Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant Ramonai Subačienei, dalyvaujant pareiškėjui A. V., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė pareiškimą tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes bei papildomai parodė, kad mirusioji artimesnių giminių neturėjo. Ji su sutuoktiniu A. E. grįžo iš Kazachstano į Lietuvą ir čia apsigyveno 1973 m. Jokių santykių su artimaisiais T. E. nepalaikė. Mirusiojo A. E. brolis gyvas, tačiau nei į brolio, nei į T. E. palikimą nepretendavo. Pareiškėjas turi seserį, kuri gyvena užsienyje. Sesuo T. E. nesirūpino. Teta T. E. jam neminėjo, kad paliko testamentą, tačiau sakė, kad po savo mirties visą turtą paliks pareiškėjui. Testamento sudarymo aplinkybės jam nėra žinomos, jį rado atsitiktinai, po tetos mirties atvykęs į jos butą ir kartu su savo tėvu R. V. ieškodami tetos nuotraukos. Testamentą rado prie buto dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t.y. pirminis juridinis faktas, kuris, įvykus kitam juridiniam faktui – atsiradus palikimui – sukuria teisinį paveldėjimo santykį – testamentiniai įpėdiniai kviečiami paveldėti, dėl to įstatymas nustato testamento formos, turinio ir kitus reikalavimus. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato dviejų rūšių testamentus: oficialiuosius (LR CK 5.28 str.) ir asmeninius (LR CK 5.30 str.). Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, turi patikrinti, ar jis atitinka LR CK 5.30 str. nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Formuodamas vienodą teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmeninio testamento tikslas yra suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju. Įstatymas, nustatydamas imperatyvius testamento sudarymo ir formos reikalavimus, siekia užtikrinti testatoriaus vidinės valios atitikimą jos išorinei išraiškai testamente. Kadangi testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus valios kitaip nei remiantis rašytiniais dokumentais, kuriuos jis sudarė prieš savo mirtį, nėra, todėl CK 5.30 str. įtvirtina privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo techninį būdą, ir šios normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyvios; asmeninis testamentas galioja, jei jis surašytas testatoriaus ranka, asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta, testatoriaus valios išraiška, asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Įstatymas nereglamentuoja asmeninio testamento teksto, tačiau nurodo, kad per klaidą praleistas koks nors žodis arba žodis parašytas neteisingai nedaro testamento negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2004-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2004).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjo bei liudytojo R. V. parodymai patvirtina, kad 2011-03-28 T. E. ranka surašė raštą be pavadinimo, kuriame nurodė, kad po savo mirties visą turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį Žiguliai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palieka A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (13-14 b. l.). Nors šis T. E. raštas yra be pavadinimo, tačiau atitinka asmeniniam testamentui keliamus reikalavimus: pareiškėjas nurodo, kad testamentas surašytas testatorės ranka, jame nurodytas testatorės vardas ir pavardė, testamento surašymo data (2011-03-28), aiški testatorės valios išraiška, kam ji palieka visą savo turtą bei testatorės parašas. Teismui nekyla abejonių, kad testatorė išreiškė savo tikrąją valią dėl palikimo, nes tiek pareiškėjas, tiek ir liudytojas R. V. patvirtino teismo posėdžio metu, kad T. E., rašydama testamentą buvo veiksni, suprato savo veiksmus, ne kartą kalbėjo, kad po savo mirties visą turtą paliks A. V., nes jis ja rūpinosi, prižiūrėjo. Palikėja turėjo brolių ir seserų, tačiau su jais ryšių nepalaikė, dėl palikimo priėmimo jie nėra kreipęsi. Nei pareiškėjas, nei liudytojas nežinojo, kad T. E. buvo surašiusi asmeninį testamentą, jį rado atsitiktinai.

LR CK 5.31 str. numato, kad jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui, jis turi būti pateiktas teismui tvirtinti ne vėliau kaip per vienerius metus po testatoriaus mirties. T. E. mirė 2014-05-01 (12 b. l.), prašymas teismui pateiktas 2015-01-05, taigi įstatymo nustatytas terminas nepraleistas. T. E. buvo pareiškėjo motinos J. – B. E. (V.) (5, 6, 7 b. l.) brolio A. (A.) E. (8 b. l.) sutuoktinė (9-10 b. l.). Įstatyminis testatorės įpėdinis – sutuoktinis A. E. - yra miręs (9-10, 11 b. l.). Kitų įpėdinių nėra. Byloje esantis testamentų registro išrašas patvirtina, kad T. E. neįregistravo testamento testamentų registre (24 b. l.). Iš Šiaulių miesto 3-iojo notaro biuro 2015-01-14 rašto Nr. 01-11-06 matyti, kad paveldėjimo byla į T. E., mirusios 2014-05-01, turtą nebuvo ir nėra užvesta. Kad nėra kitų pretenduojančių į po T. E. atsiradusį palikimą asmenų, taip pat patvirtina pareiškėjo bei liudytojo R. V. parodymai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad kliūčių patvirtinti asmeninį T. E. testamentą nėra, 2011-03-28 surašytas T. E. raštas atitinka LR CK 5.30 str. įtvirtintus reikalavimus asmeniniam testamentui, todėl jis tvirtintinas.

Pareiškėjas A. V., kreipdamasis į teismą su prašymu patvirtinti asmeninį testamentą, sumokėjo 144,00 Lt žyminio mokesčio (19 b. l.), tačiau pagal LR CPK 83 str. 1 d. 13 p., nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami pareiškėjai už pareiškimus, paduodamus LR CPK V dalies XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, taip pat ir dėl paveldėjimo procedūrų taikymo, todėl pareiškėjo sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjui grąžintinas, kaip sumokėtas be pagrindo (LR CPK 87 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 579-582 str., teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Patvirtinti T. E., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2014-05-01, asmeninį testamentą, surašytą 2011 m. kovo 28 d.

T. E., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2014-05-01, asmeninio testamento, surašyto 2011 m. kovo 28 d., originalą grąžinti pareiškėjui A. V.

Grąžinti pareiškėjui A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 41,71 Eur (144,00 Lt) (keturiasdešimt vieno euro, 71 euro cento) žyminį mokestį, sumokėtą 2014-12-18 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.