina atsižvelgti ir į tas aplinkybes, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys, ankstesni smurtiniai nusikalstami veiksmai ir toliau išlieka kriminogeniniais veiksniais ir duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pastangas kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju E. B. mąstymo ir nuostatų pokyčiai bausmės atlikimo metu nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus E. B. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis atlikdamas bausmę mokėsi, galiojančių nuobaudų neturi, 15 kartų paskatintas, palaiko socialinius ryšius, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, sporto renginiuose, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.

Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis E. B. neatitinka LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. B. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.