Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.V. skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu prašo skundą patenkinti visiškai. Pažymėjo, jog jis yra netekęs bedarbio statuso, todėl nėra draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 141-142). Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės atsakovės atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą nustato Užimtumo įstatymas (Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, redakcija, galiojusi nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. liepos 27 d.). Pagal Užimtumo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, bedarbiai – vieni iš darbo ieškančių asmenų, registruotų Tarnyboje, kuriems taikomos šiame įstatyme nustatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir užimtumo didinimo programos. Pagal Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punktą viena iš būtinų sąlygų bedarbio statusui yra tiek savarankiškai, tiek naudojantis Tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieškoti darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Užimtumo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad teritorinė darbo birža teikia šiame įstatyme nustatytas darbo rinkos paslaugas ir įgyvendina šiame įstatyme nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir užimtumo didinimo programas. Bedarbiams, įsiregistravusiems teritorinėse darbo biržose, yra sudaromi individualūs užimtumo veiklos planai, kuriuose nurodomi bedarbio ir Užimtumo tarnybos įsipareigojimai dėl darbo rinkos paslaugų bedarbiui teikimo, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo didinimo programų įgyvendinimo bei bedarbio atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką ir šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytos veiklos vykdymą tvarka (Užimtumo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis).

Aktualios redakcijos Darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A1-394 (toliau – ir Aprašas), nustatyti darbo rinkos paslaugų, numatytų Užimtumo įstatyme, teikimo principai, teikimo Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąlygos ir tvarka. Aprašo 8.4 punktas nustato, kad Užimtumo tarnyba, pasirašytinai supažindina su darbo ieškančio asmens, bedarbio teisėmis, pareigomis, atsakomybe bei pareigų nevykdymo pasekmėmis ir įteikia Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintos formos Darbo ieškančio asmens atmintinę. Pagal Aprašo 35 punktą, bedarbiams per 30 kalendorinių dienų nuo jų įregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui sudaromas individualus užimtumo veiklos planas.

Nustatyta, jog 2019 m. birželio 14 d. pareiškėjas užsiregistravo Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyriuje, jam buvo suteiktas bedarbio statusas ir įteikta Darbo ieškančio asmens atmintinė, kurioje yra išsamiai išdėstytos darbo ieškančio asmens teisės ir pareigos.

Darbo ieškančio asmens atmintinėje esanti žyma patvirtina, jog 2019 m. liepos 3 d. 13.00 val. pareiškėjas turėjo atvykti į Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyrių dėl individualaus užimtumo veiklos plano sudarymo.

Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. SS(19.3)-290 Nr. SS(19.3)-2908 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje“ 4 punkte pateiktas asmenų, nurodytų 4 priede, sąrašas, kurio 53 pozicijoje įrašytas pareiškėjas ir pažymėta, kad nuo 2019 m. liepos 4 d. panaikintas jo bedarbio statusas Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punkto pagrindu, t.y. be svarbių priežasčių neatvykus į Užimtumo tarnybą laiku sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano.

Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyta, kad bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis be svarbių priežasčių neatvyksta į Užimtumo tarnybą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis. Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje išvardytos svarbios priežastys, dėl kurių bedarbio statusas nepanaikinamas atsiradus šio straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytoms aplinkybėms: stichinė nelaimė arba nelaimingas atsitikimas (1 punktas), artimųjų giminaičių (tėvų ir vaikų, senelių ir vaikaičių, brolių ir seserų), sutuoktinio, sugyventinio, įtėvių, įvaikių mirtis (2 punktas), vaiko iki 14 metų liga, šeimos narių priežiūra ar slaugymas (3 punktas), pranešimas ar šaukimas bedarbiui vykti į teismą arba teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas ar įstaigas, laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo (4 punktas), šio straipsnio 5 dalyje nurodytos priežastys (5 punktas). Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nurodytos svarbios priežastys yra: liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo); Užimtumo tarnybos struktūrinio padalinio aptarnaujamoje teritorijoje paskelbta epidemija; užsiėmimas šio įstatymo 9 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyta neatlygintinio užimtumo veikla.

Iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog įstatymų leidėjas numatė baigtinį sąrašą aplinkybių, kurioms esant bedarbio statusas negali būti panaikintas, todėl akivaizdu, jog kiekvienu konkrečiu atveju užimtumo rėminimo politiką vykdanti viešojo administravimo institucija privalo tiksliai nustatyti priežastis, sutrukdžiusias bedarbiui atvykti į Užimtumo tarnybą ir įvertinti, ar šios priežastys laikytinos svarbiomis, pateisinančiomis asmens neatvykimą į Užimtumo tarnybą, taip, kaip numato teisės aktai.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmojo apsilankymo Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyriuje metu – 2019 m. birželio 14 d., pareiškėjui buvo įteikta Darbo ieškančio asmens atmintinė (b.l. 31-32), kurios forma patvirtinta Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-618, kurioje išsamiai nurodytos bedarbių pareigos, tarp kurių pareiga šioje atmintinėje nurodytu laiku atvykti į Užimtumo tarnybą individualaus užimtumo veiklos plano sudarymui (7 punktas) ir nurodytos bedarbio pareigų nevykdymo pasekmės.

Ginčo dėl to, kad nustatytu laiku – 2019 m. liepos 3 d. 13.00 val., pareiškėjas į Užimtumą tarnybos Klaipėdos skyrių neatvyko, nėra.

Teismas sutinka su atsakovo vertinimu, jog pareiškėjo 2019 m. liepos 8 d. prašyme atnaujinti registraciją Užimtumo tarnyboje (b.l. 10) priežastis nelaikytina nelaimingu atsitikimu ar stichine nelaime Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 1 punkto prasme, todėl įvertinus Užimtumo įstatymo 26 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų punktų turinį akivaizdu, jog atsakovė neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjo nurodytas neatvykimo priežastis laikyti svarbiomis, dėl kurių bedarbio statusas neturėtų būti panaikintas.

Pažymėtina ir tai, jog pateikdamas 2019 m. liepos 8 d. prašymą, kartu su juo pareiškėjas nepateikė jame nurodytas priežastis patvirtinančių dokumentų, todėl nurodytos priežastys vertintinos kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginiai. Darytina išvada, jog vadovaujantis Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 punktu nuo 2019 m. liepos 4 d., t.y. nuo sekančios dienos, kai jis be svarbių priežasčių neatvyko į Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyrių sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, pareiškėjui bedarbio statusas buvo panaikintas pagrįstai.

Teismas taip pat nenustatė, kad Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 1-ojo skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. SS(19.3)-2908 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje“ dalis, kuria pareiškėjui panaikintas bedarbio statusas, pažeistų įstatymą ar kitą teisės aktą, ar kad Tarnyba būtų viršijusi kompetenciją, taip pat kad skundžiamas aktas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių Tarnyba buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Konstatuojama, kad skundžiamas aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus individualiam administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas.

Nustatyta, jog pareiškėjas 2019 m. liepos 8 d. pateikė prašymą atnaujinti bedarbio registraciją (b.l. 10).

Užimtumo tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. liepos 15 d. raštu Nr. Sd-6694 (19.3.33) „Dėl prašymo“ pareiškėjo prašymas netenkintas ir pareiškėjas informuotas, kad, jog Užimtumo tarnyboje pakartotinai gali registruotis po 6 mėnesių nuo registracijos nutraukimo, t.y. nuo 2020 m. sausio 3 d.

Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis nustato, jog asmenų, kurių bedarbio statusas panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, registracija Užimtumo tarnyboje gali būti tęsiama asmens prašymu ir jiems gali būti priskiriamas šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytas statusas, o bedarbio statusas pakartotinai jiems gali būti suteikiamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos.

Įvertinus tai, jog pareiškėjo bedarbio statusas buvo panaikintas Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 6 dalies pagrindu ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 1-ojo skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. SS(19.3)-2908 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje“ dalis, kuria pareiškėjui panaikintas bedarbio statusas, nėra panaikinta, darytina išvada, jog atsakovė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2019 m. liepos 8 d. prašymą atnaujinti bedarbio registraciją. Priimtas sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimus, jame nurodyta apskundimo tvarka, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.

Pareiškėjas prašo skubos tvarka Užimtumo tarnybą įpareigoti atnaujinti bedarbio registraciją, nurodydamas, jog jam bus atliekama planinė chirurginė operacija, todėl jis privalo būti apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu.

Teismas pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-634/2013).

Teismas gali įpareigoti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau negali įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą.

Kadangi reikalavimas atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus laikytinas išvestiniu, netenkinus pagrindiniu laikytino reikalavimo panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 1-ojo skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. SS(19.3)-2908 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje“ dalyje, reikalavimas skubos tvarka Užimtumo tarnybą įpareigoti atnaujinti bedarbio registraciją netenkintinas.

Teismas sutinka su Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus vertinimu, jog Užimtumo Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. liepos 10 d. raštas Nr. Sd-6526(19.3.33E) „Dėl pranešimo apie priimtą sprendimą“ yra informacinio pobūdžio, juo pareiškėjas informuotas apie Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 1-ojo skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. SS(19.3)-2908 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje“ dalyje, kuriuo pareiškėjui panaikintas bedarbio statusas ir nurodyta, kada bedarbio statusas pareiškėjui gali būti suteiktas pakartotinai.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012, 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011 ir kt.).

Kadangi vertintina, jog Užimtumo Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. liepos 10 d. raštas Nr. Sd-6526(19.3.33E) „Dėl pranešimo apie priimtą sprendimą“ negali būti administraciniu sprendimu, ginčijamu Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, ši bylos dalis pagrįstai nutraukta Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t.y. kaip nepriskirtina Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Įvertinus faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, teisminę praktiką, darytina išvada, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. 21R2-88(AG2-1/16-2019) yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinimui pagrindo nėra, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.