Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. Z., jo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. Z. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10493-2018 (ROIK 18033770380).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau ir institucija) 2018 m. gegužės 14 d. nutarimu A. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 6 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį 580 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių už tai, kad 2018 m. balandžio 1 d., 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (šlapime rasta ?-hidroksialprazolamo) Kaune, Kalvarijų g. kryptimi nuo Alšėnų g. link Europos pr. vairavo automobilį „Toyota prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 34 (PC „Šilas“) nesilakė saugaus atstumo, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir sukimuisi į šalutinę teritoriją sustojusį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą E. G., po smūgio abu automobiliai pavažiavo priekin ir apgadino Kalvarijų g. namų Nr. 32 ir 32A tvoras.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas A. Z. atstovės advokatės K. Česnauskienės (toliau – pareiškėjo atstovė) skundas, kuriame prašoma Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-10493-2018, pakeisti, sušvelninti nuobaudą ar bylą grąžinti naujam tyrimui.

Skunde nurodoma, kad A. Z. kraujyje nebuvo rasta alkoholio, o šlapime rastas a-hidroksialprazolamas neturėjo įtakos orientacijai, koordinacijai ir reakcijai, t. y. tai nesukėlė apsvaigimo. Medikamentas „Xanax“0,25 mg buvo vartotas ne tą pačią dieną ir jo likučiai šlapime neparodo jokio apsvaigimo (šlapime išlieka 3 dienas). Sveikatos būklės patikrinimo aktas dėl stovėjimo, kalbos, ėjimo, rankos pirštu pataikymo į nosį nebuvo įformintas, nes gydytojams nekilo įtarimo, jog asmuo gali būti apsvaigęs. Specialistui taip pat nebuvo pateiktas klausimas, ar rastas kiekis turėjo įtakos ir galėjo sukelti apsvaigimą.

Teismo posėdžio metu buvo apklaustas teismo ekspertas V. M., kuris patvirtino duotą specialisto išvadą Nr. T-N891/2018(01) ir paaiškino, kad pagal paskirtą Kauno apskrities VPK PR patrulės Ž. B. 2018 m. balandžio 1 d. užduotį atliko A. Z. kraujo ir šlapimo tyrimus, siekiant nustatyti amfetaminus, benzodiazepinus, kanabinoidus, kokainą ir jo metabolitus, opiatus. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad pareiškėjo A. Z. šlapime rasta ?-hidroksialprazolamo. Kraujyje benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Šlapime amfetaminų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime kokaino ir jo metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta. Ekspertas V. M. teisme paaiškino, kad A. Z. šlapime rastas ?-hidroksialprazolamas yra veikliosios medžiagos alprazolamo skilimo produktas, kuris vertintinas kaip likutis ar pėdsakas, patvirtinantis, jog prieš kiek tai laiko galimai buvo vartotas medikamentas, kurio veiklioji medžiaga yra alprazolamas. Ši veiklioji medžiaga yra dalyje medikamentų, tame tarpe ir „Xenax“-e. Tai, jog veikliosios medžiagos skilimo produkto likučiai rasti tik šlapime, patvirtina, jog jis galėjo būti vartotas prieš kelias dienas, tačiau iš organizmo pasišalinęs ir apsvaigimo būklės nesukelia.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Z. ir jo atstovė teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Atstovė pateikė pažymą iš Kauno miesto poliklinikos, kuria patvirtinama, jog A. Z. buvo išrašyti vaistai, kurių veiklioji medžiaga alprazolamas. Pareiškėjas paaiškino, kad prie kelias dienas ar savaitę, buvo išgėręs „Xenax“ tabletę dėl blogos savijautos.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys. Asmens tiek neblaivumo, tiek apsvaigimo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo metu nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.

Sprendžiant klausimą dėl apsvaigimo tikimybės, administracinio nusižengimo byloje buvo paskirtas tyrimas. Specialisto išvada buvo nustatyta, kad A. Z. kraujyje benzodiazepinų, etilo alkoholi nerasta, šalime rastas ?-hidroksialprazolamas. Būtent šios medžiagos radimas, suponavo pareigūnų nuomonę, kad pareiškėjas A. Z. buvo apsvaigęs nuo narkotinės medžiagos, ko pasekoje jam buvo taikyta administracinė atsakomybė ir jis buvo nubaustas. Akivaizdu, jog šis specialisto išvadoje fakto konstatavimas, be papildomo paaiškinimo, nėra pakankama įrodomoji medžiaga dėl asmens apsvaigimo būklės konstatavimo.

Nagrinėjant pareiškėjo atstovės skundą teisme, į teismo posėdį buvo iškviestas ir apklaustas, turintis specialiųjų žinių, specialisto išvadą surašęs ekspertas, kuris paaiškino, jog atlikus tyrimą pagal pareigūnės užduotį buvo nustatyta, kad pareiškėjo A. Z. šlapime rasta ?-hidroksialprazolamo, kuris jau nėra pati veiklioji medžiaga, o yra tik veikliosios medžiagos alprazolamo skilimo produktas, kuris vertinamas kaip likutis ar pėdsakas, anksčiau, prieš kiek tai laiko (maždaug prieš tris dienas) galimai vartoto medikamento, kurio veiklioji medžiaga yra alprazolamas. Atsižvelgiant į tai, kad kraujyje jo nebuvo rasta, o šlapime tik skilimo produktas –pėdsakas, tai jokiu aspektu nepatvirtino aplinkybės dėl galimo A. Z. apsvaigimo.

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu taip pat buvo pateikta Kauno miesto poliklinikos pažyma, t. y. duomenys, jog A. Z. 2016 m. gruodžio 22 d. buvo išrašyti vaistai Escitalopramas 10 mg N14tab, Alprazolamas 0,5mg N20tab ir Triazolamas 0,25 gN10tab, t. y. būtent tokių vaistų, iš kurių vieno skilimo produktas ir yra ?-hidroksialprazolamas. Be to, įvertinus tai, kad A. Z. patvirtino, kad prieš kelias dienas buvo gėręs „Xenax“ tabletę, kurios veiklioji medžiaga ir yra būtent alprozolamas, leidžia pagrįstai daryti išvadą apie tai, kad A. Z. naudojo jam išrašytus vaistus, tačiau juo gėrė anksčiau, ką patvirtina ir specialisto išvada dėl veikliosios medžiagos skilimo produkto likučių radimo tik šlapime. Iš organizmo vaistai jau buvo pasišalinę ir apsvaigimo būklės sukelti negalėjo. Tai, kad po eismo įvykio A. Z. buvo išsiplėtę akių vyzdžiai, ir jis svirduliavo, kaip tai nurodyta vyr. patrulės Ž. B. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio, nėra pakankamomis aplinkybėms konstatuoti A. Z. būklę, kaip apsvaigusio asmens, juolab, kad po smūgio jo vairuotas automobilis „Toyota Prius“ buvo pažeistas tiek, kad jis pats išlipti negalėjo ir tik kitų asmenų pagalba vairuotojo durelės buvo atplėštos, pats vairuotojas buvo streso būsenos. Šias aplinkybes nurodė liudytojas D. V. savo paaiškinime (AN byla Roik 18033770380 b. l. 20). Abejoti liudytojo paaiškinimais nėra jokio pagrindo, nes jis nepažįsta nei eismo įvykio dalyvių, nei kitaip galėtų būti suinteresuotas bylos baigtimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašaus pobūdžio bylose yra pasisakęs, kad Lietuvoje pagal anksčiau galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK) yra absoliutus draudimas vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be to, pažymėjo, kad ATPK 126 straipsnio 5 dalyje (atitinka ANK 422 straipsnio 6 dalį) neįtvirtinta nuostata dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų koncentracijos, kuri turėtų būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens organizme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-18-942/2015). Reiškia, pagrindinis požymis, užtraukiantis administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, yra asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pagal transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (patvirtintų LR Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452) 2 punkto 1 pastraipą apsvaigimas – asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tad, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, ekspertui pateikus papildomus paaiškinimus, prieštaravimai dėl specialisto išvadoje nurodytų rezultatų, kad A. Z. kraujyje nebuvo aptikta benzodiazepinų, etilo alkoholio, o šlapime tik veikliosios medžiagos alprazolamo skilimo produkto likutis ?-hidroksialprazolamas, ir pareigūnų vertinimo, pašalinti. Teismas daro išvadą, kad A. Z. įvykio metu vairavo automobilį, nebūdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vertinant byloje esančius faktinius duomenis, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta neginčijamų įrodymų, jog A. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 6 dalyje, todėl administracinio nusižengimo byla A. Z. atžvilgiu šioje dalyje nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

A. Z. atstovės advokatės Kristinos Česnauskienės skundą patenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10493-2018 (ROIK 18033770380) dalyje, kurioje A. Z., pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 6 dalyje, ir nubaustas 580 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimu vairuoti transporto priemones 30 mėnesių, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Taip pat panaikinti nutarimo dalį, kuria paskirtos nuobaudos subendrintos.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.